Žymos archyvas: švietimas

PPAR su kolegija gerins studentų praktinius įgūdžius (0)

panevezys.lt nuotr.

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai (PPAR) su Panevėžio kolegija pradėjo įgyvendinti projektą „Praktika – studijų kokybės garantas“, kuriam skirta daugiau kaip 300 tūkst. Eur ES lėšų. Projekto trukmė 2 metai.

PPAR ir kolegijos tikslas – didinti studentų praktikos kokybę, kad įgytų pačių naujausių žinių ir gebėjimų, padedančių pereiti iš švietimo į darbo rinką.

Įgyvendinant projektą net 700 kolegijos studentų atliks sumaniąją praktiką įvairiose Panevėžio regiono įmonėse ir organizacijose. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Profesorius ir vabalėliai (3)

Marius Kundrotas | Asmeninio albumo nuotr.

Būrys pradinukų žaidė žalioje vasaros pievoje. Triukšmingos gaudynės truko jau pusvalandį, o vaikai įraudusiais žandais dar buvo kupini jėgų. Tik Audrius gulėjo kniūbsčias, pasirėmęs rankomis, tarsi bandydamas įžiūrėti, kaip auga žolė.

– Žiūrėkite! Sprakšys! – staiga sušuko stebėtojas. Vaikai supuolė, tikėdamiesi išvysti kažką įdomaus.

– Tik pamanykit! Kažkoks vabalas! – vyptelėjo ilgšis Benas. Audrius šypsodamasis apvertė gyvąjį radinį aukštyn pilvu. Šis spragtelėjo, persivertė ore ir žybt – atsistojo ant kojų. Skaityti toliau

G. Karosas. Gerų Valstybės atkūrimo jubiliejaus metų! (3)

Kultūros ministerijos atstovai įteikia apdovanojimą Gintarui Karosui Europos parko edukacijos centre | asmeninė nuotr.

2018-aisiais pasitinkame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Simbolinė data yra gera proga kalbėti apie esmines valstybės bėdas ir sunkumus, su kuriais dabar susiduriama. Besidžiaugdami deklaruojama laisve, deja, turime konstatuoti ir gilią krizę, kurioje atsidūrusi mūsų valstybė. Krizė yra dvasinė arba ideologinė. Piliečių nepasitikėjimas savo valstybe yra jos padariniai – nusivylimas ir masinė emigracija svetur.

Turime taiką. Be jokios abejonės, tuo visi galime džiaugtis ir tai didžiulė vertybė, kurią pasiekė ne visos iš priespaudos išsivadavusios Europos tautos. Turime tam tikrą demokratinę sistemą, Skaityti toliau

Prezidentė pasirašė Profesinio mokymo įstatymą (0)

Prezidentė pasirašė Profesinio mokymo įstatymą | Pixabay nuotr.

Gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Profesinio mokymo, Švietimo, Užimtumo, Mokslo ir studijų, Viešųjų įstaigų įstatymų pataisas, kurios atvers kelią profesinio mokslo pertvarkai. Prezidentės inicijuotomis pataisomis bus keičiama mokymo sistema, profesinio mokymo įstaigų valdymo bei finansavimo tvarka, bus įvedami nauji kokybiniai reikalavimai ugdymui.

Po pertvarkos, visos profesinės mokyklos taps viešosiomis įstaigomis. Tai įtrauks verslą ir savivaldybes į ugdymo procesą, o mokyklos turės galimybę teikti įvairesnes Skaityti toliau

Emigracijos mažinimas: reikalinga politinė atsakomybė (1)

KTU diskusija „Kaip susigrąžinti 3 milijonus?“ | A.Didžgalvio nuotr.

Lietuva jau nebėra trijų milijonų šalis – Statistikos departamento duomenimis, nuo 1990 m. šalies gyventojų skaičius sumažėjo 23 proc. Emigracija glaudžiai susijusi su įvairiomis sritimis – ekonomika, švietimu, kultūra, sveikatos apsauga ir kitomis, tad norint problemą spręsti būtina įvertinti visų sričių veiksnius ir kovoti su jungtiniais iššūkiais.

Neužtenka kaltę suversti nedarbo lygiui ar mažiems atlyginimams – priežasčių yra ir kituose politikos laukuose.

Kad sprendimų reikia, abejonių nekyla niekam. Skaityti toliau

Universitetų tarybos apsisprendė dėl aukštųjų mokyklų jungimo (0)

studentai1_smm.lt

Universitetų tarybos kartu su senatais priėmė sprendimus dėl dalyvavimo Seimo ir Vyriausybės siūlomoje valstybinių universitetų tinklo pertvarkoje ir juos pateikė Švietimo ir mokslo ministerijai. Dauguma jų sutiko su siūlymais jungtis ir dabar veikiantys 14 valstybinių universitetų persitvarkytų į 9.

Aukštųjų mokyklų tarybos patvirtino, kad Vilniuje Mykolo Romerio universitetas prisijungs prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Šiaulių universitetas prisijungs prie Vilniaus universiteto. Kaune susijungs Vytauto Didžiojo universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas ir Lietuvos edukologijos universitetas. Skaityti toliau

VDU mokslininkai kuria programinę įrangą, atpažįstančią lietuvių kalbą neribotai (2)

VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Kompiuterinės lingvistikos centro mokslininkas, Informatikos fakulteto docentas dr. Darius Amilevičius | asmeninė nuotr.

Lietuvių kalbos puoselėjimui šalies mokslininkai pasitelkia moderniausias inovacijas – skaitmeninės humanitarikos ir dirbtinio intelekto technologijas. ES lėšomis finansuojamas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) tyrėjų projektas „Semantika 2“ siekia sudaryti sąlygas verslui, viešajam sektoriui ir visuomenei naudotis novatoriškomis kalbos technologijomis, tokiomis kaip automatinis šnekos pavertimas tekstu ir socialinių tinklų analizė.

Projekte „Semantika 2“ humanitarinių mokslų,  informatikos ir teisės srities mokslininkai kuria sprendimus, kuriais siekiama išsaugoti lietuvių kalbos aktualumą technologijų taikyme, Skaityti toliau

Lietuvos ketvirtokų skaitymo pasiekimai pranoksta tarptautinį vidurkį (0)

tes.com nuotr.

Kaip parodė gruodžio 5 d. skelbiamas PIRLS (angl. Progress in International Reading Literacy Study) tyrimas, Lietuvos ketvirtokų skaitymo pasiekimai per penkerius pastaruosius metus smarkiai pagerėjo – Lietuva iš 26-os šoktelėjo į 16-ą poziciją ir mūsų šalies rezultatas (548 taškai) yra aukštesnis už PIRLS skalės vidurkį (500 taškai).

Lietuvoje šiame tyrime dalyvavo 4 317 ketvirtos klasės mokinių iš 195 bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose ugdymas vyksta lietuvių, lenkų arba rusų kalba. Skaityti toliau

J. Augutis. Dėl investicijų į universitetus ir dėstytojų bei tyrėjų atlyginimų didinimo (1)

Prof. Juozas Augutis | vdu.lt nuotr.

Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) pakartotinai atkreipia dėmesį į tai, kad Valstybė investuoja į Universitetinį aukštojo mokslo sektorių visiškai nepakankamai. Stabilių, tęstinių ir pakankamų Valstybės investicijų į Universitetų veiklas nebuvimas pakerta universitetų pamatines galimybes kurti inovacijas šalies ekonomikai ir socialinei sferai, pritraukti jaunus žmones studijuoti Lietuvos universitetuose, vykdyti mokslu grįstas studijas, ugdyti absolventus turinčius pilnavertes šiuolaikines kompetencijas, gebančius produktyviai dirbti valstybės labui šiandien ir ateityje, skleisti žinias visuomenei.

Skaityti toliau

Lietuvių kalba įtraukta į naują Airijos užsienio kalbų mokymo strategiją (0)

URM nuotr.

Gruodžio pradžioje Airijos švietimo ministro Ričardo Brutono (Richard Bruton) pristatytoje naujoje Airijos užsienio kalbų mokymo strategijoje 2017–2026 metams ir jos įgyvendinimo plane lietuvių kalba paskelbta viena iš 4 prioritetinių užsienio kalbų bendrojo lavinimo mokyklose.

Lietuvos Respublikos ambasados Dubline, Švietimo ir mokslo ministerijos aktyvaus bendradarbiavimo su Airijos švietimo ir ugdymo departamentu dėka jau ateinančiais mokslo metais pirmajame Airijos vidurinių mokyklų lygmenyje moksleiviams, kurių gimtoji kalba yra lietuvių, Skaityti toliau

Druskininkuose lankėsi Švietimo ir mokslo ministrė (0)

Gruodžio 8 d., Druskininkuose apsilankiusi Lietuvos respublikos Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė kartu su savo delegacija bei Lietuvos Respublikos Seimo nariu Zenonu Streikumi susitiko su Druskininkų savivaldybės vadovais bei specialistais ir aptarė svarbius klausimus.

„Švietimas ir toliau išlieka prioritetine sritimi. Mums visiems, Druskininkų savivaldybės ir šveitimo įstaigų vadovams kaip ir mokinių tėvams svarbu ne tik mokymo kokybė, bet ir mokyklą baigiančio jaunuolio pasiruošimas gyvenimui. Iš mokyklos jaunuoliai turi išeiti ne tik įgavę žinių, bet ir pasiruošę rinktis gyvenimo kelią. Tik tuomet jie patys galės rinktis tęsti studijas ar įsilieti į Skaityti toliau

Pasirengimo Europos Vadovų Tarybai centre – „Brexit“ derybos (0)

Europos vadovų taryba | lrp.lt nuotr.

Trečiadienį, gruodžio 13 d., europarlamentarai kartu su Europos Komisijos pirmininko pirmuoju pavaduotoju Fransu Timermansu (Frans Timmermans) ir ES „Brexit“ vyriausiuoju derybininku Mišeliu Barnieriu (Michel Barnier) aptars pasirengimą 14-15 d., Briuselyje, vyksiančiai Europos Vadovų Tarybai. Tikėtinos temos – gynyba, socialinė politika, švietimas, migracija ir „Brexit“.

Europarlamentarai vertins, ar Europos Komisijos ir Jungtinės Karalystės derybininkai pasiekė pakankamai pažangos derindami JK pasitraukimo iš ES sąlygas tokiose srityse kaip piliečių teisės, Šiaurės Airijos ir Airijos Skaityti toliau

Seimo nariai susirūpino dėl K.Donelaičio memorialo būklės ir lietuvių kalbos mokymu Karaliaučiaus krašte (1)

Kristijono Donelaicio memorialinis muziejus | mab.lt nuotr.

Gruodžio 6 d. bendrame Seimo Švietimo ir mokslo bei Kultūros komitetų posėdyje ypatingas dėmesys buvo skirtas kaimyninėse valstybėse esantiems istoriniams Lietuvai svarbiems dalykams Karaliaučiaus krašte – šiuo metu taip vadinamoje Rusijos administruojamoje Kaliningrado srityje.

Komitetų nariai išreiškė gilų susirūpinimą dėl taisytinos Kristijono Donelaičio memorialo Tolminkiemyje (dabar vadinamuose Čistyje Prudy, Kaliningrado sr.) būklės. Anot K.Donelaičio draugijos pirmininko Gintaro Skamaročiaus, iki šiol neturėta aiškaus Skaityti toliau

Valstybės istorinės atminties komisija reiškia susirūpinimą dėl Lietuvos istorijos mokslinių tyrimų ir jų viešinimo (2)

Lietuvos istorija | Alkas.lt nuotr.

Seimo Valstybės istorinės atminties komisija kartu su Lietuvos universitetų ir mokslo bei tyrimų institucijų atstovais istorikais svarstė mokslinių tyrimų sovietmečio ir partizaninio karo tematika būklę. Posėdyje buvo iškelti ir bendresni istorijos mokslo situacijos Lietuvoje klausimai, esamos problemos.

Komisija nutarė kreiptis į Seimo Švietimo ir mokslo komitetą su prašymu išnagrinėti ir įvertinti šias problemas:

– istorijos ir pilietinio ugdymo dalykų turinio būklę bei mokymo perspektyvas bendrojo ugdymo įstaigose; Skaityti toliau

Panevėžiečiai kviečia susimąstyti, kokia iš tiesų yra šalies regioninė politika? (0)

Lietuva | Pixabay nuotr.

Kandidatų į Lietuvos Respublikos Seimą egzaminavimas, „Saldumynai šeštadieniais“, laimės ekonomika – vienos populiariausių idėjų, pasiūlytų nacionalinei iniciatyvai „Idėja Lietuvai“. Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (KTU PTVF) idėja iš kitų 1358 išsiskiria tuo, jog apima didžiąją dalį projekto kategorijų ir yra nukreipta būtent į Lietuvos regionus.

Besirengiant atkurtos Lietuvos 100-mečio minėjimui, Universiteto bendruomenė pasiūlė net 11 idėjų. Įvykus balsavimui, svarbiausia, labiausiai patikusia ir reikšmingiausia idėja, Skaityti toliau

Universitete nėra vietos „senukams“? Netiesa, kurią griauna būtinybė mokytis visą gyvenimą (0)

Studentai_breziniai.darbas_ktu.lt

Noras mokytis visą gyvenimą – vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių žmogaus asmeninį ir profesinį tobulėjimą. Jis ne tik užtikrina specialisto konkurencingumą darbo rinkoje, bet kartu skatina sumanios visuomenės augimą. Vis dėlto Lietuvoje vis dar giliai įsišaknijęs įsitikinimas, kad mokosi ir studijuoja tik jaunuoliai, nors aukštosiose mokyklose stebimas vyresnio amžiaus studentų skaičiaus augimas.

Skaityti toliau

Radiniai Gedimino kalne nulėmė naujo Lietuvos nacionalinio muziejaus kultūros istorijos vakarų ciklo temą (1)

Zigmanto Sierakausko ir Apolonijos Dalevskytės jungtuvių žiedas. Rastas sukilėlio kape ant Gedimino kalno 2017 m. liepos 26 d. Įrašas vidinėje pusėje: „Zygmónt Apolonija 11 Sierpnia / 30 Lipca 1862 r.“. Lietuvos nacionalinis muziejus | K. Stoškaus nuotr.

Nuo lapkričio 30 d., iki balandžio 5 d., Lietuvos nacionalinis muziejus, siekdamas supažindinti visuomenę su 1863–1864 metų sukilimu ir jo dalyviais, kviečia į ketvirtadienio kultūros istorijos vakarus, kurių metu istorikai, archeologai, menotyrininkai, antropologai į tą patį istorinį įvykį pažvelgs iš skirtingų žiūros taškų.

Per vienuolika Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyksiančių ketvirtadienio vakarų, supažindinsime Jus su naujausiais carinės tvirtovės ant Gedimino kalno tyrinėjimais, su dramatiškais įvykiais Lukiškių aikštėje bei Skaityti toliau

Pirmą kartą paskirta lituanistinio švietimo mokytojo premija atiteko Gruzijoje dirbančiam lietuviui (0)

Vidas Kavaliauskas | Asmeninė nuotr.

Švietimo ir mokslo ministerija pirmą kartą skiria premiją lituanistinio švietimo mokytojui (dėstytojui), dirbančiam ne Lietuvoje. Pirmuoju laureatu išrinktas Gruzijos technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovas ir lietuvių kalbos dėstytojas prof. Vidas Kavaliauskas. 

„Sveikinu ir didžiuojuosi  pirmuoju šios premijos laureatu. Apie mokslinius profesoriaus darbus, jo skleidžiamą charizmą, pritraukiančią studentus mokytis lietuvių kalbos, plačiau domėtis lietuvių kultūra, girdime ir Lietuvoje, ir Gruzijoje. Profesoriaus atliekamas darbas svarbus ne tik lietuvių kalbos plėtrai Skaityti toliau

J. Litvinaitė: Pažymiai moksleivių nedomina (15)

Jūratė Litvinaitė | asmeninė nuotr.

Mokinių asmenybės branda, individualias galimybes atitinkantys mokymosi pasiekimai bei sparti pažanga – pagrindiniai sėkmingos mokyklos veiklos rezultatai. Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja – ekspertė, Bendrojo ugdymo tarybos narė bei „Šviesos“ istorijos vadovėlių bendraautorė Jūratė Litvinaitė pastebi, kad pastaruoju metu sparčiai kinta šiuolaikiniams moksleiviams priimtini motyvacijos būdai ir savirealizacijos samprata, todėl, ekspertės nuomone, būtina keisti esamą ugdymo sistemą. Skaityti toliau

Rytoj „Litexpo“ atidaroma švietimo paroda „Mokykla“ (0)

„Litexpo“ paroda Mokykla | smm.lt nuotr.

Lapkričio 24–25 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks 7-oji švietimo inovacijų paroda „Mokykla“. Parodos atidarymas lapkričio 24 d. 10.30 val.

Mokyklų vadovus, savivaldybių atstovus, mokytojus ir švietimo politikus sutelks pagrindinis parodos renginys – „Nekonferencija švietimo tema“. Pirmą kartą parodoje veiks savivaldybių ir mokyklų bei atvirų pokalbių erdvės – penktadienį stenduose ir trumpais pranešimais savivaldybės ir mokyklos pristatys savo patirtis, o šeštadienį lankytojai kviečiami dalyvauti pokalbiuose aktualiais mokyklos gyvenimo klausimais. Skaityti toliau

Aukštojo mokslo pertvarka. Kur link judame? (5)

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas | ASU nuotr.

Viešumoje lyg ir nutilus kalboms apie aukštojo mokslo pertvarką, pagal kurią šalyje turėtų kone perpus sumažėti valstybinių universitetų, darbai ir derybos pačių aukštųjų mokyklų „virtuvėje“ nesiliauja, o kai kur jau įgauna apčiuopiamas formas.

Bene pirmieji ėmęsi derybinio proceso ir pertvarkos darbų – Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Vytauto Didžiojo (VDU) universitetai savo krypties nekeičia – ASU lygiateisiškumo pagrindu, išlaikant autonominį ir vientisą darinį (akademiją), pasiryžęs jungtis su VDU.

Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip Lietuvoje perdirbama nafta? (video) (1)

„Mokslo sriuba“: kaip Lietuvoje perdirbama nafta? | LRT.lt nuotr.

Savo kasdienybę sunkiai įsivaizduotume be benzino, asfaltuotų kelių, dantų pastos, dažų, plastikinių pakuočių, sintetinių drabužių. Ką bendro turi šie mums įprasti gaminiai?

Ogi visiems jiems pagaminti naudojami naftos produktai, gaunami naftos perdirbimo metu. Pasaulyje yra daugiau nei 600 naftos perdirbimo gamyklų, o vieną iš jų galime rasti ir mūsų šalyje.

Skaityti toliau

Baigiantiems mokyklas palankūs ilgai laukti lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pokyčiai (0)

Egzaminai | suduvis.lt nuotr.

Šių metų mokinių gaigsiančių mokyklas ir laikysiančių lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, laukia palankūs pakeitimai – autorius, atskleidžiančius rašinio temą, bus galima laisvai pasirinkti iš visų lietuvių kalbos ir literatūros programoje nurodytų privalomų autorių. Pakeitimas įsigaliojo švietimo ir mokslo ministrei įsakymu pakeitus Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programą.

Per egzaminą prie kiekvienos temos bus pateikiamas trijų arba keturių autorių sąrašas, bet nuo šiol iš jo nebebus privalu pasirinkti vieno, tai bus tik rekomendacija. Rašydamas literatūrinį rašinį, Skaityti toliau

A. Antanaitis. Laikas keisti pagrasomąjį toną pristatant VLKK politiką visuomenei (video) (13)

Audrys Antanaitis | Alkas.lt nuotr.

Kalba, pasakyta Lietuvos Respublikos Seime, prisistatant kandidatu į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pareigas 2017-11-14 d.

Gerbiamieji Seimo nariai,

Valstybinė Lietuvių Kalbos Komisija – tai įstaiga, sprendžianti Valstybinės lietuvių kalbos politikos įgyvendinimo klausimus. Trijuose komisijos darbo baruose – kalbų politikos, kalbos norminimo bei sklaidos ir švietimo – šiandien įžvelgiu  šiuos svarbiausius uždavinius: Skaityti toliau

Įvyks mokslinė konferencija „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“ (1)

Įvyks mokslinė konferencija „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“. Plakatas | Lietuvos istorijos instituto nuotr.

Lapkričio 9 d., ketvirtadienį, Vilniuje,  Signatarų namuose, Lietuvos istorijos institutas kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, kviečia dalyvauti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtoje moksliniėje konferencijoje – „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“.

Nepriklausomos Lietuvos valstybės ištakų tyrimai paprastai apsiriboja politiniu ar tautiniu aspektu, politinėmis ir ideologinėmis priešpriešomis, lyderių vaidmeniu kuriant valstybę. O koks buvo modernėjančios XIX a. pabaigos – XX a. pradžios visuomenės santykis su Lietuvos valstybės projektu? Dvylika Lietuvos istorikų pristatys mažai dėmesio šalyje sulaukusias ar iki šiol visai neaptartas temas bei problemas, Skaityti toliau

Profesinės mokyklos į rinką išleidžia tūkstančius specialistų, bet neužtikrina verslo poreikių (0)

smm.lt nuotr.

Profesinio mokymo sistema kasmet į darbo rinką išleidžia po 30 tūkst. specialistų, tačiau verslas nuolat kartoja, kad jiems trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Pirmą kartą švietimo ir mokslo ministerijos parengta profesinio mokymo būklės apžvalga atskleidžia, kad šiam mokymui trūksta kokybės, didelis darbo rinkos ir regionų poreikių neatitikimas, finansavimo efektyvumo trūkumas, programų dubliavimas.Profesiniame mokyme yra 1118 programų, pagal jas rengiama 558 įvairių kvalifikacijų. Skaityti toliau

Kada bus keliamos žadėtos studentų stipendijos? (4)

Lapkričio 6 dieną, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS), kartu su Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo švietimo ir mokslo komitetą, siekdami priminti, kad 2014 metų lapkričio 14 dieną tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos studentų sąjungos buvo pasirašytas ketinimų protokolas dėl studentų paramos didinimo.

Rašte skirtame Lietuvos Respublikos Seimo švietimo ir mokslo komitetui pabrėžiama, kad esminis susitarimas tarp šalių – atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, siekti, kad iki 2018 m. studentams skatinti skiriamos valstybės lėšos, palyginti su 2014 m. vienam Skaityti toliau

Vyks R. Čepaitienės ir Ž. Mikailienės knygos apie paveldą „Pasaulis prasideda čia“ pristatymas (0)

R.Cepaitienes knyga Pasaulis prasideda čiaLapkričio 10 d., 18 val. Vilniaus miesto savivaldybės centrinėje bibliotekoje (Žirmūnų g. 6). vyks Lietuvos istorijos instituto vyresniosios mokslo darbuotojos, profesorės Rasos Čepaitienės ir istorikės dr. Živilės Mikailienės knygos „Pasaulis prasideda čia: paveldo ugdymo principai mokyklinio amžiaus vaikams“ pristatymas.

„Džiugina ypač didelis autorių dėmesys interpretaciniam paveldo aspektui, kurio įgūdžių stokoja su mokyklinio amžiaus vaikais dirbantys suaugusieji. (…) Mokykliniai vadovėliai ilgą laiką buvo (o istorijos disciplinos ‒ išliko iki šiol) infantilia enciklopediška Skaityti toliau

„Šiaurės licėjus“ įsikūrė istoriniame pastate (0)

Pastatas iš sodo pusės | „Šiaurės licėjus“ nuotr.

Istorinė XX a. pradžios vila sostinės Žvėryno rajone, kur anksčiau buvo įsikūrusi Italijos ambasada, turi naują veidą – mokslo metus čia pasitiko privati mokykla „Šiaurės licėjus“, veikianti pagal suderintą Lietuvos ir Šiaurės šalių ugdymo programą.

„Mokykla auga ir šiemet pasitinka jau trečius mokslo metus. Su gausėjančiu būriu moksleivių ir naujomis klasėmis ieškojome ypatingos vietos – mokymosi atradimams palankios aplinkos, kuri būtų ir miesto centre, ir gamtos apsuptyje. Skaityti toliau

ES paramą Švietimo ir mokslo ministerija perskirsto ir nukreipia į švietimo pertvarką (0)

zum.lt

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), įvertinusi ankstesnės Vyriausybės suplanuotų 2014-2020 m. ES fondų investicijų tikslingumą ir atitikimą šalies prioritetams, perskirsto ES paramą. Šios lėšos nukreipiamos į pradėtas bendrojo ugdymo, aukštojo mokslo ir profesinio mokymo pertvarkas.

„ES lėšų panaudojimo tempą lemia šiuo metu vykdomos kompleksinės švietimo pertvarkos. Peržiūrėdami dar anos Vyriausybės suplanuotas ES investicijų lėšas, sutelkiame dėmesį į ilgalaikę investicijų naudą. Todėl vienu metu spaudžiame ir akseleratorių, ir stabdį. Skaityti toliau