Šis priesakas iš Tibeto. Pagal prasmę jis primena krikščionišką dekalogą, tik paprastesnis.
Tad prie ko gi neprisirišti ir kodėl? Prie įvairiausių šio pasaulio rolių (vaidmenų) ir tapatybių, „gausybės rago“ iliuzorinių vertybių. Nes visa tai klaidina, atitraukia nuo tikrojo (dvasinio) Aš.
Ir kuo tik žmogui pabuvot netenka, Skaityti toliau
Šis mėnuo svarbus Suvalkų miesto lietuvių istorijoje. Pirmą kartą Suvalkuose atidarytas lietuviškas vaikų darželis – lietuviškas švietimas šiame mieste pajudėjo iš mirties taško. Tikėtina, kad kai kurie tėvai dar svarsto: ar verta leisti vaiką į šį darželį? Apie tai, kodėl darželis atidarytas, apie jo privalumus, apie lietuviško švietimo padėtį Suvalkuose ir ateities planus kalbuosi su darželio direktore Jolanta Malinauskaite-Vektoriene.
Kam reikia šio darželio? Skaityti toliau
Liepos 2 d. 16 val. tiesioginė transliacija iš iškilmingo renginio Rotušėje – Nacionalinio Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė dar dešimt iš kartos į kartą perduodamų ir išsaugotų šalies tradicijų.
Šiuo įrašymu sąvadą papildė drevinė bitininkystė Varėnos krašte, Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba, Lietuvos karaimų vestuvių tradicija, Mažosios Lietuvos delmonai, pirčių lankymo tradicija, Rasos šventė Kernavėje, Velykų būgno mušimo tradicija Aukštaitijoje, totorių vestuvių pyrago čiakčiako tradicija, vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija, Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicija. Skaityti toliau
Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. lapkričio 18 d. sukanka 140 metų, kai gimė Lietuvai ypač nusipelniusi asmenybė – vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių prof. Juozas Zikaras, paskelbė 2021-uosius Juozo Zikaro metais. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-4945(2) vieningai balsavo 90 Seimo narių.
Kitais metais taip pat sukanka 100 metų, kai sukurtas vienas iškiliausių Lietuvos nepriklausomybės simbolių – Juozo Zikaro skulptūra „Laisvė“. Skaityti toliau
Nalšios krašto pokalbiai: apie išėjusius iš Švenčionijos krašto, bet esančiais ten savo širdimi ir tyrinėjimais
Šarūnas Birutis, buvęs kultūros ministras, Seimo ir Europos Palamento narys, tęsia pokalbių ciklą apie Šiaurės Rytų Lietuvos istoriją ir ateities perspektyvas. Šio pokalbio svečias – etnoastronomas, muziejininkas, publicistas Jonas Vaiškūnas. Skaityti toliau
Sigutę Radzevičienę, Vytauto Didžiojo universiteto ir Vilniaus universiteto Kauno fakulteto profesorę, kalbina Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) Informacijos analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas. Prof. S. Radzevičienės interviu – LNB konferencijos „2020-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas. Įžvalgos. Iššūkiai. Scenarijai“ kontekstinė dalis.
Skirtingos patirtys
– Pasikalbėkime apie atminties politiką pas mus ir mūsų kaimynus Skaityti toliau
Kovo 13 d. 17 val. Vilniaus rotušėje vertybių teikėjams ir saugotojams bus iškilmingai įteikti sertifikatai.
Iškilmingame renginyje Rotušėje naujai į sąvadą sugulusias dešimt vertybių pristatys šių tradicijų saugotojai – asmenys, šeimos, bendruomenės, institucijos. Iškilmių dalyvius sveikins ir įrašymą į nacionalinį sąvadą liudijančius sertifikatus teiks kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, skulptorius Gediminas Karalius, poetas Vladas Braziūnas, režisierius Vytenis Pauliukaitis bei kiti žymūs meno ir kultūros žmonės, visuomenės atstovai. Iškilmes ves žurnalistė, LRT laidų vedėja Gerūta Griniūtė. Skaityti toliau
Užsienyje dirbantys lituanistinių mokyklų mokytojai jau trečius metus iš eilės kviečiami vasarą sugrįžti į Tėvynę – čia jie tobulinasi lietuvių kalbos, pedagoginius ir kitus įgūdžius, keičiasi patirtimis su Lietuvos mokytojais ir iš arti susipažįsta su šalies kultūra, istorija ir papročiais. Liepą ir rugpjūtį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) organizuojamos intensyvios lituanistinės studijos siekia paruošti mokytojus XXI amžiaus iššūkiams, akcentuoja platų išsilavinimą, skirtingų gebėjimų ugdymą.
Dviejų savaičių trukmės studijose Kaune ir Vilniuje mokytojai galės išklausyti paskaitas, skirtas pedagogikai, lietuvių kalbai, poezijai, etnografijai, istorijai. Skaityti toliau
Kitakalbiams Lietuvoje ir užsienyje lietuvių kalbą dėstanti VDU Tarptautinių ryšių departamento Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių grupės vadovė Vilma Leonavičienė sako, jog nėra nieko gražiau, kai užsienio piliečiai randa savo šaknis Lietuvoje, tyrinėja mūsų unikalią kalbą ir ja žavisi.
– Kaip užsieniečius pradėjote mokyti lietuvių kalbos?
– Po Nepriklausomybės atgavimo į Lietuvą pradėjo atvažiuoti pirmieji užsieniečiai, taigi įsitraukiau į jų mokymą. Prieš 18 metų tuometiniame universitete įsteigėme Lietuvių kalbos ir kultūros centrą, Skaityti toliau
– Kas yra etninė kultūra, kiek ji gyva?
Norbertas Vėlius:
– Etninės kultūros negalima atskirti nuo visos kultūros. Tai yra viena iš ryškiausių mūsų kultūros spalvų. Etninė kultūra kaip oras supa mus ir yra mumyse pačiuose. Mes jos nesuvokiam, kaip ir oro, kuriuo kvėpuojame. Sunkoka ją apibrėžti. Manyčiau, kad etninė kultūra yra mūsų visų, lietuvių, tarpusavio santykiai, santykiai brolio ir sesers, tėvo ir motinos, vaikaičio ir senelio, giminės ir kaimyno, santykiai su kitųgenčių žmonėmis, kitataučiais, požiūris į aną, pomirtinį, pasaulį, į dievų ar Dievo pasaulį, – viso pasaulio supratimas. Tuo mes ir skiriamės, visa ta savo patirtimi, nuo kitų: nuo vokiečių ar prancūzų. Skaityti toliau
Svastikos istorija sena ir sudėtinga, baltų kraštuose ji prasideda prieš beveik 2000 metų. Vienas seniausių svastikomis paženklintų radinių – Lankiškių kapinyno, esančio Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, urna. Pagal panašumą į Vielbarko kultūros, plačiai tyrinėtos Lenkijoje radinius, šis degintinis kapas datuojamas pirmaisiais m. e. amžiais.
Apie III-IV a. svastikos buvo baltų genčių kiauraraščių krūtinės papuošalų – smeigtukų, prie jų nešiotų grandinėlių skirstiklių, taip pat segių puošybos elementas. Pasak doc. Audronės Bliujienės, buvo sekama pavyzdžiais iš Romos imperijos Noriko ir Ranonijos provincijų.
Skaityti toliau
Per paskutinius aštuonerius metus dažniausiai nulaužiamos paskyros turi „123456“ ir „password“ slaptažodžius. Keisčiausia tai, kad šie slaptažodžiai yra labiausiai naudojami pasaulyje. Tai rodo, kad nemaža dalis vartotojų atsainiai žiūri į savo saugumą virtualioje erdvėje ir nukenčia nuo kibernetinių nusikaltėlių. Užduokite sau žemiau pateiktus penkis klausimus ir pasitikrinkite, ar jūs pats sau nekeliate pavojaus.
Ar jūsų slaptažodis lengvai atspėjamas? Skaityti toliau
Šiandien pasaulis būtų daug turtingesnis kultūros atžvilgiu, jei Lietuva būtų nepriklausoma, kadangi lietuvių tauta atstovauja ne tik arijų prokalbės civilizacijai ir kultūrai, bet taip pat turi didžiausią brangenybę pasaulyje – savo senovinę gražią kalbą.
Teodoras S. Turstonas (Theodore S. Thurson). Lietuvių kalba, „The New York Times“.
Nuostabų straipsnį apie mūsų kalbą neseniai paskelbė Arvydas Juozaitis veidaknygėje. Skaityti toliau
Taip teigia filosofas, rašytojas, visuomenės veikėjas Arvydas Juozaitis, su kuriuo kalbėjomės jam svečiuojantis Nepriklausomybės atkūrimo dieną švenčiančioje Estijoje, Baltijos kelio 30-mečio minėjimo išvakarėse.
– Šiomis dienomis gyvename Baltijos kelio prisiminimų nuotaikomis. Apie ką 1989-ųjų rugpjūčio 23-oji jus verčia daugiau galvoti – apie praeitį, dabartį ar ateitį? Skaityti toliau
Liepos 24 d., trečiadienį, 17 val., Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks renginys „Slėpiningi Klaipėdos vandenys“.
Į „Lietuvos muziejų kelio“ programą įtrauktas renginys „Slėpiningi Klaipėdos vandenys“ skirtas prikelti iš užmaršties po grindiniu slypinčias miesto arterijas. Tam pasirinkta vieta – Vitės kiemelis, ribojamas dviejų Klaipėdos kultūrinių įstaigų – Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC). Prieš keletą metų sukūrę viziją šiai vietai suteikti gyvasties ir paversti ją miesto bendruomenės traukos centru, MLIM ir KKKC, pasikvietę dar vieną Skaityti toliau
Gegužės 31- birželio 2 dienomis Kaune vyko XXXIV tarptautinė folkloro šventė „Atataria lamzdžiai – 2019“, skirtas Laikinosios sostinės metams.
Tris dienas aidėjo lamzdžiai, skambėjo kanklės, nuo ryto iki nakties netilo lietuvių, latvių, baltarusų, sakartvelų, karaimų, japonų muzika ir dainos, linksmai trinksėjo šokiai.
Miestiečiai ir miesto svečiai Kauno salėse, bažnyčiose, senamiesčio gatvėse ir Kauno pilies lomoje nemokamai galėjo klausytis ne tik koncertų, bet dalyvauti Skaityti toliau
Apie heroizmo svarbą atlikėjo tapatybės pažinimo kontekste
Kalbėdamas apie sudedamuosius atlikėjo tapatybės elementus, meno funkcijas postmodernizmo fone ir kintančias meno formas, šiuolaikinis pianistas, meno licenciatas Darius Mažintas siūlo nevartoti žodžių „reikia“, „privalo“, „būtina“ – mat kiekvienas žmogus, pasak scenos menininko, vidinį poreikį jaučia savaip. Atlikėjo įsitikinimu, užuot bandžius prievarta įdiegti vyraujančius kriterijus ar sustabarėjusias normas, svarbiau atsigręžti į psichologinius romantizmo muzikos aspektus. Skaityti toliau
2018 m. metais pasirodė Arvydo Juozaičio veikalas „Tėvynės tuštėjimo metas. 2000 – 2017 metai“.Tai ypatingo aktualumo protestas prieš susitaikymą su demografine krize ir „Tautos išdavyste“. Su susipriešinimu ir susvetimėjimu. Su neatsakingumu ir cinizmu. Su godumu ir demoralizacija. Su hedonizmu ir masine antikultūra. Su daiktų kultu ir politiniu religingumu. Su žmonių pavertimu prekėmis ir naujomis priklausomybėmis. Su konformistine politinio korektiškumo psichologija ir kitais panašiais reiškiniais, darančiais Lietuvą vis mažiau tinkamą žmonių gyvenimui. Skaityti toliau
Kovo 15 d. Vilniaus rotušėje įteikti sertifikatai devyniems nematerialaus kultūros paveldo vertybių saugotojams. Renginyje pristatytos vertybės, papildžiusios mūsų nematerialų kultūros paveldo sąrašą: tai lietuviškos ristynės, tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“, verbų rišimo tradicija Vilniaus krašte, muzikavimas bandonijomis Tauragės krašte, visaginiečių totorių pavasario ūkio darbų pabaigtuvių šventė „Sabantujus“, Skudutiškio (Molėtų r.) šventvietės lankymas, Biržų krašto sutartinių atlikimas, Šiaurės rytų aukštaičių muzikavimas Peterburgo armonika ir užlietų Kauno rajono kaimų dainavimo tradicija.
Vasario 14 d. Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija aptarė įsibėgėjančius Pasaulio lietuvių metus, Vyriausybės patvirtintą Pasaulio lietuvių metų minėjimo 2019 m. planą, kuriame numatyti 95 renginiai Lietuvoje ir užsienyje. Pasitarime akcentuota, kad vienas svarbiausių pasaulio lietuviams metų renginių yra jubiliejinis Mokslo ir kūrybos simpoziumas, kuris vyks lapkričio mėnesį Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institute. Simpoziumo siekis – stiprinti Lietuvos ir lietuvių kilmės mokslininkų, verslininkų, Skaityti toliau
Šio rašinio minčių pagrindu buvo parengtas ir perskaitytas trumpas pranešimas sambūrio „Lietuva yra čia“ steigiamojoje sueigoje Vilniuje 2019 vasario 2 d.
Kalbėdami apie gynybą visuomet turėtume prisiminti Didžiosios Britanijos premjero žodžius, pasakytus Antrojo pasaulinio karo metais. Tuomet, generolams prašant padidinti lėšas gynybos reikmėms kultūros lėšų sąskaita, premjeras Vinstonas Čerčilis kategoriškai nukirto:
„Nė vieno penso nuo kultūros. Kodėl tada iš viso mes turime kariauti?“ Skaityti toliau
Dažniausi tautos apibrėžimai – bendra kilmė, kalba, kultūra ir savimonė. Pastaruoju metu Vakarų pavyzdžiu dar kalbama apie politinę tautą, kurią apibrėžia pilietybė ir valstybinis patriotizmas. Tautiškose bendruomenėse, sąjungose ir partijose tauta dažnai traktuojama kaip savaime suprantama, o jos apibrėžimai – kaip akivaizdūs. Bet mąstančiam žmogui akivaizdžių dalykų lieka vis mažiau, ypač – kalbant apie abstrakcijas ir idėjas.
Tarkime, jog tautą apibrėžia bendra kilmė. Tai – bene seniausia tautos samprata. Skaityti toliau
Tiek fašizmas, tiek bolševizmas šiuolaikiniame Vakarų pasaulyje – veikiau keiksmažodžiai, kuriais kairiosios ir dešiniosios politinės srovės vadina savo oponentus, nei oficialūs kokių nors reikšmingesnių politinių veikėjų ar grupių įsivardijimai. Vis dėlto tiek fašizmas, tiek bolševizmas turi tam tikrų esminių principų, kuriuos galima atpažinti tiek iki istorinio šių ideologijų gimimo, tiek ir gerokai po atvirų jų formų pasitraukimo į praeitį. Tai – savotiška dvasinė genetika.
Fašizmas – tai disciplina, drausmė be ribų. Bolševizmas – tai emancipacija, išlaisvinimas Skaityti toliau
Pranešimas skaitytas tarptautinėje konferencijoje „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“.
Pamėginkim žvelgdami į šių dienų pasaulį pradėti nuo aiškaus, nekeliančio abejonių pastebėjimo – žmonės norėtų būti laiminti. Tačiau moderniose visuomenėse net pačios laimės sąvokos vengiama. Bandoma gėrio sąvoką keisti efektyvumo, tiesos – verifikuojamais teiginiais, vietoj laimės vartoti subjektyvios gerovės ar panašias sąvokas. Skaityti toliau
Pranešimas perskaitytas tarptautinėje konferencijoje „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“.
Lietuva yra valstybė, kuriai kaip jokiai kitai buvo ir yra aišku, kad narystė ES ir NATO – ypač NATO – yra būtina jos išlikimui ir nacionalinių interesų užtikrinimui. Noras šią narystę laimėti buvo į priekį vedusi ir kryptį suteikusi motyvacija pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį. NATO Lietuvai asocijuojasi su saugumu, o ES – su gerove ir išmokomis, taip pat, deja, su kokybiškesniu valdymu. Skaityti toliau
Nuo A. Kubiliaus pasisakymo pereikime prie pranešimų, pretenduojančių į mokslinius.
Filosofė, Vilniaus universiteto senatorė, VU TSPMI docentė Nerija Putinaitė perskaitė pranešimą „Europietiškumas ir nacionalumas: ar tikrai nesuderinami“, kuris yra, kaip pristatė prelegentė, sutrumpinta intelektualų forume Nidoje perskaityto pranešimo „Ar tikrai europietiškumas trukdo nacionalumui? Europa kaip tarpusavio kolonizacija“ versija. Skaityti toliau
Pernai sausio 27 d., Trakuose vietos žmonėms kalbėjęs madingasis Alfredas Bumblauskas ne vieną stulbino itin įžūliomis šnekomis ir neįprastais pašmaikštavimais [1; 2]. Demokratėjančiame pasaulyje visokie šnekoriai galėtų reikšti beveik bet kokia nuomonę. Prasčiau, kai klausytojai klaidinami, demagogams įtaigiai peršant neteisingą informaciją.
Vienas iš A. Bumblausko pamėgtų „arkliukų“ – prakeiksmai lietuvių kaimiečiams, esą nepasižymėjusiems nei verslumu, nei inovatyvumu, neturėjusiems nieko bendro nei su Skaityti toliau
Paauglystė – tai laikotarpis, kai žmogus atranda save, atsiribodamas, o dažnai ir susipriešindamas su kitais. Vaikystėje žmogus save suvokia kaip didesnės, bendresnės visumos dalį, pirmiausiai – šeimos. Psichologų teigimu kūdikis ankstyviausioje fazėje apskritai suvokia save kaip vieną esybę su motina. Vėliau savos, atskiros tapatybės suvokimas stiprėja, nors daugeliu atvejų globos, pagalbos, patarimo, išminties tebeieškoma šeimoje, bendruomenėje.
Paauglystėje savivoka ir saviraiška įgauna itin radikalias formas. Paradoksalu, bet kaip tik Skaityti toliau
Rugpjūčio 13 d., Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Lietuvių kalbos ir kultūros centre, Valstybingumo erdvėje, II a., vyks pašnekesys „Kaip išsaugoti lietuviškąją tapatybę pasaulyje“.
Netylant kalboms apie emigrantus, lietuviškosios tapatybės krizę ir globalią Lietuvą stengiamės rasti geriausią sprendimo būdą, kuris padėtų išsaugoti lietuviškąją tapatybę. Visi, kuriems svarbus lietuviškosios tapatybės išsaugojimo klausimas, yra kviečiami į Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Lietuvių kalbos ir kultūros centro (LKKC) Skaityti toliau
Birželio 1 d., penktadienį, Kaune,15-17,30 val. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės Mažojoje salėje (A. Mickevičiaus g. 19) XXXIII tarptautinio folkloro šventės „Atataria lamzdžiai-2018“ proga Kauno tautinės kultūros centras (KTKC) surengs forumą-apskrito stalo pokalbį „Tautinės savimonės kloduose“ tema „Asmenybė ir prigimtinė kultūra“.
Forumo siekis – bendradarbiaujant mažinti atskirtį tarp akademinės ir neakademinės bendruomenių, tarp įvairių sričių tyrėjų bei praktikų, dalintis savo patirtimi bei Skaityti toliau
