Įpusėjus birželiui fiksuojamas didelis profesinio mokymo populiarumas – šiemet norą mokytis rinkoje paklausaus amato bendrojo priėmimo sistemoje jau pareiškė beveik 6,4 tūkst. stojančiųjų, tai 40 proc. daugiau nei tokiu pačiu laiku pernai. 2019 m. birželio viduryje, siekdami mokytis profesinio mokymo įstaigose, buvo užsiregistravę 4,6 tūkst. stojančiųjų.
Tarp stojančiųjų populiariausios paslaugų asmenims, sveikatos priežiūros, inžinerijos ir inžinerinių profesijų sritys. Skaityti toliau
Abitūros egzaminų diskusijoje sprendimas priimtas: vyriausybė pasakė – egzaminai bus. Vis tik, nors padėtis atrodytų aiški, neatsakytų klausimų lieka beveik tiek pat kiek ir atsakytų. Mokytojų ir mokinių balsai garsėja, bet jie lieka sunkiai girdimi. Kas vyksta?
Kadangi esu gavęs daug kreipimųsi, paklausimų, atsakymų ieškojau diskutuodamas su švietimo ekspertais, analizuodamas mokslininkų nuomonę, teikdamas klausimus ministrui A. Monkevičiui, išklausydamas abiturientus ir mokytojus bei gilindamasis į pateiktus atsakymus. Apibendrindamas mane pasiekusią informaciją, dalinuosi man kilusiais probleminiais klausimais. Skaityti toliau
Už švietimo politikos formavimą ir jos įgyvendinimą atsakinga LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ignoruoja ilgametes problemas ir ieško populistinių sprendimų. Didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) siūlo peržiūrėti ir keisti švietimo sistemą iš esmės.
„Koronaviruso sukelta krizė apnuogino švietimo sistemos bėdas. Nukrito kaukės ir pasimatė absoliutus negebėjimas valdyti padėtį, aiškios politikos neturėjimas, Skaityti toliau
Sausio 27-ąją, Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje (Gimnazijos g. 3), nuo 10 val., bus įprasmintas Aukštųjų kursų įkūrimo šimtmetis. 1920-aisiais atidaryti Aukštieji kursai buvo pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo įstaiga, tapusi svarbiausiu žingsniu kuriant pirmąjį universitetą, kuriame buvo dėstoma lietuvių kalba. Šia proga Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje, kur lygiai prieš šimtą metų įvyko Aukštųjų kursų iškilmingas atidarymas, rengiamas minėjimas, konferencija ir simboliška universitetinių kursų tąsa XXI-ojo amžiaus kontekste – atviros dėstytojų pamokos gimnazijos moksleiviams. Skaityti toliau
Paaiškėjus faktui, kad po valdančiųjų reformos Sporto rėmimo fonde neliko vietos daugelį metų sveiką gyvenseną ir fizinį aktyvumą propaguojančioms organizacijoms, švietimo ministerijos viceministrė Kornelija Tiesnenytė kaltina nevyriausybininkus nemokšiškumu rašyti paraiškas. Nors dešimtmečius paraiškų kokybė tiko sugriauto Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo ekspertams ir šalyje aiškiai jaučiamos sukurti sveikos gyvensenos papročiai, užauginusios tūkstantines bendruomenes ir klubinę NVO sistemą, ministerija visa tai griaudama bando savo nekompetenciją maskuoti nepagrįstais kaltinimais. Skaityti toliau
Gegužės 9 d., ketvirtadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje bus pristatyta inžinieriaus, socialinių (ekonomikos) mokslų daktaro, istoriko ir kraštotyrininko Jono Rudoko knyga „Juozo Tūbelio laikai“. Knygos pristatyme dalyvauja knygos autorius, dr. Danutė Blažytė-Baužienė, Apolinaras Vytautas Grigas, renginį moderuoja istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė.
Tai pirmoji knyga apie Juozą Tūbelį – Lietuvos valstybės (1918–1940 m.) kūrėją, reformatorių, organizavusį žemės ūkio ir švietimo ministerijas, 8 metus vadovavusį vienai pačių svarbiausių – finansų ministerijai, o 1929–1938 metais buvusį Ministru Pirmininku. Skaityti toliau
Švietimo ir mokslo ministerija, švelniai tariant, stebina – su streikuojančiais mokytojais net nebandė sėstis prie derybų stalo. Todėl įpusėjus trečiai mokytojų streiko savaitei, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas su streikuojančiais mokytojais ir juos remiančiais tėvais trečiadienį priešpiet be kvietimo atvyko į ministeriją pasiryžę neišeiti iš jos, kol nebus pasiektas susitarimas.
Švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė ministerijoje pasirodė apie 17 val. ir į kalbas nesileido. O jos laukusiems mokytojams pasakė, Skaityti toliau
Kylant studijų kokybės kartelei, gerai studijoms pasirengę stojantieji noriai renkasi studijas Lietuvoje, daugėja motyvuotų jaunuolių, siekiančių tapti mokytojais, mažėja stojamųjų balų kontrastai tarp didžiųjų miestų ir regionų, rodo šiandien paskelbti galutiniai bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai.
„Šiemetinis priėmimas dar kartą parodė, kad Lietuvos jaunimas supranta aukštesnės priėmimo į studijas kartelės nustatymo priežastis – abiturientai lieka Lietuvoje ir renkasi stipriausias aukštąsias Skaityti toliau
„Vienybė težydi“ – didelėmis baltomis raidėmis-kaladėlėmis šviečia užrašas Vilniuje prie Neries. Paskutiniai himno žodžiai, lyg malda-užkeikimas-priesakas… Ne šiaip sau, „vardan tos“. Sunkiausiai įvykdomas paliepimas, Kudirkos ir kitų to meto šviesuolių giliausias troškimas. Ko jau ko, o vienybės šioje tautoje šiandien nė su žiburiu neieškok. Veikiau priešingai – apkalbos, išmoningos patyčios, kandi kritika, pagieža, nepasitikėjimas, net neapykanta, gausiai liejama visai nepažįstamiems savo tautiečiams, nesivaržant reiškiama įnirtingai maigant klavišus, rečiau – iš padilbų gyvai. Skaityti toliau
Pasirodžiusioje „Darbo grupės pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių institutų veiklos kokybės gerinimo parengti ataskaitoje“ visus lituanistinius institutus siūloma sujungti į vieną Humanitarinių tyrimų centrą. Pasak ataskaitos, šitaip „būtų sprendžiami esminiai valstybei tautos tapatybės ir identiteto plėtojimo, lietuviškojo bei europietiškojo pilietiškumo stiprinimo uždaviniai“, o institutų sutelkimas į vieną centrą turėtų būti siejamas su tyrimų infrastruktūros atnaujinimu ir pan. Apskritai susidaro įspūdis, kad darbo grupė įsitikinusi, jog bendros institucijos sukūrimas Skaityti toliau
Vasario 2 d. 10 val. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ (Laisvės pr. 5, Vilnius) prasideda didžiausia Baltijos šalyse mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Studijos“. Tris dienas truksiančios parodos metu lankytojai galės vienoje vietoje susipažinti su profesiniu mokymu, koleginėmis ir universitetinėmis studijomis, su darbo rinkoje vyraujančiu specialistų poreikiu, bus kviečiami savarankiškai priimti su ateities planavimu susijusius sprendimus.
Šiemet studijų paroda užims tris ekspozicijų sales, Skaityti toliau
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė įsakymu patvirtino Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą, skirtą pradiniam, pagrindiniam ir viduriniam ugdymui. Pagal naują programą mokyklose bus pradėta dirbti nuo kitų mokslo metų.
„Programa parengta atsakingai, atsižvelgus į mokslininkų, sveikatos specialistų nuomonę, mokslinių tyrimų duomenis, sveikatos statistiką, taip pat derinant su Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, Skaityti toliau
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius šiandien, gegužės 6 d., apdovanojo tarptautinio jaunimo epistolinio rašinio konkurso nacionalinio etapo laureatus. Jau 45-ąjį kartą Pasaulinės pašto sąjungos rengiamame konkurse šiemet Lietuvai atstovaus Kretingos pranciškonų gimnazijos auklėtinis Linas Daugėla. Skaityti toliau
Vasario 3 d. įvykęs reikalavimus pernai įteikusių švietimo profesinių sąjungų atstovų susitikimas Vyriausybėje rezultatų nedavė. Nepavyko susitarti nei dėl vieno iš reikalavimų vykdymo.
Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus ir Finansų ministerijos atstovė sukritikavo Švietimo ir mokslo ministerijos parengtus siūlymus reikalavimams įgyvendinti.
Profesinės sąjungos dėjo visas pastangas, kad būtų išvengta streiko, net buvo atšauktas sausio pabaigoje planuotas streikas. Skaityti toliau
Nuo 2016 m. sausio 1 d. didės visų mokytojų atlyginimai, toliau bus finansuojamas neformalusis švietimo krepšelis bei fondas pedagogams, dėl pensinio amžiaus paliekantiems švietimo sistemą, o penkiose savivaldybėse bus išbandoma eksperimentinė Mokymo lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika. Tokias žinias mokytojams iš visos Lietuvos pateikė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, trečiadienį dalyvavusi Jungtinės švietimo profesinių sąjungų atstovybės organizuojamame kongrese „Švietimo politika – link socialinio sprogimo“.
„Mūsų tikslas – minimalią mokytojų atlyginimų koeficientų „šakučių“ ribą pakelti iki vidurkio. Seimo Švietimo ir mokslo kultūros komitetui pateikėme siūlymą į kitų metų biudžetą įrašyti eilutę, Skaityti toliau
Švietimo ir mokslo ministerija praneša, kad iki rugsėjo 21 d pratęsiamas laikas teikti kandidatūras Meilės Lukšienės premijai gauti. Premija siekiama įprasminti švietimo reformos pradininkės habilituotos daktarės Meilės Lukšienės atminimą ir skatinti jaunus pedagogus aktyviai įsitraukti į švietimo plėtotės darbus.
Apdovanojimus gali gauti švietimo darbuotojai ne vyresni nei 35 metų. Paraiškas apdovanojimui gauti gali siūlyti patys asmenys, švietimo įstaigų vadovai, švietimo įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios įstaigos, mokytojai, mokiniai, tėvai ir jų įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, švietimo asociacijos. Skaityti toliau
Švietimo ir mokslo ministerija planuoja plėsti mokinių pasirenkamuosius dalykus ir sudaryti daugiau galimybių mokiniams, kurių gimtoji kalba ne lietuvių, mokytis gimtosios kalbos. Per šiuos mokslo metus planuojama parengti bendrųjų programų projektus pasirenkamiesiems gimtųjų kalbų dalykams. Numatoma, kad jau nuo 2016 m. rugsėjo II–X klasių mokiniai, kurie mokosi mokyklose lietuvių mokomąja kalba, turės galimybę mokytis lenkų, rusų ir kitų savo gimtųjų kalbų. Jiems bus skiriamos 2 pamokos per savaitę. Skaityti toliau
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė patvirtino brandos darbo – naujo Lietuvoje mokinių kompetencijų ugdymo ir pasiekimų vertinimo įrankio – programą. Numatoma, kad brandos darbą 12 klasės mokinys gali rinktis nuo 2017-2018 mokslo metų. Jis nebus privalomas, abiturientas taip pat laisvai galės pasirinkti temą iš bet kurio vidurinio ugdymo programos dalyko. Tikimasi, kad brandos darbo rezultatų įskaitymas stojantiesiems į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas bus numatytas tvirtinant įsakymą dėl Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2018 m. tvarkos. Skaityti toliau
Mokslo metai neilgės. Tokį sprendimą priėmė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
„Susitikau su mokinių ir pedagogų organizacijomis, mokyklų bendruomenėmis, socialiniais partneriais – visi beveik vienbalsiai pasisako už tokią mokslo metų trukmę, kokia yra dabar“, – sako ministrė.
Pasak ministrės A. Pitrėnienės, šiuo metu nesame tinkamai pasirengę mokslo metų ilginimui. Geriau pasirūpinti, Skaityti toliau
Po to, kai Darbo partija paskelbė, kad atšaukia savo ministrą Dainių Pavalkį iš švietimo ir mokslo ministerijos vadovo pareigų, Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad yra prasčiau dirbančių ministerijų ir paminėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Premjeras Algirdas Butkevičius D.Pavalkiui priekaištų neturėjo.
Prezidentės patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ teigė, jog Darbo partijos inicijuojamas švietimo ir mokslo
Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė Seime vykusioje diskusijoje apie valstybinių brandos egzaminų sistemos tobulinimą skaitė pranešimą „Nacionalinė brandos egzaminų sistema: problemos ir priemonės sistemai tobulinti“.
Viceministrė pabrėžė, kad nuo 2016 m. planuojama įvesti brandos darbą, kuris būtų prilyginamas mokykliniam brandos egzaminui. Brandos darbas – vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinio Skaityti toliau
Per 1,5 tūkst. pedagogų pasirašė peticiją, kuria piktinasi dvejus metus rengiamu Pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programos projektu.
„Pasisakome prieš naująją Švietimo ir mokslo ministerijai tvirtinti parengtą Pagrindinio ugdymo „Lietuvių kalbos ir literatūros“ programą, tiksliau – prieš literatūriniam ugdymui skirtą jos dalį.
“Programoje literatūra susiaurinama iki kultūros istorijos žinių šaltinio ir tautinio pasakojimo perteikimo priemonės. Skaityti toliau
„Pro Patria“ apie lietuviškos tautinę mokyklos istorija kalbasi su LMA nariu akademiku, baltistu, buvusiu Lietuvos Švietimo ministru, prof. Zigmu Zinkevičium.
– Esate sakęs, kad dabartinė mokykla ugdo piliečius, o tarpukario mokykla ugdė patriotus. Papasakokite plačiau apie patriotinį ugdymą tarpukariu.
– Aš mokiausi Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje. Tai buvo ypatinga gimnazija. Tokių Lietuvoje buvo nedaug. Ten buvo tikra lietuviška patriotinė dvasia iki pat sovietų valdžios atėjimo. Skaityti toliau
