Žymos archyvas: Tarptautiškumas

A. Antanaitis: Valstybinė kalba negali klestėti be ją saugančios politikos (32)

Audrys Antanaitis | Propatria.lt nuotr.

Birželio 19 dieną Seimas po svarstymo pritarė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) parengtoms Valstybinės kalbos politikos 2018-2022 metų gairėms. Tiek viešojoje erdvėje, tiek Seime šiam projektui, siekiančiam sukurti kryptingą valstybinės kalbos apsaugos ir stiprinimo politiką, pasigirdo kategoriška opozicija. Liberalūs TS-LKD ir LLS frakcijų nariai – Mantas Adomėnas, Edmundas Pupinis, Gintaras Steponavičius ir Arūnas Gelūnas – užregistravo pataisas, paremtas principine nuostata, jog gairės nepagrįstai skelbia apie tariamas grėsmes valstybinei kalbai ir kuria esą uždarą, stagnuojančią ir netgi sovietišką kalbos politiką. Apie gairių tikslus, Skaityti toliau

V. Daujotytė. Kas savaime suprantama (9)

Viktorija Daujotytė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žodis, tartas gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo dieną, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Vileišių rūmuose

Atstovauju humanitarams pensininkams, vadinasi, matau daug ką tarsi iš šono. Ir matau tikrai nelengvą savo jaunesnių kolegų situaciją. Jie visą laiką priversti teisintis, aiškintis, įrodinėti savo reikalingumą. Atrodo, kad jie kovoja tik dėl savo vietų, dėl malonumo dirbti. Neneigsiu, kad kūrybingam žmogui dirbti yra malonu, jei tik niekas jo netrikdo, nežemina, neįrodinėja, kad biurokratiškai tobulas projektas ar tokia pat nepriekaištinga Skaityti toliau

A. Judžentis. Kai lietuvių kalba tampa kliūtimi internacionalizuotai Europai (24)

Artūras Judžentis | Alkas.lt nuotr.

Kovo 30 dieną Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK), siekdama didinti aukštųjų mokyklų tarptautiškumą, nutarė kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją ir siūlyti „keisti Valstybinės kalbos įstatymą. Rektorių manymu, aukštųjų mokyklų vadovams neturėtų būti taikomas reikalavimas mokėti valstybinę lietuvių kalbą, tokiu būdu atveriant galimybę dėl vadovaujančių pozicijų konkuruoti ir užsienio šalių piliečiams“. Balandžio 11 d. „Lietuvos žiniose“ paskelbtas Aušros Lėkos straipsnis „Iškreiptas lietuviškumas“, kuriame kalbinami Artūras Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvos mokslas: savas ir svetimas (IV) (3)

Algimantas Liekis | Asmeninė nuotr.

Tęsinys. Pradžia ČIA , ČIA bei ČIA.

Atkūrus Nepriklausomybę, o ypač Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare,  vertinant studijų ir mokslo institucijas,  taip pat skirstant joms biudžeto  ir  įvairių europinių fondų lėšas, vis labiau   sprendimus  ėmė lemti mokslo valdininkų sukurtas  rodiklis –  studijų ir mokslo  „tarptautiškumas“. Tiesa, sovietmečiu buvo panašus „proletarinio internacionalizmo“ (rusinimo tempą atspindintis) rodiklis. Jo  esmė: kiek studijų institucijose yra rusiškų grupių, kiek dalykų dėstoma rusiškai, kiek dėstytojų ir studentų yra iš kitų „broliškųjų respublikų“ ir kiek mokslo darbų, mokslo žurnalų leidžiama „didžiąja rusų kalba“  ir pan.

Dabartinio „tarptautiškumo“ rodiklio esmė – tai studijų užsienio kalba (programų užsienio Skaityti toliau