Žymos archyvas: tarmės

D. Tamošaitytė. Kalba yra gyva dėka tų, kurie ja kalba (17)

Daiva Tamošaitytė | asmeninė nuotr.

Švietimas, gimtoji kalba lietuviui visada buvo kai kas daugiau nei natūrali aplinka, saugi terpė, kurioje galėjo skleistis kūrybos versmė ir klestėti gyvenimas, kylantis iš prigimtinės teisės mokytis ir šviestis taip, kaip lėmė tėvų ir protėvių palikimas. Atrodo, ši teisė yra savaime suprantama. Tačiau ilgalaikė patirtis rodo, jog ne visiems pasaulyje leidžiama naudotis prigimtinėmis dovanomis. Paprastai jei gimtoji kalba netenka valstybinio statuso reikšmės, nevartojama pagrindinėse institucijose, raštuose, moksluose, ji pradeda susti, o tauta taip pat netenka galimybės plėtoti savo mentalitetą ir kultūrą

Skaityti toliau

Mokslinė studija atskleidžia tarmių grožį ir jų kitimą (2)

Mokslinė studija atskleidžia tarmių grožį ir jų kitimą | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Tarmės – tai didžiulis mūsų tautos turtas. Jos ne miršta, o kinta, priklausomai nuo sociokultūrinės aplinkos. Apie tai buvo kalbama Kačerginės daugiafunkciame centre vykusiame seminare, kurį surengė Lietuvių kalbos institutas (LKI) ir Kauno rajono savivaldybės Švietimo centras.

Renginyje, į kurį atvyko daugiausia lietuvių kalbos mokytojai, buvo pristatyta LKI parengta studija „XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas“. Knygoje pateikti lietuvių kalbos tarmių žemėlapiai ir jų komentarai. Skaityti toliau

Apdovanoti geriausi „Mano žodyno“ kūrėjai (0)

MANO ŽODYNASLietuvių kalbos instituto leksikografai ir Lituanistikos židinys nuo 2012 metų kas dvejus metus rengia nacionalinį konkursą „Mano žodynas“, kurio metu visos Lietuvos gyventojai, tiek moksleiviai, tiek garbaus amžiaus išminčiai, yra kviečiami pabūti tikrais žodynininkais ir parengti savo žodyną. Konkurso rengėjai siekia skatinti visuomenės domėjimąsi lietuvių kalba, jos leksika, tarmėmis, stiprinti tautinį tapatumą ir sąmoningumą, lavinti kūrybingumą, plėtoti mokinių analitinius ir raiškos gebėjimus. Pastebima, kad kasmet sulaukiama vis daugiau originalių, kūrybiškų, tautinį lietuvių tapatumą atskleidžiančių darbų. Skaityti toliau

„Poudo ožsėvuožės, buobas nasorasi“ (0)

Juozo Pabrėžos monografijos „Žemaičių kalba ir rašyba“ viršelis | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Kovo 29 d., 17 val., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), vyks Šiaulių universiteto docento dr. Juozo Pabrėžos vieša paskaita, skirta žemaičių kalbos gramatikai.

Paskaitos metu, lektorius pristatys savo monografiją „Žemaičių kalba ir rašyba“. Ši knyga – pirmasis tokios apimties veikalas Lietuvoje, nagrinėjantis svarbiausią ir išskirtiniausią žemaičių tradicinės kultūros tapatumo dalyką – kalbą.Tai daug metų brandinta mintis kiek Skaityti toliau

Pagerbti nematerialaus kultūros paveldo vertybių puoselėtojai (0)

Pagerbti kultūros paveldo specialistai_Nacionalinio kultūros centro nuotr

Kovo 9 d. vakarą Vilniaus rotušėje skleidėsi šimtamečių tradicijų lobynas – pristatytos pirmosios dešimt į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašytos vertybės ir įteikti sertifikatai jų saugotojams. Iškilmingoje ceremonijoje tradicinės kultūros puoselėtojus sveikino Lietuvos Respublikos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson.

„Žengiame svarbų žingsnį saugodami nematerialų Lietuvos kultūros paveldą, steigiame jo sąvadą, kuriame – mūsų žmonių per amžius sukaupti įgūdžiai, žinios, susiformavusios tradicijos“, – pažymi kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson. Skaityti toliau

K. Garšva. Nuo Tarmių metų iki Regionų metų (109)

Kalbininkas habil. dr. Kazimieras Garšva | Asmeninė nuotr.

Tiems, kas kalba ir kalbės tarmiškai, Tarmių metai nesibaigs iki jų mirties. Tarmė yra žmogaus savastis, tik tarmiškai dabar jis dažnai kalba tada, kai kiti negirdi – su giminėmis, draugais. O kas apie tarmes neturi elementarių žinių, tam bent 10 minučių gyvenime galėtų skirti. Tų trumpų žinių galima gauti ir iš šio straipsnio.

Regionų metai apie tarmes šiek tiek primins. Tarmės – etninės ir tautos kultūros pagrindas, patikimiausiai nubrėžiantis ir kultūrinių regionų ribas. Gaila, kad per būsimus Regionų metus numatoma kalbėti ir apie mažiau
Skaityti toliau

Varėniškiams bus pristatytas jų šnektos žodynas (0)

Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodyno pirmasis tomas (A–M) | D. Valentukevičienės nuotr.

Gegužės 26 d. Varėnoje vyksiančiame folkloro šventėje „Dzūkų godos“ bus pristatytas „Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodynas“. Varėniškiai ir miesto svečiai su jų gimtajai tarmei skirtu žodynu galės susipažinti  Varėnos kultūros centro kino ir parodų salėje (J. Basanavičiaus g. 17) vyksiančioje konferencijoje, į kurią registracija prasidės nuo 9:30.

Dzūkų šnektos žodyną 2017 m. sausio mėnesį išleido Lietuvių kalbos institutas. Varėnoje vyksiančiame festivalyje, skirtame Lietuvos šimtmečiui paminėti, dalyvaus ir žodyno sudarytojos – dr. Asta Leskauskaitė ir dr. Vilija Ragaišienė.  Žodyno Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Dėl tariamai slaviškos lietuvių antroponimijos (17)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Sutrumpinta iš: Zinkevičius, Zigmas. Dėl tariamai slaviškos lietuvių antroponimijos, Baltistica, XLVII(2), 2012, p. 367–371.

Senosios Lietuvos valstybės valdovų raštinėse, be lotynų kalbos, buvo vartojama (bažnytinė) slavų kalba, perimta iš Kijevo Rusios ir atmiešta vietinių rytinių slavų tarmių elementais. Įvardijant asmenis, nežiūrint jų tautybės ir kuria kalba įvardijamasis šnekėjo, tose raštinėse buvo vartojami tėvavardžiai su priesagomis -ovič, -evič. Pavyzdžiui, lietuvis, kuris pats save vadino Jonas Petraitis „Jonas, Petro sūnus“, būdavo užrašomas Jan Petrovič. Skaityti toliau

Kokį pavojų kelia siaurėjančios gimtosios kalbos vartojimo ribos? (0)

Prigimtines seminaras Kalba ir savastis.prigimtine.lt

Kovo 18-19 d. Sanklodiškėse, Molėtų rajone vyks XII Prigimtinės kultūros seminaras „Kalba ir savastis“.

Dvyliktasis prigimtinės kultūros seminaras skiriamas kalbinei tautos savasčiai apmąstyti: kaip prigimtinė kultūra reiškiasi per kalbą ir kalbėjimą, kokį vaidmenį saugant ir puoselėjant kultūrą vaidina  tarmės, asmenvardžiai ir vietovardžiai, kokį pavojų kelia siaurėjančios gimtosios kalbos vartojimo ribos.

Reikšmingas nagrinėjimo aspektas – kalbinė kultūros raiška tautosakos kūriniuose ir grožinėje literatūroje, kūrinių gimtąja kalba ir tarme savitumas; Skaityti toliau

Nuo sanskrito iki konkurencingos lietuviškos tapatybės (0)

Lietuvių kalbos institutas | wikipedia.org nuotr.

Šiandien, vasario 23 d. prasidėsiančioje Vilniaus knygų mugėje pristatomi naujausi Lietuvių kalbos instituto (LKI) leidiniai, kuriuose atspindimas visas pluoštas tradicinių ir pačių naujoviškiausių lingvistikos ir tarpdalykinių tyrimų.

Pirmąją knygų mugės dieną dalysimės terminologijos, bene tarpdiscipliniškiausios kalbotyros šakos, naujienomis. 12 val. 3.1 salėje, vyks Palmiros Zemlevičiūtės monografijos „XVII–XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos žodynų terminologinė medicinos leksika“ Skaityti toliau

Atidaryti Piliakalnių ir Tautinių drabužių metai (nuotraukos) (0)

Atidaryti Piliakalnių ir Tautinių drabužių metai | EKGT nuotr.

Sausio 27 d. Šilalės rejone ant garbingo ir garsaus Medvėgalio piliakalnio buvo šventiškai atidaryti Piliakalnių ir Tautinių drbužių metai. Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) sumanytame iškilmingame Piliakalnių ir Tautinių drabužių metų atidarymo renginyje plazdėjo Lietuvos valstybės, visų etnografinių regionų (Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos (Sūduvos), Dzūkijos (Dainavos), Mažosios Lietuvos), Šilalės rajono, Laukuvos seniūnijos ir visuomeninių organizacijų vėliavos. Liepsnojo atminties laužas, skambėjo himnas, trimitai, dainos, eilės, sveikinimo ir pagarbos protėviams žodžiai. Aidėjo savanorių šūvių salvės: už Laisvą Lietuvą, Žemaitiją, Protėvius. Skaityti toliau

Lietuvos Moksleivių dainų šventėje dalyvaus daugiau nei 22 tūkst. mokinių (programa) (0)

Moksleiviu dainu svente_smm.lt

Liepos 4 – 9 d., nuo pirmadienio vilniečius ir miesto svečius į koncertus ir kitus renginius pakvies Lietuvos moksleivių dainų šventė „Tu mums viena“. Didžiausi iš jų – liepos 6 d. Vingio parke vyksianti Dainų diena „Tu mums viena“, liepos 8 d. Siemens arenoje – Šokių diena „Mano žemė“, liepos 9 d. Kalnų parke – Ansamblių vakaras „Koks gražus tavo veidas, gimtine“.

Šventėje iš viso dalyvaus daugiau nei 22 tūkst. mokinių. Pasak švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės, Skaityti toliau

Seime kalbininkai kvietė atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos padėtį (video) (5)

D. Mikulėnienė, J. Zabarskaitė, Seimo narys K. Daukšys |Darbo partijos informacijos centro nuotr.

Dėl ko turėtume jaudintis, kalbėdami apie mūsų gimtąją lietuvių kalbą? O gal atvirkščiai, nėra ko bijoti, vykstanti pokyčiai kalboje – įprastas ir neišvengiamas dalykas?

Kur slypi pavojai, kaip jų išvengti ir kokie galėtų būti sprendimai, prisidedantys prie mūsų kalbos puoselėjimo?

Į šiuos klausimus atsakymų balandžio 8 d. Seime vykusioje spaudos konferencijoje ieškojo ir lietuvių kalbos padėti, visuomenės raštingumą aptarė Lietuvių kalbos instituto (LKI) vadovė, daktarė Jolanta Zabarskaitė, Skaityti toliau

Konferencijoje Seime bus aptarti lietuvių kalbos ateities klausimai (programa, tiesioginė transliacija) (5)

Respublika.lt, I. Sideravičiaus nuotr.

Balandžio 8 d., penktadienį, 10 val. Konferencijų salėje (Seimo III r.) Seimo narys Kęstutis Daukšys ir Lietuvių kalbos institutas surengs lietuvių kalbos ateities klausimams skirtą konferenciją „Ar kalbės robotai lietuviškai? Lietuvių kalbos tyrimai valstybėje“.

Rengėjų teigimu, lietuvių kalbos išsaugojimas ir stiprinimas – strateginis Lietuvos valstybės uždavinys, tačiau nepamirštama, kad sava kalba yra ir intymus asmeniškas reiškinys.

Tiesioginė konferencijos internetu galima bus stebėti ČIA. Skaityti toliau

Konferencijoje Seime bus aptarti lietuvių kalbos ateities klausimai (programa, tiesioginė transliacija) (0)

Respublika.lt, I. Sideravičiaus nuotr.

Balandžio 8 d., penktadienį, 10 val. Konferencijų salėje (Seimo III r.) Seimo narys Kęstutis Daukšys ir Lietuvių kalbos institutas surengs lietuvių kalbos ateities klausimams skirtą konferenciją „Ar kalbės robotai lietuviškai? Lietuvių kalbos tyrimai valstybėje“.

Rengėjų teigimu, lietuvių kalbos išsaugojimas ir stiprinimas – strateginis Lietuvos valstybės uždavinys, tačiau nepamirštama, kad sava kalba yra ir intymus asmeniškas reiškinys.

Tiesioginė konferencijos internetu galima bus stebėti ČIA. Skaityti toliau

LMTA projektas „Viena Lietuva – penki etnopasauliai“ suteikia galimybę pažinti savo šaknis (1)

audiovizualinės ekspedicijos_ltma.lt

audiovizualines ekspedicijos_ltma.lt Lietuvos muzikos ir teatro akademija prisijungdama prie Etnografinių regionų metų programos visą rudenį vykdo projektą „Viena Lietuva – penki etnopasauliai“. Audiovizualinių ekspedicijų ciklas, aplankant visus Lietuvos regionus ir kūrybiniai vakarai, skirti atskleisti Lietuvos etnografinių regionų savitumą – tai pagrindiniai sumanymo akcentai. Per pastaruosius du mėnesius kūrybinė projekto komanda aplankė Aukštaitiją, Suvalkiją, Žemaitiją, Dzūkiją ir Mažąją Lietuvą.

Audiovizualinių ekspedicijų kūrybinę komandą sudarė žinomi Lietuvos kino kūrėjai (vaizdo operatoriai Algimantas Mikutėnas ir Adomas Jablonskis, režisierė Inesa Kurklietytė, garso režisierius Ramūnas Jasutis) drauge su  Lietuvos muzikinės etnokultūros žinovėmis prof. Daiva Vyčiniene ir Varsa Zakariene. Skaityti toliau

Ar jaunajai kartai svarbi etnokultūra? (0)

jaunimas.etnokultura_ve.lt nuotr

Tokį klausimą sau ir visiems uždavė Lietuvos Respublikos seimo Kultūros komitetas, inicijavęs 2015 metus paskelbti Etnografinių regionų metais. Tikriausiai į šį klausimą ieškojo atsakymo ir Ugdymo plėtotės centro darbuotojai skirtingose Lietuvos vietose rengę konferencijas ir raginę Lietuvos ugdymo įstaigas organizuoti Etninės kultūros savaites, kurių tikslas – paskatinti ugdymo įstaigas giliau pažinti (tyrinėti) ir saugoti savo krašto, regiono tradicijas ir kultūros paveldą, aktyviau bendradarbiauti tarpusavyje, su kultūros, mokslo įstaigomis, visuomeninėmis organizacijomis puoselėjant etninę kultūrą ir įgyvendinant pagrindinius ugdymo siekius bendruomenėse. Skaityti toliau

D. Valentukevičienė. Jurgis Dovydaitis ir paskutinė jotvingė (6)

Pranė Grigaitė Ašašninkuose | M. Krasauskienės nuotr.

Minint etnografinių regionų metus puiki proga prisiminti tas asmenybes, kurios lietuvių kultūrą praturtino istoriniais, etnografiniais ar dialektologiniais duomenimis. Viena ryškiausių tokių asmenybių – legendinis XX a. tautosakininkas ir kraštotyrininkas Jurgis Dovydaitis, surinkęs apie 140 000 liaudies kūrybos vienetų, sudaręs daugelį plačiai žinomų tautosakos rinkinių. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui perduotas didelis turtas: 1 243 magnetofoninės garso juostos, 45 stambūs tautosakos rinkiniai, 350 sąsiuvinių tekstų, per 1000 fotografijos juostų. Surinktų tautosakos kūrinių kiekiu, Leonardo Saukos teigimu, J. Dovydaitis ryškus visoje Europoje.

Žinomas tautosakininkas dirbo ir kalbotyros srityje. „Didžiajam lietuvių kalbos žodynui“ Skaityti toliau

Užlaikių karalijos poetas (2)

Valdas Braziūnas | asmeninė nuotr.

Alyvoms visoje šalyje putojant, pasibaigė „Poezijos pavasaris“, 51-ąjį kartą drąsiai atjojęs į Lietuvą, kurioje, atrodytų, jau nebėra vietos poetams. Ir išjojo patenkintas, suradęs čia gyvą ir sveiką Vladą Braziūną. Ir jį vainikavęs, nors šalia buvo dar penketukas jaunesnių taiklių, kietų poetų, kurie taip pat taikėsi į „Poezijos pavasario“ laurus. Birželio 28-ąją V.Braziūnui taip pat atiteko ir prieš trejus metus įteigta Maironio premija.

Visas per vėlai  

O  juk šis poetas kaip tik pernai gavo Nacionalinę! „Ar ne per riebu vienam?“ – Skaityti toliau

Tėvo dienos proga į koncertą kviečia „Tramtatulio“ laimėtojai (0)

?????????????????????????????????

Birželio 7 d. 13 val. Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse vyks VI Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis 2015“ laimėtojų koncertas, skirtas Etnografinių regionų metams ir Tarptautinei tėvo dienai. Šventėje koncertuos per 70 jaunųjų liaudies tradicijų mylėtojų iš visų Lietuvos regionų.

Ant Kauno marių kranto įsikūrusiame Lietuvos liaudies buities muziejuje vyksiančioje „Tramtatulio“ šventėje gausus būrys dainorėlių ir pasakorių džiugins žiūrovus tarmiškai atliekamomis liaudies dainomis, sakmėmis, pasakojimais, o jaunieji muzikantai gros tradiciniais lietuvių liaudies instrumentais. Šventėje bus apdovanoti 157 talentingi „Tramtatulio“ laimėtojai ir diplomantai iš 34 savivaldybių, kuriuos lydės net 81 mokytojas. Skaityti toliau

D. Razauskas. Kur vyksta tikrasis karas už Tėvynę? (153)

Razausko 0 DSC_8333

Pradėkime nuo to, kas mes esame, kas yra baltai. Baltų pavadinimas – reikia visuomet tai turėti omeny – yra lingvistinis terminas, XIX amžiaus vidury vokiečių kalbininko Georgo Neselmano (Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann) pagal Baltijos jūrą įvestas pavadinti tam tikroms kalboms, nuo to laiko vadinamoms baltų kalbomis. Iš jų gyvos, tebevartojamos bėra išlikusios dvi, latvių ir lietuvių, ir dar viena, gyvai nebevartojama, bet rašytiniais šaltiniais pakankamai paliudyta prūsų kalba. Suprantama, anksčiau artimomis kalbomis ar tarmėmis kalbėjo ir kitos aplinkinės gentys, kurios šia prasme irgi priklauso baltams. Skaityti toliau

Etnografinių regionų metams paminėti rengiamas konkursas (2)

0.6522780014249510582015 paskelbti Lietuvos etnografinių regionų metai. Kauno marių regioninio parko direkcija irgi prisideda prie šių metų sklaidos. Tik štai problema – kuriam etnografiniam regionui priskirti Kauno marių regioninį parką?

Kaip nuo seno Nemunas buvo baltų genčių skiriamoji riba, taip dabar Kauno marios yra skirtingų etnografinių regionų pasienis: vienam krante aukštaičių sutartinės skamba, kitam – suvalkiečiai laukus aria, o pačioj uodegoj dar ir dzūkai po miškus grybaudami šūkauja. Skaityti toliau

Aukštaitija – valstybės ir kalbos pradžia (5)

V. Šantarienės nuotr.

2015-ieji – Lietuvos etnografinių regionų metai. Aukštaitijos krašte jie buvo pradėti sausio 19 d. aukštaitiškomis spalvomis papuoštu renginiu, vykusiu Ukmergės kraštotyros muziejaus Užugirio skyriuje įkurtame senųjų amatų centre.

Lietuvą sudaro penki XIII amžiuje susiformavę etnografiniai regionai: Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija (dar vadinama Dainava), Suvalkija (Sūduva) ir Mažoji Lietuva.

Šiaurės Rytų–Rytų Lietuvoje esanti Aukštaitija yra didžiausias regionas. „Čia ir sutartinių daugiausia rašyta, Skaityti toliau

Prasmingai paminėtos spaudos atgavimo 110-osios metinės (0)

mokslasplius.lt nuotr.

Gegužės 7 d. Gargždų kultūros centre vyko renginys, skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai.

Minint spaudos atgavimo 110-ųjų metų jubiliejų pasveikinti žurnalistai, apdovanoti mokiniai, dalyvavę rašinių konkurse apie gimtąjį karštą, humanitarinių mokslų daktaras, docentas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona skaitė paskaitą „Lietuvių kalba ir dabartis“, humanitarinių mokslų daktarė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė Silva Pocytė pristatė tęstinio leidinio „Acta historica universitatis Klaipedensis“ XXVI tomą „Kristijono Donelaičio epochos kultūrinės inovacijos“. Skaityti toliau

Paskelbti 2013 metais kūrybiškiausiai ir profesionaliausiai tarmes pristatę leidiniai (0)

gargzdu BangaGegužės 7 d. baigėsi Etninės kultūros globos tarybos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos rengtas konkursas „Kūrybiškiausiai ir profesionaliausiai tarmes pristatęs periodinis leidinys 2013 m.“. Konkurso komisija, įvertinusi kandidatų paraiškas ir vadovaudamasi kokybiškumo, profesionalumo ir periodiškumo kriterijais, nusprendė apdovanoti šiuos laikraščius, kurie nuosekliausiai plėtojo tarmių temą:

Gargždų laikraštį „Banga“ (redaktorė Vilija Butkuvienė) – už leidinio skiltį „2013-ieji – Tarmių metai“, kurioje buvo ne tik gausu tarmiškų žemaitiškų tekstų, bet ir tekstų, supažindinančių vietos gyventojus su visomis tarmėmis. Skaityti toliau

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną bus galima išgirsti geriausius pasakininkus (0)

pasakininkai -vienakartaGegužės 7 d. 16.00 val. Klaipėdos etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10) vyks Klaipėdos miesto moksleivių tradicinio pasakininkų konkurso „Vieną kartą…“ nugalėtojų pasirodymai.

Renginio metu bus kalbama gyva, vaizdinga šnekamąja kalba, gilinamasi į tautosakos kūrinių žanrų savitumus ir jų perteikimo būdus, stengiamasi kalbėti tarmiškai.

Gegužės 7 d. – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną bus galima išgirsti geriausius pasakininkus. Finalininkai bus pakviesti pasekti savo pasakas „Radijogamos“ eteryje, laidoje „SOL‘o pasakėlė“.

Konkursą „Vieną kartą…“ organizuoja: Lietuvių kalbos draugijos Klaipėdos skyrius, Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyrius, Klaipėdos krašto radijo stotis „RadijoGama“. Partneris Klaipėdos etnokultūros centras.

Seime vyks diskusija „Tarmių metus užbaigus: nuveikti darbai ir lūkesčiai“ (tiesioginė transliacija) (0)

Vasario 21 d. 13 val. Spaudos konferencijų salėje (Seimo II rūmai) Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kartu su Etninės kultūros globos taryba (EKGT) organizuoja diskusiją tema „Tarmių metus užbaigus: nuveikti darbai ir lūkesčiai“.

Diskusija skirta Tarptautinei gimtosios kalbos dienai paminėti ir Tarmių metų 2013 rezultatams aptarti.

Diskusijoje dalyvaus Tarmių metų iniciatorius Algirdas Svidinskas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros vedėjas Skaityti toliau

Ale tai kad pragyda gaideliai Salaki šiais metais! (nuotraukos, video) (0)

E.Sadauskatės nuotr.

„Nu, pirma akis… gerai – atmerkta… untra akis… atsmerkė ir untra… sąžinė kėp ir lieptų jau ridentis iš lovas, a dušela da teip saldžiai pasnaustų. Misliu… mhm… subata… saula pra lungų žibina, diena bus graži, ale jaučia širdis – šalta – gerai, kad nauji vailakai šviečia kupmi bestavėdami (nusraminu, kad kojas tikrai nunušals). Misliu taliau – subata, sausią mėnuo, sausią dvidešimt pinkta… kad tavi kur griausmas – nė nepajaučiau, kad jau stoviu pre lovas: gi šindei par mum visas rajonas suvažiuoja! „Gieda gaideliai“! Sulig šitu misliu runkas pačias pradėja tiestis tautinią undaroką link… lakiu…“ – mintimis dalijosi Rasa Lukošiūnaitė, Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro Salako teritorinio padalinio vadovė. Skaityti toliau

Lietuvos Ramuva Tautos dvasinį paveldą perduoda jaunimui (nuotraukos) (5)

Ramuvos stovykla 2013 | V.Daraškevičiaus nuotr.

Ramuva jau pradėjo pasirengimą kitų metų stovyklai kurios tema „Amžinoji ugnis baltų žemėse“. Šią stovyklą ketinama surengti 2014 metų rugpjūčio 11 – 17 dienomis jau įprasta tapusioje ir daugelio pamėgtoje vietoje Dvarciškių kaime, Švenčionių rajone.

Šiemet Dvarciškiuose vykusi enokultūros stovyklą „Mes ir tarmės“ buvo skirta Lietuvos tarmėms. Paskaitas apie tarmes ir mūsų tautos dvasinį paveldą stovykloje skaitė žymūs etnologai, baltų kultūros tyrinėtojai: Gražina Kadžytė, Dainius Razauskas, Jonas Vaiškūnas, Jonas Trinkūnas. Skaityti toliau

Kokie miesteliai Zarasų rajone prasideda U raide? Teisingai – Untaliepte i Untazave! (1)

Autoriaus nuotr.

Kalbos, tarmės, patarmės ir šnektos gyvos tol, kol žmonės jomis bendrauja gyvai. Itin gyva buvo ir Zarasų viešojoje bibliotekoje spalio pradžioje vykusi Tarmių metams skirta konferencija. Renginio pradžioje skambėjo tarmiškai tariamos sveikinimo kalbos, o vėliau – gyvi, jaukūs ir labai įdomūs pranešimai, paįvairinti tarmiškai atliekamomis dainomis ir pasakojimais.

Konferencijos projekto autorė, bibliotekos direktorės pavaduotoja Jolanta Lementauskienė renginio pradžioje susirinkusius kultūros darbuotojus provokavo: Skaityti toliau