Už švietimo politikos formavimą ir jos įgyvendinimą atsakinga LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ignoruoja ilgametes problemas ir ieško populistinių sprendimų. Didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) siūlo peržiūrėti ir keisti švietimo sistemą iš esmės.
„Koronaviruso sukelta krizė apnuogino švietimo sistemos bėdas. Nukrito kaukės ir pasimatė absoliutus negebėjimas valdyti padėtį, aiškios politikos neturėjimas, Skaityti toliau
Spalio 16 d. pradėjo dirbti naujoji Lietuvos švietimo taryba (LŠT). Pirmajame posėdyje LŠT nariai rinko pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Pirmininke tapo Vilniaus universiteto profesorė dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė. Jos pavaduotoja išrinkta Rūta Krasauskienė – Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos viceprezidentė, Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė.
„Lietuvos švietimo taryba yra visuomenės balsas ir jis turi būti plačiai girdimas. Taryba turi ne tik išsakyti poziciją dėl švietimo politikos pokyčių, bet kartu būti ir pokyčių iniciatorė,“ – apie LŠT viziją kalbėjo dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė. Skaityti toliau
Paskutinįjį vasaros savaitgalį, rugpjūčio 23 d. 11 val., Klaipėdos universiteto Auloje (H. Manto g. 84), Lietuvos studentų sąjunga (LSS) jau jubiliejinį 20-ąjį kartą kvies valdžios atstovus, aukštojo mokslo ekspertus, studentijos lyderius bei studentus į iškilmingą konferenciją.
Pasveikinti LSS atvyks Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos pirmininkas Nerijus Varnas, sąjungos Alumnai. Skaityti toliau
Birželio 21 d., penktadienį, 11 val. Molėtų rajone, Alantoje, pradės darbą kasmetinis „Santaros-Šviesos“ suvažiavimas, truksiantis visą savaitgalį. 1954 metais lietuvių studentų išeivijoje sukurta organizacija nuo 1993-ųjų kasmet savo suvažiavimus rengia Lietuvoje.
Ir šių metų Santarą atidarys prezidentas Valdas Adamkus. Pokalbyje su išrinktuoju Lietuvos Respublikos prezidentu Gitanu Nausėda santariečiai aptars būsimą Lietuvos penkmetį. Suvažiavime taip pat bus svarstomi demokratijos ateities, politinių partijų turimų galių, Skaityti toliau
Prasidėjo mokslo metai.. Valdžios žmonės sveikino mokinius, mokytojus, studentus, dėstytojus ir džiugino įžvalga – švietimas labai, labai svarbus. Jais turėtume patikėti, nes švietimo sistema pradėta reformuoti dar neatkūrus valstybės. Per tris dešimtmečius tikrai buvo galima daug nuveikti. Juolab, kad pasiginčydami dėl detalių – dėl terbelių klasei ar mokiniui, dėl universitetų skaičiaus – politikai, o ne retai ir verslininkai, neblogai sutarė dėl reformų ar bent uždaromų universitetų pastatų.
Aišku, švietimo politikai, kaip ir kiti politikai, kartais pameluodavo, kartais jiems Skaityti toliau
Per dvylika metų nuo 2004-ųjų iki šiemet istorijos valstybinį brandos egzaminą laikančiųjų skaičius sumažėjo nuo maždaug 17,5 iki 10 tūkstančių. Todėl totalitarinio patriotizmo šalininkai šaukia: „Istorijos egzaminas turi būti privalomas!“ Panašu, kad jie nuoširdžiai tiki galimybe biurokratinės prievartos ir kontrolės priemonėmis atkurti disciplinos prestižą ir sustiprinti patriotinius jaunimo jausmus.
Matyt, panašūs socialinės inžinerijos atstovai, Švietimo ir mokslo ministerijoje šiomis dienomis strategavę Lietuvos piliečio ugdymo prioritetus, paskelbė: „Europos vertybių tyrimo duomenys, paskelbti 2012 m., Skaityti toliau
„Netikiu, kad patyčias viešoje erdvėje skatina siekis kelti visuomenės kultūros lygį. Man nuojauta kužda, kad tai daugiau komercinis ar net politinis interesas“, – teigia Nerijus Čepulis, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) Filosofijos ir psichologijos katedros vedėjas. Pasak jo, šiandien derėtų kalbėti ne apie medijų masiškumą, o apie jų raštingumą: medijų higieną, medijų dietą ir medijų ekologiją.
Filosofas, studijų programos Medijų filosofija socialiniai tinklai dėstytojas teigia, kad socialiniai tinklai atvėrė didesnes galimybes sužeisti kitą: „Tapo lengviau kenkti Skaityti toliau
Rugpjūčio 26 d. Lietuvos Edukologijos universitete (LEU) vyko Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) organizuojama konferencija „Mokinių pasiekimai. Ką turime daryti kitaip?“. Pagrindinė diskusijos tema: „Ko gero didžiausia švietimo sistemos yda yra tai, kad mokome (mokomės) to, ko nereikia, bet nemokome (nesimokome) to, ko reikia. Jeigu ir mokome (mokomės) to, ko reikia, tai būtinai taip, kaip nereikia…“
Man teko padėti organizuoti savivaldybių politikų diskusijas šiais klausimais ir pristatyti konferencijai jų pasiūlymus. Šaunu, jog pavyko iškelti aktualias problemas ir jų sprendimo būdus tiek ministerijos, savivaldybės kompetencijų ribose. Diskusijų metu buvo iškelta daugiau kaip dešimt aktualių problemų: nuo materialinės bazės iki tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Skaityti toliau
Stebėdamas, kaip sudaroma Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vadovybė, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Valentinas Stundys išreiškė abejonių dėl tinkamo tolesnės Lietuvos švietimo politikos formavimo.
“Pradedant pačiu ministru Dainiumi Pavalkiu, kurio žmona teisiama didelės vertės sukčiavimo byloje, baigiant visais keturiais siūlomais viceministrais, negalima susidaryti įspūdžio, kad ministerijos vadovybė bus kompetentinga, turinti autoritetą švietimo bendruomenėje, ko reikia siekiant pelnyti šios bendruomenės ir visuomenės pasitikėjimą. Skaityti toliau
Lapkričio 24 d., šeštadienį, 10 val., Seimo narys Rytas Kupčinskas ir asociacija „Lietuvos ir Latvijos forumas“ Seimo Konferencijų salėje (III r.) organizuoja V Lietuvos ir Latvijos forumo suvažiavimą.
Į suvažiavimą pakviesti įvairių institucijų atstovai diskutuos apie šiuolaikinio baltų regiono sampratą, jos įtvirtinimo viešojoje erdvėje svarbą ir iššūkius. Suvažiavime daugiausia dėmesio ketinama skirti žiniasklaidos, švietimo politikos klausimams, jaunimo organizacijų, pasienio rajonų glaudesnio bendradarbiavimo galimybėms. Skaityti toliau
Vilniaus meras Artūras Zuokas negali atsidžiaugti plačiai nuskambėjusia socialine provokacija su šarvuočiu, traiškančiu ne vietoje pastatytą automobilį. Regis, tanką meras vairuoja ir spręsdamas sostinės mokyklų problemas.
Lietuviškai mokyklai patalpų nėra
Spalio 2-ąją Vilniaus savivaldybės taryba svarstė, kaip pertvarkyti Antakalnio, Joachimo Lelevelio Skaityti toliau
Šiandien kovo 1 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Signatarų klubai išplatino pareiškimą dėl Ministro Gintaro Steponavičiaus vykdomos švietimo politikos.
Pareiškimas dėl LR Švietimo ir mokslo ministro p. G. Steponavičiaus vykdomos politikos
Šalies mokslo ir švietimo sektoriuje vis labiau ryškėja neigiami reiškiniai, virstantys pavojingomis tendencijomis. Ministru tapus p. G. Steponavičiui, pirmą kartą atkurtos nepriklausomybės laikotarpiu šios srities politika pradėta grįsti antivalstybiškai orientuotomis Lietuvos laisvosios rinkos instituto propaguojamomis ekonominio libertarizmo idėjomis. Skaityti toliau
