Šiandien pasaulis būtų daug turtingesnis kultūros atžvilgiu, jei
Lietuva būtų nepriklausoma, kadangi lietuvių tauta atstovauja ne tik
arijų prokalbės civilizacijai ir kultūrai, bet taip pat turi
didžiausią brangenybę pasaulyje – savo senovinę gražią kalbą.
Teodoras S. Turstonas (Theodore S. Thurson). Lietuvių kalba, „The New York Times“. Skaityti toliau
Taip teigia filosofas, rašytojas, visuomenės veikėjas Arvydas Juozaitis, su kuriuo kalbėjomės jam svečiuojantis Nepriklausomybės atkūrimo dieną švenčiančioje Estijoje, Baltijos kelio 30-mečio minėjimo išvakarėse.
– Šiomis dienomis gyvename Baltijos kelio prisiminimų nuotaikomis. Apie ką 1989-ųjų rugpjūčio 23-oji jus verčia daugiau galvoti – apie praeitį, dabartį ar ateitį? Skaityti toliau
Liepos 24 d., trečiadienį, 17 val., Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks renginys „Slėpiningi Klaipėdos vandenys“.
Į „Lietuvos muziejų kelio“ programą įtrauktas renginys „Slėpiningi Klaipėdos vandenys“ skirtas prikelti iš užmaršties po grindiniu slypinčias miesto arterijas. Tam pasirinkta vieta – Vitės kiemelis, ribojamas dviejų Klaipėdos kultūrinių įstaigų – Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC). Prieš keletą metų sukūrę viziją šiai vietai suteikti gyvasties ir paversti ją miesto bendruomenės traukos centru, MLIM ir KKKC, pasikvietę dar vieną Skaityti toliau
Gegužės 31- birželio 2 dienomis Kaune vyko XXXIV tarptautinė folkloro šventė „Atataria lamzdžiai – 2019“, skirtas Laikinosios sostinės metams.
Tris dienas aidėjo lamzdžiai, skambėjo kanklės, nuo ryto iki nakties netilo lietuvių, latvių, baltarusų, sakartvelų, karaimų, japonų muzika ir dainos, linksmai trinksėjo šokiai.
Miestiečiai ir miesto svečiai Kauno salėse, bažnyčiose, senamiesčio gatvėse ir Kauno pilies lomoje nemokamai galėjo klausytis ne tik koncertų, bet dalyvauti Skaityti toliau
Apie heroizmo svarbą atlikėjo tapatybės pažinimo kontekste
Kalbėdamas apie sudedamuosius atlikėjo tapatybės elementus, meno funkcijas postmodernizmo fone ir kintančias meno formas, šiuolaikinis pianistas, meno licenciatas Darius Mažintas siūlo nevartoti žodžių „reikia“, „privalo“, „būtina“ – mat kiekvienas žmogus, pasak scenos menininko, vidinį poreikį jaučia savaip. Atlikėjo įsitikinimu, užuot bandžius prievarta įdiegti vyraujančius kriterijus ar sustabarėjusias normas, svarbiau atsigręžti į psichologinius romantizmo muzikos aspektus. Skaityti toliau
2018 m. metais pasirodė Arvydo Juozaičio veikalas „Tėvynės tuštėjimo metas. 2000 – 2017 metai“.Tai ypatingo aktualumo protestas prieš susitaikymą su demografine krize ir „Tautos išdavyste“. Su susipriešinimu ir susvetimėjimu. Su neatsakingumu ir cinizmu. Su godumu ir demoralizacija. Su hedonizmu ir masine antikultūra. Su daiktų kultu ir politiniu religingumu. Su žmonių pavertimu prekėmis ir naujomis priklausomybėmis. Su konformistine politinio korektiškumo psichologija ir kitais panašiais reiškiniais, darančiais Lietuvą vis mažiau tinkamą žmonių gyvenimui. Skaityti toliau
Kovo 15 d. Vilniaus rotušėje įteikti sertifikatai devyniems nematerialaus kultūros paveldo vertybių saugotojams. Renginyje pristatytos vertybės, papildžiusios mūsų nematerialų kultūros paveldo sąrašą: tai lietuviškos ristynės, tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“, verbų rišimo tradicija Vilniaus krašte, muzikavimas bandonijomis Tauragės krašte, visaginiečių totorių pavasario ūkio darbų pabaigtuvių šventė „Sabantujus“, Skudutiškio (Molėtų r.) šventvietės lankymas, Biržų krašto sutartinių atlikimas, Šiaurės rytų aukštaičių muzikavimas Peterburgo armonika ir užlietų Kauno rajono kaimų dainavimo tradicija.
Vasario 14 d. Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija aptarė įsibėgėjančius Pasaulio lietuvių metus, Vyriausybės patvirtintą Pasaulio lietuvių metų minėjimo 2019 m. planą, kuriame numatyti 95 renginiai Lietuvoje ir užsienyje. Pasitarime akcentuota, kad vienas svarbiausių pasaulio lietuviams metų renginių yra jubiliejinis Mokslo ir kūrybos simpoziumas, kuris vyks lapkričio mėnesį Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institute. Simpoziumo siekis – stiprinti Lietuvos ir lietuvių kilmės mokslininkų, verslininkų, Skaityti toliau
Šio rašinio minčių pagrindu buvo parengtas ir perskaitytas trumpas pranešimas sambūrio „Lietuva yra čia“ steigiamojoje sueigoje Vilniuje 2019 vasario 2 d.
Kalbėdami apie gynybą visuomet turėtume prisiminti Didžiosios Britanijos premjero žodžius, pasakytus Antrojo pasaulinio karo metais. Tuomet, generolams prašant padidinti lėšas gynybos reikmėms kultūros lėšų sąskaita, premjeras Vinstonas Čerčilis kategoriškai nukirto:
„Nė vieno penso nuo kultūros. Kodėl tada iš viso mes turime kariauti?“ Skaityti toliau
Dažniausi tautos apibrėžimai – bendra kilmė, kalba, kultūra ir savimonė. Pastaruoju metu Vakarų pavyzdžiu dar kalbama apie politinę tautą, kurią apibrėžia pilietybė ir valstybinis patriotizmas. Tautiškose bendruomenėse, sąjungose ir partijose tauta dažnai traktuojama kaip savaime suprantama, o jos apibrėžimai – kaip akivaizdūs. Bet mąstančiam žmogui akivaizdžių dalykų lieka vis mažiau, ypač – kalbant apie abstrakcijas ir idėjas.
Tarkime, jog tautą apibrėžia bendra kilmė. Tai – bene seniausia tautos samprata. Skaityti toliau
Tiek fašizmas, tiek bolševizmas šiuolaikiniame Vakarų pasaulyje – veikiau keiksmažodžiai, kuriais kairiosios ir dešiniosios politinės srovės vadina savo oponentus, nei oficialūs kokių nors reikšmingesnių politinių veikėjų ar grupių įsivardijimai. Vis dėlto tiek fašizmas, tiek bolševizmas turi tam tikrų esminių principų, kuriuos galima atpažinti tiek iki istorinio šių ideologijų gimimo, tiek ir gerokai po atvirų jų formų pasitraukimo į praeitį. Tai – savotiška dvasinė genetika.
Fašizmas – tai disciplina, drausmė be ribų. Bolševizmas – tai emancipacija, išlaisvinimas Skaityti toliau
Pranešimas skaitytas tarptautinėje konferencijoje „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“.
Pamėginkim žvelgdami į šių dienų pasaulį pradėti nuo aiškaus, nekeliančio abejonių pastebėjimo – žmonės norėtų būti laiminti. Tačiau moderniose visuomenėse net pačios laimės sąvokos vengiama. Bandoma gėrio sąvoką keisti efektyvumo, tiesos – verifikuojamais teiginiais, vietoj laimės vartoti subjektyvios gerovės ar panašias sąvokas. Skaityti toliau
Pranešimas perskaitytas tarptautinėje konferencijoje „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“.
Lietuva yra valstybė, kuriai kaip jokiai kitai buvo ir yra aišku, kad narystė ES ir NATO – ypač NATO – yra būtina jos išlikimui ir nacionalinių interesų užtikrinimui. Noras šią narystę laimėti buvo į priekį vedusi ir kryptį suteikusi motyvacija pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį. NATO Lietuvai asocijuojasi su saugumu, o ES – su gerove ir išmokomis, taip pat, deja, su kokybiškesniu valdymu. Skaityti toliau
Nuo A. Kubiliaus pasisakymo pereikime prie pranešimų, pretenduojančių į mokslinius.
Filosofė, Vilniaus universiteto senatorė, VU TSPMI docentė Nerija Putinaitė perskaitė pranešimą „Europietiškumas ir nacionalumas: ar tikrai nesuderinami“, kuris yra, kaip pristatė prelegentė, sutrumpinta intelektualų forume Nidoje perskaityto pranešimo „Ar tikrai europietiškumas trukdo nacionalumui? Europa kaip tarpusavio kolonizacija“ versija. Skaityti toliau
Pernai sausio 27 d., Trakuose vietos žmonėms kalbėjęs madingasis Alfredas Bumblauskas ne vieną stulbino itin įžūliomis šnekomis ir neįprastais pašmaikštavimais [1; 2]. Demokratėjančiame pasaulyje visokie šnekoriai galėtų reikšti beveik bet kokia nuomonę. Prasčiau, kai klausytojai klaidinami, demagogams įtaigiai peršant neteisingą informaciją.
Vienas iš A. Bumblausko pamėgtų „arkliukų“ – prakeiksmai lietuvių kaimiečiams, esą nepasižymėjusiems nei verslumu, nei inovatyvumu, neturėjusiems nieko bendro nei su Skaityti toliau
Paauglystė – tai laikotarpis, kai žmogus atranda save, atsiribodamas, o dažnai ir susipriešindamas su kitais. Vaikystėje žmogus save suvokia kaip didesnės, bendresnės visumos dalį, pirmiausiai – šeimos. Psichologų teigimu kūdikis ankstyviausioje fazėje apskritai suvokia save kaip vieną esybę su motina. Vėliau savos, atskiros tapatybės suvokimas stiprėja, nors daugeliu atvejų globos, pagalbos, patarimo, išminties tebeieškoma šeimoje, bendruomenėje.
Paauglystėje savivoka ir saviraiška įgauna itin radikalias formas. Paradoksalu, bet kaip tik Skaityti toliau
Rugpjūčio 13 d., Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Lietuvių kalbos ir kultūros centre, Valstybingumo erdvėje, II a., vyks pašnekesys „Kaip išsaugoti lietuviškąją tapatybę pasaulyje“.
Netylant kalboms apie emigrantus, lietuviškosios tapatybės krizę ir globalią Lietuvą stengiamės rasti geriausią sprendimo būdą, kuris padėtų išsaugoti lietuviškąją tapatybę. Visi, kuriems svarbus lietuviškosios tapatybės išsaugojimo klausimas, yra kviečiami į Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Lietuvių kalbos ir kultūros centro (LKKC) Skaityti toliau
Birželio 1 d., penktadienį, Kaune,15-17,30 val. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės Mažojoje salėje (A. Mickevičiaus g. 19) XXXIII tarptautinio folkloro šventės „Atataria lamzdžiai-2018“ proga Kauno tautinės kultūros centras (KTKC) surengs forumą-apskrito stalo pokalbį „Tautinės savimonės kloduose“ tema „Asmenybė ir prigimtinė kultūra“.
Forumo siekis – bendradarbiaujant mažinti atskirtį tarp akademinės ir neakademinės bendruomenių, tarp įvairių sričių tyrėjų bei praktikų, dalintis savo patirtimi bei Skaityti toliau
Gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino jau vienuoliktą kartą surengto Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojus ir organizatorius.
Pasak šalies vadovės, simboliška, kad Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojai apdovanojami Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Šiandien, kaip ir prieš šimtmetį, mums rūpi lietuvių kalbos ir kultūros ateitis. Tai dar kartą primena, kaip tvirtai Lietuvos istorijoje yra susijusi kova dėl gimtosios kalbos ir dėl valstybingumo, kai iš tautos buvo atimta ir viena, ir kita.
Iškilmėse Prezidentė padėkos raštus įteikė 14 raštingiausių Skaityti toliau
Gegužės 4 d. Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas Seime vykusioje spaudos konferencijoje pristatė memorandumą dėl Lietuvos pozicijos Europos Sąjungos (ES) ateities klausimu „Stipri Lietuva – stiprioje Europoje“.
Pasak memorandumo autorių, šiandien ES valstybės narės formuluoja savo požiūrį kintančios geopolitinės situacijos ir įvairių ES raidos scenarijų akivaizdoje. Lietuva taip pat turėtų naujai apibūdinti savo situaciją ir pasiūlyti lietuvišką ES viziją Skaityti toliau
Balandžio 23 d. 18 val. Kauno įgulos karininkų ramovėje (A. Mickevičiaus g. 19) įvyks Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirto renginių ciklo „Lietuviškasis identitetas: 100+100“ susitikimas „Baltiškoji tapatybė – istorinis reliktas ar gyvenimo būdas?“
Susitikime dalyvaus ir apie baltiškąją tapatybę pasisakys net 4 dalyviai: internetinio portalo Alkas.lt vyriausiasis redaktorius, etnokosmologas ir aktyvus baltiškosios kultūros puoselėtojas Jonas Vaiškūnas, baltistas VDU Letonikos centro vadovas, habilituotas mokslų daktaras, asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas“ Skaityti toliau
Kovo 26 d. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) išplatino pranešimą apie Lietuvių kalbos institute (LKI) ŠMM prieš metus atliktą audito patikrinimą. Šioje metais pasenusioje naujienoje teigiama, kad LKI buvo nustatyta „apsčiai po ankstesnių auditų neištaisytų ir naujų LKI veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų“, o būtent „institutas neįvykdė finansinių įsipareigojimų grąžinti į valstybės biudžetą netinkamai panaudotas lėšas; LKI direktorė buvo papildomai save įdarbinusi instituto vykdomame Europos Komisijos finansuojame projekte; darbuotojams, užimantiems vienodas pareigas, nustatyti nepagrįstai skirtingi darbo užmokesčio koeficientai“. Skaityti toliau
Kovo 23 d. Vilniuje, Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9), vyks konferencija „2018-ieji – Europos kultūros paveldo metai. Mūsų paveldas – praeities ir ateities gijų pynė“.
Europos kultūros paveldo metų koordinatorius Lietuvoje Alfredas Jomantas sako, kad kultūros paveldas yra visuotinė vertybė, svarbi individui, bendruomenei ir visuomenei. Svarbu jį išsaugoti ir perduoti būsimoms kartoms. Gali atrodyti, kad paveldas priklauso praeičiai, kad jis yra nekintantis, tačiau iš tiesų jis Skaityti toliau
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, Seimo Kultūros komiteto pirmininką Ramūną Karbauskį ir Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką Eugenijų Jovaišą, prašydami principingai įvertinti Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymą į vieną Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą sujungti Lietuvos istorijos, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutus ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC). Skaityti toliau
Lietuva atšventė valstybingumo atkūrimo šimtmetį. Mums pasisekė: taip susiklostė aplinkybės, kad esame laisvi. Bet ar įtvirtiname savo Laisvę taip, kad jos niekad daugiau neprarastume?
Dabar, kaip niekad anksčiau, valstybių naikinimui naudojami kiti, išmanūs būdai. Dažnai įgyvendinami pagal principą: sunaikinti valstybę savo piliečių rankomis, sujaukiant jų vertybines nuostatas. Tarsi taip ir turėtų būti. Prisidengiant demokratijos ar žmogaus teisių, lygybės ir net tolerancijos principų gynimu. Pasitelkiant žiniasklaidos priemones, formuojant madingą ar neva pažangų Skaityti toliau
Sausio 20 d., šeštadienį, Vilniuje, viešbutyje „Artis Centrum Hotels“ (Totorių g. 23), vyks antroji antropoteosofijos konferencija „Tautos kultūrinio paveldo ir Dvasinės tapatybės svarba dabartiniu laikotarpiu“. Konferenciją rengia VšĮ „Idealistų būstinė“.
Konferencijoje ketinama išgryninti ir aptarti svarbiausius tautos Dvasinės tapatybės bei kultūrinio paveldo aspektus bei jų įtaką XXI a. stiprėjant globalizacijos procesams.
Kas yra antropoteosofija? „Antropoteosofija – tai žmogaus suvokiama Dieviškoji išmintis. Skaityti toliau
Jau praėjo daugiau kone trys dešimtmečiai nuo tragiškų Sausio 13-osios įvykių. Užaugo nauja karta, bet lengva numatyti, kad minint mūsų pergalės ir tragedijos dieną, vėl kas nors užsimins… ne už tokią Lietuvą.
Todėl geriausias žuvusių didvyrių atminimas – pamėginti suprasti kas kliudo kurti Lietuvą už kurią jie žuvo. Suprasti ne ieškant dar nepažintų priešų, kurių, tikrai, netrūksta, bet mėginant suprasti save, suvokti lietuvišką tapatybę.
Bandymų nusakyti lietuvišką tautinį charakterį publicistikoje buvo ir yra nemažai. Skaityti toliau
2018-aisiais pasitinkame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Simbolinė data yra gera proga kalbėti apie esmines valstybės bėdas ir sunkumus, su kuriais dabar susiduriama. Besidžiaugdami deklaruojama laisve, deja, turime konstatuoti ir gilią krizę, kurioje atsidūrusi mūsų valstybė. Krizė yra dvasinė arba ideologinė. Piliečių nepasitikėjimas savo valstybe yra jos padariniai – nusivylimas ir masinė emigracija svetur.
Turime taiką. Be jokios abejonės, tuo visi galime džiaugtis ir tai didžiulė vertybė, kurią pasiekė ne visos iš priespaudos išsivadavusios Europos tautos. Turime tam tikrą demokratinę sistemą, Skaityti toliau
Baigiasi 2017-ieji, artėja prie pabaigos ir renginiai, skirti Kazio Bradūno metams paminėti. Per visą Lietuvą jų nuvilnijo dešimtys – nuo iškilmingo minėjimo Valdovų rūmuose iki šiltų, nuoširdžių susitikimų miestelių bibliotekose ir mokyklose. Garsaus lietuvių poeto dukrai, žinomai antropologei, etnologei Elenai Bradūnaitei-Aglinskienei, prieš dvejus metus iš išeivijos Jungtinėse Valstijose parvykusiai į Lietuvą, šie tėvo atminimui skirti metai dovanojo betarpišką pažintį su jo gimtuoju kraštu – ne tik su visomis šviesiosiomis pusėmis, bet ir su įsisenėjusiomis bėdomis, kurios jau net nebegydomos. Skaityti toliau
Pirmąją, antrąją ir trečiają rašinio dalis skaitykite ČIA, ČIA ir ČIA.
Donato Puslio programinės nuostatos (tęsinys)
Trečia D. Puslio dekonstrukcinių pastangų istorijos baruose kryptis – perdaryti nacionalinę istoriją į „daugiatautę“, „daugiakultūrę“ ir „tolerantišką“. Pristatydamas tobulos „daugiasluoksnės“ tapatybės charakteristikas intelektualas priešina netikusį tapatybės kūrimą, kuris „virsta savęs apsibrėžimu per kovą su kažkuo, Skaityti toliau
