Žymos archyvas: tauta

V. Kubiliaus premija skirta kritikei, kurios žodžio laukiama su baime ir pagarba (1)

Virginija Cibarauskė | respublika.lt nuotr.

Minint vieno ryškiausių XX a. lietuvių literatūrologų Vytauto Kubiliaus 91-ąsias gimimo metines, jo vardo premija skiriama literatūros kritikei Virginijai Cibarauskei.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) komisijos sprendimu, premija V. Cibarauskei atitenka „už esmines problemas bei idėjas keliančius, savitu stiliumi pasižyminčius literatūros kritikos straipsnius bei recenzijas, už įvairiopą aktyvią ir principingą literatūros kritikės veiklą“.

Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Ar išsaugosime tautos dvasią? (2)

Sodinamas ąžuolas partizanų vadui Jonui Žemaičiui. Centre – 20 metų sovietiniuose lageriuose kalėjęs Liudas Simutis | R.Čėplos nuotr.

Šiušename nukritusiais ąžuolų lapais, braidome rusvai gelsvu jų kilimu. Lapkritis pervirto į antrąją pusę, apnuogindamas net ir ąžuolus. Bet Ąžuolynas gražus visais metų laikais. Ruduo atidengia šakų linijas, kamienų žievės faktūrą. Prieš keletą metų kažkieno pikta ranka storiausiųjų žievę, lyg odą nulupo: ąžuolo žievės nuoviras – geriausias vaistas viduriuojant, tiek žmogui, tiek ir gyvuliui. Tokio kiekio tikriausiai reikėjo kokio ūkininko gyvuliams. Piktadario nesučiupo, o ąžuolai baigia užsigydyti žaizdas – užtraukė žieve, liko tik gilūs randai.

Tokia yra Ąžuolyno, pavadinto Tautos Atgimimo vardu, kasdienybė. Ir visai kitokia ji švenčių metu. Skaityti toliau

G. Karosas. Prezidento belaukiant: prasmių Lietuva (21)

Mitinge kalba Vilniaus tarybos narys Gintaras Karosas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Iš Lietuvos žmonės emigruoja. Dažnai priežasčių ieškoma ekonomikoje, suverčiant kaltę žemoms pajamoms. Iš dalies taip, tačiau pagrindine žmonių bėgimo iš mūsų šalies priežastimi, manau, yra, nusivylimas politikais. Lietuva prarado prasmę arba žmonės praranda prasmę gyventi Lietuvoje. Kodėl?

Pasitinkame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį be monumento Vilniuje Vyčiui, Jono Basanavičiaus ar kitų didvyrių įamžinimo. Vyčio ženklą kiekvienas nešiojame savyje nuo pat gimimo, bet drįstame Skaityti toliau

Vilniaus alaus šventės rengėjas: norime keisti sovietmečiu įsivyravusius papročius (3)

Vilniaus alaus šventės rengėjas: norime keisti sovietmečiu įsivyravusius papročius | Pixabay nuotr.

Gruodžio 1–2 dienomis, menų fabrike „Loftas“, įvyks didžiausia Lietuvoje, nepriklausoma „craft“ alaus šventė, subursianti aludarius, alaus mylėtojus, megėjus ir visus, besidominčius ar norinčius susipažinti su „craft“ alaus kultūra.

Be daugiau nei 200 skirtingų rūšių, kurias pristatys 37 daryklos iš viso pasaulio, šventėje dalyvaus gatvės maisto atstovai, kurie sieks parodyti, kad alus gali derėti su skirtingais patiekalais. Skaityti toliau

R. Čepaitienė. Vanagai prieš maitvanagius (30)

Rasa Cepaitiene_youtube.com

Žuvusiems nereikia apgynimo. Už juos kalba jų nuveikti darbai. Jo reikia mums, gyviesiems. Jei vis dar jaučiamės kartu šioje žemėje gyvenančia bendro likimo ir istorinio pasakojimo vienijama garbinga tauta.

Praeities įvykių ir asmenybių vertinimai, kad ir kokie jie būtų, niekuomet nėra neutralūs, atsieti nuo dabarties. Priešingai, jie nukreipti ne tik į dabartį, bet ir į ateitį. Tad ką mums byloja eilinis R.Vanagaitės, kaip ir kitų priešiškų valstybių informacinio karo kareivių, išpuolis prieš istorinę tiesą. Į ką jis nukreiptas? Skaityti toliau

M. Kundrotas. Arčiai ir toliai (0)

Wikipedia.org nuotr.

Ant jūros kranto sėdėjo du broliai. Kęstas ir Vaidas. Abiems – po šešiolika, tiktai Kęstas valanda vyresnis už Vaidą. Žvelgiant iš šalies juos galima supainioti. Lygiai tie patys pailgi veidai, mėlynos akys, pelenų spalvos plaukai ir grakštus stotas liudijo, kad tai – vienos šeimos vaikai.

Abu žvelgė į jūros tolį.

– Įdomu, kas ten už jos? – svajingai paklausė jaunėlis. – Tikriausiai – Skaityti toliau

R. Grigas: Svarbiausia atgauti tautinį orumą (31)

Kunigas Robertas Grigas | J. Česnavičiaus nuotr.

Jei kažkam apsiverčia liežuvis tarti, kad, delsdama įteisinti svetimas raides pasuose, Lietuva neva patiria finansinių nuostolių (teko girdėti, kad save gerbianti valstybė keistų abėcėlę kitos valstybės užgaida?), tai savo ruožtu galėtum tęsti, o kiekgi finansiškai ji netenka nepardavinėdama muziejinio paveldo. Nors galų gale pakaktų susiskaičiuoti, kiek finansiškai atsieina lietuviškas menkavertiškumas, kiek milijonų ar net milijardų iš biudžeto nuteka jį ramstantiems užsienio žiniuoniams, vadinamiesiems ekspertams. Kunigas Robertas Grigas sako, kad bene svarbiausias uždavinys Lietuvai yra susigrąžinti tautinę savigarbą.

Skaityti toliau

S. Juknevičius. Radžviliados tęsinys, arba kur eina Lietuva (13)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPI) profesoriaus Vytauto Radžvilo byla, gavusi skambų ir šiek tiek pretenzingą „radžviliados“ pavadinimą, tęsiasi. Atrodytų, jog administracijos nutarimas vieną iš šio profesoriaus skaitomų kursų iš privalomo padaryti pasirenkamu – grynai instituto vidaus reikalas. Taip ir būtų, jei šį nutarimą apipynusių nuomonių, interesų, idėjų raizginyje neatsispindėtų kai kurios pamatinės Lietuvos ir Vakarų visuomenės raidos tendencijos bei problemos. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Vydūnas apie tautą ir valstybę (6)

Alkas.lt koliažas

Vydūno 150- mečiui artėjant

Tiek Vydūno kūrybą, tiek visą XX a. pradžioje įsibėgėjusį plačiašakį veikimą, to veikimo motyvus, užmojus galima apibūdinti, madingais šiandienos terminais kalbant, kaip nuoseklų, kryptingą, filosofiškai pagrįstą ir labai reikšmingą tautos dvasinio ugdymo projektą, kuriame ypač svarbus vaidmuo skiriamas pačiai tautai ir valstybei, įtvirtinančiai. jos raišką

Vokietijai pripažinus ką tik paskelbtą Lietuvos nepriklausomybę, 1918 m. balandžio 10 d. Vydūnas sveikinimo laiške Lietuvos Skaityti toliau

A. Butkus. Palemoniškosios legendos kontekstas (53)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praeityje būta įvairiausių mėginimų aiškinti lietuvių ir kitų baltų kilmę iš kitų tautų, tikrų ir spėjamų – alanų, herulų, trakų, frygų, sarmatų, keltų ir pan. Kai kurie mėginimai, tiesa, turėjo ir politinių tikslų. Pavyzdžiui, XV-XVI a. autorius Erazmas Stela (tikrasis vardas – Johanas Štiuleris (Stüler)) lotyniškai parašęs „Dvi knygas apie prūsų senovę“ (išleista 1518 m.), įrodinėjęs, kad prūsai (borusai) atsikėlę į jau gotų gyventas žemes, tačiau, būdami žemesnės kultūros, buvo germanų nugalėti. Kadangi Prūsija nuo 1466 m. Torūnės sutartimi buvo tapusi Lenkijos vasale, toks aiškinimas turėjo paneigti lenkų politikų teiginius esą didžioji Prūsijos dalis yra lenkų gyvenamos žemės (žr. Jurginis 1971, 69-75). Skaityti toliau

Dainuojanti Lietuva Katedros aikštėje (0)

Dainuojanti Lietuva_rengeju nuotr

Katedros aikštėje skambės „Dainuojanti Lietuva“ – naujas, unikalus socialinis projektas sujungsiantis žmones bendrai dainai. Naujos tradicijos gimsta iš tautos poreikio.

„Projektas neremiamas nei kultūros tarybos nei politikų. Vienintelė parama kurios reikia šiam projektui tai yra jūsų širdys ir balsai tą vakarą!“ – drąsina ir kviečia kartu dainuoti renginio sumanytojai: grupės „Marga muzika“ narė ir projekto „Promočių giesmės“ sumanytoja Laurita Peleniūtė ir vyrų folkloro grupės „Ugniavijas“ narys Vytenis Jankauskas.

„Nereikia mokėti dainuoti, reikia tik išdrįsti ir ateiti, stoti petin į petį. Ne profesionaliam dainavime slypi tautos jėga, o vienybėje. Didžiuokimės tuo ką turim šiandien!“ – kviečia renginio rengėjai.

Nors „Dainuojančios Lietuvos“ sumanytojai pernai kreipėsi į Lietuvos Kultūros Tarybą, teikdami projektą ir tikėdamiesi finansinės paramos, deja, jos nesulaukė,  bet nusprendė vis tik šį renginį įgyvendinti savo jėgomis, nebeprašant paramos iš valdžios institucijų. Šios puikios idėjos sumanytojai tiki projekto tęstinumu ir ketina nesustoti. Ateityje „Dainuojančios Lietuvos“ renginiai planuojami ir kituose miestuose, tikimasi, kad renginys taps tradicija.

Dainuojanti Lietuva – laisva tauta!

Daugiau apie renginį rasite čia.

Dainų žodžius rasite čia.

Vakaro dainas veda:

Vytenis Jankauskas (grupė Ugniavijas). Apie grupę daugiau rasite čia.

Laurita Peleniūtė (Marga muzika, Maros rijos, ex Žalvarinis), projekto „Promočių giesmės“ įkūrėja.

Šiandien Katedros aikštėje dainuos visa Lietuva! (video) (4)

Rengėjų nuotr.

Šiandien, rugsėjo 21 dieną, 19 val. Katedros aikštėje skambės „Dainuojanti Lietuva“ – naujas, unikalus socialinis projektas sujungsiantis žmones bendrai dainai. Naujos tradicijos gimsta iš tautos poreikio.

„Projektas neremiamas nei kultūros tarybos nei politikų. Vienintelė parama kurios reikia šiam projektui tai yra jūsų širdys ir balsai tą vakarą!“ – drąsina ir kviečia kartu dainuoti renginio sumanytojai: grupės „Marga muzika“ narė ir projekto „Promočių giesmės“ sumanytoja Laurita Peleniūtė ir vyrų folkloro grupės „Ugniavijas“ narys Vytenis Jankauskas. Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Sustabdyti nacizmą gali tik nacionalizmas (5)

Vytautas Vyšniauskas | asmeninė nuotr.

Po kruvinų įvykių Virdžinijos valstijoje esančiame Šarlotsvilyje, kur rasistinių įsitikinimų neslepiantys žmonės, kurių pagrindą sudarė neonaciai ir alternatyviosios dešinės atstovai, susidūrė su karingais ir nemažiau rasistiškai nusiteikusiais „Antifa“ ir „Black Lives Matter“ aktyvistais, fizinės prievartos proveržis paskatino įtampos ir neapykantos bangą visoje šalyje.

Dvidešimtmetis Jamesas Alexas Fieldsas, atstovavęs pirmajai grupei, automobiliu rėžėsi į jiems kelią pastojusią minią. Ši žmogžudystė, už kurią Fieldsas gali būti – ir, tikėkimės, bus – nubaustas mirties bausme, Skaityti toliau

L. Rasimas. Lukiškių aikštė ir Lietuva (8)

liudvikas-l-rasimas-asmenine-nuotr

Kada dar SSRS okupacijos sąlygomis vyko rinkimai į Aukščiausiąją Tarybą, vėliau tapusią Atkuriamuoju Seimu – be įsipareigojimo atstatyti Lietuvos nepriklausomybę iš rinkėjų gavome įpareigojimą ir atstatyti tai, kas okupantų buvo sunaikinta – policiją, kariuomenę, karinį laivyną, diplomatines tarnybas ir visa, kas reikalinga nepriklausomos valstybės gyvenime, o įtvirtinant nepriklausomybę pastatyti tai, ko Lietuva dėl okupacijų negalėjo padaryti.

Tame tarpe ir meninėmis priemonėmis atkuriant ar sukuriant naujus nepriklausomos valstybės simbolius bei teisinėmis priemonėmis užtikrinti, Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Tautos Atgimimo ąžuolyno fotometraštininkas (0)

Tautos Atgimimo azuolyno fotometrsštis. Romas Cepla_R.Ceplos nuotr.

Romas Čėpla daugžodžiauti nemėgsta. Jo žodžiai rupūs, suvalkietiškai taupūs. Daug iškalbingesni darbai – nuotraukos. Ištisas archyvas! Paveiksluoti sakosi pradėjęs būdamas dar šeštoje klasėje. Buvo toks rusiškas juostinis fotoaparatas „Smena“. Juostas reikėdavo ryškinti. Nuotraukos gimimo procesas  buvo kur kas sudėtingesnis, bet gal ir įdomesnis. Kas bandė – žino: ryškumo, nuotolio iki objekto nustatymas reikalavo įgūdžių, o kiekvienas kadras branginamas. Nepleškinsi, kiek panorėjęs. Su tokiu fotoaparatu R.Čėpla ir pradėjo Skaityti toliau

J. S. Laučiūtė. Kokią valstybę kuriame? (32)

J.Lauciute_propatria.lt

1990 m. kovo 11-osios Aktu sau ir pasauliui paskelbėme atkuriantys Lietuvos nepriklausomą demokratinę valstybę. Tuo pačiu buvo pareikšta, kad Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija.

1992 m. spalio 25 d. referendume buvo priimta, o nuo 1992 m. lapkričio 2 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri patvirtino nepriklausomos demokratinės valstybės atkūrimą. Pirmojo Konstitucijos skirsnio „Lietuvos valstybė“ straipsniai skelbia, kad niekas negali „savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių“ (3 str.); „ Skaityti toliau

Kelmėje pristatoma V. Kašinsko etnotapybos paroda „Mitologiniai akmenys“ (0)

V. Kasinskas paroda Mitologiniai akmenys

Liepos 12 d., trečiadienį, 14 val:  Kelmės kultūros centro Juozo Liaudansko galerijoje (II a.) bus pristatoma Virginijaus Kašinsko etnotapybos paroda „Mitologiniai akmenys“. Ši Virginijaus Kašinsko etnotapybos paroda – tai mūsų protėvių dvasinės kultūros aidas.

Kiekvienam lietuviui būtina stengtis suvokti savo tautą, kurioje gimėme, jos kultūrą, perimti senolių ir tėvų dvasinę patirtį, kalbą, etnines tradicijas ir papročius, visa tai puoselėti ir perduoti ateinančioms kartoms. Skaityti toliau

V. Sinica. Kaip sunaikinti tautinę valstybę vardan atviros Lietuvos? (18)

vytautas-sinica-ausra.pl-nuotr.

Nebus jokia naujiena, kad Sąjūdis siekė atkurti modernią tautinę valstybę. Taip pat nebus naujiena, kad tautinę valstybę kūrė ir Vasario 16-osios akto signatarai. Tai nebuvo joks atsitiktinumas. Modernus pasaulis yra modernių tautinių valstybių pasaulis. 1918-ioliktieji buvo tautų apsisprendimo teisės metai. Tautų apsisprendimo teisė skelbė, kad kiekviena to siekianti tauta turi teisę į nepriklausomybę ir teisę pati save valdyti. Neatsitiktinai XX amžiaus pradžioje sukurtą pasaulinę sistemą apibrėžia būtent tautų, o ne klasių, rasių, religijų ar dar kokia apsisprendimo teisė. Skaityti toliau

G. Burneika. Kuo mažiau seki Biblijos mokymu, tuo daugiau išsaugai tautinės tapatybės (35)

Francisko Gojos (1746-1828) paveikslo „Inkvizicijos naktis“ fragmentas

Vos pamėgini argumentuotai apginti tautinę tapatybę, meilę savo kraštui, savo prigimtinį tikėjimą, senas tūkstantmetes tradicijas, iš oponentų iškart pasigirsta pikti lozungai apie grėsmę humanizmui, demokratijai, priešiškumą kitoms religijoms ir kurstomą konfliktą. Mariaus Kundroto buvau pavadintas džihadistu, nors „švento karo“ terminas labiau tinka krikščionims. Čia tiktų pacituoti Lietuvos filosofijos klasiką prof. Arvydą Šliogerį: „…krikščionybė įsitvirtina kaip maištas ar šėtoniškas įsiūtis prieš vadinamąją pagonybę“ [1].

M. Kundrotas mano „polinkį peikti“ kitą tikėjimą, krikščioniškąjį, užuot teigus ir grindus Skaityti toliau

J. Marcinkevičius. Tautos būtis matuojama laisve (1994) (0)

marcinkevicius3

Šie Justino Marcinkevičiaus žodžiai buvo pasakyti prieš 23 metus, bet didele dalimi, deja, tebetinka iki šiol.

– Koks būtų Jūsų žvilgsnis į dabartinę tautos būtį, kaip ją apibūdintumėte?

– Tautos būtis matuojama laisve. Jos žmonių laisve, tos laisvės kokybe. Niekada dar nebuvo paleista (ar išsiveržę) į laisvę tiek žvėries – kruvina, godi, purvina, šlykšti gyvulio laisvė. Jeigu tu negriebi, neapgaudinėji, neplėši, nevagi, nesidrabstai kuo nors dvokiančiu – tai iš televizijos ekrano, iš spaudos puslapių esi atvirai ir tiesiai išvadinamas kvailiu. Skaityti toliau

Sudaryta Seimo Valstybės istorinės atminties komisija (1)

Alkas.lt nuotr.

Birželio 20 d. Seimas, atsižvelgdamas į būtinybę paspartinti Lietuvos valstybės atkūrimo procesų tyrimą, suprasdamas valstybės istorinės atminties reikšmę Tautos savimonei, išsivadavimo istorijos liudininkų pateikiamų faktų įtaką jaunosios kartos patriotiniam ir pilietiniam ugdymui bei jų svarbą Lietuvos mokslui bei Lietuvos įvaizdžio tarptautinėje arenoje formavimui, nutarė sudaryti Seimo Valstybės istorinės atminties komisiją. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-582(4) balsavo 57 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 5 parlamentarai. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Krikščionybė ir tautiškumas: karas ar darna? (31)

Pixbay.com nuotr.

Atrodytų, jog religiniai karai Vakarų pasaulyje – gūdi praeitis. Tik atvykėliai iš islamo šalių kartais ima ir pagadina visą humanizmo ir demokratijos idilę. Dar galima pastebėti, kaip karingas sekuliarizmas politinės galios priemonėmis bando išstumti iš viešųjų erdvių bet kokią religiją. Vis dėlto karai tarp tikinčių vakariečių jau daugiau istorijos, negu nūdienos aktualijų tema. Tiesa, pasitaiko išimčių. Atskiri žmonės arba jų grupės vis bando sugrąžinti mus į viduramžių kovas.

Lietuvoje, ilgus amžius buvusioje darnos ir įvairovės šventove, kyla savi džihadistai. Iš Skaityti toliau

M. Kundrotas. Darsyk apie rasizmą ir diskriminaciją (video) (33)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Lietuvos ryto“ laikraščio ir sporto klubo vadovo Gedvydo Vainausko žodžiai per „Lietuvos ryto“ televiziją sukėlė šurmulį visame pasaulyje. Pasirodo, į komandą galima priimti tik du juodaodžius. Ne daugiau. Nes susidaro klanas, trukdantis dirbti visai komandai. Pasisakymas, mažų mažiausiai, atviras klausimams. Jei norima Lietuvos sporto komandą išlaikyti lietuvišką, reiktų taip ir sakyti. Jog daugumą jos narių turi sudaryti Lietuvos piliečiai arba dar griežčiau – etniniai lietuviai. Žinoma, tai irgi sukeltų audrą, bet būtų aiškus principas. Koks gi principas išsakytas dabar? Kad baltas geresnis už juodą? Skaityti toliau

Žymiai dainininkei patikėtas S. Nėries vaidmuo istorinio serialo „Laisvės kaina“ tęsinyje apie partizanus (video) (0)

TV serialo Laisves kaina Savanoriai stop kadras_youtube.comjpg

Vienuolika metų trukusi partizanų kova prieš Sovietų okupaciją – išskirtinės svarbos reiškinys Lietuvos istorijoje. Skaičiuojama, kad partizaninio pasipriešinimo laikotarpiu (1944-1953) žuvo apie 30 tūkst. Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų.

Apie vieną skaudžiausių mūsų istorijos puslapių pasakos didžiulio žiūrovų dėmesio sulaukusio daugiaserijinio vaidybinio filmo „Laisvės kaina“ tęsinys. LRT TV serialą kurianti prodiuserių kompanija „Videometra“ pradėjo antrosios Skaityti toliau

Stumiantys Lietuvą bedugnėn savaime nesustos (3)

Vilniaus forumas2017-Zumbio nuotr.

Bene vienintelis programinis Sąjūdžio punktas, kurį visiškai įvykdė Tautos išrinkta valdžia, buvo Lietuvos grąžinimas į pasaulio žemėlapį, teigia Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys dailininkas Bronius Leonavičius. O vienas svarbiausių uždavinių – sukurti sąmoningą visuomenę, moraliai atsakingą pilietį, savo krašto šeimininką ir patriotą, taip ir liko popieriuje.

Tokia mintimi Lietuvos mokslų akademijoje sąjūdietis pradėjo Vilniaus forumo sušauktą konferenciją „Visų pirma – Lietuva! Sąjūdžio vizija XXI amžiaus Lietuvai“, skirtą Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 29-osioms metinėms, besiskyrusią nuo panašių renginių tuo, kad Skaityti toliau

S. J. Laučiūtė. Laiškas A. Kubiliui dėl kalbos išdavystės (98)

J.Lauciute_propatria.lt

Skelbiame kalbininkės, dr. Sofijos Jūratės Laučiūtės laišką – atsakymą Andriui Kubiliui. Kaip Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių demokratų partijos narė ji sureagavo į visiems partijos nariams siųstą A. Kubiliaus laišką, kuriame demagogiškai teisinamas jo paties ir kitų TS-LKD frakcijos narių palaikymas antikonstituciniam, tomaševskininkų reikalavimus tenkinančiam Vardų ir Pavardžių rašymo įstatymo projektui.

A. Kubiliaus laiške klaidinančiai teigiama, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) pritarė siūlymui vardus ir pavardes nevalstybine kalba rašyti pagrindiniame paso puslapyje. Dėl to neva šis siūlymas neprieštarauja Konstitucijai. Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Konferencija: žvilgsnis į jaunimo tautinį, valstybinį ir patriotinį ugdymą (7)

Prof. dr. Vytautas Radžvilas | P. Šimkavičiaus nuotr..

Šių metų gegužės paskutinį šeštadienį Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko konferencija „Mokykla be patriotizmo – jaunimas be vertybių – Lietuva be ateities?“, kurią surengė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos bičiulių klubas (valdybos pirmininkas dim. mjr. Antanas Burokas) ir Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba (pirmininkas Algis Narutis), vienijanti 23 nevyriausybines organizacijas. Šioje konferencijoje pranešimą „Lietuvos jaunimo mankurtinimas: priežastys ir padariniai“ skaitė profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Radžvilas. Skaityti toliau

Lietuvių pasaulėžiūros atspindys naujoje V. Kašinsko parodoje „Rikajotas“ (1)

Rengėjų nuotr.

Birželio 7 d., trečiadienį, 17 val. Kauno miesto muziejaus Kauno pilies skyriuje (Pilies g. 17) atidaroma Virginijaus Kašinsko etno tapybos paroda „RIKAJOTAS“.

Šioje parodoje dailininkas pateikia žiūrovams  Lietuvių Tautos tolimos istorijos dvasinį paveldą, kuris atsispindi  per amžius sukauptuose dvasiniuose kloduose, išsaugotuose kalboje, mituose, legendose, pasakose, dainose, šokyje, muzikoje ir dailėje.

Pasak menininko, sąmoningas gilinimasis į Tautos dvasinį paveldą atveria gelmes, kuriose Skaityti toliau

Rengiamas forumas „Greimo aktualumas“ (1)

AJGreimas_lituanistusamburis.lt

Š. m. birželio 8 d., 16 valandą, Vilniaus Mokytojų namuose (Vilniaus g. 39) vyks forumas „Greimo aktualumas“, kuriame mokslininkai Kęstutis Nastopka, Jūratė Levina, Dainius Razauskas ir Darius Kuolys svarstys, kokiomis idėjomis, įžvalgomis, nuostatomis Algirdas Julius Greimas išlieka svarbus mums, kaip provokuoja ir ragina atsišaukti mūsų dienų visuomenę.

Į forumą vilniečius, o ypač mokytojus, gimnazistus, studentus, kviečia Lituanistų sambūris, Lietuvos istorijos mokytojų asociacija, Lietuvos Sąrašas ir Mokytojų namai. Skaityti toliau

D. Apalianskienė. T. Venclova: Kosmopolitas yra protingas nacionalistas? (17)

Dijana Apalianskienė | asmeninė nuotr.

Tomas Venclova „Lietuvos ryte“ išspausdintame pokalbyje (Tomas Venclova. „Didelis yra tas, kuris nelaiko savęs mažu“, „Lietuvos rytas“, 2017-05-24),  tendencingai suplakė dvi visiškai viena kitai priešingas sąvokas, tikriausiai tikėdamasis, kad žodžių skambumas mus įtikins jų tikrumu ir privers patikėti niekuo neparemtu  teiginiu – „kosmopolitas yra protingas nacionalistas“…

Cituoju T. Venclovos žodžius: „Man keista, kodėl tam tikrai lietuvių daliai žodis „kosmopolitas“ yra keiksmažodis. Juk kosmopolitas yra protingas nacionalistas, kuris Skaityti toliau