Nuo rugsėjo 20 d. iki spalio 13 d., pirmadieniais-penktadieniais 12-20 val., savaitgaliais 10-17 val., T Parke (Pelesos g. 1), vyks paroda, kurioje bus galima pamatyti visas 248 architektūrines idėjas, kurios dalyvavo Nacionalinės koncertų salės konkurse.
Paaiškėjo naujojo Vilniaus simbolio ant Tauro kalno architektūrinė idėja – iš beveik 250 pasaulio architektų pasiūlytų Nacionalinės koncertų salės idėjų, konkurso nugalėtoja paskelbta komandos Skaityti toliau
Prasideda tarptautinis Nacionalinės koncertų salės architektūrinės idėjos konkursas. Architektai iš viso pasaulio kviečiami projektuoti būsimą vieną svarbiausių sostinės erdvių ir teikti savo pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybei.
Idėjų konkursas tęsis iki birželio, o 2021 metais prasidėtų kelis metus truksiančios pastato statybos. Planuojama, kad į pirmą koncertą vilniečiai ir miesto svečiai naujojoje salėje bus pakviesti jau 2023 m., kai švęsime Vilniaus 700 metų gimtadienį. Skaityti toliau
Tegu Jonas Basanavičius pamiršta Tautos namų idėją. Tokią išvadą galima daryti perskaičius Vilniaus savivaldybės paruoštas naujas viešojo konkurso sąlygas dėl architektūrinės idėjos pirkimo. Ir nesiseka vis tiems mūsų Tautos kūrėjams: Jonui Basanavičiui, Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, Kaziui Griniui ir kitoms istorinėms Lietuvos asmenybėms. Mūsų valstybė laukė Tautos namų daug dešimtmečių – visą šimtmetį.
Tauro kalno teritorija yra glaudžiai susijusi su istorine Tautos namų idėja, Skaityti toliau
Rugsėjo 8 dieną Vilniuje, Tauro kalno terasoje kilo aitvarai, skambėjo prasmingos mintys ir tauri muzika, sužibo didžiulės ugnies skulptūros, reginys „Ugniniai šimtmečio eskizai Vilniuje“.
Tautos diena plačiai švęsta tarpukariu, sovietų uždrausta, dabar grupės entuziastų prisiminta iš naujo, nes tam atėjo laikas: minimas Lietuvos valstybingumo šimtmetis paskatino atversti pamirštus istorijos ir kultūros puslapius.
Rugsėjo 8-ąją švęsdavo visa tarpukario nepriklausoma Lietuva. Diena pirmą kartą Prezidento Antano Smetonos siūlymu pažymėta 1930 m., minint 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines. Skaityti toliau
Rugsėjo 8 dieną, šeštadienį, nuo 19 valandos Vilniuje, Tauro kalno terasoje kils aitvarai, skambės prasmingos mintys ir tauri muzika, sužibs didžiulės ugnies skulptūros.
Tautos diena plačiai švęsta tarpukariu, sovietų uždrausta, dabar grupės entuziastų prisiminta iš naujo, nes tam atėjo laikas: minimas Lietuvos valstybingumo šimtmetis skatina atversti pamirštus istorijos ir kultūros puslapius. Skaityti toliau
Birželio 30 d. Seimas, pabrėždamas Lietuvos kultūrinių ir istorinių tradicijų tęstinumo svarbą Lietuvos visuomenės kultūrinei ir pilietinei raidai, pažymėdamas, kad su istorine Tautos namų idėja yra susiję Lietuvos naujojo valstybingumo ir lietuvių moderniosios kultūros kūrėjai, įvertindamas tai, kad Vilniuje, ant Pamėnkalnio (Tauro kalno) esantis žemės sklypas, kuris už 1911-1913 metais suaukotas lėšas buvo įsigytas statyti Tautos namams, yra laikytinas visos Tautos nuosavybe ir Lietuvos naujųjų laikų istorijos relikvija pritarė kultūros ministro ir Vilniaus miesto savivaldybės mero ketinimų protokolui dėl Nacionalinės koncertų salės paslaugų infrastruktūros sukūrimo Vilniuje ir jos įgyvendinimo plano 2017-2022 m. Skaityti toliau
„Respublikos“ savaitės žmonės – pasaulio žmonės Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson (Jonsson). Vietoj Jono Basanavičiaus, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Tautos namų idėjos nutarę ant Tauro kalno užboginti Nacionalinę koncertų salę. Su atitinkamų paslaugų infrastruktūra.
Ant Tauro kalno mūrai, bet niekaip neužjoja lietuviai. R.Šimašius ir L.Ruokytė-Jonson pasirašė Ketinimų protokolą, kurį galėtų pasirašyti bet koks pasaulio miestas. Pradedant Ulan Batoru, baigiant Havana ir bet kokiu pasaulio užkampiu. Jei tam užkampiui prireiktų didesnės koncertų salės. Skaityti toliau
Vilniuje ant Tauro kalno vietoje vadinamų profsąjungų rūmų atsiras moderni, šiuolaikinė koncertų salė. Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson (Jonsson) ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo šioje vietoje įsipareigojama sukurti Nacionalinės koncertų salės paslaugų infrastruktūrą. Statybos darbus planuojama baigti iki 2023 m.
„Lietuvos sostinė yra turtinga savo kultūriniu gyvenimu, bet teatrų, meno galerijų panoramoje pasigendame pasaulinius standartus atitinkančios koncertų salės. Skaityti toliau
Lietuva. Vilnius. Naujamiesčio seniūnija ir joje esantis Pamėnkalnis arba kitaip – Tauro kalnas. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio kontekste ši vieta galimai turėtų įgauti ypatingą reikšmę, mat dar 1907 m. buvo iškelta idėja būtent čia statyti kultūros rūmus – Tautos namus. Idėjos iniciatorius, vienas iš Tautos tėvų, dr. Jonas Basanavičius, kartu su kitais Lietuvos visuomenės veikėjais, tokiais kaip M. K. Čiurlionis, Petras ir Jonas Vileišiai, Antanas Smetona, Juozas Tumas-Vaižgantas, Kazys Grinius ir kt., už žmonių suaukotus pinigus ant Tauro kalno 1911–1913 m. įgijo žemės sklypą, kuriame numatė vystyti šį projektą.
Kad ir kaip būtų gaila, tačiau Tauta vis dar neturi savo namų Vilniuje. 1964-aisiais istorinėje vietoje vietoj Tautos namų buvo pastatyti Profsąjungų rūmai, Skaityti toliau
Rugsėjo 22 d. vakarą ant Tauro kalno Vilniuje vyko Saulės mūšio 780-mečiui ir Baltų vienybės dienai skirta ugnies misterija „Saulės mūšis“. Čia, kur žemę Tautos namams nupirko daktaras Jonas Basanavičius, vilniečius sukvietė šventės rengėjai: viešoji įstaiga Ugnis ir kaukė, Lietuvos Romuva, jos Krivė Inija Trinkūnienė, apeiginio folkloro grupė „Kūlgrinda“, Titnagų romuva, folkloro ansamblis VISI, vadovai Daiva ir Evaldas Vyčinai, sutartinių giedotojos „Trys keturiose“. Ugnies misteriją sumanė Eglė Valentė.
Šventės pradžioje buvo surengta istorinės vėliavos pakėlimo virš miesto aitvaru apeiga. Aitvarą sukūrė klubo Lietuvos aitvarų judėjimas atstovė Giedrė Aleksandravičiūtė, jai talkino Gintaras Jonas Aleknavičius. Aitvaras yra laikomas dieviška būtybe, saugančia Skaityti toliau
Spalio 30 dieną 18 valandą Vilniuje ant Tauro kalno įvyks ugnies skulptūrų renginys iš ciklo „Vilniaus legendos“. Jis pašvęstas protėviams, šviesiems mūsų gyvenimą kūrusiems mirusiesiems, nes didžiulės šiaudų skulptūros kuriamos Ilgių – Vėlinių metu. Skulptūrų autoriai Rytas Jonas Belevičius ir Stasys Juraška.
Belevičius savo kūrinį skiria daktarui Jonui Basanavičiui, o Juraška sukūrė „Tvardauskio bokštą“, taip įprasmindamas nuostabiai gražią ir nostalgišką kunigaikščio Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilę.
Ugnies skulptūrų reginį lydės muzika: dūdmaišiais gros Vytautas Linkevičius ir Gvidas Kovėra. Dainuos Vilniaus Kolegijos folkloro ansamblis „Želmuo“, vadovė Dalia Vaicenavičienė.
Kultūros įvykio idėjos autorė Eglė Plioplienė. Renginį remia Lietuvos kultūros fondas. Organizuoja VšĮ „Ugnis ir kaukė“.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra įsitikinusi, kad iki Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio, kurį minėsime 2018 m., turės iškilti paminklai nepriklausomybės aktą paskelbusios Lietuvos Tarybos pirmininkui Jonui Basanavičiui ir pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai.
Tai „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ pareiškė prezidentės D. Grybauskaitės vyriausioji patarėja vidaus politikos klausimais Virginija Būdienė.
„Tenka apgailestauti ir prisiimti atsakomybę, kad per 25-erius metus atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje neatsirado vietos savo didvyrių paminklams. Prezidentės nuomonė vienareikšmiška. Skaityti toliau
Šį antradienį, liepos 29 d., 10 val., kairiajame Nemuno krante, toje vietoje, kurioje planuojama statyti Koncertų, kongresų ir konferencijų rūmus, vyks spaudos konferencija „Kultūros infrastruktūrai skirtų ES pinigų dalybos – ar Koncertų, kongresų ir konferencijų rūmai Kaune už 80 mln. Lt ar Tautos namai Vilniuje už 300 mln. Lt?“.
Spaudos konferencijoje dalyvaus ir į žurnalistų klausimus atsakys Kauno meras Andrius Kupčinskas, operos solistas Edgaras Montvidas, Kauno miesto tarybos Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė Edita Gudišauskienė ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Remigijus Skilandis.
2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos finansinėje perspektyvoje Lietuvai pirmą kartą skirta 350 mln. litų, skirtų kultūros Skaityti toliau
„Vilniau, įkvepiantis kurti“ – taip vadinsis kelionė, į kurią birželio 20 d., penktadienio vakarą vyksiančioje „Kultūros naktyje“ galės leistis visi naktinėtojai. Specialiai vienos nakties kultūros ir meno festivaliui sukurtas maršrutas ves po kūrybiškas Vilniaus vietas, kurios įkvepia ne vieną rašytojų, dailininkų, fotografų ir poetų kartą. Išskirtinį maršrutą vilniečiams organizuoja Lietuvos mokyklose vykstantis projektas „Kūrybinės partnerystės“ ir LUNI (Laisvasis universitetas).
Kelionė prasidės aikštelėje prie , vėliau ves į Užupį, tęsis Pilies ir Šv. Jonų gatvėmis, kirs Moniuškos skverą, o baigsis ant Tauro kalno. Maršruto sumanytojai tikina, kad tai nebus įprastas pasivaikščiojimas iš taško A į tašką B. Jo metu dalyviai ne tik klausysis pasakojimų, bet ir išbandys savo kūrybiškumą – atliks įvairias vaizduotės, klausymo ir smalsumo užduotis. Skaityti toliau
Spalio 28 d., 19 val., ant Tauro kalno Vilniuje Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS) rengia Vilniaus atgavimo šventinį minėjimą, kuriame kviečia dalyvauti visus norinčius ir mylinčius Vilnių ir Lietuvą žmones.
Minėjime skambės patriotinės dainos, aidės uždegančios kalbos, liepsnos Gedimino stulpai, plaks degančios širdys ir degs daugybė deglų…
Prieš 74-erius metus 1939 metų spalio 27 dieną Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinės kariai peržengė demarkacinę liniją, skyrusią Lenkijos okupuotą Vilnių ir kitas rytines lietuvių etnines žemes nuo nepriklausomos Lietuvos.
Spalio 28 dieną kariuomenė įžengė į sostinę. Skaityti toliau
Dabartinis Gedimino kalnas seniau vadintas Tauro kalnu, mat pasak padavimo, ant jo valdovas Gediminas sumedžiojęs taurą. Ant šio kalno ar ant jo tęsinio, t.y. Plikojo, nebeturi reikšmės, nes kaip tik to paties valdovo laikais statant mūrinę pilį belaisviai ir atskyrė tą kalvą nuo Plikojo iškasdami kanalą, kuris ir beliko kaip Vilnios vaga. O juk natūraliai Vilnia tekėdavo dabartinės Barboros Radvilaitės, Šventaragio, Vrublevskio ar gal net Tilto gatve, kol įsiliedavo į Nerį, sukurdama garsiąją brastą, t.y. ir sausumos, ir vandens prekybos kelių kryžkelę, žinomą net arabams nuo X amžiaus.
Kitas Taurakalnis dabar vadinamas Pamėnkalniu. Skaityti toliau
Išaušo sausio aštuntosios rytas. Mūsų, Krašto apsaugos departamento Vilniaus zonos štabo kabinetuose Jogailos g.10, pilna žmonių. Prirūkyta, geriame arbatą, valgome sumuštinius, įdėmiai klausomės radijo. Dokumentai jau išvežti, stalčiai, spintos tuščios, kas turi kokį ginklą, tikriname.
Gauname žvalgų, postų sargybų pranešimus. Jaučiame, kad atomazga bus greitai. Tik ar kruvina?
Įstaigų, irgi įsikūrusių šiame pastate, žmonės žiūri į mus vieni su gailesčiu, kiti su baime, treti užuojaučiančiai atsargiai klausia; Skaityti toliau
Vilniaus miesto savivaldybė ir Ūkio ministerija sutarė parengti galimybių studiją – Vilniuje ant Tauro kalno įkurti Tautos namus.
Ketvirtadienį Vyriausybėje vykusiame pasitarime su Vyriausybės kancleriu Deividu Matulioniu sostinės meras Artūras Zuokas aptarė Tautos namų projekto įgyvendinimo planus, – pranešė savivaldybė.
Mero teigimu, ant Tauro kalno įsikūrę Tautos namai turi tapti kultūros centru su tarptautinius standartus atitinkančia koncertų sale.
„Turime skirti tinkamą dėmesį šiam projektui, apie kurį poetas Justinas Marcinkevičius yra pasakęs: Skaityti toliau
