Žymos archyvas: tauta

R. Jasukaitienė. Legendose – tautos amžinybės siekis (0)

Vaizdai nuo Karalių kalvos | R.Jasukaitienės nuotr.

Airių praeityje, kaip ir kiekvienoje tautoje, yra daugybė moksliškai nepatvirtintų, tačiau ligi šiol legendų pavidalu gyvuojančių  mitologinių artefaktų, apgaubtų romantikos skraiste.

Viena iš tokių legendų pasakoja, kad kadaise, kai salą valdė moterys (matriarchatas neolito amžiuje buvo būdingas daugeliui tautų), Airija gyveno aukso amžių: buvo laisva, nepatyrusi karų ir vergystės. Tuo metu kraštą valdžiusi  legendinė karalienė (pavadinimas sąlyginis – neolito amžiuje nebuvo nei karalių, nei karalienių. Anot istorikų, airiai apskritai niekada neturėjo karaliaus), vardu Maeve (tariama Medu). Ji yra tapusi savotišku airių laisvės ir nepriklausomybės simboliu, tad jos palaidojimo vieta (Slaigo grafystė, Knocknarea – Karalių kalva) ant Atlanto kranto aukšto kalno, siekiančio puskilometrį, nuo kurio į visas puses atsiveria įspūdinga panorama,  yra gausiai lankoma ne tik airių, bet ir atvykusių turistų. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Saugokime gimtąsias šaknis (109)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Įveikėme hunus, totorius, mongolus, Europos barbarų rinktines pajėgas – kryžiuočius. Išlikome nesudoroti maskolių, apsigynėme nuo lenkų, išsmukome iš sovietinės imperijos…  Per ilgus mūsų tautos istorijos šimtmečius nukraujavome, nusilpome kovoje su įvairiais prievartautojais ir pavergėjais.

Prievartos jėgos nepalaužė titnaginių tautos raumenų. Kuo didesnė prievarta – tuo didesnis pasipriešinimas, tuo didesnė galia ir pergalės siekis sukildavo. Priešai, kurie naudojo jėgą – sulaukė atkirčio. Buvo mėginimų sugniuždyti mūsų kietasprandę tautą sunaikinant jos esmę, jos galių aruodą – gimtąją kalbą – tą pagrindinį Skaityti toliau

B. Valionytė. Ir po 30 metų neturime ilgalaikio lietuvių tautos išlikimo strategijos (17)

Birutė Valionytė | lrs.lt nuotr.

Kalba pasakyta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio minėjime

Gerbiamas Seimo Pirmininke, Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke, jos Ekscelencija Prezidente Dalia Grybauskaite, mieli kolegos ir diplomatinis korpusas, ir visi čia susirinkusieji.

Po 388 metų paskirtas kardinolas Vincentas Sladkevičius 1988 m. spalio 23 d. prie Sąjūdžio suvažiavimo metu grąžintos Vilniaus katedros tikintiesiems durų per pamokslą pasakė: „Lietuvių tauta yra ne tik gyva. Ji nori būti savarankiška, nepriklausoma tauta. Skaityti toliau

S. Birgelis. Jotvingiai (15)

Jotvingių kariai | punskas.pl nuotr.

X a. Kijevo metraštyje rašoma: „Vladimiras žygiavo prieš jotvingius, ir nugalėjo jotvingius, ir paėmė jų žemę“. Nestoro kronikoje rašoma Jatvagi. Iš lenkų šaltinių jotvingiai (Yaczwagi) minimi Mozūrų Konrado dokumentuose. J. Dlugošas rašo Jaczwingi, o kryžiuočių kronikose minima Terra Jatwezenorum. Prūsai šią tautą bus vadinę jotvings. Kartu minimas ir sūduvių vardas – Sudovia. K. Liuksemburgiečio 1421 m. laiške kryžiuočių magistrui rašoma: terra Sudorum et Jacuitarum. Lietuviai jotvingių kraštą (ar jo sritį) galėję vadinti Dainava. Pasak lenkų mokslininko J. Nalepos, šiaurės vakarų Jotvos dalyje (ties Vilkaviškiu ir Skaityti toliau

M. Kundrotas. Lietuvos himno dekonstrukcija liberalo akimis (14)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Daktaro Vinco Kudirkos sukurta Tautiška giesmė – vis dar oficialus Lietuvos himnas. Oficialiomis progomis jį gieda ir konservatoriai, ir socialistai, ir liberalai. Nemokantys giedoti bent jau žiopčioja. Ar mažų mažiausiai – klausosi pasitempę. O koks šio himno žodžių santykis su darbais? Liberalizmo ideologijai vis labiau įsigalint visame sisteminių partijų spektre – nuo besivadinančių konservatoriais iki apsiskelbusių socialistais – verta tai panagrinėti.

„Lietuva, Tėvyne mūsų…“ Šis himno fragmentas liberaliųjų partijų veiksmuose Skaityti toliau

K. Stoškus. Kas šiandien svarbiausia? (12)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt,, J. Vaiškūno nuotr.

Krescencijus Stoškus atsako į laikraščio „Statyba“ vyr. redaktoriaus dr. Juozo Šalčiaus klausimą: Artėjant rinkimams, viešoje erdvėje daug įvairių programų, įsipareigojimų, sumanymų… Vis dėlto, žmonėms svarbu žinoti, kaip toje gausybėje įvairiausių siūlymų pamatyti tai, kas svarbiausia valstybės ir visuomenės gyvenimui dabartyje, netolimoje ateityje, o galbūt ir tolimoje perspektyvoje?

Mano manymu, tam reikalingi mažiausia du dalykai – pakankamai platus akiratis ir atidus vykstančių permainų  stebėjimas. Skaityti toliau

Išeivijos lietuvis G. Karosas: Mano tikslas, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie Lietuvą (8)

Gintaro Karoso rankose nuotrauka, kurioje jo sukurtas šūkis „I LOVE LITHUANIANS“ R.Reigano rankose | G.Karoso asmen. nuotr.

Lietuvoje viešintis Vyčio simbolio kūrėjas Gintaras Karosas šiuo metu aktyviai dalyvauja savo parodos „Vytis – Lietuvos ir lietuvių“ atidarymuose bei derina naujus patriotinius projektus Lietuvos išeivijos istorijai įamžinti. Liepos 6-osios interviu su Gintaru Karosu.

– Su kokiomis mintimis pasitikote Liepos 6-ąją?

Penkis metu nebuvus Lietuvoje ir dėl Skaityti toliau

„Tautiškos giesmės“ rengėjai rado sprendimą: himną visame pasaulyje kviečia giedoti saugiu vėliavos atstumu (0)

Tautiska giesme Vasingtone_rengėjų nuotr

Pasaulį sukausčiusi Covid-19 pandemija šiemet pakoreguos ir liepos 6 d., 21:00, visame pasaulyje jau 12-ąjį kartą vieningai giedosimos „Tautiškos giesmės“ tradicijas. Siekdami užtikrinti saugumą, bet išsaugoti unikalų bendrystės jausmą, kuris kelioms šventinėms minutėms suvienija tautiečius įvairiausiuose pasaulio kraštuose, organizatoriai šventei kviečia rinktis saugią aplinką ir vienybės tiltus tiesti išlaikant bent Lietuvos trispalvės dydžio atstumą.

Globaliame pasaulyje – žmogiškos vienybės tiltai Skaityti toliau

Vilniuje rengiamos eitynės „Lietuvių gyvybės svarbios!“ (26)

Vilniuje rengiamos eitynės „Lietuvių gyvybės svarbios!“ | rengėjų nuotr.

Birželio 19 d., 17  val. visuomeninis sambūris „Patriotiški lietuviai“ patriotiškai nusiteikusius Lietuvos piliečius ragina rinktis Vilniaus Katedros aikštėje ir dalyvauti 17:30 val. rengiamoje palaikymo eisenoje „Lietuvių gyvybės svarbios!“.

Eitynės vyks Gedimino prospektu link Nepriklausomybės aikštės, kurioje bus prisiminti žuvusiusieji už Lietuvos Nepriklausomybę lietuviai ir išreikštas solidarumas su birželio 1 dieną nušauto policininko Sauliaus Žymanto šeima ir Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Po baltu nuometu ji amžiais vaidilutė… (2)

Skulptūra „Žemė-motina-taika“ | paneveziokrastas.pavb.lt. M. Pese (M. Pesse) nuotr.

Šiais metais Motinos diena į mūsų namus ateina esant gana neįprastomis sąlygomis, siaučiant nuožmiems viruso vėjams. Vis tiek vienokiu ar kitokiu būdu pasveikinsime savo mamas. Kas negalės jų tiesiogiai apkabinti, pasveikins iš tolo, ištiestos rankos mostu, šypsena veide ar nuoširdžiu žodžiu. Negalėdami nuvykti prie savo mirusios mamos kapo, ją turėtume pasveikinti gražių prisiminimų puokšte, gal uždegtos žvakutės blyksniu ir malda.

Visada Motinos diena į mūsų namus ateina kartu su pavasariu, su pirmaisiais žibučių žiedais, su žydinčių pienių nuklotais Skaityti toliau

M. Kundrotas. Du nacionalizmai: sveikas ir liguistas (15)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nacionalizmo sąvoka – viena problemiškiausių politologijos, istorijos, kultūros, antropologijos ir netgi psichologijos kontekste. Dėl prieštaringų nacionalizmo formų dažnai šios sąvokos išvis baidomasi, bandant išskirti gerąjį patriotizmą ir blogąjį nacionalizmą. Lietuvoje dar linkstama nacionalizmo sąvoką keisti savu žodžiu – tautiškumas.

Iš tiesų patriotizmas – tai meilė savo valstybei arba kraštui, nacionalizmas – tai meilė savo tautai, konkrečiai žmonių bendruomenei. Skirtumas – akivaizdus. Skaityti toliau

O. Voverienė. Žvilgsnis į poetą ir jo kūrybą, kai… sieloje tamsu (3)

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, nuotr.

Poetas saugo dievų pėdsakus ne tik apskritai žmogiškoje egzistencijoje, bet ir savo tautos gyvenime. Tauta be poetų yra tauta be ateities, nes ji nebeturi žmonių, kurie ją šauktų ir vestų. Todėl kiekvieną naktinį tautos buvimo metą mūsų akys krypsta į anuos sugrįžimo giesmininkus, kurie mums skelbia kitą rytojų, naują būties tarpsnį, geresnę ateitį ir mus guodžia būsimos laisvės ir gerovės pažadu. Antanas Maceina. Laiškas poetui Bernardui Brazdžioniui.

Mums, lietuviams, tokiu poetu šaukliu sovietinėje okupacijos dvasinėje tamsoje buvo Skaityti toliau

B. Krivickas. Tauta turi pirmiausia ieškoti ir išreikšti tai, kas sava (2)

bronius-krivickas-raštai-alkas-lt-nuotr

Kelios ištraukos iš rašytojo partizano Broniaus Krivicko (1921–1952) raštų, nepraradusios savo reikšmės iki šiol

Skliaustuose nurodomi puslapiai iš: Broniaus Krivicko raštai. Parengė Virginijus Galisliūnas: Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1999.

IŠ POEZIJOS Skaityti toliau

G. Songaila. Už tautinę valstybę (video) (17)

Gintaras Songaila | Alkas.lt nuotr.

Kalba pasakyta Kovo 11-os patriotinės eitynėse Vilniuje, 2020 kovo 11 d.

Susirinkome į šį žygį ir į šią rūsčios istorijos aikštę liepsningojo Lietuvos Vyčio įkvėpti. Vėl iškėlėme bendrojo reikalo, pasišventimo ir tiesos vėliavas, kurios pergalingai švytėjo prieš trisdešimt metų.

Ir tada mus subūrė, ir dabar mus kviečia susirinkti amžinasis lietuvių tautos aukuras – protėvių kovose apdainuota, į jokius pasaulio turtus neiškeičiama šalis ir valstybė. Skaityti toliau

E. Grakauskas. V. Radžvilui ir kitiems dėl Kovo 11-osios signatarų (9)

Signatarai Romualdas Ozolas (1939-2015), Algirdas Patackas (1944-2015), Kazimieras Uoka (1951-2016), Leonas Milčius, Vidmantė Jasukaitytė (1948-2018), Vidmantas Povilionis Kovo 11-osios eitynėse Vilniuje 2013 m. | Alkas.lt., A. Sartanavičiaus nuotr.

Netikėtai į Valstybę atkūrusių signatarų niekinimo programą įsijungė ir Dalios Grybauskaitės prezidentavimo 10-metyje vėl pradėjęs reikštis politikoje prof. Vytautas Radžvilas. Jo replikos tipo rašinėlyje „Apie Kovo 11-osios signatarus“ (Tiesos.lt redakcija 2020-01-27) šokiruoja totaliai neteisingos ištarmės, giliai įžeidžiančios 70-90 metų amžiaus sulaukusių valstybės pamatų statytojų garbę ir orumą.

V. Radžvilas daugumą signatarų laiko visiškai abejingais Tautos likimui. Vienus laiko „visiškai praradusius sąžinę ir padorumą, besipuikuojančius – Skaityti toliau

O. Voverienė. Ar taps lietuviai vėl tauta (11)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Tauta gimsta vykdant žmogaus istorinį pašaukimą. Tautos pašaukimas – tai kurti savo kultūrą. Kultūra tautas įveda į istoriją. Moralinis ir dvasinis tautos vertingumas remiasi jos narių doriniu bei kultūriniu vertingumu. Pageidauti savo tautai dvasinės didybės – tai ryžtis  pačiam tobulintis ir savo asmenimi pasitarnauti medžiaga savo tautos vertingumo rūmams statyti. Būti patriotu, tai visų pirma būti doru žmogumi. Patriotizmas reiškiasi darbais, o ne šauniais ir tuščiais pasigyrimais. Prof. Stasys Šalkauskis. Skaityti toliau

O. Voverinė. Hamletiškas klausimas: Būti ar nebūti lietuvių tautai (62)

Alkas.lt koliažas

Žmogus yra ne tik savo tėvų vaikas, bet taip pat ir savo krašto, savo tautos ir jos istorijos vaikas.
Prof. F. Fersteris

Dar praeito šimtmečio pradžioje Lietuvos patriarchas dr. Jonas Basanavičius su liūdesiu kalbėjo, kad iš lietuvių tautos beliko „tik šešėlis“. Lietuvių tautai iškilo hamletiškas klausimas „būti ar nebūti?“ Tai atsitiko todėl, kad mūsų šviesuomenė nevykdė savo pareigos savo tautai ir savo valstybei – išdavė jas, atsisakiusi savo gimtosios kalbos ir tautinės kultūros, vertybių, kurios filosofo dr. Antano Maceinos Skaityti toliau

J. Maratas. Abejingumas vertybėms, arba kaip perrašoma naujausia Lietuvos istorija (17)

Alkas.lt koliažas

Pasklido įvairių atgarsių į Lino Vildžiūno kalbą, pasakytą Leonido Donskio premijos įteikimo proga. Tikrai ji nedaro garbės nei pačiam žinomam kino kitikui ir žurnalistui Linui Vildžiūnui, nei jo leidiniui, nei velionio L. Donskio atminimui. Bet įdomiau kas kita. Iš pat pradžių jis pacituoja labai svarbią Baumano-Donskio mintį, kad moderniojoje visuomenėje „individo bejėgiškumas ir apleistumas, sąlygojamas neoliberalizmo ir valstybinio biurokratizmo, valstybei neigiant atsakomybę už švietimą ir kultūrą, vartotoju virtęs pilietis tampa neutralus vertybėms ir atsitraukia“, o toliau pats ima ginti tą pačią neoliberalizmo, atsakomybės neigimo, neutralumo vertybėms ir atsitraukimo poziciją. Skaityti toliau

Vydūnas. Lietuvių Tautos uždavinys ir Pareigos Pasauliui (8)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Lietuvių Tauta yra Kūrybos Darbui reikalinga. O taip tik dabar. Tą reikėtų visai aiškiai atjausti ir suprasti. Ir neturėtų nei vienas pasibijoti, kad ji žus, kad kitos Tautos ją galės kuomet nors praryti. Bet reikėtų ir antrą dalyką pamatyti. Lietuvių Tauta turi uždavinį. Ir tik spręsdama tąjį, ji išliks, ji bus Kūrybos saugojama ir tvirtinama. Lietuvių Tauta turi žmoniškumą auginti prigimtu ypatingumu. Tuomet ji išliks, kadangi ji sprendžia savo uždavinį ir vis daugiau reiškia Tautų santykiuose. Skaityti toliau

O. Voverienė. Ar pavyks lietuviams susitelkti tautos žygiui? (8)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Didžiausia Lietuvos tragedija yra tai, kas iš pirmo žvilgsnio lyg ir nepastebima. Tai tautinės savimonės, krikščioniško tikėjimo, istorinės atminties, pilietiškumo susilpnėjimas, abejingumas esminiams tautinės valstybės reikmėms, visuotinis moralės nuosmukis.
Rašytojas Eugenijus Ignatavičius

„Metas telktis Tautos žygiui!“ Tokį iššūkį tautiečiams prieš metus paskelbė Lietuvių tautininkų sąjungos Tarybos narys Gintaras Songaila. Jis buvo tarsi į tvenkinį mestas akmuo: nuvilnijo, nubangavo, nuraibuliavo… Skaityti toliau

K. Stoškus apie emigraciją, lengvabūdiškus pažadus ir skaudžią realybę (7)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Filosofas dr. Krescencijus Stoškus atsako į tris Alkas.lt klausimus apie nestabdomos emigracijos iššūkius Lietuvai.

– Valdžia nuolat deklaruoja, kad skatins žmones grįžti, išleidžia savo planų reklamai milijonus, tačiau realiai lietuvių Lietuvoje mažėja, tačiau daugėja užsieniečių – ukrainiečių, baltarusių ir t.t.

– Iš tikrųjų tris metus užtrukę pažadai, kad bus pradėti emigrantų skatinimai grįžti į Lietuvą, jau pranoksta pačius geriausius pasaulio politinius anekdotus. Kiek galima spręsti iš paskutinės Vyriausybės informacijos apie jos priimtą dokumentą: „Emigrantų sugrąžinimui siūlomos užimtumo didinimo priemonės“, tokie skatinimai prasidėsią tik nuo 2020 m.  Skaityti toliau

A.G. Astrauskaitė. Ne politkorektiškai apie tiesos aštrumą (14)

Astra Astrauskaitė | V. Sankirtos nuotr.

Dažnai mąstau apie tai, kodėl tiesos sakymas, turintiems piktų kėslų, sukelia panišką baimę ir šmeižto laviną. Pavyzdys – Lenkijos valstybės prezidento Andžejaus Dudos atkirtis Maskvai ir Izraeliui, argumentuotai atmetant ir pasmerkiant pastarųjų kaltinimams, neva Lenkija privalėtų prisiimti atsakomybę dėl II-ojo Pasaulinio karo metu Hitlerio nacistų okupuotoje jos teritorijoje vykdyto žydų tautybės žmonių genocido. Lenkijos prezidentas labai drąsiai ir pilietiškai apgynė savo valstybės garbę, pasmerkė šmeižikus ir davė jiems tiesos atkirtį. Šmeižikai supanikavo, sukėlė vos ne pasaulinę isteriją Izraelyje… Tegul. Lenkijos vadovas

Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautininkas Vilius Bražėnas apie tautiškumo naikinimą Europos Sąjungoje (20)

Vilius-Brazenas-kam-lt-a-pliadzio-nuotr

Esame garbinga, išdidi tauta. Tauta, turinti didžią istoriją, kalbą. Istoriją, kurią rašė, deja, ne baltasis, o juodasis metraštininkas. Tai kalba, kuri vedė tautą per istorijos kryžkeles, sutemas ir prošvaistes. Esame atbundanti tauta. Atbunda tėvų garbė, atbunda ir „liežuvis“. Kalba – tautos protas, jos plakanti širdis, dabartis ir ateitis… Tautos atgimimas – tai atsigręžimas į gimtąją kalbą, tautos kultūra – tai kalbos kultūra. Kalbos likimas – tautos likimas. Tikroji savo šalies meilė neįmanoma be meilės savo kalbai.
Prof. Juozas Pikčilingis. Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvoje kovojama ir mirštama už savo tautos ir valstybės laisvę ir nepriklausomybę (1)

Seimo gynėjai, 1991 m. | V. Daraškevičiaus nuotr.

Minint Sausio 13-osios 29-ąsias metines

1990-ų metų Kovo 11-oji paskelbė: „VALSTYBĖ YRA!“ 1991-jų metų SAUSIO 13-ji patvirtino: „MES BŪSIME!“ Lietuvos Nepriklausomybės priešai taikė tiesiai į širdį. Buvo šaudoma į laisvą žodį, į lietuvišką kalbą. Lietuva. 1991.01.13 (V., 1991).

Dar prisimename Sausio 13-osios tragedijos eskalaciją, prasidėjusią sausio 8 dieną. Gyvenome tada Minties gatvėje šalia sovietinio karinio miestelio, Skaityti toliau

M. Kundrotas. V. Radžvilo partijos nacionalizmas (37)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vytauto Radžvilo ir jo bendražygių kuriama partija jau dabar identifikuojama įvairiai – kaip tautinė (nacionalistinė), krikdemiška (krikščioniškai demokratiška), konservatyvi ar net fašistinė. Šįsyk apsistokime ties pirmąja identifikacija, kitas aptardami jos kontekste.

Nacionalizmui esminė sąvoka yra tauta. Daugelis teoretikų skiria tautą, etnosą, naciją. Šiais laikais madinga skirti etninę tautą (kitaip tariant – sviestuotą sviestą) nuo politinės arba pilietinės tautos. Iš tiesų etnosas, tauta, nacija reiškia tą patį, tik skirtingose kalbose. Skaityti toliau

A. Matulevičius. Šventiniai pamąstymai, kaip nėra, bet galėtų būti (8)

A.Matulevičius. J.Vaiškūno nuotr. (Alkas.lt)

Artėja didžiosios metų šventės. Man šv. Kalėdos nuo vaikystės buvo paslapties, stebuklo laukimo dienos. Sakoma, kad su metais mes ne tik įgyjame patirties, bet ir vėl tampame panašiais į vaikus, kurie dar tiki stebuklais. Ir žinote, nematau čia jokios prieštaros ar nusikalbėjimo. Tikime į pomirtinį gyvenimą ar kitokią sielos energetinę būseną, kurios egzistavimas jau lyg ir neprieštarauja kvantinės fizikos dėsniams. Arba – netikime, nors šiaip jau turbūt kiekvienas žmogus, ruošdamasis susitikti su Nežinomybe ar Amžinybe, vis dėlto nori kažkuo tikėti ar dėl kažko viltis. Skaityti toliau

K. Stoškus. Atviras laiškas Seimo nariams p. R. Šarknickui, p. R. Karbauskiui ir premjerui p. S. Skverneliui (3)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Pone R. Šarknickai, neseniai į mūsų rankas pateko Jūsų, straipsnis „Valdžią reikia užgrobti bet kokia kaina – deja, grėsmė didėja!“ Jame yra pasakyta nemažai tiesos. Kiek teko atlaikyti puolimų Valstiečių ir žaliųjų partijai, to turbūt nėra patyrusi jokia kita politinė jėga. Frontas buvo beveik totalinis. Beveik kiekvieną dieną. Nuo ryto iki vakaro. O gynėjų nebuvo daug. Bet ne už ilgo ir jų ėmė mažėti. Žmonės laukė permainų. Tačiau jų nesulaukė net tie, kurie nuoširdžiai norėjo būti jūsų šalininkais ir rėmėjais. Prasidėjo labai spartus nusivylimas… Kodėl? Skaityti toliau

G. Pranaitytė. Kultūrinės diplomatijos svarba Lietuvai: kaip nepaskęsti globalizacijos vandenyne? (5)

Giedrė Pranaitytė | VDU nuotr.

Šiandien man tenka garbė pasidalinti mintimis apie kultūrinę diplomatiją bei jos svarbą Lietuvai, nepamirštant sudėtingos, netgi lemtingos užduoties, tenkančios mūsų tautai ir valstybei – išlikti savimi ir nenuskęsti audringuose globalizacijos vandenyse.

Kaip žinome, kultūrinė diplomatija nėra visiškai naujas reiškinys: tarp šalių, valstybių ir tautų ji egzistuoja jau daugelį amžių. Visgi moderniosios formos, kuriomis naudojamės šiandien, yra sąlygojamos dviejų valstybių modelių – Prancūzijos ir JAV. Prancūzija daugiau dėmesio skiria nacionalinei kultūrinės diplomatijos vizijai, o JAV – globaliajai. Tai liudija neseniai įvykę abiejų šalių prezidentų pasisakymai. Skaityti toliau

R. Šarknickas. Valdžią reikia užgrobti bet kokia kaina – deja, grėsmė didėja! (29)

Robertas Šarknickas | lrs.lt nuotr.

Pradėsiu nuo esamų įvykių: tolimųjų reisų vairuotojams keliami atlyginimai – mitingas; keliami mokytojams atlyginimai – mitingas; nekeliami mokesčiai ūkininkams – mitingas; keliami vaiko pinigai, pensijos – opozicija nepatenkinta ir t. t.

Kas vyksta Lietuvoje ir kas taip daro, spėlioti nebereikia – tai vyksta trečius metus su galimybe užgrobti valdžią melu, sabotažu. Kai pirmą kartą „valstiečiai“ atsisuko į tautą kartais irgi klysdami, bet drąsiai griaudami ir raudami korupcijos šaknis, klanus įvairiose valstybiniuose sektoriuose ir keletą metų kuria socialinį teisingumą: mažina vaistų kainas, didina atlyginimus. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tauta ir Valstybė buvo didžiausias rašytojo Jono Mikelinsko rūpestis (1)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Epochos keičiasi, kaip žmonės ir jų kartos.
Dažnai nuožmių karų griaustiniams blyksint.
Kiekvienas Lietuvai mes tiek tebūsim vertas,
Kiek savo dvasios lobių jai paliksim.
Jonas Graičiūnas.

Šių metų gegužės 6 d. būtume minėję rašytojo Jono Mikelinsko 95-ąsias gimimo metines. Deja, jau dveji metai, kai paties rašytojo neturime. Liko tik jo knygos, straipsniai, šviesūs prisiminimai apie susitikimus… Skaityti toliau