Žymos archyvas: tapatybė

A. Galinis: Dar nedrįstame sau pripažinti: nebenorime Lietuvos (7)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Poetas, keleto istorijos vadovėlių bendraautoris, mokytojas ekspertas, pedagoginį darbą dirbantis jau per tris dešimtis metų, Albinas Galinis sako, jog dėl abejingumo savo tautos likimui ir dėl Lietuvos valstybės nykimo pavojų kaltųjų reikėtų ieškoti ne tik politikos ložėse ar valdžios postuose – pagrindinės nacionalinės korozijos priežastys glūdi kiekviename mūsų. Tai – oportunizmo susitaikėliška „dvasia“ .

– Apsidairykime aplinkui: atlyginimai didėja, sotėja maistas, parduotuvių lentynos lūžta nuo prekių gausos, gražėja drabužiai, pastatai, automobiliai, tobulėja technologijos, daugėja komforto, tačiau… Skaityti toliau

Europiečiai per mažai išmano apie tai, kas vyksta Europoje (0)

Europos Parlamentas_ktu.lt

„Procesai, vykstantys Europos Sąjungoje (ES) kiekvieną dieną, tiesiogiai ar netiesiogiai paliečia mus visus“, – teigia KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Europos instituto lektorė dr. Jurgita Barynienė. Pasak jos, nors ES lygmenyje priimami sprendimai keičia mūsų visų gyvenimą, europiečiai per mažai apie juos žino ir nepakankamai jais domisi.

Iškalbingas to pavyzdys – praėjus vos kelioms valandoms po „Brexit“ Jungtinės Karalystės gyventojai masiškai atakavo „Google“ klausdami, kas yra Europos Sąjunga.

J. Barynienė primena ir kitą svarbų įvykį – liepos 12 d. priimtą ES ir JAV duomenų apsaugos susitarimą, vadinamąjį „privatumo skydą“,

Skaityti toliau

D. Daučiūnaitė. Lietuvių tautinės tapatybės likimas Europos Sąjungoje (11)

Danutė Daučiūnaitė | asmeniė nuotr.

Jau 12 metų Lietuva yra Europos Sąjungos narė. Buvimas šioje sąjungoje neabejotinai turi didelę įtaką mūsų politikai, ekonomikai, kultūriniam ir socialiniam gyvenimui, taip pat ir mūsų pačių savivokai, tautiniam identitetui. Tautinė tapatybė čia suvokiama kaip etninės ir politinės tapatybių mišinys. Šios dvi tautinės tapatybės dalys tradiciniame dichotomoniame požiūryje yra apibrėžiamos taip: etninei tautai (tautinei tapatybei) būdinga „bendra geneologinė kilmė ir bendras likimas“, tautos narius sieja „bendra etninė kultūra – dialektai, papročiai, tradicijos“, taip pat „kalba, religija, bendra istorinė praeitis“ (J. Kuznecovienė, 2007: 2), o politinei tautai (tautinei tapatybei) būdinga „teritorija, tautos Skaityti toliau

„Baltų genas“: S.Juknevičius apie mitų reikšmę formuojant tapatybę (audio) (1)

Alkas.lt nuotr.

Penktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  dr. Stanislovas Juknevičius kalba apie mitų reikšmę formuojant tapatybę.

„Tapatybės matmenys – kalba, istorinė atmintis, dabartiniai papročiai ir tradicijos bei tautai būdinga kolektyvinė pasąmonė – nulemia grupinės tapatybės formavimąsi ir sklaidą. (…) tauta egzistuoja tol, kol egzistuoja jos būtį paaiškinantys, pateisinantys ir pagrindžiantys mitai,“ – sako dr. S. Juknevičius.

Pirmąją ciklo laidą, kurioje dr. N. Laurinkienė kalba apie mito ryšį su tautosaka klausykite ČIA. Skaityti toliau

Etninės kultūros vakare – apie muzikavimo tradicijas (0)

etnines kulturos vakarai_lnm.lt

Kovo 2 d. 16 val. Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia trečiadienio etninės kultūros vakarų ciklą ir kviečia į Naujajame arsenale rengiamą vakarą, kuriame Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko kultūrologė Sigutė Mudinienė supažindins su Rytų Aukštaitijos muzikavimo tradicijomis, muzikantais ir muzikos instrumentų meistrais. Renginyje dalyvaus Ignalinos ir Švenčionių krašto muzikantai.

Muziejaus rengiami etninės kultūros vakarai yra skirti vyresniųjų klasių moksleiviams, mokytojams, studentams ir visiems, kurie domisi lietuvių etnine kultūra. Skaityti toliau

V. Rubavičius. Apie patriotiškumą, „Patriotų premiją“ ir Putinaitės „drąsą“ (67)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Išgirdęs radijo žiniose, kad filosofei Nerijai Putinaitei paskirta „Patriotų premija“, pagalvojau, kad Lietuvoje jau nebesuvokiama nei kas yra patriotiškumas, nei ką reikėtų laikyti patriotais.

Premija skirta už monografiją „Nugenėta pušis“. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje (Vilnius, 2015), kurioje gvildenama tarybinė Lietuvos ateizacijos politika, iškleidžiant poros kunigų sąmoningo apsisprendimo pereiti į tarybinių ateistų gretas istorijas. Filosofės antisovietinė, kritiškai tarybinę praeitį analizuojanti laikysena patraukia dėmesį, tačiau sykiu ir klaidina, nes ta laikysena nulemta esmingesnės nuostatos Skaityti toliau

Baltų tapatybės paieškoms suburtas tinklas driekiasi per visą Lietuvą ir Latvijos baltiškas žemes (0)

Is BALTU KELIO archyvo

Asociacija „Baltų centras“ Vilniuje, LR Kultūros ministerijoje, gruodžio 15 d. rengia seminarą „Tarptautinis/nacionalinis kultūros kelias „Baltų kelias“: iššūkiai ir galimybės“. Lietuvoje ir Latvijoje kuriama sistema – partnerių tinklas, jungiantis kultūros, turizmo bei verslo sritis, susijusias su baltų tapatybe. Skaityti toliau

F. Kavoliūtė: Lietuva trinama uoliau nei sovietmečiu (18)

Filomena Kavoliūtė_asmen. nuotr

Svetimųjų valdžia dešimtmečiais Lietuvoje tikslingai griovė kaimus ir viensėdžius, o mūsų valdžia, pati nesusimąstydama, iš esmės tęsia šitą darbą, ištrindama senuosius kaimų ir vienkiemių pavadinimus. Matydama skaudžias tokios politikos pasekmes, – sovietmečiu prarasti 5,6 tūkst. gyvenamųjų vietovių vardų,o dabar tas pats gresia 4200 ištuštėjusių kaimų ir vienkiemių, – Lietuvos geografų draugija ragina Seimą ir Vyriausybę atsikvošėti ir keisti įstatymus, Skaityti toliau

R. Karbauskis. Tragedija verčianti apsispręsti (23)

Ramūnas Karbauskis | asmeninė nuotr.

Tragiški lapkričio 13-osios įvykiai Paryžiuje yra dar vienas aiškus signalas, kad karas su terorizmu vyksta ne tik kažkur Sirijoje, Afganistane ar Irake, bet ir Europos miestų kavinėse, koncertų salėse, stadionuose… Šis karas bet kurią akimirką gali įžengti į kiekvieno europiečio namus, o mūsų namai Lietuvoje irgi nebėra visiškai saugūs. Piliečių saugumas šiandien tampa svarbiausiu kiekvienos Europos valstybės rūpesčiu. Atėjo kritinių sprendimų metas, kai tik nuo mūsų ryžto ir išminties priklausys Lietuvos ir visos Europos likimas.

Pritariu požiūriui, jog turime solidariai ginti demokratines vertybes Europoje ir kartu Skaityti toliau

V. Rubavičius, A. Jokubaitis: Europos Sąjunga savo tapatybės neturi (4)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt nuotr.

Graikijos ir migrantų krizių fone pasigirsta diskusijų, jog Europa, pamiršusi savo šaknis ir netekusi bendro siekio, išgyvena savo saulėlydį. Tad svarbus šiandieninės Europos klausimas, kas yra Europos tapatybė bei kokiu keliu žengia dabartinė Europa? Ar šiandieninę padėtį galime pavadinti krize? Apie tai, kaip keisis Europos Sąjunga (ES), kokios sąjungos galime tikėtis ateityje bei kaip prie europinės tapatybės formavimo galėtų prisidėti Lietuva, Lukas Grinius bei Rūta Lisauskaitė kalbėjo su rašytoju, socialinių mokslų daktaru Vytautu Rubavičiumi bei Vilniaus universiteto dėstytoju prof. Alvydu Jokubaičiu. Skaityti toliau

V. Budnikas. Kabinetinis lietuvių kalbos sindromas: atsakas A.Smetonai (25)

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kalbininkas Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona publikacijoje „Kaip 150 visuomenės veikėjų kalbą gelbėjo“ neseniai jausmingai reagavo į 150 Lietuvos intelektualų iniciatyvą įstatymu nekeisti lietuvių kalbos abėcėlės, tačiau leisti užsieniečiams Lietuvos Respublikos asmens tapatybės dokumentuose rašyti savo pavardes ir vardus originalo kalba kitame dokumento puslapyje.

Stebina ne autoriaus kompetencija (atrodo, tam jos pakanka), bet publikacijos emocingumas: yra lotyniškas posakis – „Jupiteri, tu pyksti? Vadinasi, tu neteisus“. Skaityti toliau

Globalizacija, deteritorializacija, transnacionalizmas, fragmentacija… (1)

Keičio Kagio (Keiichi Kagi) nuotrauka.

Dalia RASTENIENĖ. Tyrinėjate šiandienos procesus, tad labai norėčiau aptarti su Jumis kai kuriuos jūsų vartojamus terminus ir reiškinius, kuriuos tie terminai įvardija. Pirmiausia – globalizacija. Dar kartą apibūdinkime šį reiškinį iš jūsų perspektyvos, kaip jūs jį rodot, kaip jūs tyrinėjat, savo aspektu. Taip pat – kas yra transnacionalizmas? Paskui, kas yra tapatybės fragmentacija? Kokiomis sąlygomis šie reiškiniai atsiranda ir kokiomis jų gali nebūti? Galbūt iš pokalbio išplauks kokių nors ir netikėtų atšakų. Bet pirmiausia apie pagrindinius dalykus.

Dėl ko aš klausiu? Suprantama, mokslininkams tokių dalykų aiškinti nereikia, bet esu įsitikinusi, kad daug žmonių, dirbančių kitose sferose, kad ir kultūros srityse, tais dalykais teoriniu aspektu tiesiog nespėja pasidomėti. Skaityti toliau

Ar jaunajai kartai svarbi etnokultūra? (0)

jaunimas.etnokultura_ve.lt nuotr

Tokį klausimą sau ir visiems uždavė Lietuvos Respublikos seimo Kultūros komitetas, inicijavęs 2015 metus paskelbti Etnografinių regionų metais. Tikriausiai į šį klausimą ieškojo atsakymo ir Ugdymo plėtotės centro darbuotojai skirtingose Lietuvos vietose rengę konferencijas ir raginę Lietuvos ugdymo įstaigas organizuoti Etninės kultūros savaites, kurių tikslas – paskatinti ugdymo įstaigas giliau pažinti (tyrinėti) ir saugoti savo krašto, regiono tradicijas ir kultūros paveldą, aktyviau bendradarbiauti tarpusavyje, su kultūros, mokslo įstaigomis, visuomeninėmis organizacijomis puoselėjant etninę kultūrą ir įgyvendinant pagrindinius ugdymo siekius bendruomenėse. Skaityti toliau

G. Kaltenis. Apie toleranciją ir tapatybę dar ir dar kartą (6)

Tapatybė | A. Kostkevičiaus pieš.

Sovietiniais metais iš vieno politruko esu girdėjęs – kad, nors visuose bekraštės „didžiosios tėvynės“ kampeliuose stovi bent po vieną, o kai kur ir po keletą didžiojo revoliucijos vado lenino skulptūrų, bet jos, tos skulptūros, visgi, esą, yra savitos – kiekviename krašte kitokios – mūsuose, daugiau į Vakarus (matyt, žiūrint nuo Maskvos),  jo veido bruožai daugiau-mažiau europietiški, o, sakysim, tolimoje šiaurėje ar rytuose – statulos akys siaurėja, kepurė didėja, žandikauliai platėja… Ta prasme, kiekvienam savas tas leninas… Tai irgi buvo tapatybės paieškos – nors ir „tarybinės liaudies“, nors taip ir neišsivysčiusio „mokslinio komunizmo“ pagrindais. Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Šiuolaikinė lietuvių savimonė (4)

Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Šiuolaikinė lietuvių savimonė, Šiuolaikinė lietuvių tautinė savimonė, Vilnius: Rosma, 1996, p. 7–99.

Europinės tendencijos

Įvairiose šalyse didėja rūpestis dėl vietinio savitumo išlikimo, auga dėmesys tautų, tautinių mažumų, istorinių kultūrinių regionų tapatybei, didėja pastangos ją išsaugoti, priešintis globalizacijai. Blaiviai suvokiama, kad besiplečiantis atvirumas turi ne tik teigiamas, bet ir nepageidaujamas ar bent nenumatomas pasekmes, viena iš kurių yra spartėjanti netradicinė gyventojų migracija. Pastarąją sukelia ir naujieji etniniai Skaityti toliau

Rokiškyje posėdžiavo Lietuvos ir Latvijos vyriausybės (6)

Lietuvos ir Latvijos vyriausybių vadovai Rokiskyje_lrv.lt

Šiandien, rugsėjo 18 d., Baltų vienybės dienos išvakarėse, Rokiškyje įvyko Lietuvos ir Latvijos vyriausybių bendrasis posėdis. Jame aptartos galimybės, kaip sustiprinti šalių bendradarbiavimą įvairiose strategiškai reikšmingose srityse. Posėdžiui vadovavo Lietuvos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir Latvijos Ministrė Pirmininkė Laimduota Straujuma.

Posėdyje pažymėta, kad abi šalis sieja glaudūs ir įvairialypiai santykiai, pabrėžtas sėkmingas praktinis bendradarbiavimas tarp šakinių ministerijų, bendri interesai Baltijos jūros regione ir tvirta partnerystė Europos Sąjungoje ir NATO. Skaityti toliau

Latvijoje atidengiamas paminklas karaliui Mindaugui (8)

Paminklas.Karalius Mindaugas, Morta ir sūnus_Vidmanto Gylikio nuotr

Šį sekmadienį, rugsėjo 20 d., Didžiausioje Latvijoje Agluonos bazilikoje bus atidengtas paminklas karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai. Jis žymės Lietuvos karaliaus mirties vietą. Mindaugas su latgalių kilmės žmona Morta ir jų vaikais primena bendras lietuvių ir latvių šaknis. Paminklo atidengimas – tai vienas iš Baltų vienybės dienos (rugsėjo 22-osios), kuriai bus skirtas šis savaitgalis, renginių.

„Nors karalius Mindaugas daugiau žinomas Lietuvoje, galima sakyti, kad jis buvo valdovas, mėginęs suvienyti baltų gentis. Šiandien tarptautinė bendruomenė Lietuvą mato kaip Baltijos šalių trijulės dalį, tačiau manau, kad mes, lietuviai ir latviai, turėtume dažniau prisiminti bendrą dviejų tautų istoriją ir tapatybę“, – sakė Lietuvos ambasadorius Latvijoje Ričardas Degutis.

Abi šalis vienija kalba, kai kurie papročiai. Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Tapatybės ir žmogiškumo  paieškos – apie išbėgusius ir atbėgusius (4)

Juozas Dapšauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Apie tapatybės klausimus ketinau rašyti jau anksčiau, kai dar nebuvo tokia aktuali pabėgėlių priėmimo problema. Tad teks tapatybės temą aptarti nuomonių apie pabėgėlius apsuptyje.

Šiandien visuomenė ir politikai pabėgėlių klausimu pasidaliję į dvi dalis. Įsiklausyti vieni į kitų nuomonę nelabai linkę. Kai kurie net kraunasi politinį kapitalą, kas labiau užkabins galimą rinkėją artinantis Seimo rinkimams.

O pirmiausia ne apie pabėgėlius, o apie savą gražų, ar nelabai, kiemą. Turistine prasme būtent šalies išskirtinumas yra tas bruožas, kuris pritraukia keleivius. Skaityti toliau

Pasiūlymai Lietuvai: atrasti tapatybę ir tapti kokybiškų paslaugų šalimi (0)

Raudonelis_DaivosV.nuotr

Ar Lietuva iš tiesų drąsi šalis? O gal ji – kokybiškų paslaugų centras? Stiprinti egzistuojančius stereotipus ir pristatyti Lietuvą kaip gintaro ir krepšinio šalį, o gal geriau kaip nebrangių medicinos ir sveikatingumo paslaugų, žalią kraštą?

Tokie klausimai buvo keliami vakar Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Medicinos turizmas – Lietuvos paslaugų eksporto proveržio kryptis“. Joje ne tik aptartos pasaulinės sveikatos turizmo tendencijos ir perspektyvos bei Lietuvos galimybės šioje srityje, bet ir diskutuota apie šalies įvaizdį ir rinkodarą.

Potencialas suprantamas

„Augantys turistų, ypač – medicinos – srautai rodo mūsų paslaugų kokybę ir jų potencialą“, – sveikinimo kalboje sakė Lietuvos Respublikos ūkio ministras Evaldas Gustas. Jis išreiškė tikėjimą, kad Lietuva gali tapti sveikatos turizmo centru Europoje. Skaityti toliau

L. Kontrimas. Polonizacija, rusifikacija, trijų raidžių kombinacija (1)

Linas-Kontrimas_ DELFI .K.Cachovskio nuotr

Paradoksas, tačiau prabangos apmąstyti savo istorinę egzistenciją laisvai, be išorinių trukdžių ir vidinių nesusipratėlių, turėjome labai nedaug.

Net ir gavę trumpus, lauktus šansus, kalbame kalbas apie tai, kaip nusileisti, atsitraukti, prisitaikyti. Kada kalbėsime apie būtinybę išplėsti savo kultūrinę įtaką? Būtinybę susigrąžinti savo kalbinės erdvės kontrolę? Keli šimtai metų priespaudos išdegino skaudžią žymę. Drįstu manyti, kad okupacijų išdegintose mąstymo dykrose dar ilgai nevešės šiuolaikiška, kritiška, sveiko humoro turinti lietuviška mintis. Jos vietoje, sakytų pesimistas, želia pigi vartotojiškos kultūros kalbinė susena, sėkmingai tręšiama chamiška verbaline trąša, taip būdinga naujam internetiniam kalbos vartotojų “alitui”. Bet nesu pesimistas, todėl rašau, kad tokioje dirvoje jau pakanka mėšlo ir kitoms kalbinėms bei mąstymo kultūroms bręsti. Jos tą ir daro. Skaityti toliau

Skelbiamas trumpų filmų konkursas apie Baltijos šalių tapatybę „Common Baltic – Short Film Contest“ (0)

Baltijos jura_Jono V. nuotr

Adomo Mickevičiaus institutas Varšuvoje, Lenkijos Pamario kino fondas, Gdynės kino mokykla ir Gdynės kino festivalis skelbia konkursą „Common Baltic – Short Film Contest“. 1-5 min. meninius, dokumentinius ir animacinius filmus, susijusius su Baltijos jūros regiono tematika, t.y. aplink Baltijos jūrą esančių šalių kultūra, kultūrine tapatybe, istorija, visuomene, transformacija ir pan., konkursui galima siųsti iki rugpjūčio 25 d. Konkursas – atviras. Jame gali dalyvauti visi vyresni nei 18 metų asmenys, ir profesionalai, ir mėgėjai. Adresas ir konkurso taisyklės skelbiamos šioje svetainėje.

Konkurso žiuri pirmininkas – Gdynės kino festivalio direktorius Lešekas Kope (Leszek Kope), žiuri nariai – garsiąją Lodzės kino mokyklą baigęs švedų režisierius Magnus von Horn, kurio meninis filmas „Įsibrovėlis“ šiais metais bus pristatytas taip pat Skaityti toliau

V. Sinica. Kodėl Tomaševskis slepia savo pasididžiavimą? (95)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Lyg ir pakankamai seniai, bet tyliai ir nieko visuomenėje per daug nepapiktinusi nuėjo žinia, kad Šalčininkų rajono taryba pripažino savo narės Julijos Mackevič elgesį neetišku ir įpareigojo ją viešai atsiprašyti. Rajone ji išvadinta Velnio advokate, taip tarsi supriešinant ją su „nuo Dievo“ esančia LLRA valdžia. Rūsti rajono valdžios reakcija verčia klausti, už kokias kalbas reikia taip atgailauti Šalčininkuose?

Šalčininkietiška etika

Pasirodo, neetišku elgesiu Šalčininkuose tapo J. Mackevič DELFI duoto interviu Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Tapatybės kaita (II) (17)

Vytis – LDK herbas. Pieštas apie 1555 m. Vilniaus kapitulos aplinkoje. Saugomas Paryžiuje Arsenalo b-koje.

Tęsinys. Pradžia ČIA.

Istoriniai, literatūriniai ir religiniai tekstai, autorių skelbti šimtmetiniais LDK laikais, senąja religine slavų, ar lotynų, ar lenkų kalbomis yra Lietuvos kūryba, nes dauguma Europos tautų, valstybių tais laikais kūrė ne savo kalba, bet skelbiamos religijos kalba. Todėl daugelio Europos tautų kalbos tapo lotynizuotos ar slavizuotos ir išnyko, tačiau iš baltų kalbų išliko tik lietuvių ir latvių kalbos, o tai rodo mūsų kultūros gilumą ir stiprumą. Tad pažvelkime istoriniu žvilgsniu į dabarties oficialius įvykius ir jų traktavimą.

Dar į Europos informacijos erdvę neįvedėme savo didingos istorijos, kultūros paminklų, o jau stengiamasi minėti 1791 metų gegužės 3-iosios Konstitucjos dieną, Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Tapatybės kaita (I) (6)

Mindaugas. Dail. Arūnas Slapšys, 2012 m.

Netikėk ką priešai suoks… reikia būti savimi.
Tautvyda Marcinkevičiūtė, „Rondo“ dainos tekstas

Šios dainos žodžiai vėl tampa svarbūs mūsų besikuriančiai pilietinei visuomenei, o ypač laisvos informacijos sklaidos laikotarpiu, kai melaginga, Lietuvą menkinanti informacija sklinda be mūsų žiniasklaidos tinkamo atkirčio, be mūsų intelektualų plataus ir viešo kalbėjimo.

Kai  atvykę britų intelektualai klausia: „Mums įdomu, kas jūs esate per tauta, kad gyvendami Europos centre iki 13–14 a. sugebėjote būti neapkrikštyti? Skaityti toliau

Netrinkime savęs iš savo atminties (5)

Grasilda Blaziene_St.Zumbio.respublika.lt

Neapsikentusi, kad ir šiandien didesnė pasaulio dalis lietuvius laiko slavais, kad po pasaulį klaidžioja ir veši neva apie Lietuvą bylojančios pseudomokslininkų skleidžiamos teorijos, o labiausiai – kad žinojimą apie savąją kilmę, kalbą ir istoriją patys lietuviai noriai trina iš savo atminties, žinoma šalies mokslininkė, Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė, profesorė, Lietuvių kalbos instituto direktoriaus pavaduotoja, prūsų kalbos tyrinėtoja Grasilda Blažienė subūrė aplink save atsakingų mokslininkų būrį, surado Lietuvą bei lietuvybę mylintį mecenatą ir ėmėsi neatlygintinos misijos – pasakoti pasauliui apie Lietuvą bei lietuvius tiesą.

Užsiimate labai gražia veikla – drauge su solidžių mokslininkų komanda rengiate ir leidžiate pasauliui apie Lietuvą, lietuvių kilmę bei seniausią Europos kalbą pasakojančias knygas.

Skaityti toliau

Ar savo vaikams rodėte Lietuvą? (1)

Gediminas Zilys_respublika.lt

Su žinomu kūrėju ir muzikantu, roko grupės „Skylė“ bosistu ir folkroko grupės „Atalyja“ lyderiu Gediminu Žiliu – žmogumi, saugančiu ir puoselėjančiu visa, kas lietuviška, ir mokančiu dainuoti be išimties visas 3000 išlikusių lietuviškų sutartinių, šiandien kalbamės kaip su trijų vaikų tėvu, klausdami jo, kaip galėtume savuosius vaikus pamokyti mylėti Lietuvą. Skaityti toliau

R. Ragauskaitė. Margučių raštuose – žinia iš Lietuvos (3)

marcelijaus-martinaicio-margutis-ldm-nuotr

„Kodėl airiai nedažo kiaušinių?“– klausia į svečius atskridusi mano vaikaitė. – Juk jie vaikšto į tokią pat bažnyčią, švenčia Velykas tuo pačiu metu.“ Nors Medeinai dar tik vienuolika, ji jau pastebi kultūrų skirtumus. Nuo kūdikystės su tėveliais gyvendama Airijoje ir tik vasaromis ar per šventes atvykdama į Lietuvą, ji mato tai, apie ką aš nepagalvoju. Gal iš kito kranto visuomet geriau matyti?

Airijos katalikų bažnyčia daug kuo skiriasi nuo bažnyčios Lietuvoje: airiai nesusėda Kūčių vakarienės, nėra girdėję apie dvylika patiekalų, nelaužia „plotkelės“, nepasninkauja, per Vėlines švenčia Helovyną, nedega žvakučių ant kapų, o per Velykas nedažo kiaušinių. Skaityti toliau

Iš pokalbių su Romualdu Ozolu: 7-8 dešimtmečio dvasinės erdvės (4)

romualdas-ozolas-alkas-vaiskuni-nuotr-K100

Šį kartą filosofas, Nepriklausomybės akto signataras, Lietuvos centro partijos kūrėjas prisimena lituanistikos studijų metus, pirmuosius savarankiškos kultūrinės veiklos barus ir 8-ojo dešimtmečio „Ramuvą“ – 1970-ųjų metų ekspediciją Dūkštose bei vėlesnes tikrumo, sakralumo paieškas…

Rūpėtų atsigręžti į 7-8 dešimtmetį ir prisiminti kraštotyros sąjūdžio istoriją – kai Vilniaus universitete per pertraukas buvo dainuojama, į ekspedicijas susirinkdavo apie 100 žmonių, dar daugiau suburdavo žygeiviškos kelionės ar šventės. Skaityti toliau

R. Grigas. Jaunimo nacionalinės (tautinės) savimonės drama. Kas kaltas? (9)

grigas-vaiskuno-nuotr

Skubu pasiteisinti, sąvoką „drama“ pirmiausia sieju su tais, kurie amžiams paliko tėvų žemę, ir su tais, kurie tam veiksmui ruošiasi. Atvirą pokalbį su skaitytoju pradėsiu nuo provokuojamo klausimo.

Kodėl „Lietuvos žmonės“?

Gal stabtelėkime ir susimąstykime, ar lietuvių jaunimo, vos ne masinės, emigracijos motyvų ir veiksmų paletėje negalėtume įžiūrėti valstybės vadovų, kitų politikų, net iškilesnių visuomenės veikėjų politinio neatsargumo, nenuoseklumo? Ar ne nuo V. A. prezidentavimo metų, kreipiantis į visuomenę, imta vengti „lietuvio“ sąvokos? Kodėl dabar, ko gero, jau visi politikai įprato, kreipdamiesi iš tribūnų, vartoti vieną ir tą pačią šaltu, bejausmiu kosmopolitizmu alsuojančią, daugelio lietuvių patriotinius Skaityti toliau

A. Liekis. Batlaižių saviplaka (39)

Algimantas Liekis | Penki.tv stopkadras

Atviras laiškas LR Seimo opozicijos lyderiui, Tėvynės jungos (Konservatorių) partijos pirmininkui p. Andriui Kubiliui ir istorijos detektyvų kūrėjui, kultūros antropologui ir žymiam žurnalistui p. Virginijui Savukynui, 2015 m. sausio 29 d. DELFI tinklalapyje paskelbusiems straipsnius: : A.Kubilius – „Ir aš myliu Lenkiją“; V.Savukynas – „Prieškario Kaune buvo trikalbės lentelės, ir lietuviai nenutautėjo“.

Pirmiausia, pone A.Kubiliau, perskaitęs JŪSŲ straipsnį pamaniau, kad čia kokia JŪSŲ humoreska. Bet kadangi man teko pažinti JUS kaip didelį nepriklausomos Lietuvos patriotą, labai protingą ir veiklų politiką ir iki šiol neteko girdėti iš JŪSŲ bent panašių kaip tame straipsnyje teiginių, tai po to pamaniau, Skaityti toliau