Žymos archyvas: Šventaragio Slėnis

L. Litvinavičius. Nemylime mes nieko (14)

„Geležinis vilkas“ „Metalo Forma“ skulptūros dalis | lithaz.org nuotr.

Nemylime mes savo istorijos. Nors gyvename savo žemėje gal 7 tūkstančius ar daugiau metų, bet visam pasauliui atkakliai tvirtiname, kad mums tik 1000 metų, nes tada mūsų protėviai nudaužė kažkokį įsibrovėlį. Tai kokią datą mes čia minime? Išvis kokias sukaktis švenčia mūsų miestai ir miesteliai, kai mini datas, pažymėtas užkariautojų kronikose? Reikėtų, kad tokias datas nustatytų archeologai, juk nesunku tą padaryti, ir greičiausiai švenčiama būtų daug senesnės sukaktys.

Beje, jei jau minime tūkstantmetį, tai pagrindinis minėjimo  akcentas turėtų būti tų karžygių, kurie sutvarkė įsibrovėlius, pagerbimas. Juk jie yra mūsų protėviai, jie gynė savo žemę, laisvę, tikėjimą, papročius ir Skaityti toliau

Busk, Žemyna Žiedkėlėle – artėja pavasario lygiadienis! (0)

Kaziuko mugės eitynėse nešama Kalvelio stovyla | J. Antulio nuotr.

Kovo 19 d. 19.30 val. Vilniaus etninės kultūros centras kviečia į Šventaragio slėnį, šalia Katedros į Pavasario lygiadienio šventę. Valdovų rūmų kaimynystėje, trijų herojų – Poeto, Artojo ir Kareivio – akivaizdoje, visi dalyvaujantys pavasario lygiadienio šventėje, kaip žada šventės rengėjai – sutiks mitinį Kalvį, kalantį saulę, valdovą Perkūną, laidantį į žemę  ugnies kirvukus, išvys atgyjantį gyvybės medį, kuriame gieda paukščiai, nuo kurių giesmės visas Šventaragio slėnis pražysta šviesos žiedais.

Metų ciklas panašus į kelionę, pusiaukelė čia – lygiadienyje, kuris svarbus ne tik Žemei, bet ir šviesos išsiilgusiam žmogui. Pavasario lygiadienis yra žemės kūrinijos šventė, jos gyvastingumo galios pažadinimo metas. Skaityti toliau

Garsus archeologas profesorius V.Urbanavičius švenčia 80-metį (nuotraukos, video) (0)

vytautas-urbonavicius-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr (0)

Liepos 3 d. iškilus Lietuvos archeologas, plastinės rekonstrukcijos specialistas prof. hab. dr. Vytautas Urbonavičius švenčia neeilinį – 80-tąjį gimtadienį.

Gimtadienio išvakarėse į Vilniuje, Valdovų rūmuose vykusį kultūros vakarą ir V. Urbonavičiaus filmo „Vytauto Didžiojo palaidojimai“ iš ciklo „Šventaragio slėnio mįslės“ peržiūra sugužėjo didelis būrys garsaus mokslininko bendražygių, draugų ir gerbėjų.

Filmo autoriui, ilgus metus tyrusiam Vilniaus katedrą bei vadovavusiam Valdovų rūmų tyrimams, trumpai pristačius filmą, visi pasinėrė į mokslinį Katedros požemių detektyvą – LDK valdovo Vytauto Didžiojo palaikų paieškų istoriją. Skaityti toliau

Valdovų rūmuose vyks filmo „Vytauto Didžiojo palaidojimai“ peržiūra (0)

hab. dr. Vytautas Urbanavičius | valdovurumai.lt nuotr.

Liepos 2 d., ketvirtadienį, 18–19.30 val. Vilniuje, Valdovų rūmų Lankytojų vestibiulio auditorijoje vyks kultūros vakaras ir filmo „Vytauto Didžiojo palaidojimai“ iš ciklo „Šventaragio slėnio mįslės“ peržiūra. Renginys nemokamas.

Dalyvaus žymus Lietuvos archeologas, plastinės rekonstrukcijos specialistas bei filmo autorius hab. dr. Vytautas Urbanavičius. Autorius ilgus metus tyrinėjo Vilniaus katedrą, vadovavo Valdovų rūmų tyrinėjimams. Skaityti toliau

Lygiadienio ir Saulės užtemimo vakarą trumpam atgijo Ž. Augustas ir B. Radvilaitė (nuotraukos) (0)

Alkas.lt, M.Abramavičiaus nuotr.

Vakar, kovo 20 d. 19.00 val. Vilniuje, Šventaragio slėnyje buvo pažymėtas Pavasario lygiadienis. Ugnies reginys bus skirtas meilės deivei Mildai – jos magiją įkūnijo viena gražiausių karališkų porų – Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė.

Šį stebuklingą vakarą, išsilyginus dienos ir nakties svarstyklėms, Barbora Radvilaitė ir Žygimantas Augustas vienam kartui buvo prikelti iš praeities, kad dar kartą galėtų kartu išeiti iš Valdovų rūmų, pasivaikščioti po Šventaragio slėnį ir pranykti paslaptinguose kiemeliuose. Skaityti toliau

Lietuvos romuvos kviečia kartu švęsti pavasario lygiadienį (6)

pavasario-lygiadienis-ant-puckoriu-2011

Pavasario lygiadienis – tai metas, kai pavasario saulė kopdama vis labiau ilgina dieną ir šviesioji paros dalis persveria tamsiąją. Lietuvos romuvos pažymi šį pavasario virsmą susirinkę šventosiose vietose – alkuose, ant piliakalnių, prie šaltinių. Uždegamos pavasario ugnys, giedamos pavasarinės giesmės, žadinama Žemė – Žemynėlė ir prausiamasi tyru šaltinio vandeniu.

Pavasario lygiadienis bus švenčiamas:

Vilniuje

Vilniečiai lygiadienį atšvęsti galės kovo 20 d., penktadienį, 19 val. Šventaragio slėnyje, Skaityti toliau

J. Užurka. Istorinės restitucijos būtinybė (11)

Vytautas Didysis | delfi.lt, A. Didžgalvio nuotr.

Ši tema itin nepopuliari ypač tarp okupacinių laikų istorikų. Na, o politikai – įstatymleidėjai bei kitos partinės valdžios bijo garsiai ir išsižioti apie mūsų Tautos teisę į istorinę restituciją, nors kuluaruose ir kalba apie tai. Reikalas štai kame. Atkovojus Nepriklausomybę vis garsiau kalbama apie istorinės tiesos atstatymą, kad būtina atsisakyti mums primesto nuo carienės Jekaterinos laikų žeminančio požiūrio į mūsų istoriją – į valdovus, mūsų Tautą.

Aš savo istoriniuose romanuose, – o ir viešuose renginiuose, pokalbiuose, Skaityti toliau

Pavasario lygiadienio ugnis bus įkurta Šventaragio slėnyje (dienotvarkė) (3)

Kovo 22 dieną 19 val. Vilniaus etninės kultūros centras visus kviečia susiburti Šventaragio slėnyje (nuo Taikomosios dailės muziejaus iki Katedros a.) ir uždegti Pavasario lygiadienio – Naujųjų metų – ugnį.

Pavasario lygiadienis – tai kai diena lygi nakčiai, šviesa lygi tamsai. Nuo Pavasario lygės tamsa  tirpsta lyg sniegas, užleisdama vietą šviesai, vis ilgesniam Saulės ratui. Tai atskaitos taškas, kai Saulė pateka tiksliai rytuose, leidžiasi vakaruose, o senovėje nuo tada buvo pradedami skaičiuoti Naujieji metai. Skaityti toliau

J.Trinkūnas. Aistuva (4)

Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Gyvenimas – tai galimybė busti. Mes atsibundame lietuviais, nes būties prasmė reiškiasi pavidalais ir atskirybe. Tik mirtis gali panaikinti atskirybę. Tačiau mirtis yra tik gyvybės vingis. Gyvybė yra amžina. Mūsų tauta taip pat amžina.

Aistuva – tai milžiniška šalis: gali eiti devynis kartus po tris dienas ir naktis per ošiančius miškus, neprieisi krašto.  Tyvuliuoja  ežerai tarpumiškėse, plaukia susimąsčiusios upės, žaliuoja laukai, vilnija  javai. Skaityti toliau

V.Mikailionis. Mitologinis Vilnius (VII). Žvėryno mįslės (4)

Pilkapis | A.Railos nuotr.

Neries iš trijų pusių apglėbtas Žvėrynas žemėlapiuose primena sūrmaišį, t.y. tą drobinį maišelį, į kurį mūsų močiutės sudrėbdavo varškę, o po to paslėgdavo, kad išsunktų visus bereikalingus skysčius ir pagaliau išgautų Lietuvą pasaulyje garsinantį baltąjį varškės sūrį.

Jau vien tik pažvelgus į Žvėryną, galima įtikėti, jog šis gamtos darinys galbūt iš tikrųjų senovėje buvo Radvilų medžioklių vieta. Juk varovų nuo šiaurės pusės įvarytiems žvėrims pasprukti nebebūdavo kur, nes iš visų pusių kelią jiems užtverdavo platūs upės vandenys. Šias iš XVI amžiaus žinomas legendas netiesiogiai patvirtintų ir nemažai gatvių bei gatvelių „žvėriškais“ pavadinimais. Skaityti toliau

V.Mikailionis. Mitologinis Vilnius (VI). Du Tauro kalnai ir upių dovanos (25)

Upė | A.Railos nuotr.

Dabartinis Gedimino kalnas seniau vadintas Tauro kalnu, mat pasak padavimo, ant jo valdovas Gediminas sumedžiojęs taurą. Ant šio kalno ar ant jo tęsinio, t.y. Plikojo, nebeturi reikšmės, nes kaip tik to paties valdovo laikais statant mūrinę pilį belaisviai ir atskyrė tą kalvą nuo Plikojo iškasdami kanalą, kuris ir beliko kaip Vilnios vaga. O juk natūraliai Vilnia tekėdavo dabartinės Barboros Radvilaitės, Šventaragio, Vrublevskio ar gal net Tilto gatve, kol įsiliedavo į Nerį, sukurdama garsiąją brastą, t.y. ir sausumos, ir vandens prekybos kelių kryžkelę, žinomą net arabams nuo X amžiaus.

Kitas Taurakalnis dabar vadinamas Pamėnkalniu. Skaityti toliau

V.Mikailionis. Mitologinis Vilnius (IV). Stebuklas, įvykęs 1991 metų sausio 13-ąją (27)

Akmenys | A.Railos nuotr.

Tik ką baigėsi neramumų kupina 1991-ųjų sausio 12 diena. Karoliniškėse penkių aukštų daugiabutyje ruošiamės gulti, bet staiga po vidurnakčio nuo tuometinio Kosmonautų prospekto (dabar – Laisvės prospektas) pusės pasigirdo iš garsiakalbio rėkaujantis balsas, skelbiantis, kad visą valdžią Lietuvoje perima kažkoks nacionalinio gelbėjimo komitetas, kad jis atstovauja darbo žmones, o buržuazinių nacionalistų diktatūra nuversta. Balsas kažkur girdėtas, kažkada universitete šis balsas dėstė panašias primityvokas mintis, iš kurių jau tada pasišaipydavom, nes nevykėliams tokios viešai dėstomos kalbos buvo vienintelis būdas įsiteikti komunistinei valdžiai ir taip išsikovoti šiltesnę vietelę nomenklatūrininkų tarpe. Skaityti toliau

V.Mikailionis. Mitologinis Vilnius (III). Ragučio ir Šventaragio paslaptis (20)

Mokas | A.Railos nuotr.

Be abejo, suvokti Vilnių, nepasiaiškinus padavimų ir legendų prasmių, būtų tas pats kaip aprašinėti kokią nors didikų giminę, neaptarus jos genealoginio medžio. Antai Vilniaus senamiesčio viduryje prie trikampės aikštelės pastatyta Paraskevos Piatnicos cerkvelė. Jos sienoje juodo akmens plokštėje įrašyta, kad čia anksčiau buvusi Ragučio šventykla. Po trejeto šimtmečių dar esą caras Petras Pirmasis čia pakrikštijęs negriuką Hanibalą – Aleksandro Puškino protėvį.

Patyrinėjus šias vietas virgulėmis, aptikta, kad per trikampę aikštę praeina plati energetinė juosta iš pietų į šiaurę ir atgal, Skaityti toliau

V. Mikailionis. Mitologinis Vilnius (I). Rasos (19)

Alkas | A.Railos nuotr.

Mane jau senokai domino klausimas, kodėl būtent tokioje, o ne kitoje vietoje įsikūrė Vilnius. Negi tik geografinė padėtis – upės brasta, sausumos prekybos kelių kryžkelė ar nuotolis nuo priešiškų tautų – lemdavo miesto likimą? O gal tai nulemdavo ir ypatinga bioenergetinė bei geomantinė aplinka, kitaip sakant, geologinė sandara? Gal būtent ji ir paskatindavusi žynius įkurdinti tokiose vietose šventyklas, o prie jų vėliau rasdavosi ir gyvenvietės. Ir dar – kodėl Vilnius kaip šventoji vieta traukia ne tik lietuvius, baltarusius bei lenkus, juk net žydai jį vadina tokiu garbingu vardu – Šiaurės Jeruzale? Skaityti toliau

Šeštadienį Šventaragio slėnyje įžiebta Pavasario lygiadienio ugnis (nuotraukos) (7)

Šventaragio slėnyje įžiebta Pavasario lygiadienio ugnis | A.Sartanavičiaus, Alkas.lt nuotr.

Kovo 23 d. vakarą Vilniaus etninės kultūros centras pakvietė visus susiburti Šventaragio slėnyje – čia buvo tradiciškai pažymėtas Pavasario lygiadienis.

Vilniaus moksleiviai ir studentai įžiebė „Deivės Paukštės Laimos“ pėdutes, muzikavo folkloro ansambliai „Ratilio“, „Mindrė“, „Kūlgrinda“, dūdmaišiais grojo Gvidas Kovėra ir Vytautas Linkevičius, skambėjo improvizacijos būgnais ir jūros akmenėliais, buvo šokami ugnies šokiai. Skaityti toliau

Šeštadienį Šventaragio slėnyje bus įžiebta Pavasario lygiadienio ugnis (2)

 Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Kovo 23 d., šeštadienį, 19 val. Vilniaus etninės kultūros centras kviečia visus susiburti Šventaragio slėnyje – čia bus tradiciškai pažymėtas Pavasario lygiadienis.

Vilniaus moksleiviai ir studentai įžiebs „Deivės Paukštės Laimos“ pėdutes, muzikuos folkloro ansambliai „Ratilio“, „Mindrė“, „Kūlgrinda“, dūdmaišiais gros Gvidas Kovėra ir Vytautas Linkevičius, skambės improvizacijos būgnais ir jūros akmenėliais, bus šokami ugnies šokiai. Skaityti toliau

Pavasario lygiadienio naktis Šventaragio slėnyje (nuotraukos) (5)

Kosminis kiaušinis – pradžių pradžios paslapties simbolis: tobulas savo paprastumu, neperprantamas gyvybės atsiradimo stebukle.

Pavasario lygiadienio naktis Šventaragio slėnio sapnalaikyje, kaip kasmet, – burtų metimo laikas. Šviesa ima viršų, tamsa traukiasi. Tačiau šviesa be tamsos neįmanoma, naktis be dienos neapmąstoma.

Šią naktį regimasis pasaulis kalbins vidinį, paslėptąjį, bendraus vienas su kitu – kaip naktis su diena – daina ir muzika – geriausiais laidininkais tarp Čia ir Ten. Šventaragyje – juodajame dangaus šulinyje – Vilniaus vaikai ir jaunimas įžiebs tūkstančius šviesų. Skaityti toliau

Šventaragio slėnyje bus įkurta Pavasario Ugnis (5)

lygiadienio ugnis | organiz. nuotr.Kovo 24 d. 19 val. Vilniaus Etninės kultūros centras kviečia švęsti Pavasario lygiadienį Šventaragio slėnyje, nuo Taikomosios dailės muziejaus iki Katedros aikštės. ant Stalo kalno bus įkurta Pavasario Ugnis, giedos ir muzikuos Vilniaus folkloro ansambliai, lygiadienio šviesas įžiebs Vilniaus miesto moksleiviai ir studentai.

Pavasario lygiadienis – tai laikas, kai diena lygi nakčiai, šviesa lygi tamsai. Nuo Pavasario lygės tamsa  tirpsta lyg sniegas, užleisdama vietą šviesai, vis ilgesniam saulutės ratui. Pavasario lygė – tai atskaitos taškas, kai saulė pateka tiksliai rytuose, leidžiasi vakaruose. Žemdirbiškoje tradicijoje (jau nuo II tūkst. pr. Kr. ) buvo pradedami skaičiuoti naujieji metai. O pradžia be apeigos neįmanoma. Skaityti toliau

Išleistas leidinys skirtas paveldo tyrėjui Sigitui Lasavickui (1926–1998) (1)

Sigitas Lasavickas

Minint vieno žymiausių XX a. II-osios pusės architektūros paveldo tyrėjo, architekto, restauratoriaus Sigito Benjamino Lasavicko 85-ąsias gimimo metines buvo parengtas elektroninis leidinys „Architekto tyrėjo kelias. Sigitas Benjaminas Lasavickas (1926–1998)“. Šis leidinys, kurį sudaro elektroninė knyga (sudarytoja E. Povilaitytė) ir dokumentinis filmas (režisierius V. Urbanavičius), išleistas DVD kompaktinio disko formate. Tai pirmoji knyga, plačiau aptarianti architekto biografiją ir veiklą bei pirmasis dokumentinis filmas apie S.B. Lasavicko darbus kultūros paveldo tyrimų srityje.

Elektroninę knygą sudaro E. Povilaitytės parengtas straipsnis „Sigitas Benjaminas Lasavickas – architekto tyrėjo biografija“, Skaityti toliau

Vilniuje vyks Sigito Lasavicko atminimui skirta konferencija „Vilnius kaip poezija“ (0)

Sigitas Lasavickas 1925-1998

Spalio 19 d. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija rengia mokslinę konferencija „Vilnius kaip poezija“, skirtą paminėti architekto restauratoriaus Sigito Benjamino Lasavicko (1925-1998) 85-sias gimimo metines.

Konferencijoje bus prisimintas S.B.Lasavicko indėlis į architektūros, archeologijos natūros tyrimus, paveldosaugą, įvertintas architekto palikimas bei pristatyti naujausi Vilniaus miesto tyrimai. Konferenciją papildys naujausias dokumentinis filmas bei video dokumentinė medžiaga Skaityti toliau

Vyks konferencija „Vilnius kaip poezija“ skirta S.Lasavicko gimimo metinėms (3)

Sigitas Lasavickas2011 m. spalio 19 d., 9.30 val Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje (Konstitucijos pr. 22) vyks mokslinė konferencija „Vilnius kaip poezija“, skirta paminėti architekto restauratoriaus Sigito Benjamino Lasavicko 85-sias gimimo metines.

Sigitas Benjaminas Lasavickas – architektūros paveldo tyrėjas ir restauratorius, savo gyvenimą paskyrė senosios architektūros tyrimams, restauravimui bei išsaugojimui. Skaityti toliau