Žymos archyvas: tapatybė

S. Radzevičienė: Esame rizikos zonoje (1)

2020 05 09 09:03

Sigutė Radzevičienė | Asmeninio albumo nuotr.

Sigutę Radzevičienę, Vytauto Didžiojo universiteto ir Vilniaus universiteto Kauno fakulteto profesorę, kalbina Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) Informacijos analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas. Prof. S. Radzevičienės interviu – LNB konferencijos „2020-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas. Įžvalgos. Iššūkiai. Scenarijai“ kontekstinė dalis.

Skirtingos patirtys

– Pasikalbėkime apie atminties politiką pas mus ir mūsų kaimynus Skaityti toliau →

Mažosios Lietuvos delmonai papildė Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą (1)

2020 03 04 10:40

Lietuvininkių delmonai | etnocentras.lt nuotr.

Kovo 13 d. 17 val. Vilniaus rotušėje vertybių teikėjams ir saugotojams bus iškilmingai įteikti sertifikatai.

Iškilmingame renginyje Rotušėje naujai į sąvadą sugulusias dešimt vertybių pristatys šių tradicijų saugotojai – asmenys, šeimos, bendruomenės, institucijos. Iškilmių dalyvius sveikins ir įrašymą į nacionalinį sąvadą liudijančius sertifikatus teiks kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, skulptorius Gediminas Karalius, poetas Vladas Braziūnas, režisierius Vytenis Pauliukaitis bei kiti žymūs meno ir kultūros žmonės, visuomenės atstovai. Iškilmes ves žurnalistė, LRT laidų vedėja Gerūta Griniūtė. Skaityti toliau →

Užsienyje dirbantiems lituanistinių mokyklų mokytojams rengiamos sustiprintos studijos Lietuvoje (0)

2020 02 28 11:05

VDU rengiami lietuvių kalbos kursai užsienyje dirbantiems lituanistinių mokyklų mokytojams | vdu.lt nuotr.

Užsienyje dirbantys lituanistinių mokyklų mokytojai jau trečius metus iš eilės kviečiami vasarą sugrįžti į Tėvynę – čia jie tobulinasi lietuvių kalbos, pedagoginius ir kitus įgūdžius, keičiasi patirtimis su Lietuvos mokytojais ir iš arti susipažįsta su šalies kultūra, istorija ir papročiais. Liepą ir rugpjūtį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) organizuojamos intensyvios lituanistinės studijos siekia paruošti mokytojus XXI amžiaus iššūkiams, akcentuoja platų išsilavinimą, skirtingų gebėjimų ugdymą.

Dviejų savaičių trukmės studijose Kaune ir Vilniuje mokytojai galės išklausyti paskaitas, skirtas pedagogikai, lietuvių kalbai, poezijai, etnografijai, istorijai. Skaityti toliau →

Kam užsieniečiams lietuvių kalba? (3)

2020 01 22 12:00

Kitakalbiams Lietuvoje ir užsienyje lietuvių kalbą dėstanti VDU Tarptautinių ryšių departamento Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių grupės vadovė Vilma Leonavičienė sako, jog nėra nieko gražiau, kai užsienio piliečiai randa savo šaknis Lietuvoje, tyrinėja mūsų unikalią kalbą ir ja žavisi.

– Kaip užsieniečius pradėjote mokyti lietuvių kalbos?

– Po Nepriklausomybės atgavimo į Lietuvą pradėjo atvažiuoti pirmieji užsieniečiai, taigi įsitraukiau į jų mokymą. Prieš 18 metų tuometiniame universitete įsteigėme Lietuvių kalbos ir kultūros centrą, Skaityti toliau →

Norbertas Vėlius apie etninę kultūrą (2)

2019 12 29 11:14

– Kas yra etninė kultūra, kiek ji gyva?

Norbertas Vėlius:
– Etninės kultūros negalima atskirti nuo visos kultūros. Tai yra viena iš ryškiausių mūsų kultūros spalvų. Etninė kultūra kaip oras supa mus ir yra mumyse pačiuose. Mes jos nesuvokiam, kaip ir oro, kuriuo kvėpuojame. Sunkoka ją apibrėžti. Manyčiau, kad etninė kultūra yra mūsų visų, lietuvių, tarpusavio santykiai, santykiai brolio ir sesers, tėvo ir motinos, vaikaičio ir senelio, giminės ir kaimyno, santykiai su kitųgenčių žmonėmis, kitataučiais, požiūris į aną, pomirtinį, pasaulį, į dievų ar Dievo pasaulį, – viso pasaulio supratimas. Tuo mes ir skiriamės, visa ta savo patirtimi, nuo kitų: nuo vokiečių ar prancūzų. Skaityti toliau →

V. Vaitkevičius. Baltiškos svastikos savitumas (71)

2019 12 27 08:05

Atkurto XIV a. - XV a. pradžios puodo iš Bajorų kaimo kapinyno (Elektrėnų sav.) dugno ženklas. Puodžius Dainius Strazdas. | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Svastikos istorija sena ir sudėtinga, baltų kraštuose ji prasideda prieš beveik 2000 metų. Vienas seniausių svastikomis paženklintų radinių – Lankiškių kapinyno, esančio Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, urna. Pagal panašumą į Vielbarko kultūros, plačiai tyrinėtos Lenkijoje radinius, šis degintinis kapas datuojamas pirmaisiais m. e. amžiais.

Apie III-IV a. svastikos buvo baltų genčių kiauraraščių krūtinės papuošalų – smeigtukų, prie jų nešiotų grandinėlių skirstiklių, taip pat segių puošybos elementas. Pasak doc. Audronės Bliujienės, buvo sekama pavyzdžiais iš Romos imperijos Noriko ir Ranonijos provincijų.
Skaityti toliau →

Blogi įpročiai virtualioje erdvėje: pasitikrinkite, ar pats sau nekeliate pavojaus? (0)

2019 11 04 11:38

Per paskutinius aštuonerius metus dažniausiai nulaužiamos paskyros turi „123456“ ir „password“ slaptažodžius. Keisčiausia tai, kad šie slaptažodžiai yra labiausiai naudojami pasaulyje. Tai rodo, kad nemaža dalis vartotojų atsainiai žiūri į savo saugumą virtualioje erdvėje ir nukenčia nuo kibernetinių nusikaltėlių. Užduokite sau žemiau pateiktus penkis klausimus ir pasitikrinkite, ar jūs pats sau nekeliate pavojaus.

Ar jūsų slaptažodis lengvai atspėjamas? Skaityti toliau →

G. Martišius. Atsakomybė (8)

2019 10 19 12:00

Šiandien pasaulis būtų daug turtingesnis kultūros atžvilgiu, jei Lietuva būtų nepriklausoma, kadangi lietuvių tauta atstovauja ne tik arijų prokalbės civilizacijai ir kultūrai, bet taip pat turi didžiausią brangenybę pasaulyje – savo senovinę gražią kalbą.
Teodoras S. Turstonas (Theodore S. Thurson). Lietuvių kalba, „The New York Times“.

Nuostabų straipsnį apie mūsų kalbą neseniai paskelbė Arvydas Juozaitis veidaknygėje. Skaityti toliau →

A. Juozaitis: Žvaigždžių valanda tautos istorijoje būna retai. (20)

2019 08 24 18:42

Baltijos kelio 30-mečio minėjimas Saločočiuose. | A. Stalilionio nuotr.

Taip teigia filosofas, rašytojas, visuomenės veikėjas Arvydas Juozaitis, su kuriuo kalbėjomės jam svečiuojantis Nepriklausomybės atkūrimo dieną švenčiančioje Estijoje, Baltijos kelio 30-mečio minėjimo išvakarėse.

– Šiomis dienomis gyvename Baltijos kelio prisiminimų nuotaikomis. Apie ką 1989-ųjų rugpjūčio 23-oji jus verčia daugiau galvoti – apie praeitį, dabartį ar ateitį? Skaityti toliau →

„Lietuvos muziejų kelias“ kviečia pažinti slėpiningą Klaipėdos vandenų pasaulį (0)

2019 07 23 07:00

Klaipedos planas XVII a. | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Liepos 24 d., trečiadienį, 17 val., Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks renginys „Slėpiningi Klaipėdos vandenys“.

Į „Lietuvos muziejų kelio“ programą įtrauktas renginys „Slėpiningi Klaipėdos vandenys“ skirtas prikelti iš užmaršties po grindiniu slypinčias miesto arterijas. Tam pasirinkta vieta – Vitės kiemelis, ribojamas dviejų Klaipėdos kultūrinių įstaigų – Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC). Prieš keletą metų sukūrę viziją šiai vietai suteikti gyvasties ir paversti ją miesto bendruomenės traukos centru, MLIM ir KKKC, pasikvietę dar vieną Skaityti toliau →

Kaune nuaidėjo XXXIV tarptautinė folkloro šventė „Atataria lamzdžiai – 2019“ (0)

2019 06 04 16:49

Kaune vyko XXXIV tarptautinis folkloro renginys „Atataria lamzdžiai – 2019“, skirtas Laikinosios sostinės metams | KTKC archyvo nuotr.

Gegužės 31- birželio 2 dienomis Kaune vyko XXXIV tarptautinė folkloro šventė „Atataria lamzdžiai – 2019“, skirtas Laikinosios sostinės metams.

Tris dienas aidėjo lamzdžiai, skambėjo kanklės, nuo ryto iki nakties netilo lietuvių, latvių, baltarusų, sakartvelų, karaimų, japonų muzika ir dainos, linksmai trinksėjo šokiai.

Miestiečiai ir miesto svečiai Kauno salėse, bažnyčiose, senamiesčio gatvėse ir Kauno pilies lomoje nemokamai galėjo klausytis ne tik koncertų, bet dalyvauti Skaityti toliau →

Pianistas D. Mažintas: Būdami praeities sergėtojais ir nedalyvaudami dabartyje, mes prarandame ateitį (0)

2019 04 10 12:08

Pianistas Darius Mažintas: „Būdami praeities sergėtojais ir nedalyvaudami dabartyje, mes prarandame ateitį.“ | A. Žukovo nuotr.

Apie heroizmo svarbą atlikėjo tapatybės pažinimo kontekste

Kalbėdamas apie sudedamuosius atlikėjo tapatybės elementus, meno funkcijas postmodernizmo fone ir kintančias meno formas, šiuolaikinis pianistas, meno licenciatas Darius Mažintas siūlo nevartoti žodžių „reikia“, „privalo“, „būtina“ – mat kiekvienas žmogus, pasak scenos menininko, vidinį poreikį jaučia savaip. Atlikėjo įsitikinimu, užuot bandžius prievarta įdiegti vyraujančius kriterijus ar sustabarėjusias normas, svarbiau atsigręžti į psichologinius romantizmo muzikos aspektus. Skaityti toliau →

K. Stoškus. Tėvynės tuštėjimo tragedija (8)

2019 03 25 21:30

Filosofas dr. Krescencijus Stoškus | Alkas lt., J. Vaiškūno nuotr.

2018 m. metais pasirodė Arvydo Juozaičio veikalas „Tėvynės tuštėjimo metas. 2000 – 2017 metai“.Tai ypatingo aktualumo protestas prieš susitaikymą su demografine krize ir „Tautos išdavyste“. Su susipriešinimu ir susvetimėjimu. Su neatsakingumu ir cinizmu. Su godumu ir demoralizacija. Su hedonizmu ir masine antikultūra. Su daiktų kultu ir politiniu religingumu. Su žmonių pavertimu prekėmis ir naujomis priklausomybėmis. Su konformistine politinio korektiškumo psichologija ir kitais panašiais reiškiniais, darančiais Lietuvą vis mažiau tinkamą žmonių gyvenimui. Skaityti toliau →

Kultūros ministras: nematerialus kultūros paveldas teikia tapatybės ir tęstinumo pojūtį (1)

2019 03 16 07:13

„Kūlgrinda“ šventėje „Skamba skamba kankliai“

Kovo 15 d. Vilniaus rotušėje įteikti sertifikatai devyniems nematerialaus kultūros paveldo vertybių saugotojams. Renginyje pristatytos vertybės, papildžiusios mūsų nematerialų kultūros paveldo sąrašą: tai lietuviškos ristynės, tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“, verbų rišimo tradicija Vilniaus krašte, muzikavimas bandonijomis Tauragės krašte, visaginiečių totorių pavasario ūkio darbų pabaigtuvių šventė „Sabantujus“, Skudutiškio (Molėtų r.) šventvietės lankymas, Biržų krašto sutartinių atlikimas, Šiaurės rytų aukštaičių muzikavimas Peterburgo armonika ir užlietų Kauno rajono kaimų dainavimo tradicija.

Skaityti toliau →

Seimo ir PLB komisija: Pasaulio lietuvių metai – puiki proga vienytis (1)

2019 02 15 16:16

Pasaulio lietuvių bendruomenė | Seimo kanceliarijos nuotr.

Vasario 14 d. Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija aptarė įsibėgėjančius Pasaulio lietuvių metus, Vyriausybės patvirtintą Pasaulio lietuvių metų minėjimo 2019 m. planą, kuriame numatyti 95 renginiai Lietuvoje ir užsienyje. Pasitarime akcentuota, kad vienas svarbiausių pasaulio lietuviams metų renginių yra jubiliejinis Mokslo ir kūrybos simpoziumas, kuris vyks lapkričio mėnesį Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institute. Simpoziumo siekis – stiprinti Lietuvos ir lietuvių kilmės mokslininkų, verslininkų, Skaityti toliau →

J. Vaiškūnas. Tautinė kultūra – pagrindinis šių laikų nacionalinio saugumo uždavinys (15)

2019 02 05 09:28

Šio rašinio minčių pagrindu buvo parengtas ir perskaitytas trumpas pranešimas sambūrio „Lietuva yra čia“ steigiamojoje sueigoje Vilniuje 2019 vasario 2 d.

Kalbėdami apie gynybą visuomet turėtume prisiminti Didžiosios Britanijos premjero žodžius, pasakytus Antrojo pasaulinio karo metais. Tuomet, generolams prašant padidinti lėšas gynybos reikmėms kultūros lėšų sąskaita, premjeras Vinstonas Čerčilis kategoriškai nukirto:

„Nė vieno penso nuo kultūros. Kodėl tada iš viso mes turime kariauti?“ Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Kas mus daro tauta? (9)

2019 01 07 08:00

Dažniausi tautos apibrėžimai – bendra kilmė, kalba, kultūra ir savimonė. Pastaruoju metu Vakarų pavyzdžiu dar kalbama apie politinę tautą, kurią apibrėžia pilietybė ir valstybinis patriotizmas. Tautiškose bendruomenėse, sąjungose ir partijose tauta dažnai traktuojama kaip savaime suprantama, o jos apibrėžimai – kaip akivaizdūs. Bet mąstančiam žmogui akivaizdžių dalykų lieka vis mažiau, ypač – kalbant apie abstrakcijas ir idėjas.

Tarkime, jog tautą apibrėžia bendra kilmė. Tai – bene seniausia tautos samprata. Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Fašizmo ir bolševizmo genetika (10)

2018 12 20 22:29

Tiek fašizmas, tiek bolševizmas šiuolaikiniame Vakarų pasaulyje – veikiau keiksmažodžiai, kuriais kairiosios ir dešiniosios politinės srovės vadina savo oponentus, nei oficialūs kokių nors reikšmingesnių politinių veikėjų ar grupių įsivardijimai. Vis dėlto tiek fašizmas, tiek bolševizmas turi tam tikrų esminių principų, kuriuos galima atpažinti tiek iki istorinio šių ideologijų gimimo, tiek ir gerokai po atvirų jų formų pasitraukimo į praeitį. Tai – savotiška dvasinė genetika.

Fašizmas – tai disciplina, drausmė be ribų. Bolševizmas – tai emancipacija, išlaisvinimas Skaityti toliau →

G. Navaitis. Kas kliudo laimingai ir turtingai gyventi? (19)

2018 12 06 08:00

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pranešimas skaitytas tarptautinėje konferencijoje „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“.

Pamėginkim žvelgdami į šių dienų pasaulį pradėti nuo aiškaus, nekeliančio abejonių pastebėjimo – žmonės norėtų būti laiminti. Tačiau moderniose visuomenėse net pačios laimės sąvokos vengiama. Bandoma gėrio sąvoką keisti efektyvumo, tiesos – verifikuojamais teiginiais, vietoj laimės vartoti subjektyvios gerovės ar panašias sąvokas. Skaityti toliau →

V. Sinica. Eurofederalizmas ardo Europos Sąjungą (18)

2018 12 05 12:32

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pranešimas perskaitytas tarptautinėje konferencijoje „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“.

Lietuva yra valstybė, kuriai kaip jokiai kitai buvo ir yra aišku, kad narystė ES ir NATO – ypač NATO – yra būtina jos išlikimui ir nacionalinių interesų užtikrinimui. Noras šią narystę laimėti buvo į priekį vedusi ir kryptį suteikusi motyvacija pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį. NATO Lietuvai asocijuojasi su saugumu, o ES – su gerove ir išmokomis, taip pat, deja, su kokybiškesniu valdymu. Skaityti toliau →

L. Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (II) (9)

2018 10 14 23:35

Nuo A. Kubiliaus pasisakymo pereikime prie pranešimų, pretenduojančių į mokslinius.

Filosofė, Vilniaus universiteto senatorė, VU TSPMI docentė Nerija Putinaitė perskaitė pranešimą „Europietiškumas ir nacionalumas: ar tikrai nesuderinami“, kuris yra, kaip pristatė prelegentė, sutrumpinta intelektualų forume Nidoje perskaityto pranešimo „Ar tikrai europietiškumas trukdo nacionalumui? Europa kaip tarpusavio kolonizacija“ versija. Skaityti toliau →

M. Purvinas. Lietuvybė, antroji Lenkija ir Vyslos upė (video) (48)

2018 09 05 14:30

Pernai sausio 27 d., Trakuose vietos žmonėms kalbėjęs madingasis Alfredas Bumblauskas ne vieną stulbino itin įžūliomis šnekomis ir neįprastais pašmaikštavimais [1; 2]. Demokratėjančiame pasaulyje visokie šnekoriai galėtų reikšti beveik bet kokia nuomonę. Prasčiau, kai klausytojai klaidinami, demagogams įtaigiai peršant neteisingą informaciją.

Vienas iš A. Bumblausko pamėgtų „arkliukų“ – prakeiksmai lietuvių kaimiečiams, esą nepasižymėjusiems nei verslumu, nei inovatyvumu, neturėjusiems nieko bendro nei su Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Dvasinė paauglystė (29)

2018 08 28 10:00

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Paauglystė – tai laikotarpis, kai žmogus atranda save, atsiribodamas, o dažnai ir susipriešindamas su kitais. Vaikystėje žmogus save suvokia kaip didesnės, bendresnės visumos dalį, pirmiausiai – šeimos. Psichologų teigimu kūdikis ankstyviausioje fazėje apskritai suvokia save kaip vieną esybę su motina. Vėliau savos, atskiros tapatybės suvokimas stiprėja, nors daugeliu atvejų globos, pagalbos, patarimo, išminties tebeieškoma šeimoje, bendruomenėje.

Paauglystėje savivoka ir saviraiška įgauna itin radikalias formas. Paradoksalu, bet kaip tik Skaityti toliau →

Nacionalinėje bibliotekoje vyks pašnekesys „Kaip išsaugoti lietuviškąją tapatybę pasaulyje“ (0)

2018 08 06 08:00

Rugpjūčio 13 d.: diskusija „Kaip išsaugoti lietuviškąją tapatybę pasaulyje“ | lnb.lt nuotr.

Rugpjūčio 13 d., Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Lietuvių kalbos ir kultūros centre, Valstybingumo erdvėje, II a., vyks pašnekesys „Kaip išsaugoti lietuviškąją tapatybę pasaulyje“.

Netylant kalboms apie emigrantus, lietuviškosios tapatybės krizę ir globalią Lietuvą stengiamės rasti geriausią sprendimo būdą, kuris padėtų išsaugoti lietuviškąją tapatybę. Visi, kuriems svarbus lietuviškosios tapatybės išsaugojimo klausimas, yra kviečiami į Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Lietuvių kalbos ir kultūros centro (LKKC) Skaityti toliau →

Kaune vyks forumas „Tautinės savimonės kloduose“ (2)

2018 05 30 17:22

„Atataria lamzdžiai“ 2013 m. | Rengėjų nuotr.

Birželio 1 d., penktadienį, Kaune,15-17,30 val. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės Mažojoje salėje (A. Mickevičiaus g. 19) XXXIII tarptautinio folkloro šventės „Atataria lamzdžiai-2018“ proga Kauno tautinės kultūros centras (KTKC) surengs forumą-apskrito stalo pokalbį „Tautinės savimonės kloduose“ tema „Asmenybė ir prigimtinė kultūra“.

Forumo siekis – bendradarbiaujant mažinti atskirtį tarp akademinės ir neakademinės bendruomenių, tarp įvairių sričių tyrėjų bei praktikų, dalintis savo patirtimi bei Skaityti toliau →

Lietuvių kalba – mūsų tapatumo, kovos ir savitumo simbolis (nuotraukos) (3)

2018 05 07 17:00

Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojai | lrp.lt nuotr.

Gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino jau vienuoliktą kartą surengto Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojus ir organizatorius.

Pasak šalies vadovės, simboliška, kad Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojai apdovanojami Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Šiandien, kaip ir prieš šimtmetį, mums rūpi lietuvių kalbos ir kultūros ateitis. Tai dar kartą primena, kaip tvirtai Lietuvos istorijoje yra susijusi kova dėl gimtosios kalbos ir dėl valstybingumo, kai iš tautos buvo atimta ir viena, ir kita.

Iškilmėse Prezidentė padėkos raštus įteikė 14 raštingiausių Skaityti toliau →

Seimo nariai siūlo „lietuvišką“ ES ateities viziją (video) (1)

2018 05 05 12:00

Gegužės 4 d. Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas Seime vykusioje spaudos konferencijoje pristatė memorandumą dėl Lietuvos pozicijos Europos Sąjungos (ES) ateities klausimu „Stipri Lietuva – stiprioje Europoje“.

Pasak memorandumo autorių, šiandien ES valstybės narės formuluoja savo požiūrį kintančios geopolitinės situacijos ir įvairių ES raidos scenarijų akivaizdoje. Lietuva taip pat turėtų naujai apibūdinti savo situaciją ir pasiūlyti lietuvišką ES viziją Skaityti toliau →

Studentų korporacija „Saja“ kviečia į pokalbį „Baltiškoji tapatybė – istorinis reliktas ar gyvenimo būdas?“ (2)

2018 04 22 21:20

Balandžio 23 d. 18 val. Kauno įgulos karininkų ramovėje (A. Mickevičiaus g. 19) įvyks Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirto renginių ciklo „Lietuviškasis identitetas: 100+100“ susitikimas „Baltiškoji tapatybė – istorinis reliktas ar gyvenimo būdas?“

Susitikime dalyvaus ir apie baltiškąją tapatybę pasisakys net 4 dalyviai: internetinio portalo Alkas.lt vyriausiasis redaktorius, etnokosmologas ir aktyvus baltiškosios kultūros puoselėtojas Jonas Vaiškūnas, baltistas VDU Letonikos centro vadovas, habilituotas mokslų daktaras, asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas“ Skaityti toliau →

Lituanistiniai institutai nustekenti. Ar tai pagrindas juos „optimizuoti“? (19)

2018 03 27 13:28

Lietuviu kalbos institutas | diakritikai.lt nuotr.

Kovo 26 d. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) išplatino pranešimą apie Lietuvių kalbos institute (LKI) ŠMM prieš metus atliktą audito patikrinimą. Šioje metais pasenusioje naujienoje teigiama, kad LKI buvo nustatyta „apsčiai po ankstesnių auditų neištaisytų ir naujų LKI veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų“, o būtent „institutas neįvykdė finansinių įsipareigojimų grąžinti į valstybės biudžetą netinkamai panaudotas lėšas; LKI direktorė buvo papildomai save įdarbinusi instituto vykdomame Europos Komisijos finansuojame projekte; darbuotojams, užimantiems vienodas pareigas, nustatyti nepagrįstai skirtingi darbo užmokesčio koeficientai“. Skaityti toliau →

Vilniuje vyks konferencija skirta Europos kultūros paveldo metams (0)

2018 03 23 06:00

Paveldas ir visuomenė | G. Oržikausko nuotr.

Kovo 23 d. Vilniuje, Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9), vyks konferencija „2018-ieji – Europos kultūros paveldo metai. Mūsų paveldas – praeities ir ateities gijų pynė“.

Europos kultūros paveldo metų koordinatorius Lietuvoje Alfredas Jomantas sako, kad kultūros paveldas yra visuotinė vertybė, svarbi individui, bendruomenei ir visuomenei. Svarbu jį išsaugoti ir perduoti būsimoms kartoms. Gali atrodyti, kad paveldas priklauso praeičiai, kad jis yra nekintantis, tačiau iš tiesų jis Skaityti toliau →

Antklodės Internationella frakt transport firma Baldai internetu Magrės baldai Dolovija.lt myPlan internetas