Žymos archyvas: Švenčionių kraštas

Aukštaitijos etnokultūrininkai Švenčionyse aptarė etninės kultūros plėtros klausimus (nuotraukos) (0)

Aukštaitijos etnokultūrininkai Švenčionyse aptarė etninės kultūros plėtros klausimus | EKGT nuotr.

Lapkričio 8 d. Cirkliškio dvare, Švenčionių raj., įvyko trečiasis šių metų Aukštaitijos regiono Etninės kultūros globos tarybos (AEKGT) posėdis. Dalyvavo 18 Aukštaitijos tarybos narių ir svečiai – dr. Dalia Urbanavičienė Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) pirmininkė), Rimantas Klipčius (Švenčionių rajono savivaldybės meras), Tatjana Kuznecova (Švenčionių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė). Susirinkusius pasveikino Švenčionių rajono meras R. Klipčius. Vėliau koncertavo Švenčionių miesto kultūros centro kapela „Kaimynai“, taip pat dalyvavo pasakorė Renata Sliesoraitytė. Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Atmintis gyva: partizanų vadas Vincas Žaliaduonis-Rokas (nuotraukos) (0)

Vincas Žaliaduonis-Rokas – svajingos veido išraiškos idealistas | P. Šimkavičiaus nuotr.

Kovo 25 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje buvo paminėtas Lietuvos kariuomenės pulkininko leitenanto, Vytauto partizanų apygardos Tigro rinktinės vado Vinco Žaliaduonio-Roko 65-osios žūties metinės.

„Mano tėviškę užplūdo ordos iš Rytų. Ir pradėjo Lietuva kraujuoti: degė sodybos, aidėjo šūviai pagiriais, vaitojo žmonės vagonuose, dejavo žemė ir dangus. Ar aš galėjau sėdėti rankas sudėjęs? Ar aš galėjau? Surakino mane, supančiojo, bet sutraukiau pančius ir nuėjau į girią pas kovotojus. Ar galėjau neiti? Užrišo man akis, kad nieko nematyčiau, užkimšo man ausis, kad nieko negirdėčiau. Bet išgirdau pagalbos šauksmą. Ar galėjau negirdėti? Norėjo užkimšti man burną, kad neištarčiau žodžio Laisvė. Skaityti toliau

V. Girietis. K. Miškinio-Vanago ir A. Grigonio-Paberžio partizanų būriai (5)

Tigro rinktinės štabo Žvalgybos sk. vėliau štabo viršininkas Adolfas

Skiriama vienos paskutinių Vytauto apygardos Tigro rinktinės partizanų slėptuvių-bunkerių išaiškinimo ir vieno paskutiniųjų partizanų būrio Švenčionių krašte kautynių ir žūties – 65 -osioms metinėms.

1952 m. vasario 10/11 d. Rinkėnų miške, netoli Lentupio mstl., dab. Gudijoje, kaudamiesi su juos apsupusiais priešais žuvo Adolfo Grigonio-Paberžio būrio partizanai.

1945 m. birželio 20-os kautynėse Kasčiukų miške enkavėdistų nukauto partizano dokumentuose surastą dienoraštį 1945 sausy–1945 06 16 rašė žuvusysis Kazys Skaityti toliau

V. Sinica. „Be ryto naktis“: Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimas (27)

Alkas.lt koliažas

Jei po amžių kada skaudūs pančiai nukris
Ir vaikams užtekės nusiblaivęs dangus,
Mūsų kovos ir kančios, be ryto naktis
Ar jiems besuprantamos bus?  
Maironis „Pavasario balsai“, 1895.

Įžanga. Nutylėta istorija

Lenkijos 1920–1939 metais okupuoto Vilniaus istorija ilgą laiką liko nepastebėta Lietuvos istorijos tyrimuose, mokyme ir tautos istorinėje sąmonėje. Skaityti toliau

Romuviai Švenčionijoje sėmėsi šventumo (nuotraukos) (0)

romuvos-stovykla-2015

Šių metų rugpjūčio 10-16 dienomis Dvarciškiuose vyko jau 27-oji Romuvos stovykla. Tai ilgiausią tradiciją turinti ir puoselėjanti etnokultūros stovykla Lietuvoje. Iš protėvių ateinanti stiprybė kiekvienais metais suburia Romuvos stovykloje ratą nuostabių žmonių, kurie gilinasi į folklorą, mitologiją, amatus ir puoselėja  senusius papročius šventų miškų apsupty.

Romuvos stovykla jau dešimti metai vyksta Dvarciškių kaime, Švenčionių krašte, todėl visai neatisitiktinai šiais metais stovyklos tema buvo „Švenčionija“ – šventų upių ir miškų kraštas, kuriame šventai Skaityti toliau

Švenčionių krašto knygnešiai ir didieji lietuvintojai XIX-XX amžių sandūroje (10)

knygnesys-mykolas-vaiskunas-K100

Istorija Lietuvai ir lietuvių tautai dažnai buvo rūsti ir negailestinga, tačiau visais laikais lietuviai stengėsi išsaugoti savo moralines vertybes.

Per Pilėnų laužus, kunigaikščių Mindaugo, Gedimino, Algirdo, Vytauto, Jogailaičių dinastijos karalių kovas su godžiais kaimynais Lietuvos piliečio sąvoka vis glaudžiau siejosi su pareigos ir meilės Tėvynei sąvokomis. Deja, 1795 metais valstybingumas buvo ilgam prarastas. Vis dėlto pilietinė sąmonė teberuseno ir plykstelėjo 1831 ir 1863 metų sukilimų liepsnomis.

Po 1863 metų sukilimo caro valdžia ėmėsi priemonių dar labiau išplėsti savo įtaką Lietuvoje.

Vilniaus generalgubernatorius Muravjovas, kaip ir Jekaterina II, buvo nuomonės, Skaityti toliau