Žymos archyvas: tapatybė

G. Navaitis. Sausio 13-os aukos įprasminimas (7)

Gediminas Navaitis | Asmeninė nuotr.

Jau praėjo daugiau kone trys dešimtmečiai nuo tragiškų Sausio 13-osios įvykių. Užaugo nauja karta, bet lengva numatyti, kad minint mūsų pergalės ir tragedijos dieną, vėl kas nors užsimins… ne už tokią Lietuvą.

Todėl geriausias žuvusių didvyrių atminimas – pamėginti suprasti kas kliudo kurti Lietuvą už kurią jie žuvo. Suprasti ne ieškant dar nepažintų priešų, kurių, tikrai, netrūksta, bet mėginant suprasti save, suvokti lietuvišką tapatybę.

Bandymų nusakyti lietuvišką tautinį charakterį publicistikoje buvo ir yra nemažai. Skaityti toliau

G. Karosas. Gerų Valstybės atkūrimo jubiliejaus metų! (3)

Kultūros ministerijos atstovai įteikia apdovanojimą Gintarui Karosui Europos parko edukacijos centre | asmeninė nuotr.

2018-aisiais pasitinkame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Simbolinė data yra gera proga kalbėti apie esmines valstybės bėdas ir sunkumus, su kuriais dabar susiduriama. Besidžiaugdami deklaruojama laisve, deja, turime konstatuoti ir gilią krizę, kurioje atsidūrusi mūsų valstybė. Krizė yra dvasinė arba ideologinė. Piliečių nepasitikėjimas savo valstybe yra jos padariniai – nusivylimas ir masinė emigracija svetur.

Turime taiką. Be jokios abejonės, tuo visi galime džiaugtis ir tai didžiulė vertybė, kurią pasiekė ne visos iš priespaudos išsivadavusios Europos tautos. Turime tam tikrą demokratinę sistemą, Skaityti toliau

E. Bradūnaitė-Aglinskienė: Lietuvių kalba stiprina mūsų protines galias (5)

Elena Bradūnaitė-Aglinskienė | Respublika.lt. S. Žumbio nuotr.

Baigiasi 2017-ieji, artėja prie pabaigos ir renginiai, skirti Kazio Bradūno metams paminėti. Per visą Lietuvą jų nuvilnijo dešimtys nuo iškilmingo minėjimo Valdovų rūmuose iki šiltų, nuoširdžių susitikimų miestelių bibliotekose ir mokyklose. Garsaus lietuvių poeto dukrai, žinomai antropologei, etnologei Elenai Bradūnaitei-Aglinskienei, prieš dvejus metus iš išeivijos Jungtinėse Valstijose parvykusiai į Lietuvą, šie tėvo atminimui skirti metai dovanojo betarpišką pažintį su jo gimtuoju kraštu – ne tik su visomis šviesiosiomis pusėmis, bet ir su įsisenėjusiomis bėdomis, kurios jau net nebegydomos. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Ledkalnio viršūnė, arba Rūtos Vanagaitės ir viešųjų intelektualų dvasinė giminystė (IV) (video) (3)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Pirmąją, antrąją ir trečiają rašinio dalis skaitykite ČIA, ČIA ir ČIA.

Donato Puslio programinės nuostatos (tęsinys)

Trečia D. Puslio dekonstrukcinių pastangų istorijos baruose kryptis – perdaryti nacionalinę istoriją į „daugiatautę“, „daugiakultūrę“ ir „tolerantišką“. Pristatydamas tobulos „daugiasluoksnės“ tapatybės charakteristikas intelektualas priešina netikusį tapatybės kūrimą, kuris „virsta savęs apsibrėžimu per kovą su kažkuo, Skaityti toliau

V. Sinica. Buitinės sąmonės triumfo kalnelis (5)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gruodžio 4 d. Seime Virginijaus Savukyno organizuotoje konferencijoje kviesta atsakyti į klausimą, kokios tapatumo problemos šiandien kamuoja lietuvių tautą.

Prašyte prašosi provokatyvus atsakymas: apolitiškumas yra vienas esminių šiandieninės lietuvių tapatybės bruožų ir kartu viena didžiausių jos problemų. Lietuviai nemąsto politiškai, tai yra nemąsto valstybės ir tautos kategorijomis.

Tą rodo mūsų amžinas pasyvumas, mūsų toks sovietiškas burbėjimas prie televizorių. Skaityti toliau

K. Dambrauskas. 1863 metų sukilimas – daugiau nei vien tik kova už laisvę (6)

Rytinis Gedimino pilies kalno šlaitas. 1927 m. | Lenkijos valstybinis skaitmeninis archyvo nuotr.

Neseniai rasti 1863 metų sukilimo vado Lietuvoje Zigmanto Sierakausko palaikai. Galimas daiktas, kad greta aptikti ir dar vieno sukilėlių vado Konstantino Kalinausko palaikai. Šios netikėtos radybos suteikia progą dar kartą prisiminti 1863 metų sukilimą ir aptarti jo reikšmę sukilėlių palikuonims. Ta proga Lenkijos instituto Vilniuje, Lenkijos Respublikos ambasados, Vytauto Didžiojo universiteto ir partnerių pastangomis Vilniuje ir Kaune neseniai surengta diskusija „Kas mums liko iš 1863-iųjų sukilimo idealų?“ Skaityti toliau

Seime rengiama konferencija „Ko reikia, kad išliktume dar šimtą metų?“ (programa, video) (2)

pasaulio lietuviai_facebook.com nuotr.

Gruodžio 4 d., pirmadienį, 9 val. Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) rengiama konferencija „Ko reikia, kad išliktume dar šimtą metų?“. Ši konferencija rengiama siekiant inicijuoti diskusijas lietuvių tapatybės klausimais. Kas šiandien yra lietuvis? Kas sieja Lietuvos piliečius su valstybe ir valstybės užimama teritorija? Ar tai yra tik geografinė sąvoka, ar tėvynė? Šie klausimai kol kas lieka be atsakymo.

Konferencijos dalyviai sieks aptarti problemas, susijusias su lietuviškos tapatybės dabartine būkle. Pranešimus skaitys profesoriai Alvydas Jokubaitis, Gintautas Mažeikis, Alvydas Nikžentaitis ir Vytautas Rubavičius. Skaityti toliau

Konferencija „Išauskim tapatybę staklėmis ir daina“ (0)

SeinaiSeinai2

V. Radžvilas. A. Smetona unikaliai aiškiai matė ryšį tarp kultūros ir politikos (video) (8)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt koliažas

Skelbiame spalio 17 d. Lietuvos mokslų akademijoje vykusiame Aleksandro Merkelio knygos „Antanas Smetona“ pristatyme sakytos kalbos tekstą ir vaizdo įrašą (jį rasite teksto apačioje).

***

Pamėginsiu trumpai įvertinti šitos knygos reikšmę. Pirmoji mintis, kuri ateina į galvą, yra ši: pasaulį vis tik valdo Apvaizda. Šią knygą pristatome dieną, kai ką tik, vos prieš parą pasikeitė Europa ir Skaityti toliau

Vyks diskusija „Kultūros paveldo NT autentiškumas: potencialas ir vystymo gairės“ (0)

Paluses baznycia_kpd.lt

Rugsėjo 26 d. 15 val. Lietuvos nekilnojamos turto plėtros asociacijos patalpose (Lukiškių g. 5 – 416, Vilnius) vyks apskritojo stalo diskusija „Kultūros paveldo NT autentiškumas: potencialas ir vystymo gairės“.

Diskusijos dalyviams bus pristatytas jau kelis metus vykstančio projekto rezultatai, naujai šiam projektui sukurta internetinė svetainė www.autentiska.lt. Šis projektas yra Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros Skaityti toliau

Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? (21)

Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? | L. Balandžio nuotr.

Rugpjūčio 22 d., 17 val., Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Renginių erdvėje, 305 kab. įvyks diskusija „Lietuviška tapatybė pasaulyje“.

Kokia yra Lietuva pasaulyje? Kokią mūsų šalį mato tautiečiai svetur? Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? Šiuos ir kitus klausimus kels pokalbio rengėjai – Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) dėstytojai, pasaulio lituanistinių mokyklų mokytojai, visuomenininkai.

Pokalbyje apie lietuviškumą pasaulyje, dalyvaus LEU Lietuvių kalbos ir kultūros centro Skaityti toliau

Naujieji „Atviro rato” spektakliai apie tapatybę po padidinamuoju stiklu (3)

Spektaklis Lietaus zeme_atvirasratas.lt

Rugsėjo 22-23 dienomis į sostinės Menų spaustuvę žiūrovus grįžti kviečiantys teatralai neketina išradinėti dviračio ir drąsiai atsigręžia į esminį kūrybos variklį – asmeninius išgyvenimus, žmogiškąją patirtį bei unikalios pozicijos paieškas. „Atpažink save teatre” – šūkis, kuriuo 12-ąjį gyvavimo sezoną pasitinka teatras „Atviras ratas“.

Viena iš teatro laboratorijos steigėjų, aktorė bei režisierė Ieva Stundžytė įsitikinusi, jog teatras neturi apsimetinėti tuo, kuo nėra. Anot jos, krypčiai, kuria natūraliai juda „Atviras ratas“, Skaityti toliau

V. Radžvilas. Mankurtizmo spąstai (101)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Praėjusią savaitę prof. Jūratė Laučiūtė paskelbė straipsnį „Pirmyn! Į praeitį?“, kuriame atkreipė dėmesį į panašumą tarp VU TSPMI studentų piktinimosi mano „euroskeptiškomis“ pažiūromis ir okupacinio režimo entuziastų skundų dėl „nacionalizmo dvasios“ pokario VU filologijos profesorių paskaitose. Pastarąjį mėnesį tai toli gražu ne pirmas šiuos ir kitus dabartinių ir sovietinių mėginimų įtvirtinti „vieną tiesą“ panašumus primenantis tekstas, išskirtinis savo atvirumu ir neatsitiktinai sulaukęs atitinkamo jį skelbusios redakcijos įvertinimo – su ištisus trejus metus kas savaitę komentarus leidiniui rašiusia autore skubiai nutraukta sutartis.

Šis straipsnis aktualus visai Lietuvos visuomenei. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Daina ir istorija (video) (7)

Sąjūdžio mitingas 1988 Vingio parke | R.Urbakavičiaus nuotr.

Tarp Atgimimo dainų skambėdavo „Laisvė“, „Dieve, laimink Lietuvą“, „Pabudome ir kelkimės“. Kiekviena šių dainų turi savo istoriją. Itin įdomi Gintauto Abariaus ir Gintaro Zdebskio dainos „Dieve, laimink Lietuvą“ istorija. 2004 m. Lietuvos prezidento rinkimų kampanijoje Valdo Adamkaus kandidatūrai paremti pritaikyta šios dainos versija pakeistu tekstu.

Žodžiai „kryžių ir dainų šalie“ pakeisti „girių ir dainų šalie“. „Juk visiems mums vieną kraują davė Lietuva“ pakeista, vietoje žodžio „kraują“ įrašant „vardą“. „Palaimink, Dieve mus motinos kalba“ vietoje Skaityti toliau

Vilniuje bus pristatyti baltiška dvasia alsuojantys dizainerės V. Marės darbai (1)

Vilma Marė | Youtube.com stop kadras

Birželio  16 d. 19 val. Vilniuje, Židinio galerijoje (Dominikonų g. 15)  bus pristatyta Vilmos Marės aprangos rinkinys vasarai „Saugos ženklai“ bei sudėtinis tekstilės kūrinys „Sutarties menė“.

Istorija kartojasi, grįžta atnešdama mums naujus iššūkius, išbandymus. Viskas juda ratu kaip Rėdos ratas, žymintis kalendorines lietuvių šventes, tačiau šį kartą jis kviečia į kitokią puotą – dizainerės V. Marės asmeninę parodą Vilniaus Židinio galerijoje. Menininkė pristatys vasaros aprangos rinkinį „Saugos ženklai“ bei tekstilės kūrinį „Sutarties menė“. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar lietuvių tautininkams reikalinga nauja tapatybė? (34)

Tautininkai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kiekvienas apibrėžimas riboja. Būtį, vertybes ir tapatybes. Neatsitiktinai kuriant judėjimą dažnai daug laiko ir jėgų skiriama pavadinimui. Bet koks pavadinimas iškelia vieną, daugiausiai – du-tris akcentus, užgoždamas ar palikdamas nuošalyje kitus, galbūt tokius pat svarbius. Atsiranda pagunda visą būtį aiškinti viena idėja – tautiškumo, religijos, laisvos rinkos, žmogaus teisių ar socialinės vienybės, o kartais ir dar siauresne kategorija. Net jei to nėra, išorėje dažnai atrodo būtent taip.

Žodis „tauta“ savyje apima gana daug – ištisą prigimtinę, kultūrinę, politinę ir socialinę Skaityti toliau

Seimo ir PLB komisija: lituanistiniam švietimui pasaulyje turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys (video) (1)

Seimo ir PLB bendruomenės komisija.lrs.lt nuotr

„Svarbiausias mūsų tikslas – išsaugoti kalbą ir tapatybę globalizacijos sąlygomis, kad ta didžiulė globali Lietuva būtų mūsų lokalios vietinės Lietuvos dalimi, – taip Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje, kuriame svarstytas lituanistinio švietimo Lietuvoje ir užsienyje išsaugojimo klausimas kalbėjo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė.

Išreiškusi mintį, kad bendra veikla turėtų būti skiriama lietuvių bendruomenių visame pasaulyje sutelkimui, pažymėjo, jog turime skatinti pasaulio lietuvių aktyvų, Skaityti toliau

G. Navaitis. XXI a. pasirinkimas: laimingas nacionalistas ar neurotiškas globalistas? (II) (15)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Priminimas. Kas skaitė prisimins, kas neskaitė gali surasti „Alke“ skelbtą straipsnį XXI a. pasirinkimas: ar jau laikas kalbėti apie BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksą?“ Pagrindinė jo mintis – žmonės norėtų būti laiminti. laimingas žmogus yra ekonominė vertybė, nes sugeba daugiau sukurti ir daugiau uždirbti, laimingų žmonių visuomenė ekonomiškai sėkmingesnė. Vadinamoji laimės ekonomika teikia aiškius atsakymus kaip kurti laimingesnę visuomenę, tačiau valdantieji tam priešinasi ir siūlo menkai įtikinamus paaiškinimus, kodėl laimės dar reikia palaukti bei bando kritikuoti laimės ekonomiką. Skaityti toliau

Kokį pavojų kelia siaurėjančios gimtosios kalbos vartojimo ribos? (0)

Prigimtines seminaras Kalba ir savastis.prigimtine.lt

Kovo 18-19 d. Sanklodiškėse, Molėtų rajone vyks XII Prigimtinės kultūros seminaras „Kalba ir savastis“.

Dvyliktasis prigimtinės kultūros seminaras skiriamas kalbinei tautos savasčiai apmąstyti: kaip prigimtinė kultūra reiškiasi per kalbą ir kalbėjimą, kokį vaidmenį saugant ir puoselėjant kultūrą vaidina  tarmės, asmenvardžiai ir vietovardžiai, kokį pavojų kelia siaurėjančios gimtosios kalbos vartojimo ribos.

Reikšmingas nagrinėjimo aspektas – kalbinė kultūros raiška tautosakos kūriniuose ir grožinėje literatūroje, kūrinių gimtąja kalba ir tarme savitumas; Skaityti toliau

Kviečia A. Brody koncertas sklidinas meilės lietuvių muzikai (video) (0)

Brody koncerto plakatasKovo 4 d., šeštadienį, 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje vyks Abrahamo Brody koncertas „Iš tamsios turtingos žemės“.

Abrahamas Brody – kritikų pripažintas, žymiausiose pasaulio salėse koncertuojantis smuiko virtuozas, griaunantis ribas tarp klasikinės ir folklorinės muzikos, performanso ir kamerinės aplinkos sąvokų. 

Gimęs ir augęs JAV, šiuo metu tarp Londono ir Vilniaus gyvenantis muzikantas, koncerto kovo 4 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje metu atsigręš į netikėtai atrastas lietuviškas šaknis. Skaityti toliau

K. Stoškus. Nerimo apimtas, bet… viltingas susitikimas (4)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Ilgalaikio nerimo, neaiškių permainų ir viltingų lūkesčių apimti Lietuvos Kultūros kongreso Tarybos delegatai gruodžio 21 d. Seime susitiko su šiuo metu neabejotinai iškiliausiu Lietuvos politiniu lyderiu, Seimo kultūros komiteto pirmininku Ramūnu Karbauskiu. Šis žmogus, atsiliepdamas į pačias svarbiausias pakrikusios tautos negalias, sugebėjo sužadinti daugumos žmonių viltis, kad Lietuvos valstybė gali pasukti gyvenimą tokia kryptimi, kad visi žmonės joje norėtų gyventi.

Lietuvos kultūros kongreso tarybą labiausiai sužavėjo ryžtingas apsisprendimas pereiti nuo partinių prie valstybinių interesų gynimo, iš esmės keisti ne tik valstybės valdymo Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar apginsime savo didvyrius? (video) (13)

Z. Langaičio nuotr.

Vilniaus savivaldybės taryboje svarstomas Kazio Škirpos alėjos vardo pakeitimas – tik detalė kur kas platesnio ir gilesnio proceso kontekste. Lietuvos savanoris, pirmasis iškėlęs Trispalvę Lietuvos širdyje – Gedimino pilies bokšte, vėliau – politikas ir diplomatas, Lietuvos Nepriklausomybę atkurti siekusio Lietuvių aktyvistų fronto iniciatorius – nei pirmas, nei paskutinis taikinys Lietuvos dekonstruktorių darbotvarkėje.

Daktaras Jonas Basanavičius apskelbtas psichiniu ligoniu, iš to darant išvadą, kad visas jo valstybės projektas išplaukęs iš kliedesių. Daktarui Vincui Kudirkai prikišamas Skaityti toliau

Į Vilnių susirinko lituanistinių mokyklų vadovai ir mokytojai (0)

smm.lt nuotr.

Lietuvių kalba tinkama apibūdinti kosmoso ir fizikos terminus, o ne tik kalbėti apie šiaudines skrybėles… Lietuvių kalba svetur gyvenantiems jauniems tautiečiams gali tapti paaugliško maišto išraiška – esu išskirtinis, nes galiu susikalbėti tokia kalba, kurios aplinkiniai nesupranta. Kaip motyvuoti kitose šalyse gyvenančius vaikus ir suaugusiuosius mokytis kalbos ir kalbėti lietuviškai, kaip juos patraukliai ir šiuolaikinėmis priemonėmis mokyti, – apie tai diskutuojama Vilniuje vyksiančiame seminare užsienio šalių lituanistinių mokyklų mokytojams. Seminare „Puoselėjame lietuvybę: pilietiškumas, kūrybiškumas, tautinės savimonės išsaugojimas“ Skaityti toliau

Dvi kadencijas Seime dirbusi A.Stancikienė šįsyk nė nekandidatavo: Mečiau Seimą (0)

Aurelijas Stancikienė | respublika.lt nuotr.

Daug kam atrodo, kad Seimo nario kėdė – puikiausia karjeros viršūnė. Darbo vieta, kurioje mokama už pravaikštas, atostogas ir ekskursijas. Net užrašų knygelei ir pieštukui pridedama prie atlyginimo. Dėl pavydėtinos pozicijos, galios, populiarumo ir privilegijų visuomenėje šiuo metu kaunasi dešimtys politikų, visais būdais bandantys pralįsti pro nedidelį Seimo narių skaičiaus plyšelį. Po rinkimų posėdžių salėje jų tilps tik 141. Tačiau kol vieni kurpia rinkimų planus, kiti savo noru atsisako mandato. Dvi kadencijas Seime dirbusi Aurelija Stancikienė sako tiesiai, kad šiemet nekandidatuoja, nes keldama daugumai nepalankias, nors visuomenei naudingas, idėjas Seime lieka neišgirsta. Skaityti toliau

A. Galinis: Dar nedrįstame sau pripažinti: nebenorime Lietuvos (7)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Poetas, keleto istorijos vadovėlių bendraautoris, mokytojas ekspertas, pedagoginį darbą dirbantis jau per tris dešimtis metų, Albinas Galinis sako, jog dėl abejingumo savo tautos likimui ir dėl Lietuvos valstybės nykimo pavojų kaltųjų reikėtų ieškoti ne tik politikos ložėse ar valdžios postuose – pagrindinės nacionalinės korozijos priežastys glūdi kiekviename mūsų. Tai – oportunizmo susitaikėliška „dvasia“ .

– Apsidairykime aplinkui: atlyginimai didėja, sotėja maistas, parduotuvių lentynos lūžta nuo prekių gausos, gražėja drabužiai, pastatai, automobiliai, tobulėja technologijos, daugėja komforto, tačiau… Skaityti toliau

Europiečiai per mažai išmano apie tai, kas vyksta Europoje (0)

Europos Parlamentas_ktu.lt

„Procesai, vykstantys Europos Sąjungoje (ES) kiekvieną dieną, tiesiogiai ar netiesiogiai paliečia mus visus“, – teigia KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Europos instituto lektorė dr. Jurgita Barynienė. Pasak jos, nors ES lygmenyje priimami sprendimai keičia mūsų visų gyvenimą, europiečiai per mažai apie juos žino ir nepakankamai jais domisi.

Iškalbingas to pavyzdys – praėjus vos kelioms valandoms po „Brexit“ Jungtinės Karalystės gyventojai masiškai atakavo „Google“ klausdami, kas yra Europos Sąjunga.

J. Barynienė primena ir kitą svarbų įvykį – liepos 12 d. priimtą ES ir JAV duomenų apsaugos susitarimą, vadinamąjį „privatumo skydą“,

Skaityti toliau

D. Daučiūnaitė. Lietuvių tautinės tapatybės likimas Europos Sąjungoje (11)

Danutė Daučiūnaitė | asmeniė nuotr.

Jau 12 metų Lietuva yra Europos Sąjungos narė. Buvimas šioje sąjungoje neabejotinai turi didelę įtaką mūsų politikai, ekonomikai, kultūriniam ir socialiniam gyvenimui, taip pat ir mūsų pačių savivokai, tautiniam identitetui. Tautinė tapatybė čia suvokiama kaip etninės ir politinės tapatybių mišinys. Šios dvi tautinės tapatybės dalys tradiciniame dichotomoniame požiūryje yra apibrėžiamos taip: etninei tautai (tautinei tapatybei) būdinga „bendra geneologinė kilmė ir bendras likimas“, tautos narius sieja „bendra etninė kultūra – dialektai, papročiai, tradicijos“, taip pat „kalba, religija, bendra istorinė praeitis“ (J. Kuznecovienė, 2007: 2), o politinei tautai (tautinei tapatybei) būdinga „teritorija, tautos Skaityti toliau

„Baltų genas“: S.Juknevičius apie mitų reikšmę formuojant tapatybę (audio) (1)

Alkas.lt nuotr.

Penktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  dr. Stanislovas Juknevičius kalba apie mitų reikšmę formuojant tapatybę.

„Tapatybės matmenys – kalba, istorinė atmintis, dabartiniai papročiai ir tradicijos bei tautai būdinga kolektyvinė pasąmonė – nulemia grupinės tapatybės formavimąsi ir sklaidą. (…) tauta egzistuoja tol, kol egzistuoja jos būtį paaiškinantys, pateisinantys ir pagrindžiantys mitai,“ – sako dr. S. Juknevičius.

Pirmąją ciklo laidą, kurioje dr. N. Laurinkienė kalba apie mito ryšį su tautosaka klausykite ČIA. Skaityti toliau

Etninės kultūros vakare – apie muzikavimo tradicijas (0)

etnines kulturos vakarai_lnm.lt

Kovo 2 d. 16 val. Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia trečiadienio etninės kultūros vakarų ciklą ir kviečia į Naujajame arsenale rengiamą vakarą, kuriame Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko kultūrologė Sigutė Mudinienė supažindins su Rytų Aukštaitijos muzikavimo tradicijomis, muzikantais ir muzikos instrumentų meistrais. Renginyje dalyvaus Ignalinos ir Švenčionių krašto muzikantai.

Muziejaus rengiami etninės kultūros vakarai yra skirti vyresniųjų klasių moksleiviams, mokytojams, studentams ir visiems, kurie domisi lietuvių etnine kultūra. Skaityti toliau

V. Rubavičius. Apie patriotiškumą, „Patriotų premiją“ ir Putinaitės „drąsą“ (67)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Išgirdęs radijo žiniose, kad filosofei Nerijai Putinaitei paskirta „Patriotų premija“, pagalvojau, kad Lietuvoje jau nebesuvokiama nei kas yra patriotiškumas, nei ką reikėtų laikyti patriotais.

Premija skirta už monografiją „Nugenėta pušis“. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje (Vilnius, 2015), kurioje gvildenama tarybinė Lietuvos ateizacijos politika, iškleidžiant poros kunigų sąmoningo apsisprendimo pereiti į tarybinių ateistų gretas istorijas. Filosofės antisovietinė, kritiškai tarybinę praeitį analizuojanti laikysena patraukia dėmesį, tačiau sykiu ir klaidina, nes ta laikysena nulemta esmingesnės nuostatos Skaityti toliau