Žymos archyvas: Šventės

Joninės Šventojoje: magiška alėja, pilna trumpiausios metų nakties paslapčių (7)

Joninės Šventojoje | Palanga.lt nuotr.

Jonines švęsti – visi į pajūrį, kadangi Šventojoje visą ilgąjį Joninių savaitgalį nestigs linksmybių ir pramogų. Šiais metais Joninės Šventojoje vyks net dvi dienas – birželio 22 ir 23 dienomis.

Šventosios miesto gyventojų ir svečių laukia daugybė įdomių veiklų, kurios sudomins ne tik vaikus, bet ir suaugusius. Čia užsiėmimą atras ir mėgstantys pramogauti, ir norintys susipažinti su Joninių šventės tradicijomis. Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“ apie vaikų šventes ir Motinos dieną (0)

Apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“ | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Naujausiose laidose „Baltų  šventadieniai“ laidų kūrėjai dėmesį skiria dviem glaudžiai susijusioms temoms: pirmoje laidoje – apie lietuvių vaikų šventes, antroje – Motinos dienai.

Laidą galima pažiūrėti balandžio 29 d. (pirmadienį) 09 val., gegužės 1 d. (trečiadienį) 11.30 val., 2 d. (ketvirtadienį) 16.30 val. ir 4 d. (šeštadienį) 14.30 val. per Balticum TV.

Senosios lietuvių vaikų šventės tyrinėtos labai menkai. Ko gero, vienintelis šiuo metu besigilinantis į šią temą ir parengęs kelis darbus – „Lietuvių vaikų šventės“, Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“: vestuvės, gimtuvės, vardynos (video) (1)

30-2

Du artimiausius sekmadienius televizijos laidose ‚‚Baltų šventadieniai“ kalbėsime apie lietuvių tradicines šeimos šventes – vestuves, gimtuves ir vardynas.

Vestuvės švenčiamos labai įvairiai. Etnologė Irena Čepienė, tyrinėjusi lietuvių tradicines vestuves ir parengusi ne vieną mokslinį darbą, šiuolaikines vestuves pagal šventimo pobūdį sugrupavo į keturis tipus, tai – „minimalistinės vestuvės; originalios vestuvės, kurių pobūdis yra pramoginis; vestuvės, kuriose persipynę senieji ir naujieji vestuvių papročiai, kai šventei vadovauja piršlys (svotas) su svočia, ir tradicinės vestuvės, kuriose atliekamos senos kilmės simbolinės apeigos.“ Skaityti toliau

‚‚Baltų šventadieniai“ – apie Pavasario lygiadienį ir Gandrines (video) (0)

Pavasario lygiadienio šventė Vilniuje | Rengėjų nuotr.

„Senųjų švenčių pagrindą ir struktūrą sudaro gamtos ir augalijos vegetacinio ciklo kritiniai taškai, tačiau švenčių esmėje glūdi svarbiausių žmogaus būties įvykių išgyvenimas metafizinėje plotmėje. (…) Šventinė nuotaika kuriama, palikus kasdieninę buitį, nusiskaistinimu. Įprasto gyvenimo tėkmės pakeitimas pažymimas ir apeigomis. Išeinant iš kasdieninės laiko tėkmės, į  sakralią šventės erdvę įžengiama pro vartus. Bet tai tėra tik simbolinė išraiška to nuskaistėjimo, kuris turėtų vykti žmogaus sieloje“, – knygoje „Rėdos ratas“ rašo etnologas Aleksandras Žarskus. Skaityti toliau

K. Stoškus. Šventė tarp džiaugsmo ir skausmo (16)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Esu ne kartą rašęs apie apgailėtiną švenčių eroziją šiuolaikinėje (postmoderniojoje) civilizacijoje. Apie „naująjį religingumą“, pasireiškiantį daiktų ir jų vartojimo, maisto ir mitybos, svaigulio ir skanavimų azarto, seksualinių pomėgių ir fiziologinių procesų garbinimu, švenčių virtimu kasdienėmis pramogomis. Praėjusiais metais tokių švenčių turėjome per akis ir mes. Jos tęsėsi beveik be paliovos. Nespėja pasibaigti viena, kai prasideda kita. Dauguma jų atitiko visus „naujojo religingumo standartus. Jos vadinosi visokiausiais vardais, svetimais ir savais, bet vis labiau vienodėjo, banalėjo, tuštėjo. rutinizavosi. Nyko jų dvasinis turinys, ugdomoji prasmė ir žmogiškoji vertė. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Raudonas alus – baltų kultūros palikimas (0)

Alaus misa pilama į kubilą. | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Kokios savybės leidžia laikyti alų geru? Skonis? Aromatas? Stiprumas? Sudėtis? Alaus žinovai galėtų pateikti visą sąrašą savybių, tačiau čia rašysiu tik apie vieną jų − raudoną spalvą, esmingą ir mitišką alaus požymį, siekiantį priešistorinius baltų kultūros laikus.

Iki mūsų dienų esame išsaugoję posakį „Kur saldu, ten gardu, kur raudona, ten gražu“. Raudona spalva kadaise sieta su grožiu, sveikata, gyvybe, energingumu, stiprumu. Raudona ir balta – tai senųjų juostų raštų ir drabužių siuvinėjimų spalvinis derinys. Taip pat tai spalva, kuri greta mėlynos, Skaityti toliau

Po 29 metų pertraukos išleidžiamas Kaziuko mugei skirtas ženklintas atvirukas (0)

Kaziuko mugės artvirlaiškis su spaudu | post.lt nuotr.

Vilniaus Kaziuko mugės lankytojai šį savaitgalį galės išsiųsti specialius Kazio linkėjimus, nes Lietuvos paštas kovo 1 d. po poros dešimtmečių į apyvartą išleidžia ženklintą atviruką, skirtą Kaziuko mugei – nuo 1990 m. nei atvirukas, nei pašto ženklas šiam renginiui nebuvo dedikuoti. Šių metų atviruko autorius – Gražvydas Bugas, tiražas – 1500 vnt., jo pašto ženklo vertė – 0,84 Eur. Kaziuko mugės atvirlaiškis, kurio pardavimo kaina – 1,29 Eur, spausdintas Estijos spaustuvėje „Vaba Maa“. Skaityti toliau

Paįvairinkite savo šventes – išsinuomokite laivą (0)

Paįvairinkite savo šventes – išsinuomokite laivą | partyboats.lt nuotr.

Galimybę pamatyti sostinę „kitu kampu“ suteikia Neries upė. Žvelgiant iš laivo, miestas gali atrodyti toks pat mielas ir pažįstamas, ir tuo pačiu naujas, intriguojantis, netgi visai svetimas. Tokie kontrastingi įspūdžiai išties gali praskaidrinti bet kokio pobūvio nuotaiką. Visai nesvarbu ar švenčiate mergvakarį, ar minite jubiliejinį gimtadienį, ar tiesiog su mylimu žmogumi nusprendėte paįvairinti savaitgalį, plaukimas  laivu Neries upe gali tapti nepamirštama pramoga.

Jeigu dar nesate nieko apie tai girdėję, skubame pranešti, kokias pramogas Jums gali Skaityti toliau

Palangos Stintų šventėje lauks ypatingas gintarinis prieskonis (0)

„Palangos Stinta“ | Palanga.lt nuotr.

Vasario 9-10 d. Palangos  Stintų šventei besirengiantys palangiškiai atvykusiuosius žada nustebinti ne tik žuvies bei renginių gausa, bet ir ypatingu stintų skoniu. Norėdami šventės „kaltininkei“ suteikti naujo prieskonio, Stintų ordino riteriai šios žuvies ruošimui nusprendė pasitelkti netgi gintarą.

Veikiausiai Lietuvoje sunku būtų rasti žmogų, nė karto neskanavusį stintos – šios žuvies skonį ir kvapą nesunkiai atpažintume iš daugelio kitų žuvų. Tačiau palangiškiai kurorto gyventojus ir svečius kitą savaitgalį žada nustebinti savo išradingumu bei naujais, dar neišmėgintais prieskoniais. Skaityti toliau

Dzūkuojanti Veronika Povilionienė: Jei pats mažas, tai ir tavo tėvynė – nykštukų namelis (video) (3)

Veronika Povilionienė | Wikipedia.org nuotr.

Nors kalendorius šiais laikais – retenybė, jis ne tik padeda nepasimesti laike, bet yra ir jauki namų ar biuro puošmena, leidžianti iš naujo ir žaismingai atrasti regionų papročių, tarmių skirtumus. Vienas tokių pavyzdžių – tai asociacijos „Vilniaus dzūkuliai“ išleisti 2019 m. „Dzūkų kalendorai“ – stalinis ir sieninis.

Pastarąjį puošia šmaikštūs dzūkiški frazeologizmai ir dzūkiškų gėrimų receptai, o kiekvieną mėnesį „atverčia“ istorinių ar garsių šių dienų Dzūkijos asmenybių veidai. Tarp jų – ir fotografo Algimanto Aleksandravičiaus įamžintas dainininkės ir etnologės Veronikos Povilionienės portretas. Skaityti toliau

Kaip tarpukario studentai švęsdavo Kalėdas ir Naujuosius? (0)

Tarpukario kalėdinis atvirlaiškis | KTU nuotr.

Kalėdos ir Naujieji buvo reikšmingas metas ne tik dabartinėms kartoms, tačiau ir tarpukario Lietuvos akademiniam jaunimui. „Tuometiniai studentai mokėjo linksmintis, tačiau stengėsi tą daryti ne vieni. Į švenčių sūkurį jie įtraukdavo ir visuomenę“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) muziejaus vadovė Audronė Veilentienė.

Sambrūzdis – nuo žiemos pradžios

Tarpukario Lietuvoje gyvavo paprotys Skaityti toliau

„Kelionių kompasas“: Lietuvos žydų paveldas ir šventės (video) (1)

Arkadijus Vinokuras ir Gerimantas Statinis | Alkas.lt nuotr.

Pašnekovas: aktorius, rašytojas, žurnalistas – Arkadijus Vinokuras.

„Kiekviename Lietuvos miestelyje, kur tik gyveno žydai, yra išlikęs  jų pėdsakas, tai gali būti pastatai, kapinės, o taip pat holokausto atminties vietos“ – sako A. Vinokuras. Žydų paveldas, tai ne tik materialinės vertybės, jų papročiai ir šventės visuomet čia buvo greta lietuvių tautos kultūros. Tarpukario žydai yra taip pat įnešę  savo indėlį į Lietuvos valstybingumą – buvo savanoriai, kurie kovojo už nepriklausomybę. Ponas Arkadijus pasakoja apie prasidėjusią Chanukos šventę, kuri šiemet yra jubiliejinė, Skaityti toliau

Gruodžio 20-ąją bus dalinamos nemokamos eglių šakos namams papuošti (video) (0)

Eglių šakos kalėdoms | am.lt nuotr.

Ketvirtadienį, gruodžio 20 d., nuo 12 val. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai visoje šalyje gyventojams nemokamai dalins eglių šakas namams prieš šventes papuošti.

Jos bus dalijamos 120 akcijos „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ vietų. Visą jų sąrašą galima rasti VMU tinklalapyje. Miškininkai gyventojų lauks pagrindinėse miestų ir miestelių aikštėse, populiariose susibūrimo vietose. Skaityti toliau

Vilniaus Kalėdų eglė į sostinę atviliojo net 6 Kalėdų Senelius (video) (0)

Vilniaus Kalėdų eglė į sostinę atviliojo net 6 Kalėdų Senelius | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Magiškos Kalėdos sostinėje džiugina vis įdomesnėmis naujomis pramogomis – šiandien prie pagrindinės sostinės eglės „Laikas“ susitiko net 6 Kalėdų Seneliai iš visų Lietuvos regionų.

Smagioje šventėje „Sveikas, Seneli Kalėda!“ buvo galima sutikti seniausią Čepkelių raisto Kalėdų Senelį bei jauniausią ir stilingiausią Kalėdą iš Suvalkijos. Šeimoms su vaikais gerą nuotaiką dalijo su meškų palyda atvykęs žemaitiškasis Kalėda, stebino iš Kupiškio atvykusi Kalėdų Bobutala. Svečius iš visų regionų sutiko ir pristatė visų mylimas Skaityti toliau

Tarpukario šventės: minios žmonių, išraiškingos iliuminacijos ir kvapą gniaužianti vėliavų jūra (0)

Dainų šventės dalyviai, priekyje stovi skautai. Kaunas, 1924 m. | V. Balčiūnienės asmenin. rink. nuotr.

Lapkričio 15 d., ketvirtadienį, 17 val., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, 322 kamb.), vyks naujo leidinio „100 pakilių akimirkų: tarpukario Lietuvos šventės ir iškilmės“ ir kilnojamosios parodos pristatymas.

Dalyvaus leidinio sudarytoja Rimantė Tamoliūnienė, istorikas prof. dr. Jonas Vaičenonis, muzikinę programą atliks Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas Egidijus Bavikinas. Įėjimas nemokamas. Skaityti toliau

Seimas spręs, ar Vėlines skelbti nedarbo diena (2)

Vėlinės | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Spalio 16 d. Seimas pradėjo svarstyti Seimo narės Vandos Kravčionok pristatytas Darbo kodekso pataisas (projektas Nr. XIIP-4833), kuriomis siūloma lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną, įtraukti į švenčių sąrašą ir ją paskelbti nedarbo diena.

„2006 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų susilaukti išskirtinio statuso – kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti mirusiųjų pagerbimo tradicinė šventė. Mūsų valstybė yra atsakinga už jos išsaugojimą, todėl turėtų sudaryti sąlygas žmonėms puoselėti senąsias šventės tradicijas. Skaityti toliau

Atrasti Šimtmečio paveldą kviečia Europos paveldo dienos (0)

„Europos paveldo dienos 2013“

Rugsėjo 21–23 dienomis visoje Lietuvoje įvyks Europos paveldo dienų renginiai, kurių tema „Atraskime šimtmečio paveldą“. Iš tiesų, jau beveik ketvirtį amžiaus Lietuvoje gyvuojantis, daugelyje Europos šalių populiarus projektas yra ir pagrindinis viso mūsų krašto materialiojo kultūros paveldo pristatytojas. Su šiuo Kultūros paveldo departamento koordinuojamu projektu asocijuojame visoje Lietuvoje rugsėjo antroje pusėje pastebimas smalsaujančių žmonių grupes. Skaityti toliau

„Meridiano“ gimtadienis – šventė visai Klaipėdai (0)

„Meridianas“ | šventės rengėjų nuotr.

Rugsėjo 8 d., šeštadienį, Klaipėdoje vyksta graži šventė, skirta paminėti miesto simbolio burlaivio „Meridianas“ 70 metų jubiliejų.

Šis ilgaamžis istorinis laivas, kurį norėta ir nuskandinti, ir susprogdinti, jau tapo klaipėdiečių optimizmą skatinančia legenda, todėl „Meridianas“ į savo gimtadienį kviečia visus miestiečius ir Klaipėdos svečius.

Šventiniai renginiai šeštadienį prasidėjo nuo 13 val., kai Dangės upėje Skaityti toliau

D. Varnaitė. Tauta prieš bolševikinį kultūros užvaldymą, arba Kas yra Apskritas nulis? (9)

Diana Varnaite | L. Šapnagio nuotr.

Penkiasdešimt sovietinės okupacijos metų girdėjome bolševikinę mantrą: „Mes senąjį pasaulį sugriausim ir naują pastatysim“. Kas galėjo pagalvoti, kad beveik po trisdešimt Nepriklausomos Lietuvos metų šią mantrą ir vėl išgirsime buldozerio griausmu. Kultūros  ministrė Liana Ruokytė – Jonsson nerimsta ir siekia įgyvendinti savo 2017 m. odiozinę griovimo kultūros programą: tarsi Lietuvoje per 26 nepriklausomybės metus kultūra buvo taip nuniokota, kad dabar viską tenką pradėti nuo nulio… Reikia suprasti, kad atėjo naujieji kultūros „gelbėtojai“. Kažkur girdėta: „Mes jus išgelbėsim“.

Kultūros paveldo sistemą Lietuvoje tikrai kūrėme nuo nulio. Šiandien šį kultūros paveldą ir vėl nori išnulinti naujieji „gelbėtojai“. Kaip sovietmečio pradžioje.   Skaityti toliau

Seimo Žmogaus teisių komitetas pritarė Romuvos valstybiniam pripažinimui (26)

Romuvos nuotr.

Birželio 28 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) pritarė Seimo nutarimo projektui (Nr. XIIIP-2016), kuriuo būtų suteiktas valstybės pripažinimas Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“.

Birželio 27 d. „Romuvos“ pripažinimo klausimą svarstė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Nutarta, kad ji nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui… tad pritarta, kad „Romuvai“ turėtų būti suteiktas valstybės pripažinimas. Už tai trečiadienį balsavo septyni NSGK nariai, du nutarimui nepritarė susilaikydami. Skaityti toliau

Romuvos Krivė I.Trinkūnienė: Lietuviai išsaugojo prigimtinės religijos pagrindus (2)

Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė | Asmeninė nuotr.

Senovės lietuviai tikėjo, kad žemės planeta yra gyva – gyvi ne tik žmonės, gyvūnai, bet ir medžiai, akmenys, vanduo, ugnis. Gamtą jie laikė galinga, šventa ir amžina, brangino bei tausojo ją garbindami dievus, kurie reiškiasi per gamtos jėgas. Vydūnas yra pasakęs, kad grįžimas prie senovės tikėjimo liudija tautos atsigavimą, tačiau grįžtama ne prie prie buvusių formų, o prie dvasios. Mūsų laikais prigimtinį tikėjimą puoselėja „Lietuvos Romuva“ – senovės baltų religijos bendruomenė. Kuo šiandien gyvena romuviai, kokias šventes švenčia, kokius dievus garbina, kalbuosi su etnologe, folkloriste, „Lietuvos Romuvos“ krive Inija Trinkūniene.

– Kada susikūrė „Romuva“? Skaityti toliau

Kinijoje švenčiama Europos diena (0)

URM nuotr.

Gegužės 9 dieną  Pekine Kinijos įvairių institucijų, 28 ES valstybių narių ir kitų šalių atstovai susirinko Europos Sąjungos atstovybėje pažymėti Europos dieną.

Lietuva kartu su kitomis ES valstybės narėmis surengė tradicinį Europos šalių prisistatymą. Svečiai buvo vaišinami įvairių valstybių tradiciniais patiekalais.

ES ambasadorius Kinijoje Hans Dietmar Šveisgutas (Schweisgut) paskelbė foto konkurso „2018 EU-China Tourism Year #TravelinEurope Weibo Photo Contest“ pradžią, Skaityti toliau

V. Daraškevičius. Padėkite išleisti albumą „Saulės ratu“ (nuotraukos) (3)

Vytautas Daraškevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuviai daug ko pavydi vakarų Europos ir kitų išsyvysčiusių šalių žmonėms – aukštesnio  pragyvenimo lygio, gerų atlyginimų, pensijų… Bet yra sritis, kurioje mes galime pagrįstai didžiuotis prieš juos. Tai turtingas nemedžiaginis paveldas, mūsų senieji papročiai. Bene geriausiai jie atspindimi kaledorinėse šventėse. Kai kurios jų iš seno švenčiamos Lietuvoje. Gi daugelis jau buvo nuėję užmarštin, bet pastaraisiais dešimtmečiais atkurtos ir vis plačiau švenčiamos. 

Šiuo metu rengiu spaudai nuotraukų knygą „Saulės ratu“, kurioje atspindimos visos metų bėgyje Lietuvoje švenčiamos Skaityti toliau

Žalumynai Velykų stalui – ne pataisai, o invazinio zuikiakrūmio šakelės (0)

Zuikiakrūmio šakelės | am.lt nuotr.

Artėjant Velykoms kyla, kaip ir kiekvieną pavasarį, grėsmė pataisams, kurie raunami šventiniam stalui papuošti. Šių jautrių nykstančių augalų, įrašytų į Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą, negalima nei rauti, nei skinti  ar kitaip naikinti, nei jais prekiauti.

Norintiems žalumynais papuošti velykinį stalą aplinkosaugininkai siūlo pasiskinti invazinio augalo – šluotinio sausakrūmio, kurį daugelis žino kaip zuikiakrūmį, šakelių. Skaityti toliau

Prezidentė pasveikino Airiją su Šventojo Patriko diena (nuotraukos) (1)

Šv. Patrikas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu nuoširdžiai pasveikino Airijos Prezidentą Michaelį D. Higinsą (Higginsą) nacionalinės šventės – Šventojo Patriko dienos ‒ proga.

Šalies vadovė pabrėžė, kad Lietuva vertina, jog abiejų šalių piliečių bendradarbiavimas ir visapusis valstybių dialogas plečiasi. Anot Prezidentės, prie to prisideda bendras sėkmingas darbas žemyno, ekonomikos ir saugumo darbotvarkės klausimais Europos Sąjungoje. Skaityti toliau

Kaziuko mugės pažintys ir šiaurės vėjas (1)

R. Umbrasienė. Avinas. Raaugo keramika | D. Rastenienės nuotr.

Niekada nesu buvusi Klaipėdos jūros šventėje. Gal kas nėra buvęs Vilniaus Kaziuko mugėje… Pati į ją išsiruošiau po penkerių metų pertraukos… Ėjau gatvėmis tarsi viską, kas seniai žinoma ir pažįstama, iš naujo matyčiau. Prieš rašytojų sąjungos būstinę stovinčio seno neprižiūrėto namo durys įdomios, reikėtų bent nufotografuoti, nes neliks jų, jei tik atsiras naujas savininkas. Apskritai reikia dažniau išeiti į miestą – jis taip greitai keičiasi, neliks jame nieko.

Eiti sunku. Šaligatviai nevalyti. Gražu – daug sniego, balta ir šalta, bet vietomis – tikras „Vilniaus purvynėlis“, kaip dainoje pasakyta. Prie senojo pašto pastato išsuku į Gedimino prospektą. Jau ir mugėje. Man Skaityti toliau

Užgavėnės, karnavalai ir kaukės simbolika (0)

Užgavėnės Rumšiškėse. 2009 m. | K. Kagio nuotr.

Zen koan: „Kaip tavo veidas atrodė prieš tavo tėvams gimstant?“

Karnavalas, simbolizuojantis žiemos pabaigą, paplitęs visoje Europoje (Venecijos karnavalas, Vokietijos, Belgijos karnavalai, lietuvių Užgavėnės, rusų Maslenica ir kt. tautų karnavalai).

Venecijos karnavalo kilmė –pagoniška romėnų šventė Saturnalijos, skirtos romėnų dievui Saturnui (dievo Jupiterio tėvui), kuriam yra priskiriama derlingumo globojimo funkcija. Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos muziejus minės Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį (0)

Muziejus minės Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Vasario 16 d., 13.00 val., Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda), atidaroma paroda „Nepriklausomybės diena. Vasario 16-osios minėjimas Klaipėdoje“ (veiks iki kovo 17 d.). Joje pristatoma savita, per ištisą šimtmetį nusidriekusi pagrindinės Lietuvos valstybės šventės minėjimo uostamiestyje istorija. Žadama, jog ši Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto kartu su muziejumi parengta kilnojamoji paroda vėliau keliaus po Klaipėdos mokyklas. Iškart po atidarymo vyks diskusija „1918-ieji Baltijos ir Vidurio Rytų Europos regione“. Skaityti toliau

Užgavėnių šventė VDU Botanikos sode Kaune! (0)

VDU Kauno botanikos sodo nuotr.

Vasario 11 d., sekmadienį, nuo 14 val., šalia Aukštosios Fredos dvaro rūmų, užvirs tikros užgavėniškos linksmybės: žygiuos persirengėlių paradas, vilios Užgavėnių mugė, garuos karšta VDU Botanikos sodo žolelių arbata.

Aidės dainos, šokiai ir žaidimai, vyks gražiausių kaukių rinkimai ir apdovanojimai, Lašininio ir Kanapinio mūšis. Deginsime Morę ir, žinoma, atsisveikinsime su žiema. Skaityti toliau

San Paulas ruošia ypatingą dovaną Lietuvai (0)

San Paulas | URM nuotr.

Vasario 16 dienos vakarą išskirtine Lietuvai proga geltonai-žaliai-raudonai bus apšviesti penki svarbiausi didžiausio Lotynų Amerikos miesto objektai: San Paulo miesto savivaldybės pastatas Edifício Matarazzo, pagrindinis miesto centro viadukas Viaduto do Chá, miesto vizitine kortele tapęs tiltas Ponte Estaiada, taip pat per Tiete upę vedantis Vėliavų tiltas Ponte das Bandeiras bei šalia didžiausio miesto parko Ibirapuera esantis paminklas vėliavoms Monumento às Bandeiras.

„San Paulo miesto, turinčio per 12 mln. gyventojų, dalyvavimas Lietuvos šimtmečio šventėje – puikiausias draugiškų dvišalių santykių, Skaityti toliau