Žymos archyvas: Šventa

J. Vaiškūnas: Kalba yra stipriausias mūsų tapatybės pagrindas (41)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Nalšios krašto pokalbiai: apie išėjusius iš Švenčionijos krašto, bet esančiais ten savo širdimi ir tyrinėjimais

Šarūnas Birutis, buvęs kultūros ministras, Seimo ir Europos Palamento narys, tęsia pokalbių ciklą apie Šiaurės Rytų Lietuvos istoriją ir ateities perspektyvas. Šio pokalbio svečias – etnoastronomas, muziejininkas, publicistas Jonas Vaiškūnas. Skaityti toliau

Moksleiviai laukiami jau veikiančiose penkiose gamtos mokyklose (0)

gamtos mokyklos_am.lt

Rugsėjo 1-ąją tūkstančiams moksleivių, studentų ir pedagogų švenčiant Mokslo ir žinių dieną, aplinkosaugininkai kviečia apsilankyti ir gamtos mokyklose. Ne paslaptis, kad daugeliui mieste užaugusių vaikų trūksta žinių apie gamtą – jie nepažįsta paukščių rūšių, neskiria beržo lapo nuo liepos, galvoja, kad žaltys gali juos praryti… O kai nepažįstame, tada ir bijome.

„Sveikinu moksleivius, studentus ir visus besimokančius su Mokslo ir žinių diena. Linkiu, kad kiekvienoje mokymosi įstaigoje rastumėte galimybę ne tik įgyti žinių, Skaityti toliau

J. Vaiškūnas: Ši Žemė šventa (156)

Aukštaitijos sutartinių giedotojos ant Perkūno kalno, 2012 m., Švenčionys | svencionys.lt nuotr.

Etnokosmologo, publicisto, aktyvaus Lietuvos Romuvos judėjimo dalyvio, Alkas.lt redaktoriaus, Jono Vaiškūno interviu Baltarusijos interneto portalui Svajksta.by

„SVAJKSTA:
– Neseniai išėjo Jūsų knyga „Skaitant dangaus ženklus“, skirta 12
atvaizdų ant XVI a. pusmetrinio kaušo analizei. Kaušas po karo buvo atrastas Baltarusijoje, Gardine, o dabar saugomas Raubičiuose. Tuos atvaizdus Jūs apibrėžėte kaip čionykščius Zodiako ženklų simbolius.

Išėjus knygai Lietuvoje paplito išsireiškimas „lietuviškas Zodiakas“. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Šventoji Žemė yra čia (33)

Tėviškės medis | matze-photo.de notr.

Gimiau Švenčionių krašte. Nuo gimtosios trobos šiaurės rytų kryptimi tyvuliuoja mįslingas ežeras Šventas,  pietryčių pusėje vilioja Šventos kaimas, šiauriniame krašte vinguriuoja Šventelės upelis… Visi keliai veda į Švenčionis.

Šie šventi vardai neleidžia pamiršti, kad po mūsų kojomis – Šventoji Žemė, kad amžinų savo tvirtybės šaknų  esame šaukiami ieškoti čia – savo šeimoje, savo giminėje, savo Tėvų žemėje. Kaip įmanydami privalome išlikti savimi, išsaugoti savo kalbą, kultūrinį paveldą, svarbiausias tautines vertybes kaip tvirčiausias savimonės atspirtis. Skaityti toliau

Gilyn į Indiją (II) (0)

Inija ir Jonas Trinkūnai, www.alkas.lt
Alkas.lt toliau skelbia Inijos ir Jono Trinkūnų pasakojimus iš  Indijos, kurioje jie šiuo metu vieši. 

Krišna

Sausio 6 diena. Vakaras prie Gomatos upės       

Gomata laikoma šventa upe, vasarą (liepos – rugpiūčio mėnesį) ji būna vandeningiausia. Dabar ją galima perbristi. Pavakary vaikščiojome Gomatos pakrantėmis ir vėl stebėjome, kaip indai šeria žuvis. Susėdę ant laiptų, nusileidžiančių į vandenį, žmonės barstė žuvims tešlos gabalėlius. Žuvų maitintojai labai įvairūs – vyrai, moterys, paaugliai. Viena mamytė nugnybdavo gabaliuką tešlos ir paduodavo savo mažam vaikui, kuris mesdavo jį į upę. Netoliese vaikščiojo mergaitė, kuri pardavinėjo obuolio dydžio tešlos kukulius, aš taip pat nusipirkau už 10 rupijų du kukulius. Tačiau, supratęs, kad man neužteks kantrybės, nusprendžiau atiduoti vieną kukulį šalia stovėjusiai karvei. Ji tuoj pat pradėjo mane stumdyti savo dideliu minkštu snukiu ir vos nenustūmė nuo laiptų. Žmonės puolė manęs gelbėti ir nuvarė karvutę. Skaityti toliau