Žymos archyvas: tauta

O. Voverienė. Kiek lietuvių dar liko Lietuvoje? (28)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Mūsų kartos pareiga dabartinį mūsų kartos lietuvių fatalizmą pakeisti iniciatyva, energija ir veikimu, Tautos likimą imti į savo rankas, stoti į kovą nebedrebant. Demokratija atveria didžių galimybių pasireikšti Tautos iniciatyvai. Kai Tauta išmoks tomis galimybėmis pasinaudoti, tai ji taps nenugalima. Svarbu, kad kuo daugiau žmonių įsitrauktų į kovą už Tautos likimą, brangintų laisvę ir teisingumą, būtų tam pasiruošusi. Kazys Pakštas

Nors tie mąstytojo Kazio Pakšto žodžiai buvo pasakyti, jam vertinant prieškarinę Lietuvos tikrovę, jie neprarado savo svarbos ir mūsų dienoms, ir daugelio mūsų siekiams. Skaityti toliau

Prezidento užkalbėjimas nuo puikybės (4)

100-reiksmingiausiu-ivykiu_istorineprezidentura.lt

Kaskart, kai kadenciją pradedantis prezidentas duoda priesaiką Tautai ir Tėvynei, iš atminties šulinio išnyra baltagalvė dėdienė su savo užkalbėjimais: kai sutiksi miške gyvatę, sakyk „paukštytė paukštytė“ ir ji tavęs nelies. Šitą jos priesaką atsimenu iki šiol, bet visuomet pirma mintis pamačius marguolę ta pati: gyvatė!

Kovo 11-osios Akto signataras Algimantas Norvilas, kadaise baigęs teatro režisūros mokslus Maskvoje (GITIS), teoriškai ir praktiškai yra susipažinęs su žodžio balsu galia, tad nieko keista, kad priesaikos aktą vertina kiek kitaip. Jo nuomone, prezidentas prisiekia ne tik Seimui, Skaityti toliau

K. Stoškus. Tėvynės tuštėjimo tragedija (8)

Filosofas dr. Krescencijus Stoškus | Alkas lt., J. Vaiškūno nuotr.

2018 m. metais pasirodė  Arvydo Juozaičio veikalas „Tėvynės tuštėjimo metas.  2000 – 2017 metai“.Tai ypatingo aktualumo protestas prieš  susitaikymą  su demografine krize ir „Tautos išdavyste“. Su susipriešinimu ir susvetimėjimu. Su neatsakingumu ir cinizmu. Su godumu ir demoralizacija.  Su hedonizmu ir masine antikultūra. Su daiktų kultu ir politiniu religingumu.  Su žmonių pavertimu prekėmis ir naujomis priklausomybėmis.  Su konformistine politinio korektiškumo psichologija ir kitais panašiais reiškiniais, darančiais Lietuvą vis mažiau tinkamą žmonių gyvenimui.  Skaityti toliau

D. Stancikas. V. Radžvilo klaida, arba Kas yra „tautinių jėgų“ kandidatas (54)

A.Juozaitis ir V.Radžvilas | alkas.lt nuotr.

Vytautą Radžvilą visuomet įdomu skaityti – net ir tuomet, kai jis klysta, ar kai nesutinki su jo nuomone. Todėl ir paskutinį jo straipsnį „Lietuvos rinkėjui – amžina Sizifo dalia?“ taip pat perskaičiau su įdomumu. Nors su svarbiausiomis straipsnio išvadomis ir iš esmės nesutinku.

Bet pirmiausia apie tai, kam pritariu. Pritariu, kad tautines vertybes skelbiantis kandidatas šiandien neturi šansų patekti į Prezidento rinkimų antrąjį turą, juolab laimėti tuos rinkimus. Nesvarbu, kas jis būtų – Arvydas Juozaitis, Vytautas Radžvilas ar net Justinas Marcinkevičius.

Skaityti toliau

O. Voverienė. Kada lietuviška liaudis taps lietuvių tauta? (5)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Tegul pavojaus supratimas sutvirtins Jūsų širdis patys sutvirtėję, tvirtinkit nusiminėlius, įtikinkit netikėlius, sujudinkit apsnūdėlius, taikykit susivaidijusius, mokykit neišmanėlius. Tegul visos jėgos susivienys bendrajam didžiajam savo ateities ir laimės gynimo darbui. (Vladas Putvinskis-Pūtvis. Raštai, 1993, p. 227)

Dabar Lietuvoje tautinių jėgų ir naujųjų liberalų, kurių ideologija įsivyravusi Lietuvoje, vyksta žūtbūtinė kova, pradedant Seimu ir baigiant visuomeniniais judėjimais. Mūsų valstybė, globalistų pastangomis nusilpninta, ir Skaityti toliau

V. Deniušas. Kimbrų atėjimas (6)

A.G. Dekapas (1803–1860). „Kimbrų sutriuškinimas“ (1833). Luvras. Paryžius | wikipedia.org nuotr.

Kimbrai – legendų ir tikros istorijos pasakojimų apipinta, kadais gyvavusi, reali tauta. Šios tautos žygiai, kurie tęsėsi ilgus šimtmečius, neliko nepastebimi ir dažnam praeities tyrinėtojui kelią didžiulį susidomėjimą bei begalinį norą įminti kadais kimbrų užmintas mįsles. Išmaišę visą Europos žemyną, jie laimėjo daugybę žūtbūtinių mūšių bei patyrė sunkius pralaimėjimus. Visur žengdami kaip užkariautojai, neretai patys kentė nuo stipresniųjų galios. Skaityti toliau

Vytis – tai nėra paminklas arkliui (3)

Laisvės karys. Skulptorius Arūnas Sakalauskas | Vyčio paramos fondo nuotr.

Šią savaitę Vilniaus apygardos teisme buvo atidėtas bylos svarstymas dėl Laisvės kovų gynėjų atminimo paminklo konkurso teisėtumo. Teismas dar nesibaigė, o Vilniaus savivaldybė jau skyrė 32 tūkst eurų, kad artimiausiomis savaitėmis Lukiškėse iškiltų iš pradžių partizanų bunkeriu, o dabar „Laisvės kalvele“ pakrikštyto projekto maketas.

Susiskaldžius visuomenei ir prasidėjus teisminiams procesams, Lukiškių aikštėje iki šiol neiškilo joks paminklas, nors jau buvo pradėti darbai, sudėtos plytelės vietoje, kur turėjo iškilti Vytis. „Vakaro žinių“ kalbintas Sausio 13-osios brolijos vadovas Kasparas Genzbigelis Skaityti toliau

Kauno IX forto muziejaus lankytojai nuaudė šimtmečio linkėjimų audinį (0)

IX forto muziejaus lankytojų linkėjimai | 9fortomuziejus.lt nuotr.

Nuo 2018 m. vasario 16 d. Kauno IX forto muziejus Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga kvietė lankytojus simboliškai prisiliesti prie audimo tradicijų, vienos seniausių lietuvių liaudies meno šakų, kuri byloja apie lietuvių tautos kūrybinę galią, atskleidžia savitą meninį skonį.

Muziejaus lankytojai buvo raginami prisiminti, kad VALSTYBĖ – TAI MES, ir pagalvoti, ko palinkėtų Lietuvai, tautiečiams, sau? Užrašytus sveikinimus ir linkėjimus atkurtai Lietuvai muziejaus lankytojai audė į bendrą kūrinį – šimtmečio audinį. Skaityti toliau

Romuvos krivės Inijos Trinkūnienės sveikinimas Vasario 16-osios proga (1)

Inija Trinkūnienė Romuvos krivė | Keišos nuotr.

„Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“.

Mums, lietuviams, stiprybę teikia mūsų praeitis. Mes prisimename, kieno kraujas teka mūsų gyslomis, savo protėvių ir pramočių dievus ir didingas giesmes. Nepriklausomybė mums – galimybė puoselėti savo gimtąją kalbą, papročius ir savo tikėjimą.
Lietuvos valstybės Nepriklausomybės dienos proga linkiu stiprybės, darnos ir klestėjimo. Skaityti toliau

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas Vasario 16-osios proga (11)

Lietuvos respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė | lrp.lt nuotr.

Brangieji,

atkurtoji mūsų valstybė skaičiuoja naują šimtmetį savo ilgaamžėje istorijoje. Švęskime Vasario 16-ąją, kaip išsivadavimo ir laisvės šventę!

Ši data kupina pasididžiavimo visais patriotais, kovojusiais dėl Lietuvos nepriklausomybės, kuri buvo ir idėja, ir aukščiausias tikslas, pripildytas begalinės meilės Tėvynei.

To paties tikslo vedami prieš septyniasdešimt metų partizanai pasirašė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaraciją. Išdidžios tautos balsas okupacijos ir teroro sąlygomis iš partizanų bunkerio ragino nepasiduoti, neišsižadėti savo valstybės ir teisės gyventi laisviems.

Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinė valstybė – brandžios tautos politinis idealas (11)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

„Tardami „Lietuva – lietuviams“ (pagrindinis Jono Basanavičiaus „Aušros“ obalsis – O.V.) mes trokštame išgauti mūsų Tautai tokią politišką tvarką, kuriai esant lietuviai patys galėtų save valdyti, nepriklausydami svetimiesiems, o kultūriškas jų ūgis nebūtų trukdomas svetimtaučių.“ Vincas Kudirka. Varpas (1902, Nr. 12, p. 2)

Atgimimo laikais, prieš dvi dešimtis metų visų pirma buvo atsigręžta į valstybę, kurią sunaikino okupacija 1940 metais. Lietuvai atgavus nepriklausomybę buvo Skaityti toliau

Vasario 16-osios Aktas grįžo į Signatarų namus (0)

Signatarų namų ekspozicija | K. Stoškaus nuotr. Lietuvos nacionalinis muziejus

Vasario 1 d. į Vilniuje esančius Signatarų namus sugrįžo prof. Liudo Mažylio rastas istorinis dokumentas – 1918 metų vasario 16 dienos Nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo.

Istorinis dokumentas rodomas tose pačiose Signatarų namų patalpose, kuriose ir buvo pasirašytas. Čia tuo metu veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komitetas. Ši draugija buvo ne tik viena iš 1914–1918 metais legaliai veikusių ir savo tautai oficialiai atstovavusių draugijų, bet ir politikų sambūris. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Sakmė apie „plechavičiuką“ Steponą (3)

Steponas Taškus (iš dešinės) ir buvęs tremtinys Mindaugas Babonas Garliavos miestelio šventėje naujajame Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui skirtame parke 2018m. | V.Overlingo nuotr.

Šiemet vasario 16-ąją minėsime 75-ąsias Vietinės rinktinės, kurią organizavo Povilas Plechavičius, metines. Ar minėsime? Ar prisiminsime, kad dar vienas kitas „plechavičiukas“, kaip jie save vadino, tebėra gyvas ir vertas mūsų dėmesio.

Generolo Povilo Plechavičiaus veikla tiek istorikų, tiek ir paprastų žmonių vertinama nevienareikšmiškai. Vieni jį vadina vaduotoju iš bolševizmo jungo, kiti kaltina susitepus civilių lenkų krauju, nors iš esmės tai buvo Armijos Krajovos brigados kariai. Lietuvos vietinės rinktinės pasirodymas Rytų Lietuvoje turi svarbią istorinę reikšmę – ji sužlugdė lenkų pastangas atgauti trečdalį 1920 m. Skaityti toliau

Visuomeninis sambūris „Lietuva yra čia“ telksis Sąjūdžio siekių įgyvendinimui (8)

Rengėjų nuotr.

Vasario 2 d. 12 val. Vilniuje, Vilniaus Žemutinės pilies Senajame arsenale (Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, Arsenalo g. 3A) vyks visuomeninio sambūrio „Lietuva yra čia“ sueiga į kurią suvažiuos šio sambūrio dalyviai iš visos Lietuvos regionų.

Įvadinį pranešimą sueigos dalyviams skaitys sambūrio „Lietuva yra čia“ steigimo iniciatorius, Sąjūdžio pradininkas, filosofas dr. Arvydas Juozaitis. Sveikinimo žodį tars svečiai. Skaityti toliau

J. Užurka. Besikamuojantys okupaciniame letarge (video) (17)

Besikamuojantys okupaciniame letarge | youtube.com stop kadras

Visų laikų Lietuvos Laisvės gynėjai – sukilėliai, partizanai buvo, yra ir bus mums ir ateinančioms kartoms tauraus Laisvės gynėjo–kario pavyzdys. Karys nuo istorinių laikų – ypatingas asmuo. Kario statusas – ypatingas todėl, kad kariai – vienintelė piliečių grupė valstybėje prisiekianti dėl savo Tėvynės aukoti gyvybę. Kariai–gynėjai visur, visada ir per amžius yra ypatingai Tautos gerbiami.

Ivaškevičius, kaip ir Vanagaitė, savo paskviliuose, vadinamuose kūryba, bando šmeižti Skaityti toliau

V. Šilas. Lietuvos dvasinio atgimimo šauklys (4)

1988 m. rugpjūčio mėn 17 d. Petras Cidzikas, Arvydas Juozaitis ir Algimantas Andreika | LCVA, Viktoro Kapočiaus nuotr.

Į XXI amžiaus pradžią atėjusi Lietuva lieka taip ir nesupratusi mūsų dvasinio amžininko Petro Cidziko fenomeno. 1998 m. rugpjūčio 21 d. P.Cidzikas iš išrinktojo Lietuvos prezidento rankų gavo Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžių, bet tuo Lietuvos vadovų dėmesys jam baigėsi. Nė viena nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė dar nėra tinkamai įvertinusi ir pagerbusi jo, Nepriklausomybės atgavimo metais plačiai žinomo, o dabar valdžios palikto ir didžiosios žiniasklaidos (pvz. Lietuvos Radijo)  ignoruojamo, politinio kalinio, rezistento. O mes imkim ir, nepaisydami tylėjimo suokalbio, pakalbėkime apie Petrą Cidziką, kurio širdis, Skaityti toliau

D. Stancikas. Konstitucinis perversmas (video) (14)

Dainius Žalimas | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Jei kas nežinojo ar pamiršo, kam egzistuoja Lietuvos Konstitucija, labai aiškiai sausio 14 d., pirmadienį, paaiškino Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas: „Konstitucija ir yra tam, kad ji būtų interpretuojama. Ir interpretuojama ne jūsų, o Konstitucinio Teismo“.

Viskas aišku? O jei neaišku ir, neduokdie, manote kitaip, tai jūsų mintys „susišaukia su tuo, kas kalbama Rusijoje“ (čia dar vienas svarus KT pirmininko argumentas).

Iš čia ir išvada: netikėkite savo akimis, kai Lietuvos Konstitucijos preambulėje skaitote, kad „Lietuvių tauta“ savo Konstituciją priėmė „siekdama atviros, teisingos, Skaityti toliau

A. Švarplys. Lietuvos Laisvės gynėjai kovojo ir žuvo ne už elitistinę, anti-demokratinę ir globalizuotą Lietuvą (17)

Laisvės gynėjų rikiuotė | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

Su amžiumi keičiasi vertinimai, buvę herojai įgauna visai kitas spalvas. Turbūt tai natūralus procesas, visiškai nepiktybinis. Nejučia ateina laikas ir tu žiūri, kad kadaise buvę tavo herojai jau nieko tau nepasako. Ir daugiau tu su jais nesutinki, negu sutinki. Galiausiai keičiasi pasaulis ir net pats didžiausias autoritetas gali nesuspėti su juo ir „iškristi“ iš žaidimo. Greičiausiai tai anksčiau ar vėliau atsitiks su mumis visais.

Štai ir dabar, matau daugiau netiesos negu tiesos šiuose Vytauto Landsbergio Skaityti toliau

A. Juozaitis. Niekas neturi teisės iškelti savęs aukščiau Konstitucijos (35)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sausio 11 dieną, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas aiškiai viršijo suvereno – Tautos – jam suteiktus įgaliojimus atskirdamas vieną nuo kitos ir supriešindamas Konstitucijos 38 straipsnyje apibrėžtas ŠEIMOS ir SANTUOKOS sąvokas ir jomis grindžiamas šeimos ir santuokos sampratas.

KT išaiškinimas, kad Konstitucijoje įtvirtinta ŠEIMOS samprata yra neutrali ją sudarančių asmenų lyties požiūriu, yra spekuliatyvi ir teisiškai nepagrįsta. 38 Lietuvos Konstitucijos straipsnis yra sudarytas kaip vienas iš kito išplaukiančių teiginių visuma. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tautalitarizmas: kai vienybė skaldo (16)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Yra toks reiškinys: tautalitarizmas. Perskaitėte teisingai. Lietuviškasis žodis „tauta“ ir lotyniškasis „tota“ – tos pačios indoeuropietiškos kilmės, tik ilgainiui įgavę skirtingus prasminius atspalvius. Abu jie reiškė tam tikrą visumą. „Tota“ ir liko visuma, „tauta“ ėmė reikšti apibrėžtą visumą: žmones, kilusius iš vienos šaknies, kalbančius viena kalba, gyvenančius pagal bendrus papročius, o galiausiai – ir priklausančius vienai valstybei.

Totalitarizmas, paprastai, reiškia visuotinę valdžios kontrolę visuomenei, tiek viešame, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kas mus daro tauta? (9)

KAM.lt, I. Budzeikaitės nuotr.

Dažniausi tautos apibrėžimai – bendra kilmė, kalba, kultūra ir savimonė. Pastaruoju metu Vakarų pavyzdžiu dar kalbama apie politinę tautą, kurią apibrėžia pilietybė ir valstybinis patriotizmas. Tautiškose bendruomenėse, sąjungose ir partijose tauta dažnai traktuojama kaip savaime suprantama, o jos apibrėžimai – kaip akivaizdūs. Bet mąstančiam žmogui akivaizdžių dalykų lieka vis mažiau, ypač – kalbant apie abstrakcijas ir idėjas.

Tarkime, jog tautą apibrėžia bendra kilmė. Tai – bene seniausia tautos samprata. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Tariu griežtą NE! – karalių iškamšoms, prakartėlėms ir Azijos kiaulėms (37)

Tariu griežtą NE! – karalių iškamšoms, prakartėlėms ir Azijos kiaulėms | Alkas.lt koliažas.

Kasmet kalendorinių metų pabaigoje esame penimi azijietiškais blizgučiais ir pasakomis apie tvarte gimusį Dievo sūnų, apie Tris Karalius, Beatliejaus žvaigždę, beždžionių ir kiaulių metus… Šios pasakos įkūnijamos kičiniais dirbiniais, neskoningomis iškamšomis ir spektakliais, visokio plauko „astrologų“ pranašystėmis apie mus laukiančius iššūkius kiaulių metais bei kunigų iš tribūnų, laikraščių puslapių bei ekranų sekamais pamokslais apie didingą Dievo išrinktosios tautos istoriją, papročius ir giminystę su Dievu.

Ta proga dažnai nė nesugebama, o gal nenorima, Skaityti toliau

Š. Valentinavičius. „Dovana“ Lietuvos Valstybės šimtmečiui – nacionalinė kultūros ir meno premija paskirta tautos istorijos niekintojui (40)

Šarūnas Valentinavičius | asmen.nuotr.

Iki tos dienos eita beveik tris dešimtmečius – nuo pirmųjų atkurtos Nepriklausomybės dienų. Eita atkakliai ir įžūliai, visomis įmanomomis priemonėmis ir keliais, išnaudojant visas galimybes ir formas niekinti ir trypti Lietuvos didžiavyrius, kovojusius ir paguldžiusius galvas nelygioje, bet garbingoje kovoje su sovietiniais okupantais ir kolaborantais. Pagaliau – pergalė!

Pergalingai ir galingai  skambant fanfaroms  atėjo ši diena: romano „Žali“ autoriui Mariui Ivaškevičiui už gyvybę paaukojusių partizanų atminimo dergimą skiriama 2018 metų nacionalinės kultūros ir meno premija. Premiją niekintojui pačioje   garbingiausioje vietoje  – Prezidentūroje Skaityti toliau

G. Navaitis. Pagiriamas žodis populizmui (11)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Politikų ir politologų kalbose yra žodžių, kurių nei aiškinti nereikia. Šiandieną spaudoje ar tiesioginėje diskusijoje, pavadinęs oponentą populistu, žino, kad jį suniekino, o jo idėjas nuvertino. Vaikiško prasivardžiavimo žaidimuose smagu būtų išgirsti atsakymą į klausimą: „Gerai, aš populistas, o tu kas?“

Veikiausiai nieko ir neišgirstume, nes besisvaidantiems kaltinimais populizmu tektų prisiminti žodžio kilme, o kilęs jis yra iš antikinės Romos ir žymėjo Skaityti toliau

Dzūkuojanti Veronika Povilionienė: Jei pats mažas, tai ir tavo tėvynė – nykštukų namelis (video) (3)

Veronika Povilionienė | Wikipedia.org nuotr.

Nors kalendorius šiais laikais – retenybė, jis ne tik padeda nepasimesti laike, bet yra ir jauki namų ar biuro puošmena, leidžianti iš naujo ir žaismingai atrasti regionų papročių, tarmių skirtumus. Vienas tokių pavyzdžių – tai asociacijos „Vilniaus dzūkuliai“ išleisti 2019 m. „Dzūkų kalendorai“ – stalinis ir sieninis.

Pastarąjį puošia šmaikštūs dzūkiški frazeologizmai ir dzūkiškų gėrimų receptai, o kiekvieną mėnesį „atverčia“ istorinių ar garsių šių dienų Dzūkijos asmenybių veidai. Tarp jų – ir fotografo Algimanto Aleksandravičiaus įamžintas dainininkės ir etnologės Veronikos Povilionienės portretas. Skaityti toliau

Lietuvoje iš naujo atgimsta kultūrinis ir tautinis reiškinys (3)

Istorinės vėliavos kėlimas | rengėjų nuotr.

Turbūt ne daug kas žino, jog lietuviškasis Vytis – vienas seniausių visoje Europoje herbų. Jis atsirado dar XIV amžiuje kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbas. Vėliau Vytis „persikėlė“ ir į vėliavą, kuri šiuo metu žinoma kaip istorinė.

Istorinė Lietuvos vėliava yra ženklas, toks pats mums pažįstamas, savas ir natūralus kaip ir trispalvė. Raitas karys su iškeltu kalaviju lydi lietuvius iki šių laikų, įsitvirtinęs ne tik kaip Lietuvos valstybės herbas ir istorinė vėliava, bet ir kaip tautinio identiteto bei laivės simbolis, nepamirštas nuo pat viduramžių. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Kam skamba M.K.Oginskio Polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“? (5)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Lietuvių žemės ūkio inteligentijos  likimo klausimu

Šiandien mažne užmirštą ir nebevartojamą  „Lietuvių žemės ūkio inteligentijos“  sąvoką tarpukario Lietuvoje buvo įtvirtinęs ir išplėtojęs profesorius Jonas Aleksa (1879 – 1955), dukart (1920 ir 1926 -1935) Lietuvos žemės ūkio ministras, agronomas, sociologas, žemės ūkio ekonomikos  Lietuvoje pradininkas, Sibiro kankinys ir mirtininkas. Pats profesorius buvo pirmosios lietuvių žemės ūkio inteligentų kartos atstovas, paskesnių inteligentijos kartų ugdytojas, kurio veiklą nutraukė okupacija. Skaityti toliau

K. Stoškus. Atviras laiškas ponui Sauliui Skverneliui (23)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pone Ministre Pirmininke, esu priverstas kreiptis į Jus atviru laišku, nes neturiu kitos galimybės perduoti tų pilietinių rūpesčių, kurie slegia ne tik mane, bet ir tas organizacijas, su kuriomis esu susisaistęs tarpusavio įsipareigojimais. Nepaisant visų Jūsų kanceliarijos darbuotojų užtikrinimų, nesu gavęs atsakymo nė į vieną iš toje kanceliarijoje užregistruotų į laiškų. Beje, į vieną iš jų buvusi kanclerė atsiuntė žinią, kad laiškas yra perduotas bene šešioms ministerijoms,  tačiau jos irgi seka Jūsų pavyzdžiu: nė viena iš jų nematė reikalo į jį atsakyti. Gana nemalonu tą sakyti, bet mums atrodo, kad tokia laikysena neatitinka nei valstybės tarnautojų darbo taisyklių, nei šiuo metu vadovaujančios partijos programinių Skaityti toliau

Paryžiaus protestai: pasmerktieji priešinasi elito „Davosokratijai“ (2)

Emanuelis Makronas | almasdarnews.com nuotr.

Produktyvus prancūzų rašytojas Reno Kamiu (Renaud Camus), sukūręs „Didžiojo perkeitimo“ teoriją [1] teigia, kad dabartinis „geltonųjų liemenų“ („Gilets Jaunes“) protestas, kurio dalyviai reikalauja Prancūzijos prezidento E. Macrono atsistatydinimo, yra paprastų žmonių pasipriešinimas Davoso elitui, darbo žmones laikančiam beverte „žmonių nutela“.

Kamiu sakė, kad, jo įsitikinimu, „geltonųjų liemenių“ judėjimas kilo dėl rimtesnių priežasčių, nei kuro mokesčių kėlimas. Skaityti toliau

Kviečia naujos dokumentinės juostos „Tumo kodeksas“ premjera (0)

Juozas Tumas-Vaižgantas, 1923 m. | maironiomuziejus.lt nuotr.

Tumo kodeksas: Dariau kitiems gera, o pats tapau laimingas.

Gruodžio 7 d. 18 val. Vilniaus kino teatre „Multikino“ vyks dokumentinės juostos „Tumo kodeksas“ premjera.

Viena ryškiausių XX a. pirmos pusės asmenybių – Juozas Tumas Vaižgantas – energija, optimizmu ir tolerancija pelnė neprilygsta­mą populiarumą tiek tarp šviesuomenės, tiek tarp paprastų žmonių. Pasak gruodį kino ekranus pasieksiančio filmo apie Vaižgantą režisieriaus Eimanto Belicko, jis buvo gerokai aplenkęs laiką ir, tikrąja to žodžio prasme, laisvas žmogus. Skaityti toliau