Žymos archyvas: šventvietė

Ventos regioniniame parke rasta žiemgalių šventvietė (4)

Rasta žiemgalių šventvietė | Ventės reg. parko nuotr.

Tikrinant legendą apie „nugrimzdusią bažnyčią“, aprašytą Vykinto Vaitkevičiaus knygoje „Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija“, Ventos regioniniame parke, ties Krioklio upeliu, buvo atlikti archeologiniai žvalgymai ir aptiktas žiemgalių kapinynas arba baltiška šventvietė.

Radimvietė yra labai gražioje Ventos regioninio parko dalyje, primenančioje amfiteatrą. Jos apačioje yra neužšąlantis šaltinis. Iš kitos pusės šią vietą juosia Ventos upė su „bedugne“ sietuva. Pasak kraštotyrininko Egidijaus Jaramino, Skaityti toliau

Ten, kur degė šventoji baltų ugnis (3)

K. Ivanovaitės nuotr.

Nuo seno mūsų protėviai kūreno šventąją ugnį. Vietos, kuriose buvo atliekamos šios apeigos dabar vadinamos šventvietėmis arba alkais, alkvietėmis. Apie šias vietas tautosakoje yra daug padavimų, pasakojančių, jog ten, kur būdavo deginama šventoji ugnis, ten būdavo aukojamos ir aukos baltų dievybėms. Vėlyviausi padavimai aiškina, jog alkvietėse žmonės ir kariuomenė „alko“ nuo bado…

Gražutės regioniniame parke gausiausiai paplitusi alkviečių grupė yra alkakalniai. Tai rodo kartografiniai duomenys (senovėje alku buvo laikytas ir medis, ir upė, ir ežeras Skaityti toliau

L. Litvinavičius. Panieka (nuotraukos, video) (5)

L. Litvinavičius. Panieka | Autoriaus nuotr.

Švenčionių rajone, Rakštelių kaime, Švento ežere yra pusiasalis-šventvietė vadinamas Alku. Mūsų protėviams, o ir mums, tai ypatinga, šventa vieta kurioje bendraujama su dievais ir su savo sąžine.

Bet 2017 metais ši vieta, sakyčiau, buvo išniekinta, pastačius prie kelio, ties rodykle į šventvietę, kryžių. Kryžių buvo galima pastatyti 100 ar 1000 metrų į vieną ar kitą pusę, bet ne, reikėjo statyti būtent ties senovės šventviete.

Gyvename 21-me amžiuje, bet metodai liko tie patys – sunaikinti, užgožti, sumenkinti, Skaityti toliau

Š. Šimkus. Gyvoji religija: atsišaukimas prieš sekuliarizmą (7)

V. Balkūno nuotr.

Prieš pradėdamas noriu išsyk pasakyti, kad asmeniškai nepažįstu Jono ir Inijos Trinkūnų, tačiau labai vertinu jų indėlį gaivinant baltiškąją religiją (čia ir toliau vartosiu šį žodį, mat „tikyba“ ir ne kas kita, kaip ta pati wiara, o ir pats žodis neapima kertinių religijos prasmių; čia gal vertėtų pagalvoti apie kokį visai kitonišką naujadarą?..), be jų ir be „Romuvos“ nebūtų ir šio straipsnio, iš viso, neturėtume apie ką kalbėti ir kur kreipti savąją mintį; pro atsižiojusią sekuliarizmo bedugnę jie sugebėjo išnešti būdą patirti dieviškumą lietuviškai. Tad viliuosi, kad šis straipsnis bus Skaityti toliau

Šventojoje bus atnaujintas Že­mai­čių al­kas (nuotraukos) (2)

Žemaičių alkas | rengėjų nuotr.

Turistų pamėgtas Šventojoje ant kopos, netoli sveikatingumo centro „Energetikas“, esantis Žemaičių alkas bus atnaujintas.

Žemaičių alkas tai religinę ir astronominę reikšmę turintis statinys ant kopos sudarytas iš 12 ąžuolinių stulpų. Alko stulpai įkasti taip, kad pagal saulės metamus šešėlius būtų galima nustatyti baltų kalendorines šventes. Šis statinys ant kopos Žemaičių kultūros draugijos Palangos skyriaus pastangomis buvo įrengtas 1998 m. pagal archeologų aptiktą viduramžių (XIV-XV a.) Palangoje ant Birutės kalno buvusios dangaus šviesulių stebyklos statinio tyrimų duomenis.  Tautodailininkų išdrožti ir su baltų dievais kurybiškai susieti stulpai skirti: Perkūnui, Aušrinei, Žemynai, Austėjai, Ondeniui, Skaityti toliau

Žemaičių muziejuje „Alka“ – išaugęs lankytojų skaičius (0)

Žemaičių muziejus "Alka" | Rengėjų nuotr.

Augantis lankytojų skaičius Žemaičių muziejuje „Alka“ rodo žmonių domėjimąsi istorine bei kultūrine praeitimi, materialinėmis bei dvasinėmis vertybėmis.  Tad pirmiausiai reiktų apžvelgti, iš kur kilo žodis „muziejus“ ir kokią vietą jis užima šiandieniniame gyvenime.

Dar Antikos laikais atsirado pirmieji muziejai. Žodis „muziejus“, išvertus iš graikų kalbos, reiškia „mūzų būstinė arba Skaityti toliau

V. Tumėnas. Žilvinas Danys – kraštovaizdžio sakralumo dailius (nuotraukos) (0)

Žilvinas Danys prie aukuro Duburių šventvietėje, Zarasu r. 2014.

Žilvinas Danys – savitą meninę kalbą, gamtinę pasaulėjautą ir regioninę tapatybę aktyviai puoselėjantis jaunasis menininkas.

Jo sukurtas fotografijos ir tapybos darbų ciklas „Geografinės plotmės“, neseniai eksponuotas Zarasų kultūros centre (2014.04.15 – 05.15), originaliai liudija itin savitą, kitokį, nei perša masinė kultūra, požiūrį į gimtinės ir protėvių žemės kraštovaizdžio sakralumą, necivilizuoto pirmapradžio grožio kultūrinę reikšmę.

Tai savitas poetizuotas jauno šiuolaikinio menininko savojo rytinių Europos Sąjungos ir Lietuvos pakraščių gamtovaizdžio lyginimas su priešingu vakariniu pakraščiu – Skaityti toliau

I.Šatkauskas. Įspūdžiai iš Europos etninių religijų kongreso Odensėje (86)

Ignas Šatkauskas su Aziza ir pagrindiniu Asatru šventiku Posekaer Stenhus šventvietėje

Kelionė į Odensės miestą Danijoje, kuriame vyks Europos etninių religijų kongresas (ECER) , prasidėjo lėkimu strimgalviais į Vilniaus oro uostą…  Kopenhagos oro uoste įšokau į traukinį, lekiantį į Fyno salą, kurioje įsikūręs puikusis miestas Odensė. Atvykęs į jį patraukiau tiesiai į centrą ir šis jau ramus pasivaikščiojimas apdovanojo puikiais parkais, gražiomis gatvėmis, buvau supte apsuptas raudonųjų plytų namų, rūmų, vienuolynų ir bažnyčių. Viskas išraiškingai apželdinta vijokliais, gėlėmis, puošniais medžiais, kiekviename skverelyje po nuostabią skulptūrą, vaizduojančią kokį Hanso Kristijano Anderseno pasakų veikėją. Skaityti toliau

Apie raitelį žemaitukais apjojusį Baltiją (7)

Vaidoto Digaičio sutiktuvės Rugsėjo 19 d. Lopaičiuose vyko žemaičio Vaidoto Digaičio sutiktuvės. Žemaitis nuo Laukuvos (Šilalės r.) 2012 metų balandžio 25 dieną išjojo dviem žemaitukais Kedru ir Kekliu (žemaitiškai Cekliu)  aplink Baltijos jūrą ir rugsėjo 19 dieną grįžo ton pačion Laukuvon. Parvykusį ir stabtelėjusį Lopaičių šventvietėje, jo pagerbti susirinko gausybė žmonių iš visos Lietuvos.

Į netoli Tverų esantį piliakalnį, kuri spėjama esanti svarbiausia Žemaitijoje šventvietė,  Vaidotas dažnai atvyksta ar tai vienas, ar su šeima. Jo mažėlė dukra sakė, kad „bent kartą per mėnesį visi čia atvykstam, o tėtis ir dar dažniau“. Skaityti toliau