Žymos archyvas: švietimo ekspertai

T. Bakučionis. Prezidentės teisėkūros „varnelė“ arba kam skambina paskutinis skambutis (6)

Tomas Bakučionis | Asmeninė nuotr.

Kelis pastaruosius metus stebiu situaciją, kuomet vos ne kiekvienas eterį gaunantis viešas kalbėtojas manosi esąs švietimo ekspertas. Tai gali būti nekilnojamo turto verslo atstovas, politikas, bankininkas ir dar dievaži kas. Švietimo ekspertais tampa ir „olialia“ mamytės bei tėveliai, kurie nesibodi mokytojams nurodinėti, kokius „pedagoginius metodus“ šie privalą taikyti mokydami jų nepakartojamus ir talentingus vaikučius – tikrus deimančiukus. Tokia padėtis dar labiau devalvuoja ir taip jau prestižo nebeturinčią mokytojo profesiją. Todėl manau, kad praėjusį sekmadienį apie 6 tūkstančius piliečių (policijos vertinimu) sutraukęs mokytojų streiko palaikymo mitingas tikrai negali būti paskutinis ir mokytojų darbo užmokesčio tema toli gražu nebėra pagrindinė mokytojų protesto bangoje. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Švietimo viceministrė E.Tamošiūnaitė kovos prieš Lietuvą (20)

A.Lapinskas | delfi.lt, Čachovskio nuotr.

Prieš porą metų, 2011-ųjų rugsėjo pirmosiomis  dienomis į Palangą susitikti su Lietuvos premjeru Andriumi Kubiliumi netikėtai  atvyko Lenkijos premjeras Donaldas  Tuskas. Atvyko „ginti“ Lietuvos lenkų nuo „baisaus“ Lietuvos švietimo  įstatymo, pagal kurį buvo numatyta suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą, o  Lietuvos istoriją ir geografiją bei patriotinio ugdymo pagrindus dėstyti  lietuviškai.

Anot Lenkijos premjero ir jam talkinančių Lietuvos lenkų organizacijų,  įstatymo nuostatos diskriminavo Lietuvos lenkus, pažeidė mokinių teises bei  lygybės principus ir tapo lenkiškų mokyklų Lietuvoje pabaigos pradžia. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lietuvos įstatymai tik su Lenkijos aprobacija? (2)

Anatolijus Lapinskas |DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

2011 m. lapkričio 28 dieną, paskelbus Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų grupės tautinių mažumų švietimo klausimams aptarti Lenkijos pusės atskirąjį komunikatą, net nesulaukę Lietuvos pusės pareiškimo, jam puolė pritarti gana įtakingais tapę „Lietuvos lenkiškų mokyklų tėvų atstovai“ (Przedstawiciele Rodziców Szkół Polskich na Litwie), paskelbę savąjį pritarimo Lenkijos nuomonei pareiškimą.

Apskritai, to galima buvo ir tikėtis. Lietuvos pusės analogišką dokumentą, pasirašytą viceministro Vaido Bacio ir pasirodžiusį vieną dieną vėliau, sunku nuginčyti, nes jame duota tokia išsami ekspertinė Lietuvos lenkų švietimo analizė, Skaityti toliau

Lietuvos švietimo ekspertai nepasidavė beatodairiškam Lenkijos politikų spaudimui (0)

Lietuvos Švietimo viceministras Vaidas Bacys

Lapkričio 29 d. Lietuvos švietimo ekspertai, apibendridami Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų darbo grupės veiklą, pareiškė nematantys priežasčių kodėl turėtų būti atšauktas šių metų kovo 17 d. priimtas ir liepos mėnesį įsigaliojęs, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Lenkijos Respublikos politikų kritikuojamas, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (žr. žemiau visą pareiškimo tekstą).

Lapkričio 29 pareiškimą dėl Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų susitikimų taip pat paskelbė ir Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Teigiamai įvertinusi rugsėjo 4 dieną Lenkijos ir Lietuvos ministrų pirmininkų sprendimu sudarytos Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų grupės, Skaityti toliau

D.Tuskas: keisti Švietimo įstatymą (5)

Kaip praneša Lenkijos žinių agentūra PAP, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas laiške Lietuvos premjerui Andriui Kubiliui pareiškė, kad dvišalės švietimo ekspertų darbo grupės darbo rezultatai neatrodo patenkinami ir pasiūlė Lietuvai keisti Švietimo įstatymą.

Šis Lenkijos premjero laiškas yra atsakas į Lietuvos Vyriausybės vadovo ankstesnį laišką, Skaityti toliau

I.Gasperavičiūtė. Esminės Lenkijos lietuvių švietimo problemos (2)

Prieš dešimtmetį pradėta Lenkijos švietimo reforma Lenkijos lietuviams pasirodė esanti katastrofiška. Tuo metu nebuvo atsižvelgta į tautinių mažumų specifiką ir poreikius. Todėl iki 1999 metų nusistovėjęs lietuvių mokyklų tinklas ėmė griūti. Beje, reikia paminėti, kad nuo 1988 metų, kai įsikūrė lietuviškos klasės Krasnagrūdos mokykloje, vėliau Krasnave, tas mokyklų tinklas tik plėtėsi. Taigi nuo 1999 metų visur: tiek Punsko valsčiuje, tiek Seinų, tiek Krasnapolio, imta ne tik planuoti uždarinėti lietuvių mokyklas, bet palaipsniui buvo tai įgyvendinama. Todėl lietuviai aktyviai ėmėsi ginti paskutines savo mokyklas. Tokia buvo Lenkijos lietuvių švietimo plėtros strategijos atsiradimo pradžia. Minėtoji strategija turėjo išgelbėti lietuvių švietimą: užtikrinti optimalų lietuviškų mokyklų tinklą, tinkamą ir kokybišką egzaminų organizavimą, reikiamus vadovėlius. Skaityti toliau