Žymos archyvas: tauta

Prezidentė vetavo įstatymo pataisas, lengvinančias pilietybės referendumo sąlygas (2)

Viktoras Pranckietis ir Dalia Grybauskaitė | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Liepos 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai grąžino Seimui Referendumo įstatymo pataisas, kuriomis lengvinamos pilietybės referendumo sąlygos ir gerokai nuleidžiama sprendimui priimti reikalingų rinkėjų balsų kartelė.

Prezidentė palaiko dvigubos pilietybės suteikimo išplėtimą ir kviečia lietuvius visame pasaulyje susitelkti įteisinant šią galimybę konstituciniu, teisinių abejonių Skaityti toliau

Seimas pritarė Tautos namų idėjai (5)

Vilnius_Tauro_kalnas,_wikipedija.org

Birželio 30 d. Seimas, pabrėždamas Lietuvos kultūrinių ir istorinių tradicijų tęstinumo svarbą Lietuvos visuomenės kultūrinei ir pilietinei raidai, pažymėdamas, kad su istorine Tautos namų idėja yra susiję Lietuvos naujojo valstybingumo ir lietuvių moderniosios kultūros kūrėjai, įvertindamas tai, kad Vilniuje, ant Pamėnkalnio (Tauro kalno) esantis žemės sklypas, kuris už 1911-1913 metais suaukotas lėšas buvo įsigytas statyti Tautos namams, yra laikytinas visos Tautos nuosavybe ir Lietuvos naujųjų laikų istorijos relikvija pritarė kultūros ministro ir Vilniaus miesto savivaldybės mero ketinimų protokolui dėl Nacionalinės koncertų salės paslaugų infrastruktūros sukūrimo Vilniuje ir jos įgyvendinimo plano 2017-2022 m. Skaityti toliau

Šimtmečio Dainų šventė kviečia visą tautą švęsti laisvę (0)

Lietuvos dainų šventės Dainų diena | LNKC nuotr.

„Dainų šventė – magišką trauką turintis kultūros reiškinys, kuris apjungia Lietuvą ir viso pasaulio lietuvius. Jubiliejinės 20-oios Dainų šventės kūrėjai ir dalyviai tapo pagrindiniu ir didžiausiu mūsų valstybės šimtmečio paminėjimo kultūros įvykio varikliu. Dainų šventės iniciatoriai, kaip ir kiekvieną kartą su didele pagarba ir meile tradicijoms, mūsų kultūrai kuria vis kitokią, nepakartojamą reginį“, – ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson.

Birželio 30 – liepos 6 dienomis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti skirtos Dainų šventės „Vardan tos…“ metu vyks net penkiolika renginių. Skaityti toliau

K. Stoškus. Lyderių spindesys ir skurdas (25)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Lyderiavimas

Jau seniai aimanuojama, kad Lietuvoje nėra lyderių. Ir visai be reikalo. Yra kaip tik atvirkščiai: jų turime daug. Net perdaug. Kiekviena partija ir organizacija, kiekvienas būrelis, kiekvienas klanelis, klasė mokykloje, komanda aikštelėje ar stalas kavinėje  turi savo lyderį, apsuptą priekabių konkurentų. Ir visi jie tokie dideli, taip ryškiai žvelgia iš aukšto žemyn, kad Lietuvoje net nesutelpa. Todėl daug jų jau įsikūrę už Lietuvos ribų. Ir iš ten siunčia pamokymus, kaip gyventi pasilikusiems Lietuvoje. Prasčiau yra nebent su intelektualiniais lyderiais. Ypač humanitarinių ir socialinių mokslų. Jų tikrai mažoka. Skaityti toliau

Noamas Chomskis. 10 masių valdymo būdų (4)

mitingas-maskvoje-2017-06-12-twittwe.com-d-frenkel-nuotr-1

Chomskis (1928) amerikiečių lingvistas ir politikos aktyvistas. Dėstė Masačusetso technologijos institute, Lingvistikos ir filosofijos departamente. JAV Mokslo akademijos narys. Jis žavus savo jaunatvišku kairuoliškumu (ne leftizmu ar „moksliniu liberalizmu“) su anarchijos „prieskoniu“, o jo įžvalgos verčia kiek kitaip žvelgti į pasaulį. Ne vienas pastebės, atpažins ir Lietuvos žiniasklaidos naudojamas poveikio visuomenei priemones. Kadangi masių valdymo būdų, matyt,  yra daugiau nei šimtas ir vienas, straipsnio pavadinime galėtų būti žodis „dažniausi“. Skaityti toliau

Roko opera „Eglė” skambės Vingio parke (1)

Rengėjų nuotr.

Liepos 1 d. 21 val. Vingio parke Lietuvos šimtmečio dainų šventę pradės ypatingas kūrinys – Laimio Vilkončiaus roko opera „Eglė“, suvienijęs stipriausias lietuvių kūrėjų pajėgas. Pastatymo muzikinei daliai vadovaujantis Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius sako, kad roko operoje filosofiškai Sigito Gedos perpasakota „Eglės, žalčių karalienės“ istorija šiandien kaip niekad aktuali. Šimtmečio dainų šventės atidarymo renginys nemokamas, todėl liepos 1 d. Vingio parke „Eglę“ galės išgirsti ir pamatyti visi norintys.

– „Mano nuomone, tai neabejotinai viena geriausių roko operų Lietuvos istorijoje, verta būti išgirsta mūsų klausytojų“, – sako maestro G. Rinkevičius. Skaityti toliau

A. Praninskas. Permainų vėjams keliamos naujo sąjūdžio burės (2)

Sąjūdžio mitingas 1988m. | L.Skirpsto nuotr.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 30-ųjų įkūrimo metinių minėjimas verčia svarstyti, ar laiko ratas jau apsisuko iki ribos, kai permainų išsiilgusi visuomenė ims burtis į naują sąjūdį.

Neįgyvendinti tikslai

Valstybės užvaldymu pavadintas politinės korupcijos skandalas jau nušniokštė spaudos leidinių antraštėmis, nužaibavo televizijos naujienų laidose, nugrumėjo radijo stočių eteryje. „Kaip, ar jau viskas?“ – nustebo publika, susivokusi, kad šitiek metų gyvena mafijos užgrobtoje valstybėje. Skaityti toliau

V. Vyšniauskienė: Jei atvirai – baisoka dėl sūnaus (2)

Vytautas Vyšniauskas | Stasio Žumbio nuotr.

Nereikia nė Rusijos, informacinis karas vyksta ir mūsų valstybės viduje, sako pedagogė Viliujeta Vyšniauskienė: sisteminiai propagandistai muša į vienus vartus, o kitaminčiai yra nepageidaujami nei televizijoje, nei didesnėje žiniasklaidos dalyje ir jų laisvas žodis pasiekia tik mažą auditoriją. Jos 24 metų sūnus Vytautas pasinaudojo jam suteikta Seimo tribūna ir drąsiai išsakė tiesą apie valstybės būklę Sąjūdžio 30-mečio minėjime. Jo kalba, nuvainikuojanti „globalios Lietuvos“ kliedesį, ko gero, visuomenei padarė didesnį įspūdį nei metinis prezidentės pranešimas; ne veltui ji buvo puolama nuo išsigimstančio konservatizmo atstovų iki jiems atitariančio Seimo pirmininko. Skaityti toliau

V. M. Čigriejienė. Negali būti tautos be teritorijos, be kalbos, be papročių (video) (14)

Vida Marija Čigriejienė | lrs.lt nuotr.

Skelbiame buvusios Seimo narės tremtinės Vidos Marijos Čigriejienės kalba Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti skirtame minėjime.

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite, Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, Vyriausybės ir Seimo nariai, mieli politiniai kaliniai ir tremtiniai, visi čia susirinkusieji,

savo pasisakymą norėčiau pradėti Jono Basanavičiaus žodžiais: „Tauta, pamiršusi savo praeitį, yra be ateities“. Šiandien šie žodžiai yra ypač prasmingi. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Seimas nagrinėja antikonstitucinį Lietuvos išvalstybinimo paspartinimo įstatymą (video) (15)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Birželio 3-4 dienomis šventėme Sąjūdžio 30-metį, sakėme gražias kalbas. Tik Vytauto Vyšniausko kalba Seime iškrito iš gražaus šventinio konteksto. Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui teko tautai paaiškinti, kad jaunuolis be reikalo skundėsi Lietuvos padėtimi, kad jis pats turi galimybę kurti Lietuvą.

Šventės išvakarėse nepastebėjome, kad dvigubos pilietybės įteisinimo pretekstu gegužės 31 d. Seimas per 20 minučių priėmė nagrinėjimui (už – 70, prieš – 5, susilaikė – 26) Lietuvos Konstitucijai prieštaraujantį Referendumo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis, Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis Skaityti toliau

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime perskaitė metinį pranešimą (video) (0)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė_lrs.lt

Šiandien, birželio 12 d. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime skaitė devintąjį, metinį pranešimą. Skelbiame visą pranešimą:

Mieli Lietuvos žmonės, Seimo nariai,

prieštaringas jausmas apima šiandien galvojant apie Lietuvą.

Iš vienos pusės matome įstabų Laisvės Skaityti toliau

Trinamas žmogaus ryšys su valstybe (11)

Zita Šličytė | respublika.lt nuotr.

Politikai ir toliau uoliai dirba dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Jie tikina, kad tai padės suvienyti visus pasaulio lietuvius ir gal net taps emigracijos stabdymo raktu. Tačiau vis dažniau kyla įtarimas, kad ir patys politikai jau nebežino, kokia iš tiesų yra pilietybės institucija.

– Ar mes šiandien teisingai suprantame, kas sudaro Lietuvos Respublikos pilietybės instituciją? – „Vakaro žinios“ paklausė vienos iš Konstitucijos kūrėjų, teisininkės, signatarės Zitos Šličytės.

– Akivaizdu, nesuprantame. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Įkurta Tarptautinės Ąžuolo draugijos Lietuvos grupė (10)

 Penktojo seminaro "Ąžuolai Lietuvoje ir Europoje", įvykusio dailininkės Gražinos Didelytės galerijoje "Andeinė", dalyviai | R. Jasukaitienės nuotr.

Gegužės 26-ą dieną vyko penktasis seminaras „Ąžuolai Lietuvoje ir Europoje“ Dzūkijos nacionaliniame parke, dailininkės, ąžuolų mylėtojos  Gražinos Didelytės sodyboje, jos galerijoje „Andeinė“  (Rudnios kaimas, Marcinkonių seniūnija). Verta priminti, kad pirmasis tokio pobūdžio seminaras įvyko prieš dešimtmetį, 2008m. Tautos Atgimimo Ąžuolyne, antrasis – Dūkštų ąžuolyne netoli Vilniaus, trečiasis – Kaune, ketvirtasis – Kėdainių urėdijoje. Eilė būtų atsiliepti žemaičiams, ten taip pat netrūksta įspūdingų ąžuolų bei juos mylinčių žmonių. Juolab, kad pirmąjį muziejų Lietuvoje Dionizas Poška įkūrė dviejuose ąžuolo kamienuose – Baubliuose, o apie didingą mūsų tautos praeitį, siedamas ją su sengire, savo raštuose pasakojo kitas žemaitis – Simonas Daukantas. Skaityti toliau

Sąjūdžio pradininkai: Būtina pasipriešinti mūsų šalies išvalstybinimui ir ištautinimui (44)

Sąjūdžio 30-mečio minėjimas Mokslų akademijos salėje | J. Vaiškūno muotr., alkas.lt

Birželio 4 d.,  minint Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) 30-metį Lietuvos Respublikos Seime, Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo nariai išplatino viešą kreipimąsi, kuriame pripažino, kad svarbiausi Sąjūdžio siekiai ir uždaviniai iki šiol liko neįgyvendinti ir paragino Tautą telktis ir priešintis valdžios vykdomam Lietuvos išvalstybinimui ir ištautinimui.

Kreipimąsi pasirašė: Vytautas Bubnys, Antanas Buračas, Bronius Genzelis, Skaityti toliau

Birželio 14-ąją tremtinių ir politinių kalinių pavardės bus garsiai ištariamos net 10-yje Lietuvos miestų (0)

Akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“| youtube.com nuotr.

Šiemet, birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, projektas „Misija Sibiras“ užsibrėžė tikslą pagerbti 105 000 tremtinių ir politinių kalinių atminimą jau tradicine tapusioje atminties akcijoje „Ištark, išgirsk, išsaugok“ bei Visuotinės tylos minutės metu. Šią dieną tremtinių ir politinių kalinių vardai, pavardės ir likimai garsiai bus ištariami net 10-yje Lietuvos miestų, o Visuotinė tylos minutė sujungs lietuvius visame pasaulyje.

Gedulo ir vilties diena prasideda 11 val. 59 min. vykstančia Visuotine tylos minute, jos metu visi kviečiami sustoti, prisiminti tremtinių ir politinių kalinių istorijas bei likimus, ir tokiu būdu pagerbti negrįžusiųjų Skaityti toliau

V. Sinica. Sąjūdžio buvo per maža (video) (15)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kalba pasakyta birželio 3 d.,  Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos salėje vykusiame iškilmingame Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) 30-mečio,  minėjime „Su Sajūdžio idėjomis už Lietuvą“.

Birželio 3-iąją Mokslų akademijoje vykusio Sąjūdžio 30-mečio minėjimo dalyviams buvo išdalinta deklaracija, kviečianti iš naujo telktis valstybės kūrimui.

Joje teigiama, kad: „Kovo 11-ąją paskelbta nepriklausoma Lietuvos Respublika taip ir nebuvo sukurta“. Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Pažadu – lietuvių tauta vėl sugrįš namo gyvuoti čia per amžius (video) (16)

Vytautas Vyšniauskas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Birželio 4 d. 12 val. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje (I rūmuose) vyko iškilmingas Sąjūdžio 30-mečio minėjimas.

1988 m. birželio 3 d. Lietuvos mokslų akademijos salėje, Vilniuje, išrinkus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinę grupę iš 35 narių, 1988 metų vasarą ir rudenį per Lietuvą nuvilnijo tūkstantiniai Sąjūdžio mitingai, vyko daug akcijų ir renginių, skirtų Sąjūdžio idėjoms skleisti, ekologijos, paminklosaugos ir kitoms aktualioms to meto problemoms iškelti, miestuose ir rajonuose steigėsi LPS iniciatyvinės grupės, kolektyvuose – Sąjūdžio rėmimo grupės, buvo pradėta leisti Sąjūdžio spauda. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Laisvės kaina arba sanskrito paukščiai (video) (32)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Skelbiame Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario, filofofo dr. Arvydo Juozaičio kalbą pasakytą Lietuvos Respublikos Seime Kovo 11-osios Akto salėje  iškilmingame Sąjūdžio 30-mečio minėjime.

Anuomet mes kreipdavomės vienas į kitą: Gerbiamosios ir Gerbiamieji.

Leiskite ir šiandien taip kreiptis į visus. Į visos Lietuvos sąjūdininkus sąjūdiečius. Skaityti toliau

Romuvos Krivė I.Trinkūnienė: Lietuviai išsaugojo prigimtinės religijos pagrindus (2)

Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė | Asmeninė nuotr.

Senovės lietuviai tikėjo, kad žemės planeta yra gyva – gyvi ne tik žmonės, gyvūnai, bet ir medžiai, akmenys, vanduo, ugnis. Gamtą jie laikė galinga, šventa ir amžina, brangino bei tausojo ją garbindami dievus, kurie reiškiasi per gamtos jėgas. Vydūnas yra pasakęs, kad grįžimas prie senovės tikėjimo liudija tautos atsigavimą, tačiau grįžtama ne prie prie buvusių formų, o prie dvasios. Mūsų laikais prigimtinį tikėjimą puoselėja „Lietuvos Romuva“ – senovės baltų religijos bendruomenė. Kuo šiandien gyvena romuviai, kokias šventes švenčia, kokius dievus garbina, kalbuosi su etnologe, folkloriste, „Lietuvos Romuvos“ krive Inija Trinkūniene.

– Kada susikūrė „Romuva“? Skaityti toliau

M. Laurinkus. Nesuprantu, kodėl baltų religija staiga ėmė kelti juoką (30)

Mečys Laurinkus | Asmeninė nuotr.

Kvėpuojant „pažymų“ išmetamosiomis dujomis retkarčiais gera įkvėpti oro, mažiau užteršto politinių sąskaitų suvedinėjimu. Seimas atvėrė diskusiją valstybės lygiu pripažinti senovės baltų religinę bendriją „Romuva“.

Lietuvos kultūros politikoje per ilgą laikotarpį tai vienas rimčiausių žingsnių.

Sąmoningai ar ne, parlamentinis svarstymas daug Lietuvos gyventojų dominančia tema sutapo su Sąjūdžio 30-mečiu. Žmonės, 1992 m. religinę bendriją „Romuva“ įregistravę Teisingumo ministerijoje, savo idėjas įvairia forma skleidė sovietmečiu, Skaityti toliau

I. Andrukaitienė. Sąjūdžio trisdešimtmečio misija (10)

Irena Andriukaitienė | asmeninė nuotr.

Birželio trečioji – Sąjūdžio įkūrimo diena. 1988 m. birželio 3 d. Mokslų akademijos salėje vykusiame intelektualų susirinkime buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, kuri ir paskelbė žinią Lietuvai – pokyčiai prasideda. Sąjūdžio steigimosi banga nusirito per Lietuvą nešdama kitokio gyvenimo viltį. Tą permainų laukimo laikmetį įprasmino paprasti, aiškūs žodžiai: „Su Sąjūdžiu – už Lietuvą!“

Nuo tos viltingos pradžios praėjo trisdešimt metų. Ar šis valstybės kūrimo laikotarpis atnešė tuomet puoselėtų vilčių išsipildymą? Dažnai girdimas retorinis klausimas „Ar už tokią Lietuvą kovojome?“ Skaityti toliau

Kaune vyks forumas „Tautinės savimonės kloduose“ (2)

„Atataria lamzdžiai“ 2013 m. | Rengėjų nuotr.

Birželio 1 d., penktadienį, Kaune,15-17,30 val. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės Mažojoje salėje (A. Mickevičiaus g. 19)  XXXIII tarptautinio folkloro šventės „Atataria lamzdžiai-2018“ proga Kauno tautinės kultūros centras (KTKC) surengs forumą-apskrito stalo pokalbį „Tautinės savimonės kloduose“ tema „Asmenybė ir prigimtinė kultūra“.

Forumo siekis – bendradarbiaujant mažinti atskirtį tarp akademinės ir neakademinės bendruomenių, tarp įvairių sričių tyrėjų bei praktikų, dalintis savo patirtimi bei Skaityti toliau

M. Kundrotas. Pripažinti Romuvą – krikščioniška, tautiška ir demokratiška (14)

jore-isventimas-i-romuvius-daraskeviciaus-nuotr

Šių metų gegužės 24-ąją, vakariniame posėdyje Seimas balsavo dėl valstybės pripažinimo Romuvos religinei bendruomenei. Smagu, jog dauguma po pateikimo pritarė šiam projektui. Liūdna, jog šalia gausybės veidmainių ir kvailių prieš balsavo, susilaikė arba vengė balsavimo keletas padorių, dvasingų deputatų, ištikimų Lietuvos patriotų. Savos religijos formos suvokimas kaip vienintelės galimos kartais tampa akidangčiu net garbingiems ir išmintingiems žmonėms.

Andrius Kubilius pranoko pats save. Jis pasiūlė dėl Romuvos pripažinimo kreiptis į Skaityti toliau

G. Burneika. Kaip atgaivinti tautos šaknis (II) (33)

Pixabay.com nuotr.

2. Krikščioniškosios doktrinos ontologinis netikrumas

Krikščionybė išvaro žmogų iš jo namų – iškerta iš prigimtinių tautinių šaknų ir pakerta gelminius ryšius su senosios pasaulėjautos archetipais, arba dievais ir jų galiomis (žr. I dalį). Savų papročių, siejančių tautą su jos gamta, gyvenamąja tikrove, išreiškiančių meilę vietai ir teikiančių būties tikrumą, vieton ji bruka svetimus.

Priėmęs krikščionybę žmogus iškrenta iš savo tautos ir tampa Skaityti toliau

Sąjūdžio 30-mečio minėjimas – Tautos forumo telkimosi pradžia (17)

„Tautos forumas“, pagerbdamas trispalvės 100 metų sukaktį, protestuoja prieš Lietuvos ištautinimą bei išvalstybinimą | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Birželio 3 d. 14 val. Vilniuje, istorinėje Mokslų akademijos salėje vyks Sąjūdžio trisdešimtmečio minėjimas. Pagrindinių minėjimo rengėjų – Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo ir Vilniaus Forumo narių požiūriu, šis renginys turi tapti ir naujos sąjūdinės bangos – Tautos forumo telkimosi pradžia.

Minėjimo rengėjai įsitikinę, kad visapusiškos ir didžiulės Lietuvos vidaus krizės ir augančių geopolitinių grėsmių sąlygomis Sąjūdžio 30-mečiui skirtas renginys negali tapti tik memorialiniu renginiu, todėl siekia telkti visus Sąjūdžio vertybėms ir Lietuvos ateičiai neabejingus Skaityti toliau

A. Rusteika. Tas prakeiktas nuolankumas (18)

Algimantas Rusteika | asmeninė (feisbuko) nuotr.

Vasara. Paukščiai parskrido, deputatai išskris į šiltus kraštus, mokesčių inspektoriai – į Palangą, nieko neturintys pasiturintys gers soduose. Net Premjeras atostogaus, tik Prezidentė neatostogaus, nes neturi tokiems niekams laiko. Žodžiu, viskas pajudės kaip pridera – pinigų kryptimi.

Nes svarbiausias revoliucijos klausimas – valdžios klausimas, o svarbiausias valdžios klausimas – pinigų klausimas. Sužinok kelius, kuriais vaikščioja pinigai – sužinosi viską ir valdysi pasaulį arba paspringsi švendrės lapu. Skaityti toliau

V. Sinica: Mokslininkai bijo atsidurti V. Radžvilo vietoje (33)

Vytautas Radžvilas 2013m. | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nepriklausomoje Lietuvoje demokratinės ir laisvos šalies atributai vis dažniau primena tik butaforinius žaisliukus. Išdrįsę kritikuoti savo darbdavius ar partinius lyderius, žmonės stumiami iš postų, iš jų tyčiojamasi, atimamos socialinės garantijos, pragyvenimo šaltinis. Tai metodai, kurių imamasi paprotinti mąstančius kitaip. Filosofo profesoriaus Vytauto Radžvilo politinis persekiojimas Vilniaus universitete (VU), pasibaigęs profesoriaus eliminavimu – dar vienas to įrodymas.

– Kilus visuomenės pasipiktinimui dėl prof. V.Radžvilo darbo vietos naikinimo, VU TSPMI išplatino informaciją, esą tai tik profesorių etatų mažinimas, Skaityti toliau

V. Radžvilas: Mums beliko tik viešumas (5)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Artėjant Sąjūdžio 30-mečiui, vieno iš Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių filosofo, profesoriaus Vytauto Radžvilo dienos darbo vietoje jau suskaičiuotos. Šiandien jau aišku, kad VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) administracijai pavyko iškrapštyti nepatogų dėstytoją. Nuo 1984 metų dėstytojavęs akademikas paskelbė atsisakantis dalyvauti, kaip pats sako, fiktyviame konkurse profesoriaus vietai užimti.

– Pasklidus žiniai, kad jūsų darbo vieta naikinama, institutas suskubo viešai pasiteisinti, esą tai tik etatų mažinimas. Skaityti toliau

G. Navaitis. Nacionalizmas – ES gelbėjimosi ratas (11)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ateinantys 2019 metai – turėtų tapti demokratijos šventė. Numatomi net treji rinkimai – savivaldybių merų ir tarybų, Respublikos Prezidento bei Europos parlamento rinkimai. Visi svarbūs ir įdomūs. Visi skatina diskusijas apie savivaldą, apie Prezidento asmenybę ir politines galias. Proga ir diskusijai, kurios Lietuvos politikai sumaniai vengia, – apie sąjungas, federacijas, imperijas, apie ES ateitį ir Lietuvos valstybės vietą joje.

Šiandieną matome dvi laibai aiškias tendencijas. Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Mūsų nelaisvės priežastis yra baimė (video) (10)

Vytautas Vyšniauskas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Brangūs tautiečiai, jūs galite klausti: kur jaunoji karta, kodėl ji tyli, kodėl tiek mažai jaunų veidų tokiuose renginiuose kaip šis? Atsakymas paprastas: jie bijo! Kalbėti apie Lietuvą šiandien reiškia kalbėti apie baimę. Nes ar gali nebijoti jaunas žmogus, kada bijo jo autoritetai?

Universiteto žmonės nuolat kalba apie problemas, kurias bijo spręsti. Jie verkšlena dėl jiems nepatinkančių pertvarkų, bet bijo pasirašyti viešus pareiškimus. Jie bijo viešai kalbėti, bijo kovoti už savo idėjas. Jie bijo netekti darbo vietų, kolegų užtarimo, nes kitaip problemų turės jų studentai. Dėl to ir studentai Skaityti toliau