Žymos archyvas: taika

N. Sadūnaitė: Žmonės bijo liudyti tiesą (14)

Nijolė Sadūnaitė | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

Šiandien, kai visa Lietuva mini Baltijos kelio 30-metį, sukanka 13 metų nuo tos dienos, kai 2006 m. Baltarusijoje žuvo Lietuvos saugumo pareigūnas Vytautas Pociūnas, iškritęs pro langą iš 9 viešbučio Breste aukšto. Ne tik jo artimieji, bet ir visa visuomenė iki šiol tikisi vieną dieną išgirsti tiesą apie tai, kas tą vakarą nutiko pareigūnui ir už ką. Valstybė ilgą laiką buvo linkusi manyti, jog tai  nelaimingas atsitikimas ir tik vėliau bylą perkvalifikavo į galimą nužudymą, tačiau taškai taip ir nebuvo sudėti.

Skaityti toliau

Šiandien – Pasaulinė kultūros diena 2019 (tiesioginė transliacija) (0)

Taikos vėliava Seime 2015 | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Balandžio 15-oji Pasaulinė kultūros diena Lietuvoje minima jau 13-tą kartą ir 11-tą kartą keliama Taikos vėliava. Primenama, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2006 m. liepos 19 d. įteisino Kultūros dieną kaip atmintiną.

Kultūros dienos data susieta su Rericho Paktu – sutartimi dėl kultūros vertybių apsaugos karo ir taikos metu, pasirašyta Vašingtone 1935 m. balandžio 15 d. 21 Amerikos žemynų šalies. Ši sutartis tapo 1954 m. UNESCO Hagos „Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto Skaityti toliau

Žmonija privalo išmokti Pirmojo pasaulinio karo pamokas (2)

Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 100-mečio minėjimas Prancūzijoje | lrp.lt nuotr.

Lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Prancūzijos Prezidento Emanuelio Makrono (Emmanul Macron) kvietimu kartu su dar 60 valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovais dalyvavo iškilmingame Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 100-mečio minėjime.

Iškilmės surengtos simbolinėje vietoje prie Triumfo arkos, menančios prieš 100 m. įvykusį pergalingą Prancūzijos karių žygį Marnoje nugalėjus Vokietiją, ir simboliniu laiku – tiksliai tą pačią dieną ir valandą, kai 1918 m. lapkričio 11 d. 11 val. tarp sąjungininkų ir Vokietijos pasirašytos Kompjeno paliaubos.  Skaityti toliau

2019 m. Taikos duona bus kepama Lietuvoje (0)

Projektas „Taikos duona“ Europoje | zum.lt nuotr.

Renginys „Taikos duona“ Europoje vyksta jau penktus metus. Šiemet jo rengėjai sovietmečiu už „geležinės uždangos“ buvusių vienuolikos valstybių žemės ūkio ministrus ir įvairių nevyriausybinių organizacijų atstovus pakvietė į Latviją ir Estiją. 2019 m. Taikos duona bus kepama Lietuvoje.

Minėtasis renginys Vokietijos pastangomis pradėtas rengti nuo 2014 metų, kai buvo minimos Berlyno sienos, skyrusios Rytų ir Vakarų pasaulius, 25-osios griuvimo metinės. Šios sienos teritorijoje, vadinamojoje  „mirties linijoje“, Skaityti toliau

Prezidentės dovana Popiežiui – Laisvės varpas (2)

Varpas – dovana popiežiui | lrp.lt nuotr.

Rugsėjo 22 d. Lietuvoje viešėsiančiam Popiežiui Pranciškui Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dovanos Lietuvos Laisvės varpą – mūsų nepriklausomybės simbolį ir kūrinio „Gloria Lietuvai“ įrašą.

Varpas, sukurtas pagal tą, kurį 1919 m. Amerikos lietuvių Seimas Čikagoje nusprendė padovanoti Lietuvai. Jis buvo nuliedintas 1920 m. už suaukotas lėšas.

Pasak Prezidentės, šis istorinis varpas – tarsi laisvės šauklys, Skaityti toliau

Lietuvai įteikta prestižinė Vestfalijos taikos premija (0)

Vestfalio premijos įteikimas Lietuvai | lrp.lt nuotr.

Liepos 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Miunsterio miesto rotušėje surengtose iškilmėse Lietuvos žmonių vardu atsiėmė prestižinę Vestfalijos taikos premiją. Šiemet šis garbingas apdovanojimas įteiktas trims Baltijos šalims už išskirtinį demokratinio vystymosi pavyzdį ir indėlį į Europos taiką.

Atsiimdama apdovanojimą Prezidentė pabrėžė, kad Baltijos šalys, prieš šimtą metų atkūrusios valstybingumą, gerai žino, kad taika nėra gaunama už ačiū. Patyrusios penkiasdešimties metų okupaciją, mūsų tautos nesijautė nugalėtos, nes laisvės dvasia visada buvo gyva. Skaityti toliau

Lietuvai, Latvijai ir Estijai paskirta garbinga Vestfalijos taikos premija (1)

Kovo 11-ąją Nepriklausomybės aikštėje iškeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Sausio 18 d. įtakinga Vokietijos Vestfalijos ir Lipės regionų verslo asociacija garbingą Vestfalijos taikos premiją šiais metais skyrė Baltijos šalims. Lietuvos žmonių vardu šį apdovanojimą Vokietijos Miunsterio mieste liepą vyksiančioje iškilmingoje ceremonijoje atsiims Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Vestfalijos taikos premija Baltijos šalims skirta už išskirtinį demokratinio vystymosi pavyzdį ir indėlį į žemyno taiką. Ypatingą prasmę šiam apdovanojimui suteikia ir tai, jog jis paskirtas Baltijos šalims minint savo valstybingumo šimtametį. Skaityti toliau

Tarnybą Malyje bebaigiančio Lietuvos karininko įspūdžiai (0)

Tarnyba Malyje1_ Ryčio Ermalio nuotr. kam.lt

Žemėje, kur trūksta vandens ir taikos

Praėjusio rugsėjo viduryje į Jungtinių Tautų vadovaujamą situacijos stabilizavimo misiją MINUSMA išvyko Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės Nekinetinių operacijų kuopos vadas kapitonas Rytis Ermalis. Jis iki gegužės mėnesio tarnaus Malio Jungtinių Tautų kontroliuojamame rytų sektoriuje. Klausėme, kaip karininkui sekasi Afrikos valstybėje tarnauti ir gyventi, kokia, jo akimis, šiandien situacija šalyje ir žemėje, kur trūksta vandens ir taikos? Skaityti toliau

Ne šiandien ir ne rytoj, bet moterų šauktinių klausimas Lietuvoje iškils (video) (0)

cof

2014-aisiais karo tarnyba buvo privaloma 73 valstybėse, tiesa, jos sąlygos skirtingose šalyse – skyrėsi. Neseniai Švedija paskelbė, jog nuo 2018-ųjų bus grąžinta visuotinė karo prievolė vyrams, daugiau nei 90 proc. suomių, pasak apklausų, eitų ginti savo šalies, jei ištiktų grėsmė. Žodis „visuotinė“ Skandinavijos šalyse reiškia, kad į armiją privalomai tarnybai šaukiami visi – ir vyrai, ir moterys.

„Ne šiandien, ne rytoj, bet kai visuomenė ir pačios moterys tam subręs, Lietuvoje turėtų būti įvesta visuotinė karo prievolė ir moterims. Šiandien šio sprendimo dar nesiūlyčiau, Skaityti toliau

Diskusija apie atminties politiką ir klaidingus „atminties kodus“ (4)

lenkijos-institutas-vilniujeIstorinei politikai ir atminties politikai skiriama labai svarbi vieta kiekvienos tautos viešajame diskurse, taip pat ir lenkų, ir lietuvių tautose. Vis dažniau diskusijose, žiniasklaidoje, mokslinėse publikacijose pasirodo vadinamieji „klaidingi atminties kodai“, deformuojantys arba klaidinantys atminties apie tarptautinius nusikaltimus tema. Labai dažnai nusikaltimų kaltininkais vaizduojamos jų aukos, taip iškreipiama atsakomybė už veiksmus. Klaidingi kodai neleidžia jaunajai kartai suformuoti tinkamo požiūrio į praeitį bei į dabarties įvykius.

Skaityti toliau

Frankfurto knygų mugėje pristatytos pasaulio knygų naujienos (0)

frankfurto-knygu-muge-2016_rengeju-nuotr

Spalio 19 d. startavo tarptautinė Frankfurto knygų mugė, –  šiandien tikrai svarbiausia leidėjų, autorių bei autorių teisių skautų susitikimų, diskusijų ir prekybos vieta pasaulyje. Lietuvos leidėjai čia ne tik ieško mūsų skaitytojams įdomaus ir naujo turinio, bet ir pristato lietuvių literatūros naujienas Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) jungtiniame stende.

Spalio 18 d. vykusioje iškilmingoje Frankfurto knygų mugės atidarymo iškilmėse su šūkiu „Štai kuo mes dalinamės“ buvo pristatytos šalys garbės viešnios Flandrija ir Nyderlandai. Skaityti toliau

Seime vyks Kultūros dienos 10-mečiui paminėti skirti renginiai (programa) (0)

Seimas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Balandžio 15 d., penktadienį, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui pritarus komiteto nario prof. Vytauto Juozapaičio iniciatyvai, Seimo rūmuose bus minimas Kultūros dienos 10-metis. Renginiai organizuojami kartu su Kultūros ministerija, Krašto apsaugos ministerija, nevyriausybinėmis organizacijomis.

10 val. įvyks Taikos vėliavos pakėlimo iškilmės Nepriklausomybės aikštėje,

11 val. Konferencijų salėje (Seimo III r.) organizuojama tarptautinė konferencija „Ar kultūra tampa prioritetu valstybės gyvenime“. Skaityti toliau

P. Gylys. Politinės ambicijos ar reali kova su tarptautiniu terorizmu? (18)

Povilas Gylys | Alkas.lt nuotr.

Po teroro aktų Paryžiuje pasaulinė situacija gerokai pasikeitė. Po jų dar aštriau iškyla klausimai: kodėl teroristų keliamos grėsmės nemažėja, o didėja? Ar įmanoma įveikti tarptautinį terorizmą? Manau, šiuos ir panašius klausimus po paskutinių žudynių Paryžiuje kelia milijonai žmonių visame pasaulyje. Nes terorizmas, ne tik kapitalizmas, globalizuojasi.

Stebint procesus ir klausantis politikų pareiškimų terorizmo tema, apima dvejopas jausmas. Viena vertus, konstatuoji, kad teroristų sukelti šokai verčia politikus ieškoti veiksmingų sprendimų. Iš kitos pusės, jauti, kad būtini sprendimai aiškiai vėluoja Skaityti toliau

Pasaulio religijų parlamente Lietuvai atstovavo Romuvos Krivė I.Trinkūnienė (nuotraukos) (13)

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė Pasaulio religijų parlamente Solt Leik Sityje (JAV), 2015 m. | Lietuvos Romuvos nuotr.

Spalio 15–19 dienomis Solt Leik Sityje (JAV) vyko Pasaulio religijų parlamentas – didžiausias pasaulyje renginys, vienijantis daugumą pasaulio religijų: krikščionybę, islamą, budizmą, senąjį baltiškąjį tikėjimą ir kt.

Religijų parlamento veikloje dalyvavo 10 000 dalyvių – 50-ties religijų atstovai iš 70-ties šalių. Tai renginys, subūręs siekiančius tarpreliginio dialogo, taikos pasaulyje, bendradarbiavimo sprendžiant svarbias pasauliui problemas.

Pirmasis šio parlamento posėdis įvyko 1893 metais Čikagoje (JAV). Skaityti toliau

B. Ropė. Ką Lietuvai pasakė Europos Komisijos pirmininkas? (14)

Bronis Ropė | asmeninė nuotr.

Kokias ilgalaikes gaires nusibrėšime dėl migrantų krizės, ekonomikos valdymo, išorės santykių europinių gairių – daug peno apmąstymams šiuo klausimu siūlo praėjusį trečiadienį paskelbtas Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio metinis pranešimas.

Pradžiai, mane itin nudžiugino ir Ž. K. Junkerio pranešimo pabaigoje išvardinti klausimai, kuriais jis nemano esant verta diskutuoti. Greta visos Europos palaikomo teiginio, kad negalima leisti egzistuoti Kiprą dalijančiai sienai, jis pažymėjo, jog padėtis, kai litras pieno Skaityti toliau

Seime Lietuvai įteikta Taikos vėliava (0)

Taikos vėliava | mkcnamai.lt nuotr.

Rugsėjo 10 d. Seimo rūmuose Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto prie Jungtinių Tautų prezidentė dr. Alisija Rodriges Fernandes (Alicia Rodriguez Fernandez) įteikė Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei Taikos vėliavą ir paskelbė Lietuvą Taikos Respublika.

Taikos vėliavą dr. A. Rodriges Lietuvaiįteikė įvertinusi valstybės indėlį skleidžiant Taikos kultūrą, įteisinus ir balandžio 15-ąją minint Pasaulio kultūros dieną, Skaityti toliau

Taika – visos tarptautinės bendruomenės rūpestis (0)

Prezidentūros nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Čilėje susitiko su Jungtinių Tautų (JT) Generaliniu Sekretoriumi Ban Ki-mūnu. Susitikime aptarta saugumo situacija Ukrainoje, regione ir Baltijos šalyse, žmogaus teisių padėtis Kryme ir kitose teroristų užimtose Ukrainos teritorijose, moterų teisių ir lyčių lygybės problemos.

Lietuva jau antrus metus yra nenuolatinė JT Saugumo Tarybos narė ir aktyviai prisideda sprendžiant strateginius globalaus saugumo klausimus. Šiemet gegužės mėnesį Lietuva antrą kartą pirmininkaus Saugumo Tarybai. Skaityti toliau

Naujas „Mokslo sriubos“ sezonas: mokslininkai kuria ir ginklus, ir vaistus (video) (0)

„Mokslo sriuba“ nuotr.

Spalio 4 d. prasideda naujas „Mokslo sriubos“ sezonas. Pirmoji naujojo sezono „Mokslo sriubos“ laida jau šį šeštadienį.

Gyvename nuostabiais pažinimo ir klestėjimo laikais, tačiau viską naikinantys karai vis dar su mumis. Vietoj to, kad iš esmės spręstume skurdo, korupcijos, klimato šilimo iššūkius, tarpusavyje kaunamės. Rengiame specialistus, kaip gerai nusitaikyti ir sunaikinti. Psichologų žinias panaudojame ne taikai ir bendradarbiavimui vystyti, o karo propagandai. Kaip galime tobulėti? Skaityti toliau

Lietuvos URM kaltina Rusiją tarptautinės teisės pažeidimu (3)

usa.mfa.lt nuotr.

Liepos 15 d. vakare Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) išsakė „ypatingą susirūpinimą“ dėl padėties Ukrainoje. Išplatintame pareiškime URM pabrėžė, jog atsakomybė už civilių gyventojų ir vaikų žūtis bei sužeidimus tenka ginkluotiems separatistams, kurių veiksmai „pamina Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę bei sukelia skausmą taikiems Ukrainos gyventojams“.

Skelbiame visą URM pareiškimo tekstą:  Skaityti toliau

M. K. Oginskio 250-osios ir K. Donelaičio 300-osios gimimo metinės įtrauktos į UNESCO sukakčių sąrašą (0)

Kristijonas Donelaitis

Šiuo metu vykstančios (lapkričio 5-20 d.) UNESCO Generalinės konferencijos metu Paryžiuje jau paskelbtas UNESCO ir valstybių narių minimų sukakčių sąrašas, į kurį įtraukta per 100 pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių datų. Į šį sąrašą taip pat pateko abi Lietuvos pateiktos sukaktys: kompozitoriaus, rašytojo, diplomato Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833) 250-osios gimimo metinės (ši sukaktis pateikta kartu su Baltarusija ir Lenkija) ir rašytojo Kristijono Donelaičio (1714–1780) 300-osios gimimo metinės.

Be šių 2014-2015 m. minimų sukakčių į UNESCO sąrašą taip pat įtrauktos garsių rašytojų: Margaritos Diuras (Marguerite Duras), Romano Gario (Roman Gary), Bohumilo Hrabalo (Bohumil Hrabal), Taraso Ševčenkos, Skaityti toliau

Kinija negali išgyventi be Vakarų, todėl Tibeto klausimu galima būti reiklesniems (3)

nepatogus kinasSpalio 23 d. prasidėjęs žmogaus teisių kino festivalis „Nepatogus kinas“ šiemet žiūrovams pasiūlys net 42 išskirtinius filmus, kurie, pasakoja ne itin gražias, tačiau tikras istorijas.

Spalio 25-ąją, „Skalvijos“ kino teatre „Nepatogus kinas“ pakvietė savo žiūrovus į diskusiją, kurios metu buvo kalbama apie žmogaus teisių situaciją Tibete, tiek ir apie šios tautos žmonių siekius. Diskusijoje dalyvavo Tarptautinės kampanijos už Tibetą vadovė Tsering Jampa, europarlamentaras prof. Leonidas Donskis bei „Freedom House“ projektų vadovas Vytis Jurkonis.

Tibete tibetiečiai tapo mažuma. Į uždarą regioną, valdomą Kinijos, gali patekti tik specialiai atrinkti užsienio žurnalistai, Skaityti toliau

Jano Mateikos drobė sugrįžta į Raudondvario dvarą (2)

Jano Mateikos paveikslas „Steponas Batoras prie Pskovo“

Kovo 10 dieną, 15 val., Raudondvario dvaro rūmuose (Kauno raj.) visuomenei bus pristatytas garsaus dailininko Jano Mateikos paveikslas „Steponas Batoras prie Pskovo“.  Įspūdingo dydžio drobė taps vienu reikšmingiausiu dvaro akcentų.

2012 m. kovo 13 dieną Varšuvos Karališkojoje pilyje įvyko Kauno rajono atstovų susitikimas su pilies administracija dėl galimybės kopijuoti Jano Mateikos nutapytą drobę „Steponas Batoras prie Pskovo“. Varšuvos Karališkosios pilies administracija sutiko leistis fotografuoti ir kopijuoti šį žinomą meno kūrinį, o jo kopiją parvežti į Lietuvą ir nuolatos ją eksponuoti Raudondvario dvaro rūmuose.

Kovo 10 dieną įspūdingo dydžio paveikslas bus pristatytas visuomenei. Skaityti toliau

R. Alaunis. Nobelio Taikos Premija Europos Sąjungai – neteisėta ir negarbinga! (10)

Europos Vadovų Tarybos, Europos Komisijos ir Europos Parlamento pirmininkai | ec.europa.eu nuotr.

2012 metų gruodžio 10 dieną Nobelio Taikos Premija buvo įteikta Europos Sąjungai (ES) už jos nepertraukiamą indėlį „taikos pažangoje ir taikinime, demokratijos ir žmogaus teisių pasiekimuose Europoje“. Europos Sąjunga ne vienus metus buvo Nobelio Taikos premijos kandidatų sąraše.

Šešių Vakarų ir Pietų Europos valstybių sukurta Europos Bendrija, šiandien jau jungia 27 valstybes. Dar 8 šalys – Kroatija, Juodkalnija, Albanija, Serbija, Kosovas, Makedonija, Islandija ir Turkija siekia narystės šioje sąjungoje. Istoriniu požiūriu europiečiai atliko didelį integracinį žygdarbį kurdami Europos Sąjungą (ES). ES apima beveik visas Europos šalis. Skaityti toliau

Nobelio taikos apdovanojimą Lietuvos vadovė atsiims drauge su kitais Europos lyderiais (3)

Nobelio premijos skyrimo komisijos pirmininkas Torbjornas Jaglandas paskelbė apie premijos skyrimą ES | www.europarl.europa.eu nuotr.

Gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvaus Nobelio taikos premijos įteikimo ceremonijoje Norvegijoje. Šiemet ši garbinga premija buvo skirta Europos Sąjungai už taiką, susitaikymą, demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms.

„Nobelio taikos premija – įvertinimas ir Lietuvai. Dainuojančia revoliucija laisvę iškovojusi Lietuva įrodė, kad savo valstybę galima apginti ne karine jėga, bet žmonių susitelkimu ir vienybe“, – sako šalies vadovė.

Pasak Prezidentės, Nobelio taikos premija parodo, kad tarpusavio pasitikėjimu, vertybėmis, tolerancija ir pagarba paremtas europietiškas taikos modelis pasiteisino. Lietuva, stodama į Europos Sąjungą, taip pat pasirinko taikos ir dialogo kelią. Skaityti toliau