Žymos archyvas: švietimo sistema

Kaip būsimiems studentams pasiruošti perspektyvioms studijoms? (0)

„American English School“ (AMES) vadovė, studijų užsienyje ekspertė Eglė Kesylienė | AD VERUM komunikacijos agentūros nuotr.

Įsigaliojus naujai Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų krypčių vertinimo ir akreditavimo tvarkai, kai dalis aukštųjų mokyklų studijų programų turės būti panaikintos, ne vienas būsimas abiturientas turėjo sunerimti dėl savo ateities – kur stoti?

Šiais metais prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė beveik 32 tūkst. Lietuvos moksleivių, tad didelė tikimybė, kad dalis jų dėl sumaišties šalies švietimo sistemoje pasirinks studijuoti užsienio universitetuose. Skaityti toliau

LEU alumniai: Vyriausybė ketina išskaidyti ir sunaikinti 82 metus kurtą Lietuvos edukologijos universitetą (0)

Lietuvos edukologijos universitetas | wikipedia.org nuotr.

Neseniai Alkas.lt gavo pranešimą apie lapkričio mėnesio pabaigoje įvykusią Lietuvos edukologijos universiteto alumnų spaudos konferenciją, kurioje buvo skirtos aptarti Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) neskaidymo ir padalinimo tarp Vilniaus ir Kauno aukštųjų mokyklų bei Lietuvos švietimo sistemos būklės ir švietimo darbuotojų socialinių garantijų. Skelbiame visą šį laišką:

2017-11-29, dieną įvyko LEU Alumnų draugijos valdybos narių surengta spaudos konferencija, kurioje dalyvavo: profesorius, fizikos mokslų daktaras Antanas Kiveris, Skaityti toliau

Lietuvos studentų sąjunga į Klaipėdą sukvietė Šiaurės Europos šalių studentijos atstovus (0)

Šiaurės Europos šalių studentų sąjungų atstovų susitikimas | LSS nuotr.

Spalio 26-29 d., Klaipėdoje, vyko jau 72 – asis Šiaurės Europos šalių studentų sąjungų atstovų (Nordic Organisational Meeting – NOM) susitikimas.

Į Lietuvą, šiais metais, Lietuvos studentų sąjunga sukvietė atstovus iš Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Estijos, Latvijos, Grenlandijos, Islandijos, Fererų salų bei Danijos ir, tradiciškai, Didžiosios Britanijos. Šio tradicinio susitikimo metu, įvairių šalių studentų atstovai, įprastai, dalinasi patirtimi apie studijas savo šalyse, kalbasi apie įgyvendintas ir numatomas įgyvendinti pertvarkas švietimo sistemoje. Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Kodėl ugdomi plagiatoriai? Ar tai tik Petro Baršausko klausimas? (8)

KTU rektorius Petras Baršauskas | ktu.edu.lt nuotr.

Didelio šurmulio viešojoje erdvėje sulaukė galimas KT universiteto rektoriaus Prano Baršausko plagiatas. Šiame kontekste nesiimsiu kažko smerkti ar nuspręsti, bet atkreipsiu dėmesį į „sisteminį plagiavimą“, kuris mūsų švietimo sistemoje prasideda dar mokyklose. Maži vaikai pažinti pasaulį ir mokytis pradeda kopijuodami ir tai natūralu, tačiau ties tokiu mokymosi būdu galiausiai užstringama ir tai pradeda riboti vaikų kūrybingumą. Įsivyrauja tik informacijos kalimas. Rezultatas: kūrybiškai mąstančių visuomenėje nedidėjimas, masinė kultūra, reklamos gniaužtai, kuriems nesugeba pasipriešinti kritinio mąstymo nesusiformavę piliečiai. Skaityti toliau

Švietimo sistemos laukia pokyčių mokslo metai (video) (2)

Švietimo sistemos laukia pokyčių mokslo metai | V. Petriko nuotr.

Rugsėjo 1 d., Vilniuje, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Mokslo ir žinių dienos proga pasveikino sostinės Jono Basanavičiaus progimnazijos moksleivius ir mokytojus, šiemet mininčius 20 metų sukaktį, kai mokyklai buvo suteiktas Tautos senbuvio vardas.

Prezidentė atkreipia dėmesį, kad pasitinkant atkurtos valstybės šimtmetį, visos švietimo sistemos laukia dideli pokyčiai, siekiant naujos ugdymo kokybės ir ugdant pažangios Lietuvos ateities visuomenę. J. Basanavičiaus progimnazijoje Prezidentė, įteikdama Lietuvos pirmokų pasus, pabrėžė, kad tai – ypatingas dokumentas. Skaityti toliau

Naujus mokslo metus pradėjo beveik pusė milijono šalies mokinių ir studentų (0)

Naujus mokslo metus pradėjo beveik pusė milijono šalies mokinių ir studentų | E. Jankausko nuotr.

Bendrojo ugdymo mokyklose šiemet sulaukta per 29 tūkst. pirmokėlių, panašiai kaip ir pernai. Trečius metus iš eilės jų yra daugiau nei abiturientų, kurių, apytikriais duomenimis, bendrojo ugdymo mokyklose šiemet mokysis per 26 tūkst., keliais šimtais mažiau nei pernai. Iš viso į mokyklas susirinks daugiau kaip  450 tūkst. mokinių ir studentų.

„Tikiu, kad švietimo bendruomenėje turime vieną bendrą troškimą – kad mokykloje būtų gera. Nuoširdžiai linkiu mums visiems, kad šis, regis, paprastas troškimas virstų tikrove ir mokslo metus baigtume taip pat pakylėtai, kaip ir juos pradedame. Kalbėkimės, bendraukime ir žiūrėkime į vaiką, į jo šios dienos ir ateities poreikius. Ir niekada nenuleiskime rankų“, Skaityti toliau

Skelbiamos mokyklos, kuriose rudenį prasidės skaitmeniniai pokyčiai (0)

mokytoja.klase.pamoka.mokiniai_smm.lt

Daugiau kaip 10 norinčiųjų į vieną vietą – tokia konkurencija užvirė paskelbus atranką į ketvirtus metus Lietuvoje vyksiančią pedagogų mokymo programą „Samsung Mokykla ateičiai“. Paraiškas pateikusios 106 mokyklų komandos iš visos Lietuvos kantriai laukė kol vertinimo komisija paskelbs dešimties laimingųjų sąrašą. Atrinktų mokyklų mokytojai beveik pusmetį gilins skaitmeninio raštingumo, pokyčių valdymo ir įtaigaus pristatymo gebėjimus bei sieks laimėti 10 000 eurų vertės prizą savo mokyklai. Skaityti toliau

Kokių mokytojų Lietuvai reikia šiandien? (26)

Mokytojas_Pixabay nuotr

Prastai parengti specialistai, kritęs mokytojo vardo prestižas, kai kurių sričių pedagogų trūkumas, į užsienio mokyklas bėgantys baigiamųjų klasių moksleiviai – švietimo sistemos pertvarkoje prisimenamos ir įsisenėjusios ar naujai iškilusios bendrojo lavinimo mokyklų problemos. Koks turi būti šiandieninis mokytojas ir kokių labiausiai pasigenda patys Lietuvos moksleiviai?

Charizmatiškos asmenybės

Moksleiviai ir ugdymo įstaigų vadovai nori šiuolaikiškų, aktyvių ir veržlių mokytojų, Skaityti toliau

Kokie svarbiausi pokyčiai kultūros srityje numatyti Vyriausybės programos įgyvendinimo plane? (0)

Kultūros ministerija | wikipedia.org nuotr.

Kovo 13 d., patvirtintame Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta ir plati bei daugelį sričių apimanti kultūros sektoriaus reforma. Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson akcentuoja tris prioritetus: strateginį kultūros vaidmenį valstybės politikoje ir gyvenime, kultūros paslaugų kokybę ir prieinamumą regionuose bei kultūros valdymo ir finansavimo reformas. Skaityti toliau

Bus tariamasi dėl mokytojų rengimo sampratos (0)

mokytoja ir mokiniai_smm.lt.Arturo Zuko nuotr.

Vasario 17 d. 10 val. Švietimo ir mokslo ministerijoje bus aptariami ir apibendrinti  šiuo metu akademinėje aplinkoje bei švietimo visuomenėje diskutuojami siūlymai dėl Nacionalinės mokytojų rengimo sampratos nuostatų. Renginyje kviečiami dalyvauti pedagogus rengiančių aukštųjų mokyklų atstovai, švietimo politikos ekspertai.

„Švietimas yra viena pagrindinių šios Vyriausybės programos prioritetinių sričių. Skaityti toliau

Naujoji švietimo darbuotojų rengimo samprata: kokius rengsime XXI a. mokytojus? (0)

biblioteka-studentai_vdu-lt

„Per pastaruosius du dešimtmečius mokymosi ir mokymo aplinkoje įvyko daug reikšmingų pokyčių, tokių kaip skaitmenizacija, kurie reikalauja ir skatina nuolat tobulinti pedagogų rengimą. Kalbame apie būsimus mokytojus, todėl būtina remtis tyrimais. Gyvybišką svarbą čia turi nacionalinė strategija, skirta mokytojų rengimo tyrimams“, – sako Suomijos nacionalinės švietimo tarybos patarėjas švietimo klausimais Riku Honkasalo.

Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Naujiems Saulės metams krivūlė nubrėžė gaires: veiksmas baltų gyvasčiai kelti (video) (10)

Trecioji Krivule Naisiuose_rengeju nuotr

Baigiantis metams nuo seno dera apmąstyti nuveiktus darbus ir numatyti naujus, o prasidėjus naujiems Saulės metams prisiminti įsipareigojimus ir pradėti juos įgyvendinti. Taigi, prisiminkime ir susitelkime ties svarbaus baltų susibūrimo –krivūlės priesakais.

Baltų kraštų žmonės savo susirinkimuose – krivūlėse  spręsdavo svarbiausius bendruomenių, genčių, tautų  klausimus. Baltiškos pasaulėžiūros žmonės nutarė atgaivinti šį paprotį ir 2011 metais Lietuvoje, Kurtuvėnuose įvyko pirmoji baltų krivūlė, kurią sušaukė Lietuvos Romuva. Skaityti toliau

Susitarti nepavyko – streikui pasiruošę virš 350 mokyklų ir apie 10 tūkstančių mokytojų (1)

klase mokytojas mokiniai_Evgenija Levin foto

Gruodžio 1 d., Švietimo ir mokslo ministerijoje įvyko taikinimo komisijos posėdis, kuriame buvo svarstomos galimybės patenkinti šešių šalies švietimo profesinių sąjungų iškeltus reikalavimus.

Nepavykus susitarti dėl profesinių sąjungų iškeltų reikalavimų, gruodžio 8 d. bus skelbiamas visuotinis švietimo darbuotojų įspėjamasis streikas. Streikui pasiruošę virš 350 mokyklų ir apie 10 tūkstančių mokytojų.

Posėdžio išvakarėse buvo išplatintas švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės pranešimas, kad valdančiųjų partijų politinė taryba „surado“ galimybę papildomai švietimui skirti dar 10 mln. Eur. Skaityti toliau

Lietuvoje visą savaitę besilankanti Mongolijos delegacija domisi ikimokykliniu ugdymu (0)

Susitikimas ministerijoje_smm.lt nuotr

Lietuvoje visą savaitę lankysis viešnios iš Mongolijos: Ariunčimeg Dovčin (Ariunchimeg Dovchin), Mongolijos švietimo aljanso („Mogolian Education Alliance“) tarptautinio projekto „Step by Step“ koordinatorė, Bulgan Batčulun (Bulgan Batchuluun), Mongolijos valstybinio universiteto prorektorė, lopšelių-darželių direktorės Bajarsaikhan Džamba (Bayarsaikhan Jamba) ir Altanazija Adija (Altanzaya Adiya), mokyklos vadovė Munkhtsatsral Terbiš (Munkhtsatsral Terbish) ir Batkhu Kuk (Batkhuu Khukh), Mongolijos švietimo aljanso mentorė ir trenerė.

Švietimo eksperčių iš Mongolijos vizito tikslas – susipažinti su mūsų švietimo sistema ir tarptautinio „Step by Step“ projekto (Lietuvoje jis vadinamas „Gera pradžia“) diegimo Lietuvoje patirtimi. Skaityti toliau

R. Karbauskis. Ar mokome ir mokomės to, ko reikia ir taip, kaip reikia? (2)

2011-09-01-rugsejo-1-oji-prezidente-moletuose3

Rugpjūčio 26 d. Lietuvos Edukologijos universitete (LEU) vyko Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) organizuojama konferencija „Mokinių pasiekimai. Ką turime daryti kitaip?“. Pagrindinė diskusijos tema: „Ko gero didžiausia švietimo sistemos yda yra tai, kad mokome (mokomės) to, ko nereikia, bet nemokome (nesimokome) to, ko reikia. Jeigu ir mokome (mokomės) to, ko reikia, tai būtinai taip, kaip nereikia…“

Man teko padėti organizuoti savivaldybių politikų diskusijas šiais klausimais ir pristatyti konferencijai jų pasiūlymus. Šaunu, jog pavyko iškelti aktualias problemas ir jų sprendimo būdus tiek ministerijos, savivaldybės kompetencijų ribose. Diskusijų metu buvo iškelta daugiau kaip dešimt aktualių problemų: nuo materialinės bazės iki tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Skaityti toliau

Ekspertai apie švietimą: švietimo kryptis yra pamesta (0)

Prof. N. Mazeikiene_vdu.lt

Nors šiandien pasaulyje nėra vieningos nuomonės, ar švietimas yra viešasis gėris, ar individuali investicija, t. y. prekė, kurią aš nusiperku ir turiu, tačiau gravitacija vyksta, pastebi Vytauto Didžiojo universiteto plėtros prorektorė prof. Natalija Mažeikienė: „Daug žmonių, turėdami individualią naudą (aukštąjį išsilavinimą), sukuria visuomeninį efektą“.

Žinių visuomenėje auga atviri, socialiai ir politiškai aktyvūs piliečiai, kurie yra demokratinės valstybės pagrindas. Teoriškai atrodytų viskas teisinga ir netgi veikia. Suomijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ar JAV galima rasti tokių pavyzdžių. Bet kodėl neveikia Lietuvoje? Tai priklauso nuo švietimo sistemos ir socialinės gerovės valstybės modelio suvokimo. Skaityti toliau

Ekonomistės įžvalgos apie mažai uždirbančius lietuvius: Tai mentaliteto problema (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Kirpėjai, pardavėjai, padavėjai, nekvalifikuoti darbuotojai, valytojai, kosmetologai – tai Lietuvoje mažiausiai uždirbančių profesijų atstovai. „Sodros“ duomenimis, jų mėnesinis atlyginimas 2014 m. vidutiniškai siekė nuo 160 iki 250 eurų.

Statistikos departamentas ketvirtadienį paskelbė, kad pernai spalį darbuotojų, įskaitant dirbančius individualiosiose įmonėse, gavusių 300 eurų ir mažiau, buvo 19,4 proc., arba 211 tūkstančių. Daugiau nei pusė darbuotojų (124,7 tūkst.), kurie gavo 300 eurų ir mažiau, dirbo ne visą darbo laiką.

Kauno technologijos universiteto ekonomistė daktarė Edita Gimžauskienė sako, kad pagrindinė problema yra žmonių, kurie gauna minimumą, mentalitetas.

Skaityti toliau

Nuo sausio 1 d. didėja atlyginimai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojams (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymui nuo sausio 1 d. 10 proc. padidinti mažiausiai uždirbančių mokytojų – darželių auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų – algas. Tam 2015 m. skiriama per 30 mln. litų. Vidutiniškai atlyginimai didės apie 200 litų.

Vyriausybė padidino ir mokinio krepšelį. 2015 m. jis bus didesnis 36 litais ir sudarys 3384 litus, arba 980 eurų.

„Ši Vyriausybė, nepaisant mažėjančio mokinių skaičiaus, kasmet didina finansavimą švietimui.  2015 m. jis išaugs 47 mln. litų.

Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Burgio istorija. Kiek švietimo sistemoje yra gąsdinančios tamsos? (12)

J.Dapsausko vedamas uzsiemimas Plunges rajono mokyklose

Dažnai lankausi mokyklose su priklausomybių prevencijos ir sveiko, laisvo, sėkmingo bei laimingo gyvenimo vizijos formavimo programa, per savaitę susidaro kelių tūkstančių vyresnių klasių moksleivių auditorija.

Tačiau išsakyti mintis apie mokyklų, mokytojų, mokinių situaciją pirmiausia įpareigoja KTU ilgamečio direktoriaus Bronislovo Burgio istorija. Tai tam tikro vertybinio kelio krizės istorija. Krizė reiškia ir galimybę, apsisprendimą. Kokiu keliu mes pasuksime, eisime? Ar bendrai prisiimtų taisyklių laužimo, dar didesnio chaoso, psichinės nesveikatos, patyčių mokyklose ar darnos, stiprių vertybių link? Skaityti toliau

Kitoks norvegų požiūris į ugdymą – nauja patirtis mums (6)

Stažuotės akimirka (iš dešinės): G. Gudonienė, E. Mačionienė ir UAB „Projektų valdymo ekspertų grupė“ atstovė  H. Lečickienė | asmeninė nuotr.

Įgyvendinant projektą „Kūrybinės partnerystės“, Vilniaus regiono mokytojos drauge su kolegėmis iš kitų Lietuvos miestų turėjo galimybę stažuotis Norvegijoje. Apie įspūdžius ir įžvalgas su Gražina Gudoniene iš Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos, Renata Repeikiene iš Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazijos ir Žydre Garliene iš Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos kalbasi Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Profesinių kompetencijų tobulinimosi instituto( PKTI) projektų koordinatorė Danguolė Bylaitė-Šalavėjienė.

– Kodėl pasirinkote stažuotę būtent Norvegijoje? Juk buvo kitų galimybių. Skaityti toliau

J. Užurka. Sovietmankurtai – Kremliaus jėgos specstruktūrų tarnai (52)

Rusai – teroristai | islamkuzbass.ru nuotr.

Ne pirmus metus mūsų valstybėje, ypač švietimo sistemoje, vykstančių skandalingų politinių įvykių akivaizdoje, patiriame įsisenėjusį ne tik švietimo ministro, bet ir Seimo (bei jo kuruojamų spec. tarnybų) bejėgiškumą.

Sprendžiant iš švietimo ministro neveiklumo bei iš jo nerišlių pasisakymų dėl padėties švietimo sistemoje, ypač rusakalbėse mokyklose bei universitetuose, darytina išvada, kad jis aklai vykdo savo partijos šeimininko (nuolankaus Kremliaus tarno) nurodymus. Negi jis – švietimo ministras – Skaityti toliau

B. Navackienė. Tariamos laisvės kaina – priklausomybė, baimė ar natūrali ugdytojo atsakomybė be baimės? (1)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Mūsų įstaigoje profesinė sąjunga susikūrė prieš trejus metus. Viena iš esminių priežasčių buvo noras nugalėti visuotinę darbuotojų baimę išsakyti savo nuomonę, paklausti, keistis turima informacija ir kartu pradėti kurti jaukų mikroklimatą. Kita priežastis – švietimo naujovės, idėjos, informacija gyvai (ne tik internetiniuose puslapiuose), nes būtent to pasigedome iš administracijos: visi sprendimai buvo priimami slaptai už uždarų durų ir pateikiami darbuotojams kaip gatavas produktas. Skaityti toliau

M. Jonaitis. Kas yra Nepriklausomybė ir ar mes ją turime? (I) (15)

Marius Jonaitis | asmen. nuotr.

Intensyvėjant globalizacijai ir Lietuvos integravimui į Europos sąjungą, vis aktualiau iškyla klausimas kur yra riba tarp nepriklausomybės ir jos netekimo. Kur mes išliekame kaip suverenas, o kur esame tik autonomija su tam tikra savivalda? Manau šių klausimų uždavimas ir sąžiningas atsakymas į juos yra esminė kryptis bet kuriam sava tauta ir jos valstybingumu susirūpinusiam asmeniui ar organizacijai. Gautas atsakymas parodys realią situaciją kurioje mes esame ir kokiu keliu turime eiti.

Pradėkime nuo paprasčiausių sąvokų. Žodis Nepriklausomybė: Šalies arba valstybės nepriklausomybė reiškia visišką jos gyventojų savivaldumą arba Skaityti toliau

Apklausos rezultatai rodo – jaunimui stresas tapo kasdienybe (0)

europa.eu nuotr.

Beveik 70 proc. jaunuolių dažnai arba labai dažnai patiria stresą. 57 procentus jaunuolių stresas demotyvuoja, todėl jie mažiau linkę aktyviai dalyvauti mokymosi procese. Šie rezultatai gauti išanalizavus 159 apklausų anketas, kurios buvo surinktos įgyvendinant „Veiklus jaunimas“ programos remiamą projektą  „Youth stressed out – check this out!“. Apklausoje dalyvavo  17-24 metų amžiaus jaunuoliai tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Skaityti toliau

Tradicinio mokymo griovėjas: šalis svarbi ne tuo, kokią dešrą valgė (6)

Michailas Kaznikas | T.Vinicko (Delfi.lt) nuotr.

„Posovietinėms šalims, kaip niekam kitam, reikia naujo požiūrio į mokymą: išnaikintas genofondas, penkiasdešimt metų viešpatavo vienintelė idėja, kuria nebuvo galima abejoti. Rezultatas – daugybė siaurai mąstančių žmonių, kurie geba reaguoti tik į frazes, o konteksto nemato“, – interviu DELFI teigė Lietuvoje viešėjęs garsus smuikininkas ir rašytojas Michailas Kazinikas.

Švedijoje gyvenantis rusų kilmės muzikantas penktadienį mugėje „Mokykla 2013“ pristatė savo sukurtą originalų mokymo būdą, kurį išbandė Rusijos, Bulgarijos pedagogai, yra minčių jį diegti ir Lietuvoje. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Švietimo viceministrė E.Tamošiūnaitė kovos prieš Lietuvą (20)

A.Lapinskas | delfi.lt, Čachovskio nuotr.

Prieš porą metų, 2011-ųjų rugsėjo pirmosiomis  dienomis į Palangą susitikti su Lietuvos premjeru Andriumi Kubiliumi netikėtai  atvyko Lenkijos premjeras Donaldas  Tuskas. Atvyko „ginti“ Lietuvos lenkų nuo „baisaus“ Lietuvos švietimo  įstatymo, pagal kurį buvo numatyta suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą, o  Lietuvos istoriją ir geografiją bei patriotinio ugdymo pagrindus dėstyti  lietuviškai.

Anot Lenkijos premjero ir jam talkinančių Lietuvos lenkų organizacijų,  įstatymo nuostatos diskriminavo Lietuvos lenkus, pažeidė mokinių teises bei  lygybės principus ir tapo lenkiškų mokyklų Lietuvoje pabaigos pradžia. Skaityti toliau

P.Tamošauskas. Lenkų frakcijos politikai vykdo nesąžiningą švietimo reformą Vilniaus mieste (11)

Prof. Povilas Tamošauskas

Po savivaldos rinkimų, susiformavus naujajai A.Zuoko valdančiajai daugumai, Vilniaus miesto švietimą patikėta tvarkyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijai: vicemeras švietimui Jaroslavas Kaminskis, administracijos direktoriaus pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė, švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Zbignievas Macijevskis.

Taigi, lenkų frakcijos politikams suteikta galimybė vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų 2010-2012 m. pertvarkos planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 1-1534. Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Kaip pilietiškumas gali padėti lietuviškumui (16)

Kas gali būti geriau, nei būti laimingam Tėvynėje – nuostabios gamtos, puikių žmonių ir turtingų papročių šalyje – Lietuvoje, gyventi vertybėmis, savo tautos kurtomis tūkstantmečiais, jaustis saugiai, apsuptam patikimų draugų bendruomenės, džiaugtis sveiku gyvenimu be kvaišalų, pasiekti gyvenimo skalsos mažiausiomis sąnaudomis? Visa tai mums duoda etninė kultūra.

Lietuvoje mes turime išskirtinę padėtį, nes etninės kultūros gyvybiška svarba ir būtinybė yra įtvirtinta įstatymais. Skaityti toliau

V.Rutkūnas. Etninė kultūra lieka mokyklos pogrindyje (11)

Valdas Rutkūnas, www.alkas.lt nuotr.

Kur slypi tautos išmintis, kur glūdi jos gyvybė? Kaip įvardyti patirtį, leidžiančią žmogui surasti tiesiausią kelią savo ir aplinkinių gerovei pasiekti? Tai etninė kultūra.

Nors mūsų etninę kultūrą tebegina Etninės kultūros valstybinės globos ir net Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, kuriame yra pasakyta, jog „valstybės pareiga išsaugoti ir puoselėti nacionalinės kultūros tapatumą, užtikrinant lietuvių kalbos apsaugą ir tęstinumą, globojant etninę kultūrą ir vietos tradicijas, saugant kultūros paveldą“, tačiau Švietimo ir mokslo ministerija per dvidešimtmetį lengvai įvedusi įvairių naujų pamokų, atlikusi ne vieną reformą, nieko esminio nenuveikė etninės kultūros srityje. Skaityti toliau

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (9)

Miglė Nargėlaitė, www.alkas.lt

Mes pamirštame savo mokyklas. Todėl vaikai jų nemėgsta. Ten jie uždaromi dvylikai metų kaip kokie broliai, juodvarniais lakstantys. Ten juos prižiūri pedagogai, kurie ne visada turi pašaukimą jais rūpintis. O mes mokyklas pamirštame. Vargu ar visi žinote, kokia svarbiausių pilietiškumui dalykų – istorijos ir literatūros – mokymo programa? Kiekvieno pilietiško žmogaus pareiga būtų žiūrėti į mokyklą net tada, kai neturite vaikų.

Šiandien skundžiamasi prasta švietimo sistema. Skaityti toliau