Vandenyne susiformavusi šiukšlių sala, dešimtys kilogramų plastiko jūros gyvūnų skrandžiuose – tokias naujienas girdime vis dažniau. Nuo žmonių veiklos padarinių kenčia ne tik vandenynai – panašiu būdu mes teršiame ir kosmosą.
„Tarptautinė kosminės stotis su šiukšlėmis susiduria kartą per mėnesį, o komunikacijai naudojami palydovai – beveik kasdien,“ – sako Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkas dr. Sergėjus Orlovas. Jo teigimu, tokia situacija susiklostė todėl, Skaityti toliau
„Šiukšles rinkau nuo vaikystės – daugiau nei 30 metų. Nors atliekų rinkėjai susiduria su įžeidinėjimais, sveikatos problemomis ir vėluojančiais atlyginimais, rinkdama šiukšles aš sugebėjau užauginti vaikus ir išleisti juos į mokyklą“, – pasakoja Bengalūre įsikūrusios „Dry Waste Collection Centre“ vadovė Annamma.
Vien Indijoje yra daugiau nei 1,5 mln. atliekų rinkėjų, kasdien surenkančių daugiau kaip 6000 tonų „planetos prakeiksmu“ vadinamo plastiko. Atliekų krizei stiprėjant, Skaityti toliau
Ko gero, daug kam atsisakyti rytinės kavos puodelio išsinešimui vien dėl to, kad neturi nuosavo daugkartinio puodelio, būtų sunku. Nesusimąstome, kad patogiai gyvename aplinkos taršos sąskaita. Tačiau išbandžiusieji alternatyvas vardija privalumus ir sako, kad reikia vos 20 dienų, kad išsiugdytume įprotį su savimi visuomet turėti daugkartinį puodelį.
Sudeginami arba patenka į vandenynus Skaityti toliau
„Valstybė, teritorija, kurioje gyvename šiandien mums nepriklauso. Mes ją skolinamės iš savo vaikų, nes jiems teks gyventi tokioje valstybėje, kurią mes suplanuosime šiandien“, – taip penktojo Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LRBP) forume „Lietuvos teritorijos erdvinė vizija 2050 metams“, – sakė urbanistas ir architektas iš Belgijos Johanas van Rytas (Johan van Reeth).
Svečias iš Belgijos J. van Rytas rekomendavo Lietuvai, planuojančiai savo erdvinę teritoriją, visų pirma, turėti aiškią viziją, kuri sutaptų su socialinėmis vertybėmis, Skaityti toliau
Prekyba vienkartiniais plastikiniais indais, šiaudeliais ir ausų krapštukais ES bus nutraukta nuo 2021-ųjų, trečiadienį didele balsų dauguma nutarė Europos Parlamentas (EP).
Bus draudžiama prekiauti vienkartiniais plastikiniais daiktais, kuriems yra lengvai prieinamų alternatyvų. Dažnai tokie daiktai naudojami trumpai, tačiau išmesti į atliekas jie nesuyra ne vieną dešimtmetį. Nuo jų ypač kenčia jūros ir vandenynai – plastikinės šiukšlės sudaro apie 80 proc. jūrose randamų atliekų. Plastiko dalelių randama vėžlių, ruonių, paukščių, žuvų bei vėžiagyvių organizmuose – taip jos patenka ir į žmonių maistą. Skaityti toliau
Naujienos apie plastikiniuose maišeliuose įsipainiojusius ar jais apsirijusius jūrų gyvūnus vis daugiau žmonių skatina įsitraukti į gyvenimo be plastiko ar „zero waste“ iniciatyvas. Pasak Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininko dr. Arūno Balčiūno, gali būti, kad plastiko dalelių yra netgi mūsų organizme.
Gyvename kartu su plastiku
Mikroplastikas – mikrošiukšlių kategorija, į kurią patenka mažesnės nei 5 mm dydžio šiukšlės. Jų galima rasti visur – asmeninės higienos produktuose, pavyzdžiui, dantų pastoje Skaityti toliau
Seimo narys Dainius Kreivys kreipėsi į energetikos ministrą, laikinai einančiam aplinkos ministro pareigas Žygimantą Vaičiūną ir į kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską dėl atliekų valstybės saugomo Salininkų dvaro svirno kieme.
Salininkų gyventojai ne kartą yra kreipęsi į Vilniaus miesto savivaldybę, Aplinkos apsaugos agentūrą, Vilniaus apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ir kitas institucijas dėl akivaizdžių pažeidimų, kuriuos daro UAB „Atliekų rūšiavimo centras“, laikantis valstybės saugomo dvaro teritorijoje didelius kiekius atliekų. Skaityti toliau
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Vilniaus ir Nemenčinės regioninių padalinių miškininkams vėl teko paplušėti, kad išvaduotų mišką nuo jo pakraščiuose suverstų daugybės senų padangų. Kasmet vien šiuose padaliniuose surenkama ir atliekų tvarkytojams perduodama apie 10-15 tonų tokių padangų.
Jų miškuose padaugėja rudenį ir pavasarį – per padangų keitimo laiką. Vis dar nemažai vairuotojų senų padangų atsikrato miškuose, atokiuose gamtos kampeliuose. Ir jiems visai nerūpi, kad tos padangos dūla, teršia aplinką ir išskiria sveikatai pavojingas chemines medžiagas. Skaityti toliau
Atsižvelgiant į oro taršą, svarbiausių Europos kelių mokesčiai turi būti skaičiuojami pagal nuvažiuotą atstumą, įsitikinę europarlamentarai.
Spalio 26 d. Europos Parlamentas (EP) balsavo už tai, kad transeuropinių kelių mokesčiai būtų skaičiuojami pagal nuvažiuotą atstumą. Jei ši pertvarka būtų galutinai patvirtinta, Lietuva ir kitos valstybės, taikančios „vinjetės“ mokestį pagal naudojimosi magistraliniais keliais laiką, turėtų šią tvarką pakeisti. Sunkvežimiams (sveriantiems daugiau kaip 2,4 t) ir autobusams naujoji tvarka Skaityti toliau
Spalio 25 d. Europos Parlamentas (EP) pritarė planuojamai direktyvai, kuria remiantis nuo 2021 m. ES turėtų būti uždrausti vienkartiniai plastikiniai daiktai.
Tokie daiktai kaip stalo įrankiai, lėkštės, gėrimų šiaudeliai ir pakeliai, ausų krapštukai ar balionų lazdelės būtų draudžiami, kadangi jiems esama lengvai prieinamų alternatyvų. Minėti daiktai sudaro iki 70 proc. jūrose ir vandenynuose randamų šiukšlių. Skaityti toliau
Vyriausybė numato apmokestinti lengvuosius automobilius pagal jų taršos lygį ir įvesti finansines paskatas įsigyti mažesnės taršos transporto priemonę.
Ar tokia rinkliava sumažintų automobilių taršą aplinkai?
Aplinkos ministerija šiuos ir kitus siūlymus, tarp kurių yra ir vienkartinė negrąžinamoji subsidija gyventojui turimą 10 metų ar senesnį automobilį pridavus kaip netinkamą eksploatuoti, Skaityti toliau
Tyrimas rodo, kad elektros ir dyzelio paritetas gali būti pasiektas jau kitą dešimtmetį.
Pirmą kartą Lietuvoje atliktas bendrosios automobilio eksploatacijos kainos tyrimas parodė, kad praktiški lietuviai ne veltui renkasi suskystintas dujas. Dujinių automobilių eksploatacijos kaina šiuo metu yra žemiausia, jei suskaičiuojamos visos išlaidos, patiriamos vartotojo per 4 metų eksploatacijos laikotarpį. Antroje vietoje pagal pigumą – dyzeliu varomi automobiliai. Benzinas užima tarpinę padėtį tarp elektromobilių ir dyzelio. Skaityti toliau
Nuo liepos 19 d. individualių gyvenamųjų namų savininkai, įsirengę energijos gamybos įrenginius, gaminančius energiją iš atsinaujinančių išteklių, gali teikti paraiškas paramai gauti. Kvietimą paskelbusi Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) išmokoms yra numačiusi skirti 3,3 mln. eurų.
Parama gali pasinaudoti individualių vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų (išskyrus nebaigtus statyti, sodo pastatus) savininkai, įsirengę iki 10 kilovatų (kW) galios saulės arba vėjo elektrinės, kuriomis gaminama elektros energija bus naudojama savo poreikiams. Skaityti toliau
Birželio 5-ąją, Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, Aplinkos ministerija kviečia visus nenaudoti jokių vienkartinių plastiko gaminių ir taip prisidėti saugant mūsų planetą nuo taršos plastiku ir mažinant jo poveikį visoms ekologinėms sistemoms.
„Įveik plastiko taršą“ – tokį Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos šūkį šiemet pasirinko Jungtinės Tautos. Jeigu dabartinė tarša nemažės, kaip skelbia JT aplinkos programa, iki 2050 m. jūrose bus daugiau plastiko nei žuvų.
„Apie kovą su plastiko tarša pastaruoju metu kalba visa Europa, į kurią nukreiptas Skaityti toliau
Lietuva kitais metais planuoja pasinaudoti Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) naujai įsteigta bepiločių orlaivių stebėjimo sistema (RPAS), kuri skirta laivybos ir taršos stebėjimui virš jūros bei paieškos ir gelbėjimo darbams Europos Sąjungos vandenyse.
2018 m. pavasarį Lietuvoje turėtų būti pradėtas naudoti šios agentūros bepilotis orlaivis, kuris bus skirtas stebėti Baltijos jūros vandens taršai Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje bei padėti atsakingoms tarnyboms vykdant paieškos ir gelbėjimo darbus Baltijos jūroje, pranešė valstybės įmonė „Oro navigacija“. Skaityti toliau
Neregėto masto dendrocidas Kauno gatvėse galų gale aprimo tik įsikišus teismui. Tačiau savivaldybės projektų bylose tiksinti bomba slepia dar galingesnį užtaisą, šįkart nukreiptą prieš ikoninį Kauno Ąžuolyno parką.
Tikrasis bombos pavadinimas – „Ąžuolyno parke esančios infrastruktūros sutvarkymas (rekonstrukcija), pritaikant ją visuomenės poreikiams“ techninis projektas. Skaityti toliau
Aplinkos ministro Kęstučio Navicko įsakymu Vilniaus m. savivaldybei skirta beveik 2,6 mln. eurų pagal 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonę aplinkos oro kokybei gerinti. Šios priemonės tikslas – didžiuosiuose šalies miestuose mažinti oro taršą kietosiomis dalelėmis, kad jų koncentracija neviršytų žmogaus sveikatai ir aplinkai nepavojingų oro užterštumo lygių. Skaityti toliau
Panašu, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (AM), rengdama programų įgyvendinimo planus, svarsto ne kaip išspręsti Lietuvos aplinkosaugos problemas, o kaip lengviau įsisavinti ES investicijas. Bent jau toks įspūdis susidaro, vertinant ministerijos parengtą Vandenų srities plėtros 2017-2023 m. programos įgyvendinimo veiksmų planą.
Susipažinus su minėtu planu, specialistams kyla klausimas, kas ministerijai svarbiau – tikras vandens telkinių būklės gerėjimas, lemiantis gerėjančią žmonių gyvenimo kokybę, ar laikinai aukšti Skaityti toliau
Akivaizdu, kad vanduo yra labai svarbus mūsų gyvenime – juk ir patys esame iš jo sudaryti, o kur dar būtinybė susišildyti puodeliu arbatos vėsų pavasario rytą, išplauti indus, išskalbti drabužius… Be to, kam nepatinka po dienos darbų atsipalaiduoti karštoje vonioje? Po šių procedūrų daugybę vandens paleidžiame vamzdynais nežinoma kryptimi. Kur jis nuteka ir kodėl tai turėtų mums rūpėti?
Palikęs mūsų skalbimo mašiną, vonią ar klozetą, nuotekomis virtęs vanduo išsiruošia į ilgą kelionę. Šimtus kilometrų nusidriekusiais vamzdžiais jis teka po pastatais ir gatvėmis, kol galiausiai pasiekia prie miestų įsikūrusius nuotekų valymo įrenginius. Skaityti toliau
Šiandien, kovo 28 d., po aplinkosaugininkų kreipimosi Vilniaus rajono savivaldybė paskelbė ekstremalų įvykį dėl didelės taršos Vanaginės kaime į aplinką patekus pavojingoms atliekoms. Įvykio teritoriją saugo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD pareigūnai. Jie čia dirba jau nuo penktadienio.
Kaip sakė Vilniaus RAAD direktorius Marius Švaikauskas, Vanaginės kaime, kuris yra visai šalia sostinės, susidariusi sudėtinga aplinkosauginė situacija yra susijusi su UAB „Biovaliuta“. Skaityti toliau
Aplinkosaugininkai kviečia naujametę naktį naudoti kuo mažiau fejerverkų ir kitų panašių pirotechninių priemonių. Dėl jų, kaip rodo oro kokybės stebėjimai, tą naktį didžiuosiuose šalies miestuose beveik visada padidėja oro tarša. Oro kokybės stebėjimo stotys užregistruoja trumpalaikį užterštumo kietosiomis dalelėmis ir sieros dioksidu šuolį. Kiek laiko ši tarša bus padidėjusi, priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Esant ramiam orui, teršalai gali neišsisklaidyti ir kelias dienas.
Fejerverkui sudegus, ore pasklinda ir liepsnoms nuspalvinti panaudotos kai kurios toksiškos cheminės medžiagos. Skaityti toliau
Išmesdami į šiukšlių dėžę senus ar nebereikalingus antibiotikus, žmonės net nenumano, kad tampa ne tik aplinkos teršėjais, bet ir prisideda prie šiems vaistams atsparių bakterijų platinimo. Pastaruoju metu visame pasaulyje netyla diskusijos apie tokių bakterijų atsiradimą ir dėl to kylančios didelės grėsmės, kad gydant ligas gali pritrūkti tinkamų antibiotikų.
Kaip rodo naujausi moksliniai tyrimai, atsparias antibiotikams bakterijas gali pernešti kirai. Skaityti toliau
Gamyba ir ekologija – suderinama? Niekam ne paslaptis, kad čia naudojami tirpikliai, dažai, skiedikliai, išskiria galybę teršalų, kurie, patekę į aplinką, neigiamai veikia atmosferą ir klimato kaitą, kurios reikšmė Žemei, žmonijai ir jų ateičiai yra itin didelė bei neabejotina, rašoma pranešime spaudai.
Lengvoji, chemijos, naftos pramonė, medienos, metalų apdirbimas, autoservisai, spaustuvės – sunku sugalvoti pramonės rūšį, kurioje nevyktų dujinių teršalų išsiskyrimas į aplinką. Jau ne pirmąjį biofiltrą sukūrę Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai Pranas Baltrėnas ir Alvydas Zagorskis Skaityti toliau
Minėdama Europos mobilumo savaitę, skirtą tvarių eismo sprendimų populiarinimui, Lietuvos dviratininkų bendrija kartu su Vilniaus visuomeninės sveikatos komisijos nariais atkreipia savivaldybės dėmesį į padidėjusią oro ir triukšmo taršą Vilniuje. „Sostinėje jau ketvirtus metus iš eilės yra viršijama transporto sukelta kietųjų dalelių (PM10) tarša. Kietosios dalelės sukelia trumpalaikius ir ilgalaikius miestiečių sveikatos sutrikimus. Situaciją galėtų pagerinti periodinis gatvių valymas ir laistymas, naujų automobilių stovėjimų vietų atsiradimo kontrolė, Skaityti toliau
Seimas priėmė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-4061(2) ES), kuriomis nutarta pakuočių pardavėjams ir platintojams nuo 2018 m. gruodžio 31 d. drausti prekių ar produktų pardavimo vietose nemokamai dalyti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius. Už naujas nuostatas balsavo 81 Seimo narys, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 9.
Priimtomis pataisomis siekiama įtvirtinti ES reikalavimą mažinti lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių, kurių sienelės yra 15–50 mikronų storio, naudojimą. Šis draudimas nebus taikomas labai Skaityti toliau
Savaitės pradžioje viešojoje erdvėje pasirodė Baltarusijos Nepaprastųjų situacijų ministerijos informacija apie viename iš Gardino įmonės „Grodno Azot“ Baltarusijoje padalinių nugriaudėjusį sprogimą. Įmonė gamina amoniaką, metanolą, vandenilį ir karbamidą. Po sprogimo kurį laiką Gardino miestą gaubė didelis dūmų debesis.
Lietuvoje š. m. birželio 6-9 d. vyravo šiaurės vakarų krypties oro masių pernaša, todėl mažai tikėtina, kad teršalai iš avarijos vietos galėjo pakliūti į mūsų šalies oro baseiną. Skaityti toliau
Lietuvos studentai, mokslininkai, tyrėjai ar entuziastai – visi, turintieji žaliųjų idėjų ir norintieji jas įgyvendinti, taip pat pradedančios įmonės, veikiančios trumpiau nei metus ir gaunančios nedideles pajamas, kviečiami dalyvauti didžiausiame pasaulyje žaliųjų technologijų konkurse „ClimateLaunchpad“.
Laukiama idėjų, susijusių su atsinaujinančia energija, natūralių išteklių tausojimu, Skaityti toliau
Didžiausiame pasaulyje žaliųjų technologijų (ang. cleantech) konkurse „ClimateLaunchpad“, kuris atviras 27 Europos šalims, antrus metus iš eilės dalyvauja ir Lietuva.
Turintiems minčių, kaip sustabdyti klimato kaitą, ir pasiryžusiems paversti jas sėkmingu verslu, šis konkursas gali tapti tiesioginiu bilietu į pasaulinę šlovę. Laukiamos idėjos, susijusios su atsinaujinančia energija, natūralių išteklių tausojimu, ekologiniais pokyčiais, efektyviu būdu sumažinti oro ar vandens taršą – galimybės beribės, svarbiausia, kad tai paliestų klimato kaitą. Skaityti toliau
Senomis automobilių padangomis nuklotų pamiškių bei pakelių vaizdai balandžio pradžioje – sezoninio padangų keitimo pasekmė. Tai jau įsisenėjęs galvos skausmas miškininkams ir atliekų tvarkytojams, bandantiems perauklėti neatsakingus gyventojus, tarp kurių yra ne tik pavieniai automobilių savininkai, bet ir servisų darbuotojai.
„Kaip ir kasmet, padangų keitimo sezonas neapsieina be padarinių. Apmaudu, kad gyventojai, turėdami visas sąlygas pristatyti atitarnavusias automobilių padangas į atliekų surinkimo aikšteles, palikti prekybos Skaityti toliau
Kovas dar vadinamas Žemės mėnesiu. Šio mėnesio renginiai kasmet organizuojami visose Lietuvos saugomose teritorijose: keliami inkilai, pasitinkami grįžtantys paukščiai, sveikinama bundanti Žemė. Kovo 21 – 22 d. – pavasario lygiadienis, kai Saulė, slinkdama ekliptika, atsiduria dangaus pusiaujo ir ekliptikos susikirtimo taškuose.
1971 m. Jungtinės Tautos pavasario lygiadienį paskelbė Pasauline Žemės diena. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis, kuomet dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose. Skaityti toliau
