Žymos archyvas: švietimas

Mokinių pasiekimams gerinti mokykloms jau šiemet numatomi papildomi 12 mln. eurų (0)

Švietimas | emokykla.lt nuotr.

180 bendrojo ugdymo mokyklų nuo šio rudens turėtų gauti tikslines valstybės lėšas ugdymo kokybei gerinti: startuoja vadinamasis kokybės krepšelis. Jam finansuoti iš ES struktūrinių fondų 2 metams numatoma skirti per 24 mln. eurų.

Šios lėšos daugiausia bus skiriamos 5–8 klasių mokinių pasiekimams gerinti: konsultacijoms ir kitai mokymosi pagalbai, ugdymo aplinkai gerinti, tiriamajai ir kūrybinei mokinių veiklai rengti, taip pat mokytojų kvalifikacijai tobulinti ir kt. Skaityti toliau

S. Spurga. Rugpjūčio mėnesį vėl padidėjo emigracija iš Lietuvos. Spėkite, kodėl? (6)

Uzsienio lietuviai studentai

Švietimo ir aukštojo mokslo reformos pagaliau pasiekė savo tikslus – besimokančiųjų Lietuvoje sparčiai mažėja. 2009 m. Lietuvoje buvo 3 mln. gyventojų ir 200 tūkst. besimokančiųjų, šiuo metu 2,8 mln. (sumažėjo 7 proc.) gyventojų ir tik 115 tūkst. besimokančiųjų (sumažėjo 40 proc.).

Po mokyklos baigimo niekur (nei į profesines, nei į kolegijas, nei į universitetus) nestojančiųjų Lietuvos abiturientų dalis padidėjo nuo 19 proc. 2014 m. iki 31 proc. 2018 m. Bet tai yra Lietuvos institucijų duomenys. Daugelis jaunimo išvyko studijuoti į užsienį. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lenkų ministras užsimiršo kur esąs… (17)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Lietuvoje skelbiama, kad Lietuvos Lenkijos santykiuose – auksinis ruduo, tie santykiai esą šilti, kaip ir pats ruduo. O juk dar pernai Lenkijos užsienio reikalų ministras Vitoldas Vaščykovskis (Witold Waszczykowski) trankėsi perkūnais Lietuvos adresu.

„Nekartosime 1990-ųjų dešimtmečio klaidos, kai nesutvarkėme tam tikrų dalykų santykiuose su Lietuva. Turiu mintyje lenkų tautinės mažumos statusą, kai buvo užmiršti lenkų mažumos klausimai, kuriuos mūsų kaimynai sprendžia be gailesčio ir laiko ten gyvenančius lenkus trečios rūšies žmonėmis. Lietuvoje lenkai tiesiog yra persekiojami, neturi savo atstovų įstatymų leidybos institucijose“. Skaityti toliau

Vilniaus universitetas kviečia nemokamai mokytis užsienio kalbų (7)

pixabay.org nuotr.

Vilniaus universiteto Filologijos fakultete (VU FLF) rugsėjo pabaigoje prasidės aštuoni neformaliojo švietimo – mokymosi visą gyvenimą kalbų kursai. Visi VU bendruomenės nariai ir kiti besidomintys kviečiami užsirašyti į juos ir mesti sau iššūkį.

Universitete nemokamai galima mokytis estų, gruzinų, kroatų, latvių, rumunų, slovėnų, turkų ir vengrų kalbų, dėstomų gimtakalbių dėstytojų ir lietuvių specialistų. Skaityti toliau

E. Sarkanas. Mokančių už studijas ne tik, kad nesumažėjo, bet dar ir padaugėjo (1)

Eigirdas Sarkanas | vdu.lt nuotr.

Studentų priėmimas baigėsi, sutartys su aukštosiomis mokyklomis pasirašytos, nauji mokslo metai prasidėjo, studentams buvo žadėtas nemokamas bakalauras, tačiau mokančių už studijas ne tik, kad nesumažėjo, bet dar ir padaugėjo.

Dar 2017 metų kovo 13 d. buvo patvirtintas LR Vyriausybės programos įgyvendinimo planas, kuriame numatytas nemokamos aukštojo mokslo bakalauro studijos, įgyvendinimo laikas – 2018 metų I ketvirtis, atsakinga institucija – Švietimo ir mokslo ministerija. Skaityti toliau

Užsienio ekspertai vertins Lietuvos mokslo veiklą (0)

smm.lt nuotr.

Prasideda tarptautinis ekspertinis Lietuvos mokslo vertinimas – visų šalies mokslo institucijų veiklą įvertins užsienio ekspertai. Per 60 užsienio ekspertų įvertins 30 šalies mokslo ir studijų institucijų (14 valstybinių universitetų, 3 nevalstybinius universitetus, 13 mokslinių tyrimų institutų). Lietuvos mokslo veiklai siekiama taikyti tarptautinius kokybės standartus.

„Tarptautinis ekspertinis mokslo vertinimas sudarys sąlygas objektyviai pamatyti, kokią vietą Lietuvos mokslo ir studijų institucijų atliekami moksliniai tyrimai užima Skaityti toliau

Lietuva patenka tarp šalių, kuriose yra mažiausia vidurinio išsilavinimo neįgijusių žmonių (2)

smm.lt, A. Žuko nuotr.

Lietuvoje suaugusiųjų, neįgijusių vidurinio išsilavinimo, skaičius yra vienas mažiausių lyginant su EBPO šalimis. Tik 9 proc. 25–64 metų žmonių Lietuvoje neturi vidurinio išsilavinimo, tačiau įgyto išsilavinimo atotrūkis tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių žmonių yra vienas didžiausių Europoje.

Tokie duomenys skelbiami Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) kasmetinėje apžvalgoje „Education at a Glance“ („Žvilgsnis į švietimą“), kuri šiemet itin didelį dėmesį skiria socialinio teisingumo problematikai. Skaityti toliau

Pratybų sąsiuviniai mokiniams nėra būtini, mokykla turi aiškiai susitarti su tėvais (1)

smm.lt nuotr.

Švietimo ir mokslo ministerija dar kartą primena: pratybų sąsiuviniai nėra privalomi. Ar naudoti pratybas, nusprendžia pati mokykla arba mokytojas. Mokykla, prieš priimdama sprendimą, turi tartis su mokinių tėvais.

„Mokytojai turėtų pasvarstyti, ar pratybų pildymas lavina dabartinių mokinių mąstymą, vaizduotę, ar tikrai geriau įtvirtina vieno ar kito dalyko žinias. Nereikėtų apsiriboti pratybų sąsiuviniais, kurie, galbūt galima ir taip pasakyti, yra nueinančio laikmečio reliktas. Kodėl neparinkus mokiniams įdomesnių, šiuolaikiškesnių ir naudingesnių užduočių, Skaityti toliau

Švietimo konferencijoje kalbėta apie laukiančius iššūkius (0)

 Švietimo konferencijoje kalbėta apie laukiančius iššūkius | Ignalinos r. savivaldybės nuotr.

Rugpjūčio 29 d., Ignalinos rajono savivaldybės administracijoje vyko rajono švietimo įstaigų vadovų rudeninė konferencija. Buvo aptartos prasidėjusių mokslo metų naujovės ir galimi iššūkiai jas pritaikant, pateikti Švietimo ir mokslo ministerijos apibendrinti duomenys apie švietimo padėtį ir mokyklų pasiekimus, kalbėta, kokius darbus mokyklų vadovai turėjo atlikti iki rugsėjo pirmosios.

Pagrindinė naujųjų mokslo metų naujovė – pradėtas taikyti naujas mokyklų finansavimo modelis ir įvestas etatinis mokytojų užmokestis, taip pat pradedančiojo mokytojo etatas bei „kokybės krepšelis“, numatant papildomas lėšas mokinių pasiekimams gerinti. Skaityti toliau

G. Navaitis. Ką ruošia Lietuvos švietimo sistema? (5)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prasidėjo mokslo metai.. Valdžios žmonės sveikino mokinius, mokytojus, studentus, dėstytojus ir džiugino įžvalga – švietimas labai, labai svarbus. Jais turėtume patikėti, nes švietimo sistema pradėta reformuoti dar neatkūrus valstybės. Per tris dešimtmečius tikrai buvo galima daug nuveikti. Juolab, kad pasiginčydami dėl detalių – dėl terbelių klasei ar mokiniui, dėl universitetų skaičiaus – politikai, o ne retai ir verslininkai, neblogai sutarė dėl reformų ar bent uždaromų universitetų pastatų.

Aišku, švietimo politikai, kaip ir kiti politikai, kartais pameluodavo, kartais jiems  Skaityti toliau

Lietuvos ir Lenkijos švietimo ministrės aptarė tautinių mažumų švietimą abejose šalyse (5)

Lietuvos Švietimo ministrės J. Petrauskienės susitikimas su Lenkijos švietimo ministre Ana Zalevska | smm.lt nuotr.

Rugpjūčio 31 d., penktadienį Lietuvos švietimo ministerijoje vyko švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės susitikimas su Lenkijos švietimo ministre Ana Zalevska (Anna Zalewska), kuriame  aptarė tautinių mažumų švietimą abejose šalyse, taip pat pasikeista profesinio mokymo patirtimi.  Lenkijos delegaciją domino Lietuvos patirtis iš esmės pertvarkant profesinio mokymo sritį, nes šioje kaimyninėje šalyje taip pat planuojami pokyčiai šioje srityje.

Susitikime pabrėžtas tikslas, kad abiejų šalių tautinių mažumų mokyklų mokiniai vienodai gerai mokėtų valstybinę ir gimtąją kalbas. Skaityti toliau

Kauno rajono mokyklos žengia atsinaujinimo keliu (0)

Kauno rajono mokyklos žengia atsinaujinimo keliu | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

„Mūsų tikslas – gera mokykla, kurioje yra saugi aplinka, geras emocinis klimatas, kūrybingi mokytojai, todėl užsibrėžėme atnaujinti visas ugdymo įstaigas“, – kalbėjo meras Valerijus Makūnas trečiadienį Domeikavos gimnazijoje vykusioje Kauno rajono švietimo įstaigų vadovų konferencijoje.

Švietimui – biudžeto milijonai

Sparčiai augančio rajono vadovas pastebėjo, kad kasmet švietimo reikmėms skiriama daugiau kaip pusė savivaldybės biudžeto lėšų. Skaityti toliau

Švietimo būklė: geresni pasiekimai, bet išlieka dideli skirtumai tarp mokyklų (0)

smm.lt nuotr.

Lietuvos mokinių bendrieji mokymosi rezultatai tarptautiniame kontekste išlieka gana vidutiniški, tačiau pagerėjo pradinukų skaitymo rezultatai, matematikos ir gamtos mokslų mokymosi pasiekimai aukštesni už tarptautinį vidurkį, padidėjo ikimokyklinio ugdymo prieinamumas, daugiau vaikų ėmė lankyti neformaliojo švietimo būrelius – tokie pagrindiniai pastarųjų 3 metų švietimo pasiekimai išryškėjo atlikus švietimo būklės analizę, kuri šiandien pristatyta visuomenei. Skaityti toliau

Ant politinio prekystalio – lietuvių kalba (22)

respublika.lt nuotr.

Siekis sumenkinti lietuvių kalbos vartojimą bando įsišaknyti net įstatymais. Du Seimo nariai: Jaroslavas Narkevičius ir Rita Tamašunienė pateikė Seimui projektą, kad kitakalbiai lietuvių kalbos egzaminą ir toliau laikytų „su nuolaidomis“, o dar geriau, jei teisiškai būtų įvesta tvarka, kad gausiai tautinių mažumų gyvenamose vietovėse lietuvių kalba mokyklose nebūtų privaloma.

2011 m. priimtas įstatymo projektas, pagal kurį buvo apsispręsta pereiti prie vieningo lietuvių kalbos egzamino Skaityti toliau

16-tuose Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose – net 28 pasaulio šalių atstovai (0)

LEU nuotr.

Vilniuje, Lietuvos edukologijos universitete (LEU) salėje) nuo liepos 31 d. vykstančiuose 16-tuose Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose šiemet dalyvauja net 100 dalyvių –  kitakalbiai ir užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai  iš 28 pasaulio šalių: Australijos, Kanados, Argentinos, Filipinų, Japonijos, Kinijos, Nyderlandų ir kt.

Kursų dalyviai mokosi lietuvių kalbos, susipažįsta su Lietuvos kultūra, istorija, keliauha po Lietuvą.  Jau šešioliktus metus rengiami lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai vyks iki rugpjūčio 29 d. Skaityti toliau

Švietimo ir mokslo ministrė mokytojams negali paaiškinti, kokie pokyčiai jų laukia (0)

mokytoja.mokiniai_smm.lt

Rugpjūčio 22 d. Seime vykusioje diskusijoje iš įvairių rajonų suvažiavę mokytojai kėlė klausimus švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei dėl įvedamo etatinio mokytojų apmokėjimo, pagal kurį jau nuo šios rugsėjo 1-osios keisis algų skaičiavimo mokytojams tvarka. Ministrė iki šiol negali paaiškinti, kodėl vieniems mokytojams algos kils, o kitiems – mažės.

„Mokyklose jaučiama įtampa dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo – darbuotojai nežino, koks realiai jis bus nuo šios rugsėjo 1-osios. Skaityti toliau

Kaip padėti vaikams naujus mokslo metus pasitikti be streso? (0)

tes.com nuotr.

Grįžimas į mokyklą po vasaros atostogų mažiesiems nebūtinai asocijuojasi su džiugiomis akimirkomis ir susitikimu su klasės draugais. Pasikeitęs dienos ritmas, padidėjęs atsakomybių kiekis, ribotas laisvalaikis – veiksniai, lemiantys kiekvieno mūsų emocinę ir psichologinę būseną, ypač vaikų. Kaip padėti vaikams suvaldyti poatostoginį stresą?

Psichologė Šarūnė Vienė pabrėžia, jog atostogos siejasi su malonumais ir poilsiu, todėl grįžimas į sustyguotą kasdienybę pradeda kelti nemalonius pojūčius. Skaityti toliau

D. B. Puchovičienė: Daugėja iš Lietuvos išvykti norinčių moksleivių (10)

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija | vytautodidziojo.vilnius.lm.lt nuotr.

„Šie žodžiai man baisiau mirties“, – apie jauno žmogaus pasirinkimą išvykti sako Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė Danutė Bronė Puchovičienė. Gimnazijos, kuri turi tokį galingą patriotinį užtaisą iš praeities. Šią gimnaziją, beje, pirmąją lietuvišką gimnaziją Vilniaus krašte, daugiau nei prieš šimtą metų įkūrė Vasario 16-osios Nepriklausdomybės Akto signatarai Mykolas Biržiška ir Jonas Basanavičius.

– Vyresniųjų klasių moksleivių apklausa parodė, kad 82 proc. jų pasiruošę emigruoti pirma pasitaikiusia proga. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Politinės oligarchijos žydintys sodai (5)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės besibaigiančios epochos  vienas svarbiausių („raktinių“) žodžių buvo „oligarchai“, tiksliau – „kova su oligarchais“. Retas neigtų, kad tai buvo tiksli valstybės didžiausios blogybės ir negalios diagnozė, kurią tik patvirtino  teismą pasiekusi stambiausia atkurtos nepriklausomybės laikų politinės korupcijos byla.

Tačiau per patį kovos su oligarchais įkarštį  liko neįvertintas vienas  įdomus, stačiai simboliškas Kovo 11-osios Lietuvos raidos įvykis: laimingą klestinčių  Seimo Skaityti toliau

Ką reikėtų žinoti mokytojams ir tėvams dėl Mokslo metų pradžios šventės (0)

Rugsėjo 1-oji | Irmos Raščiūtės nuotr.

Šiemet Mokslo ir žinių diena – rugsėjo 1-oji – bus šeštadienį. Kaip informavo Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), mokslo metų pradžios šventė nukeliama į artimiausią darbo dieną – rugsėjo 3-ąją, pirmadienį. Tačiau, kaip skelbia ŠMM, susitarusios mokyklos bendruomenėje ir suderinusios su savivaldybe ar kitais mokyklos savininkais, mokslo metų pradžios šventę mokyklos gali surengti ir šeštadienį, rugsėjo 1-ąją.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI), siekdama, kad būtų išvengta įvairaus įstatymų traktavimo numatomais dvejopais šventės pasirinkimų atvejais, primena kai kurias Darbo kodekso nuostatas. Skaityti toliau

V. Bubnys: Be tautiškumo mes sergame (15)

Vytautas Bubnys | respublika.lt nuotr.

Šiandien minima Tarptautinė tautos diena. Ar Tautos diena išlaikiusi aktualumą šiame globalizmo idėjų laike? – klausėme rašytojo, prozininko, dramaturgo Vytauto Bubnio.

– Esame nusiritę giliai į Tautos nykimo duobę. Daug ką esame praradę. Reiktų daug pagalvoti apie pastaruosius dešimtmečius – kažkada žmones trėmė prievarta, o kas šiais laikais žmones ištremia iš Lietuvos, jau atgavus nepriklausomybę? Daugelis pakėlė galvas ir išskrido į Vakarus ieškoti geresnio gyvenimo. Suprantu, atsiveria vartai ir norisi labai daug ką pamatyti, sužinoti, pabendrauti, – tai labai gražu, kita vertus, Tautos dalies praradimas kasmet vis auga. Skaityti toliau

Jaunieji geografai Kanadoje iškovojo aukso ir sidabro medalius (0)

Lietuvos geografų olimpiadoje Kvebeke (Kanada) | lmnc.lt nuotr.

Liepos 31–rugpjūčio 6 dienomis Kvebeke, Kanadoje vyko 15-oji tarptautinė geografijos olimpiada.

Vilniaus licėjaus mokinys Domantas Kuryla iškovojo aukso medalį ir apgynė savo titulą – aukso medaliu tarptautinėje geografijos olimpiadoje jis buvo apdovanotas ir pernai.

Sidabro medalius parsiveža Vilniaus licėjaus mokinys Tomas Sinkevičius ir Kauno technologijos universiteto gimnazijos mokiniai Vincas Vosylius ir Mindaugas Dženkaitis. Skaityti toliau

Tarptautinėje chemijos olimpiadoje Lietuvos mokiniai iškovojo tris bronzos medalius ir pagyrimo raštą (0)

Lietuvos mokiniai tarptautinėje Chemikų olimpiadoje Slovakijoje ir Čekijoje | lmnsc.lt nuotr.

Tarptautinėje chemijos olimpiadoje, liepos 19–29 dienomis vykusioje Bratislavoje (Slovakija) ir Prahoje (Čekija), bronzos medalius pelnė vienuoliktokai Justas Terentjevas iš Kauno technologijos universiteto gimnazijos (mokytoja Birutė Maciulevičienė), Lukas Supragonas iš Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijos (mokytoja Gitana Barauskė) bei Rokas Vilnius Šidlauskas iš Vilniaus licėjaus (mokytoja Rasa Žemaitaitienė). Pagyrimo raštas skirtas Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientui Mindaugui Dženkaičiui (mokytoja Birutė Maciulevičienė). Skaityti toliau

Iš tarptautinės fizikos olimpiados – su sidabro ir bronzos medaliais ir pagyrimo raštais (0)

Tarptautinės fizikų olimpiados Lisabonoje dalyviai | lmnsc.lt nuotr.

Liepos 21–29 dienomis 49-ojoje tarptautinėje fizikos olimpiadoje, vykusioje Lisabonoje, Portugalijoje, Lietuvos komandos atstovai iškovojo vieną sidabro ir du bronzos medalius bei du pagyrimo raštus.

Sidabro medalį olimpiadoje pelnė dvyliktokas Emilis Kaziukėnas iš Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos (mokytoja Rita Morkaitienė). Bronzos medaliais apdovanoti dvyliktokai Kristijonas Samuolis iš Kauno technologijos Skaityti toliau

Siūloma stiprinti ugdymą valstybine kalba tautinių bendrijų mokyklose (video) (3)

Audronius Ažubalis | Alkas.lt nuotr.

Liepos 24 d. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Agnė Bilotaitė ir Audronius Ažubalis pristatė Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama, kad tautinių bendrijų mokyklose būtų užtikrintas platesnis, o tuo pačiu ir kokybiškesnis ugdymas valstybine kalba. Anot pataisų teikėjų, tokio projekto rengimą paskatino siekis labiau integruoti Lietuvoje gyvenančias tautines bendrijas į valstybės socialinį, politinį ir ekonominį gyvenimą. Kalba yra svarbus integruojantis veiksnys, turintis įtakos tautinėms bendrijoms priklausančių asmenų įsiliejimui į darbo rinką ir visuomeninį gyvenimą ir mažinantis jų atskirtį. Skaityti toliau

Kaunas imasi neįprasto sprendimo: kviečia dėstytojus dirbti mokyklose (1)

Mokiniai ir mokytoja gamtoje | vstt.lt nuotr.

Šiandienos demografinė situacija ir aukštojo mokslo permainos kelia naujus iššūkius: visoje šalyje stebimas aukštųjų mokyklų dėstytojų poreikio mažėjimas, o mokyklose – kvalifikuotų specialistų stygius. Kaunas turi sprendimą, kuris padės spręsti abi bėdas. Universitetų dėstytojams siūloma persikvalifikuoti į mokytojus ir siekti mokyklų vadovų pareigų. Tai reikštų didesnį uždarbį ir galimybę vertingai perteikti savo patirtį bei žinias, o mokiniams užtikrintų turiningesnį ir rezultatyvesnį mokymosi procesą.

Skaityti toliau

Kaune kyla pirmoji per Nepriklausomybės metus naujai statoma mokykla (0)

Kaune statoma nauja mokykla | emokykla.lt nuotr.

Šių metų Rugsėjo 1-oji šimtams kauniečių taps išskirtine švente: vienu iš sparčiausiai augančių miesto mikrorajonų laikomuose Romainiuose duris atvers pirmoji ir kol kas vienintelė per Nepriklausomybės laikotarpį naujai pastatyta valstybinė mokykla. Moderniai įrengtoje mokykloje laukiami priešmokyklinių ir 1-4 klasių mokiniai iš viso Kauno.

Šiuolaikiškas dviejų aukštų pastatas su jaukiomis erdvėmis bei ramia aplinka iškilo pušyne, adresu Romainių g. 28. Dabar čia intensyviai vyksta vidaus apdailos ir aplinkos tvarkymo darbai. Viską planuojama pabaigti iki vasaros pabaigos. Skaityti toliau

V. Radžvilo likimą patyrė ir kita profesorė (1)

Rasa Čepatienė | I. Sidarevičiaus nuotr.

„Vakaro žinios“ neseniai rašė apie tai, kaip 200 studentų kreipėsi į Vilniaus universiteto vadovybę, prašydami išlaikyti universitete profesorių Vytautą Radžvilą. Pasirodo, profesoriaus atvejis ne vienintelis, kai iš universiteto išprašomi ilgus metus čia dirbę, tačiau nepatogūs akademikai.

Prieš metus panašioje situacijoje atsidūrė ir tuometinė profesorė Rasa Čepatienė, kai po beveik 20 metų darbo VU Istorijos fakultete galiausiai teko palikti einamas pareigas. Ji neslepia, tokį apsisprendimą nulėmė universitete susikūrusi nemaloni atmosfera, kai arba turi būti „savas“, arba tupėti „žemiau žolės“, Skaityti toliau

R. Čepaitienė. Birželio sukilimui atminti (3)

Rasa Čepaitienė | asmeninė nuotr.

„Vienybė težydi“ – didelėmis baltomis raidėmis-kaladėlėmis šviečia užrašas Vilniuje prie Neries. Paskutiniai himno žodžiai, lyg malda-užkeikimas-priesakas… Ne šiaip sau, „vardan tos“. Sunkiausiai įvykdomas paliepimas, Kudirkos ir kitų to meto šviesuolių giliausias troškimas. Ko jau ko, o vienybės šioje tautoje šiandien nė su žiburiu neieškok. Veikiau priešingai – apkalbos, išmoningos patyčios, kandi kritika, pagieža, nepasitikėjimas, net neapykanta, gausiai liejama visai nepažįstamiems savo tautiečiams, nesivaržant reiškiama įnirtingai maigant klavišus, rečiau – iš padilbų gyvai. Skaityti toliau

Moksliniams tyrinėjimams ir naujausių idėjų įgyvendinimui planuoja skirti 100 mlrd. eurų (1)

zum.lt

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) kviečia Lietuvos mokslininkus, įmones ir kitus suinteresuotus asmenis aktyviai įsitraukti svarstant naują 2021-2027 ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“, kurios projektą pristatė Europos Komisija. Šiai programai planuojama rekordinė 100 mlrd. eurų suma.
 
„Siekiame, kad naujoji programa svariai papildytų Lietuvos nacionalinį finansavimą ir mūsų mokslo ir inovatyvaus verslo atstovams būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos joje dalyvauti. Tad raginame suinteresuotus dalyvius aktyviai įsitraukti į programos svarstymus“ Skaityti toliau