Žymos archyvas: Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras

Vyriausybė patvirtino E. Šimkūnaitės metų minėjimo planą (1)

Eugenija Šimkūnaitė | lrv.lt nuotr.

Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teikimu, pritarė habilituotos biologijos mokslų daktarės, Vilniaus universiteto dėstytojos Eugenijos Šimkūnaitės metų minėjimo planui. Kaip žinia 2020-uosius Seimas yra paskelbęs E. Šimkūnaitės metais. 2020 m. kovo 11 d. sukaks 100 metų nuo E. Šimkūnaitės gimimo. 

Plane, kuris parengtas bendradarbiaujant su E. Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondu, numatyta įamžinti Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo puoselėtojos, Skaityti toliau

Kaip elgtis karštą vasaros dieną? (0)

medicaldaily.com nuotr.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos informuoja, 2019 m. birželio 11–14 d. Lietuvoje numatoma kaitra. Aukščiausia temperatūra dienomis daugelyje rajonų sieks 30–35 °C. 2019 m. birželio 15 d. pietrytinėje šalies dalyje oras dar kais iki 30–32 °C.

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra: kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, vyresnio amžiaus žmonės (ypač vyresni nei 75 metų), asmenys, turintys antsvorio, nėščiosios, sergantys įvairiomis Skaityti toliau

Birželio 1 d. Lietuvoje skelbiama maudymosi pradžia (0)

pixabay.org nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras praneša, kad birželio 1-ąją prasideda Lietuvos higienos normoje HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ (toliau – Higienos norma) nustatyta maudymosi sezono pradžia. Tiesa, savivaldybių institucijos gali koreguoti tiek sezono pradžią, tiek pabaigą, atsižvelgdamos į besimaudančiųjų skaičių.

Pagal Higienos normą paplūdimių lankytojų saugą, Skaityti toliau

Pelėsis ir jo žala sveikatai (0)

moldpedia.com nuotr.

Gyvenamoji aplinka, kurioje praleidžiame nemažą laiko dalį – vienas iš svarbiausių veiksnių, darančių įtaką mūsų sveikatai. O ypač svarbi – oro kokybė patalpose.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 30 proc. visų pastatų turi vidaus patalpų oro kokybės problemų dėl patalpų drėgmės ir pelėsio. Drėgmė kyla dėl blogo vėdinimo ir nepakankamo šildymo. Skaityti toliau

Kietųjų dalelių koncentracija Lietuvoje vėl pakilo į aukštumas (0)

smlpc.lt nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras praneša, kad, Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenimis, pastarosiomis dienomis, esant šaltiems, sausiems ir ramiems orams, kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore itin padidėjo. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Jonavoje ir Kėdainiuose vidutinė paros KD10 koncentracija 1–2 kartus viršijo ribinę vertę. Daugiausia įtakos oro užterštumo padidėjimui galėjo turėti šiluminės energijos gamybos metu energetikos įmonių ir individualių namų įrenginių išmetami teršalai, transporto keliama tarša. Skaityti toliau

Būkite atsargūs ant užšalusių vandens telkinių! (0)

pixabay.org nuotr.

Lietuvoje įsitvirtinus šaltiems žiemiškiems orams, nemažai žmonių renkasi pramogas ant užšalusių vandens telkinių. Be poledinės žūklės mėgėjų, ant užšalusių ežerų, upių, tvenkinių, marių lipa aktyvių pramogų išsiilgę vaikai ir suaugusieji su pačiūžomis, rogutėmis ar kitomis žiemos sporto priemonėmis. Kai kurios savivaldybės gyventojams ant atvirų vandens telkinių įrengia čiuožyklas. Dauguma pramogautojų ant ledo jaučiasi saugūs, tačiau Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad ledas gali būti klastingas ir pavojingas, tad lipant ant jo reikia būti Skaityti toliau

Ką reikia žinoti apie kiaušinius (0)

pixabay.com nuotr.

Kiaušiniai yra vienas vertingiausių maisto gaminių, kuriuose yra lengvai pasisavinamų baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių ir kitų maistinių medžiagų (fosfolipidų, polinesočiųjų omega-3 riebalų rūgščių, cholino, karotinoidų liuteino ir zeaksantino ir kt.).

Kiaušinių baltymai yra vertingiausi iš visų maisto produktų baltymų. Jų organizmas įsisavina net 98 proc. Juose labai gerai subalansuotos visos amino rūgštys, kurių organizmas pats negali pasigaminti. Skaityti toliau

Naudokime fejerverkus saugiai (0)

pixabay.org nuotr.

Daugeliui fejerverkai yra neatsiejama Kalėdų ir Naujųjų metų šventės dalis. O tam, kad jie taptų gražiu šventės akcentu, o ne nelaimės priežastimi, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kviečia laikytis keleto taisyklių.

Pirotechnikos priemones geriau įsigyti specializuotose parduotuvėse, o ne turguje ar internetu. Ypač svarbu nenaudoti pirotechnikos gaminių su pažeista pakuote.

Pirotechnikos priemonės skirstomos į tam tikras kategorijas. Galingiausios, didžiausią triukšmą keliančios ir pavojingiausios priklauso 4–5 klasei, Skaityti toliau

Rauginto pieno gaminius įsisaviname geriau, bet pasterizuoto pieno nesurauginsite (0)

pixabay.com nuotr.

Nuo vaikystės girdime, kad pieną gerti sveika, nes pienas ir gaminiai iš jo yra baltymų ir kalcio šaltinis. Tačiau kas geriau: liesas ar riebus pienas, pienas ar rūgpienis, kefyras ar varškė? Ir kodėl? Sveikatos apsaugos ministerija bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kuo mums naudingas pienas, kokių vertingų  žmogaus organizmui medžiagų yra jo gaminiuose bei kiek jų reikėtų suvartoti.

Pienas – ne tik kalcio šaltinis

„Neseniai Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva atlikta apklausa atskleidė, kad Skaityti toliau

Daržovės, vaisiai ir uogos mus saugo nuo ligų (1)

 pixabay.com nuotr.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pataria vaisių ir daržovių valgyti ne mažiau kaip penkis kartus per dieną ir vienam asmeniui per dieną jų suvalgyti bent 400 gramų. Deja, daugelio Europos šalių, taip pat ir Lietuvos gyventojai daržovių ir vaisių suvalgo gerokai mažiau. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad tai – puikus vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis, kuris mažina riziką susirgti širdies, kraujagyslių ir kitomis ligomis, o Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC) pataria, kaip per dieną suvartoti kuo daugiau įvairių vaisių ir daržovių.  Skaityti toliau

Mažinkime cukraus vartojimą (0)

pixabay.org nuotr.

Pastaraisiais dešimtmečiais daugelyje Europos šalių, tarp jų ir Lietuvoje atliktų gyventojų mitybos tyrimų duomenys rodo blogėjančią gyventojų mitybą. Gyventojų mityba nėra palanki sveikatai ir dažnai neatitinka sveikos mitybos patarimų: nepakankamai vartojama daržovių ir vaisių, grūdinių gaminių, ypač viso grūdo gaminių, žuvies ir žuvies gaminių, t. y. vartojama per mažai sveikatai palankių maisto gaminių. Sumažėjus fiziniam aktyvumui, padidėjus didelio kaloringumo maisto ir gėrimų prieinamumui bei dėl to pasikeitus maitinimosi įpročiams ir gyvenimo būdui, Skaityti toliau

Kokių riebalai naudingi sveikatai? (0)

huntregionalmedicalpartners.org nuotr.

Įprasta manyti, kad riebalai – blogis, kuris ne tik gadina mūsų išvaizdą, bet ir kenkia sveikatai. Tačiau ar žinote, kad riebalai – viena iš pagrindinių mūsų kūno maisto medžiagų, ir jie mums būtini? Tačiau ne vienodais kiekiais. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) mitybos specialistai pataria kaip pasirinkti sveikatai naudingesnius riebalus. Skaityti toliau

Jodo trūkumas – svarbi, bet lengvai įveikiama sveikatos bėda (2)

pixabay.org nuotr.

Sveikos ir teisingos mitybos taisyklės nurodo, kad su maistu būtina gauti atitinkamus kiekius visų reikalingų medžiagų: riebalų, angliavandenių, baltymų, vitaminų, makroelementų ir mikroelementų. Mikroelementų trūkumo pasekmės gali iš karto ir nepasireikšti, tačiau jų stoka gali būti pavojinga ir sukelti sveikatos sutrikimus, komplikuotis į ligas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) mini jodo trūkumą kaip vieną iš pagrindinių su maistu susijusių veiksnių, lemiančių gyventojų sveikatą.

Jodo stokos klausimas yra toks senas kaip ir žmonijos istorija. Pirmosios žinios apie jodo sukeliamas ligas siekia senovės Kinijos, Indijos, Graikijos ir Romos imperijos laikus. Skaityti toliau

Kaip apsaugoti vaikus nuo karščio poveikio (0)

Patarimai ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, kaip apsaugoti vaikus nuo karščio poveikio | Pixabay nuotr.

Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, egzistuoja atskiros kaitros ir karščio sąvokos, kurių pagrindinis skirtumas yra skirtinga reiškinio trukmė:

  • Karštis (pavojingas reiškinys): aukščiausia oro temperatūra  30 C, trukmė 1-2 d.
  • Kaitra (stichinis reiškinys): aukščiausia oro temperatūra 30 C, trukmė e 3 d.

Vaikai priklauso jautriai karščiui žmonių grupei. Vaikų kūnas ne taip greitai Skaityti toliau

Kaip išvengti sveikatos sutrikimų per karščius? (0)

Karštą ir saulėtą dieną Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai pataria | Pixabay nuotr.

Karštą ir saulėtą dieną Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai pataria:

  • Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai.
  • Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys.
  • Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų.

Skaityti toliau

Šiandien minima pasaulinė stuburo diena (1)

pixabay.com nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kasmet spalio 16-oji minima kaip Pasaulinė stuburo diena. Šiais metais jos tema yra „Jūsų nugara juda“. Institucijos, įmonės, nevyriausybinės organizacijos ir atskiri entuziastai kviečiami paminėti Pasaulinę stuburo dieną, organizuojant įvairius šiai temai skirtus fizinio aktyvumo renginius.

Trumpai apžvelkime itin gausią mokslinę literatūrą, skirtą stuburo temai. Visame pasaulyje, visuose žemynuose milijonai žmonių patiria stuburo veiklos sutrikimus. Skaityti toliau

Kodėl svarbu žinoti, kiek maiste yra druskos? (0)

medicalnewstoday.com nuotr.

Patarlė sako, kad reikia pūdą druskos suvalgyti, kad žmogų pažintum. Jei laikytumėmės Pasaulio sveikatos organizacijos patarimų dėl druskos suvartojimo, žmogų pažinti užtruktų beveik 9 metus. Deja, dauguma pasaulio ir Europos šalių šiandien kalba apie per gausų druskos vartojimą ir su tuo susijusias sveikatos problemas.

Pasaulio sveikatos organizacija pataria per parą suvartoti ne daugiau kaip 2 gramus natrio ir tai atitinka 5 g druskos. Vidutiniškai 95 procentus natrio suvartojame valgydami druską. Skaityti toliau

Pavasarinis tvarkymasis: tvarkydami aplinką neterškime oro (0)

Pixabay.com nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras praneša, kad, Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – AAA) oro kokybės tyrimų duomenimis, pastarosiomis savaitėmis kietųjų dalelių (KD10) koncentracija kai kurių miestų aplinkos ore buvo padidėjusi, o didžiausiuose miestuose kai kuriomis dienomis viršijo 50-ies µg/m³ paros ribinę vertę. Daugiausia įtakos oro užterštumo padidėjimui galėjo turėti transporto, pakeltoji tarša bei šiluminės energijos gamybos metu išmetami teršalai. Skaityti toliau

10 būdų, kaip sustiprinti paskatą sportuoti (0)

dangerouslyfit.com nuotr.

Kiekvienas žinome, kad fiziniai pratimai yra naudingi sveikatai, gerai savijautai ir išvaizdai. Tai būtina kiekvienam žmogui. Tačiau siekiant gero fizinio pajėgumo būtinai pasitaikys klaidų, įvairiausių sunkumų bei išklydimų iš pasirinkto kelio. Štai keletas patarimų, kaip įveikti bent dalį šių sunkumų ir padidinti motyvaciją sportuoti.

1. Užsibrėžkite konkretų ir pasiekiam tikslą

Tik pradėjus mankštintis, dažniausiai sau išsikeliami sunkiai pasiekiami tikslai. Ypač, jei sportuotojas nepatyręs ir mažai praktiškai bei teoriškai susipažinęs su sportavimo Skaityti toliau

Skelbiama svarbi žinia jautriems žiedadulkėms žmonėms (0)

„Wikipedia“ nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras praneša, jog pradėti žiedadulkių sklaidos stebėjimai, kuriuos vykdo Šiaulių universiteto Aplinkotyros katedros mokslininkų ir tyrėjų grupė. Ore jau aptinkamos alksnio ir lazdyno žiedadulkės.

Klimato kaita lemia ilgesnį augalų žydėjimo laiką bei didesnį žiedadulkių kiekį ore. Lazdynas ir alksnis yra vieni iš pirmųjų pavasarį žydinčių sumedėjusių augalų, kurie žiedadulkes barsto kovo–balandžio mėn. Alksnio žiedadulkių kiekis ore yra vidutinis, bet susiklosčius Skaityti toliau

10 tūkstančių žingsnių kasdien: moterys eina į Romą, vyrai – į Atėnus (0)

12868_e0a2bc6dda2975edbd82cdea71a1a159Kovo 1 d. prasideda akcija „10 tūkstančių žingsnių kasdien: moterys eina į Romą, vyrai – į Atėnus“ (toliau – akcija). Akcijos tikslas – skatinti gyventojų fizinį aktyvumą, kasdien nueinant (nubėgant, nučiuožiant, nuplaukiant ar kitaip įveikiant) 10 tūkst. žingsnių atitinkantį atstumą. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos interneto svetainėje galima susipažinti su akcijos nuostatais.

Akcijoje gali dalyvauti visi vyresni nei 18 m. amžiaus Lietuvos piliečiai. Reikia tik iš Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainės (toliau-SMLPC) atsisiųsti akcijos dalyvės arba dalyvio kortelę ir ją pildyti. Moterys pildo akcijos dalyvės, einančios į Romą, kortelę, vyrai – akcijos dalyvio, einančio į Atėnus, Skaityti toliau

Apie grūdinimąsi ir jo reikšmę sveikatai (0)

Smlpc.lt nuotr.

Vasarį, sveikatingumo ir sveikatos stiprinimo mėnesį, vainikuoja tradicinės maudynės lediniame vandenyje Palangoje. Tai užsigrūdinusiųjų šventė. Kyla klausimas: ar visi galime taip užsigrūdinti, kad galėtume dalyvauti šioje šventėje? Kas tas grūdinimasis ir kokia jo reikšmė sveikatai?

Pasak mokslininkų, grūdinimasis – tai procedūrų sistema, didinanti žmogaus organizmo atsparumą nepalankių meteorologinių veiksnių poveikiui. Skaityti toliau

Pristatyta pirmoji atmintinė apie burnos priežiūrą Brailio raštu (0)

Smlpc.lt nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokykla, bendradarbiaudama su Lietuvos aklųjų biblioteka, parengė ir išleido atmintinę Brailio raštu „Dantis valyti būtina!“.

Vasario 7 d. įvyko leidinio pristatymas Vilniuje, Lietuvos aklųjų draugijoje. Renginio metu skaityti pranešimai apie burnos sveikatą bei higieną, teiktos individualūs patarimai ir konsultacijos renginio dalyviams – regėjimo negalią turintiems žmonėms. Skaityti toliau

Siūloma mokiniams kartu su mokytojais pertraukos metu apibėgti savo mokyklą (0)

Apibek mokykla_logoMažas fizinis aktyvumas – viena būdingiausių šiuolaikinių vaikų gyvensenos ypatybių, be to, turi tendenciją mažėti. Jis yra viena iš didelio antsvorio, padidėjusio kraujospūdžio, cukrinio diabeto ir kitų tarp vaikų dažnėjančių susirgimų plitimo priežasčių.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (toliau – SMLPC), remdamasis Škotijos patirtimi ir palaikydamas „Judriosios pertraukos“ idėjas, šalies mokyklose inicijuoja akciją „Apibėk mokyklą“ Skaityti toliau

Mokykis plaukti ir būk saugus vandenyje (0)

 livestrong.com nuotr.

Vos prasidėjus oficialiam maudymosi metui, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centre visuomenės sveikatos biurų bei mokyklų specialistai, mokytojai, tėvų ir mokinių komitetų atstovai susirinko Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centre (toliau−SMLPC) aptarti Lietuvoje taikomų skendimo prevencinių priemonių. Kasmet pasaulyje paskęsta apie 372 000 žmonių. 90 proc. paskęsta šalyse, kuriose gyventojai gauna mažiausias pajamas. Paskendimų skaičius tik trečdaliu mažesnis už mirčių nuo bado skaičių ir beveik tiek pat už mirčių nuo maliarijos skaičių. Skaityti toliau

Kaip saugotis nuo karščio (0)

emaze.com nuotr.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, birželio 24 d. temperatūra naktį sieks 13–18, dieną 24–29 laipsnius. Artėjant ilgajam savaitgaliui, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių). Skaityti toliau

Šiemet Pasaulinės vandens dienos tema – „Vanduo ir darbas“ (0)

dailyroabox.com nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kovo 22 d. minima Pasaulinė vandens diena. Šių metų Pasaulinės vandens dienos tema – „Vanduo ir darbas“.

Pasaulinės vandens dienos minėjimą 1992 m. inicijavo Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Nuo 1993 m. ją globoja UNESCO. Lietuvoje ši diena Aplinkos ministerijos iniciatyva minima nuo 2000 m. Kiekvienais metais išrenkamas šios dienos šūkis, atspindintis vandens dienos problematiką. Skaityti toliau

Saugokimės ligų, plintančių per vandenį (0)

pixabay.com nuotr.

Visuomenės sveikatos saugą globojanti sveikatos apsaugos viceministrė, dr. Jadvyga Zinkevičiūtė prasidedant pavasariui ragina visuomenę daugiau dėmesio skirti savo gyvenviečių švarai, šulinių vandens kokybei. J. Zinkevičiūtė nuo 2015 metų vadovauja 1992 metų Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos Vandens ir sveikatos protokolo įgyvendinimo koordinavimo grupei, kuri buvo patvirtinta aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymu.

Šachtinių šulinių vandens kokybės saugumas kelia susirūpinimą. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1992 metų Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir Skaityti toliau

Minint Lietuvos Prezidento K.Griniaus metus, rengiama respublikinė mokslinė-praktinė konferencija (dienotvarkė) (0)

Kazys Grinius | Wikipedia.org nuotr.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (Norvegijos finansinio mechanizmo programa), Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybe Lietuvoje ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centru kovo 31 d. (Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, M. K. Čiurlionio g. 21) organizuoja respublikinę mokslinę-praktinę konferenciją „Vaikų sveikatą stiprinanti aplinka. Kurkime ją drauge“. Ji skirta pasidalyti naujausiomis žiniomis ir aptarti pagrindinius mūsų laikų aplinkos ir sveikatos iššūkius, suvienyti visuomenės sveikatos specialistų pajėgas priimant palankius vaikų sveikatai sprendimus. Skaityti toliau

Koks yra bioritmų poveikis sveikatai ir gyvenimui? (0)

Jau daug tūkstantmečių vyksta cikliška gamtos procesų kaita: ateina pavasaris – sprogsta pumpurai, vasarą pražysta gėlės, rudenį pagelsta medžių lapai, o žiemą sulaukiame sniego. Vienas kitą keičiantys metų laikai – tai sezoniniai bioritmai. Prie šių objektyviai cikliškų gamtos pokyčių priprantame ir nekreipiame į juos ypatingo dėmesio. O be reikalo, nes mokslininkai pateikė neginčijamų įrodymų apie tai, kad besikeičiantys metų, paros laikai bei tam tikru ritmu orbitomis judantys dangaus kūnai veikia ir visus gyvus organizmus, tarp jų ir žmogų. Juk ne šiaip sau pavasarį ir vasarą jaučiame energijos antplūdį ir mėgaujamės gera savijauta, o rudeninė depresija bei lėtinių ligų paūmėjimai ne vieną žmogų varo į neviltį. Skaityti toliau