Permainingi orai tėvams gali tapti rimtu išbandymu siekiant apsaugoti savo vaikus nuo peršalimo ligų. Tuo labiau, kad statistiškai darželinukas serga 13 kartų per metus. Daugelis žinome, kad vaikus grūdinti reikia, kad nesirgtų, kad reikia stiprinti jų imuninę sistemą, tačiau klausimas kaip tai padaryti gerai, neretai sustabdo nuo tokių iniciatyvų.
Įsiklausykime į vaikų poreikius
Lengva pastebėti, kad mamos, kurioms visada šalta, savo vaikus rengia taip, Skaityti toliau
Baigėsi Feisbuko 30 dienų iššūkio grupėje, turinčioje virš 21 tūkstančio narių, skelbtas pirmasis Cukraus detokso ratas. Kristina Bondar, knygos „Cukraus detoksas“ autorė, spalio 15 dieną kvietė visus prisijungti ir pagerinti savo sveikatą, atsikratyti emocinio valgymo, išsigydyti lėtines ligas, rasti savo slaptus alergenus, sveikai numesti svorio visam laikui.
„Cukraus detoksas“ – tai vartai į sveiką gyvenseną. Mes negalim būti nei sveiki, nei liekni, nei laimingi, jei kasdien valgome gaminius, kurie yra mums nenaudingi, Skaityti toliau
Vitamino D trūkumas – tai sveikatos problema, su kuria susiduria didelė dalis viso pasaulio gyventojų, ne išimtis – ir Lietuva. Anot gydytojos dietologės Dalios Vaitkevičiūtės, iš bendrosios medicininės praktikos galima nustatyti, kad vitamino D trūksta devyniems iš dešimties Lietuvos gyventojų. Pasak specialistės, pagal šalyje atliktus mokslinius tyrimus, vitamino D trūkumo tikimybė dažniausiai svyruoja nuo 40 iki 80 proc., tačiau realybėje šie skaičiai dar didesni.
Šio vitamino trūkumo simptomai dažnai labai įprasti, tad dėl subjurusios nuotaikos, kaulų „laužymo“, nuolatinio nuovargio esame linkę kaltinti rudeninę „depresiją“, Skaityti toliau
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pataria vaisių ir daržovių valgyti ne mažiau kaip penkis kartus per dieną ir vienam asmeniui per dieną jų suvalgyti bent 400 gramų. Deja, daugelio Europos šalių, taip pat ir Lietuvos gyventojai daržovių ir vaisių suvalgo gerokai mažiau. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad tai – puikus vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis, kuris mažina riziką susirgti širdies, kraujagyslių ir kitomis ligomis, o Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC) pataria, kaip per dieną suvartoti kuo daugiau įvairių vaisių ir daržovių. Skaityti toliau
Pastaraisiais dešimtmečiais daugelyje Europos šalių, tarp jų ir Lietuvoje atliktų gyventojų mitybos tyrimų duomenys rodo blogėjančią gyventojų mitybą. Gyventojų mityba nėra palanki sveikatai ir dažnai neatitinka sveikos mitybos patarimų: nepakankamai vartojama daržovių ir vaisių, grūdinių produktų, ypač viso grūdo produktų, žuvies ir žuvies produktų, t. y. vartojama per mažai sveikatai palankių maisto produktų.
Sumažėjus fiziniam aktyvumui, padidėjus didelio kaloringumo maisto ir gėrimų Skaityti toliau
Populiarėjant sveikos mitybos tendencijoms ir žmonėms vis labiau rūpinantis, ką deda į lėkštę, vis dažniau atsigręžiama į vieną iš pagrindinių patiekalų – košę. Jau rytoj bus minima pasaulinė košės diena, tad šis patiekalas ir jo maistinė vertė dabar aptariama kaip niekada garsiai. Gydytoja dietologė Justė Parnarauskienė teigia, kad būtent košė galėtų tapti sprendimu daugeliui šiandien taip dažnai keliamų klausimų dėl visavertės vaikų mitybos. Tačiau prie to turi prisidėti tiek ugdymo įstaigos, tiek tėvai, tiek verslas. Skaityti toliau
Nors įprasta manyti, kad viso grūdo duona – savaime sveikas pasirinkimas, mitybos specialistė Vaida Kurpienė su tokiu įsitikinimu sutinka nepilnai. „Taip, valgyti viso grūdo duoną dažniausiai tikrai žymiai sveikiau. Tačiau norint organizmui atnešti didžiausią naudą, net ir visagrūdę duoną reikia mokėti pasirinkti tinkamai“, – sako V.Kurpienė ir dalijasi patarimais, į ką atkreipti dėmesį ieškant sveikiausio duonos pasirinkimo.
Pasakodama apie visagrūdes duonas V. Kurpienė pirmiausia paaiškina, ką išvis reiškia sąvoka „visagrūdė“. Antai grūdas, iš kurio gaminami miltai, susideda iš trijų dalių: Skaityti toliau
Pasibaigus vasarai dėl mažesnio gaunamo saulės spindulių kiekio ir besikeičiančio oro žmonės dažnai ima skųstis kritusiu energijos ir produktyvumo lygiu.
Ruduo – metas, kai reikia grįžti ne tik į mokymo įstaigas ir darbus, bet ir prisiminti sveiko maitinimosi principus, kurie padėtų išlikti energingiems ir budriems.
Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Sveikos mitybos centro gydytojos dietologės Eugenijos Repšienės teigimu, gerai smegenų veiklai palaikyti būtina subalansuota mityba ir maistinės medžiagos, Skaityti toliau
Jau daugiau kaip dešimt metų Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) rūpinasi, kad ant darželinukų ir pradinukų stalo nemokamai nuolat būtų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Šiemet papūtus permainų vėjams pirmenybė bus teikiama vaisiams ir daržovėms.
Pagal Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programą vaikams, lankantiems priešmokyklines ugdymo įstaigas, ir pradinukams jau nuo rugsėjo 17 d. dalijamas geriamasis pienas ir pieno gaminiai: jogurtas, kefyras, Skaityti toliau
Kalbinta – Nijolė Strakšytė, Maisto technologė, duonos kepimo ekspertė, kepyklos „Rugutis“ įkūrėja. Kalbino – Kristina Bondar.
– Kaip vertintumėte parduotuvinę duoną? Ar ji visa bloga, ar galime rasti ir sveikatai palankios?
– Nebūtinai visa duona rinkoje yra bloga. Aišku, didžioji dalis gaminių rinkoje turi savų niuansų, bet svarbiausia yra skaityti sudėtį, kaip ir bet kurių produktų. Skaityti toliau
Sveikas emalis, vadinasi, sveiki dantys. Deja, dėl natūralaus dėvėjimosi, genetikos ir nuolat dantis veikiančios ne itin draugiškos aplinkos retas iš mūsų gali tuo pasigirti. Visgi, nors ir pažeistą, emalį apsaugoti galima, o paprasčiausias būdas tai padaryti yra taisyklinga burnos higiena. Čia kyla klausimas – nors tai įprastas kasdienis procesas, ar iš tiesų viską darome taip, kaip reikia?
„Emalis – tai viršutinis, taigi, apsauginis, danties sluoksnis, jis labiausiai veikiamas ir lengviausiai pažeidžiamas įvairių dirgiklių – ar tai būtų su maistu gaunami Skaityti toliau
Sugrįžti į intensyvesnių darbų ir mokslų ritmą po vasaros ne kiekvienam greitai pavyksta.
Mūsų smegenys ir atmintis gali nespėti prisitaikyti prie staiga užplūdusio didesnio informacijos ir darbų srauto, įtampos, pagreitėjusio gyvenimo tempo. BENU vaistininkė Vaida Poškaitienė sako, kad atmintį reikia lavinti nuolat, nes protinės veiklos trūkumas ją silpnina.
Taip pat svarbu nepamiršti smegenų veiklai reikalingų vitaminų ir mineralinių medžiagų, be kurių mūsų mąstymas praranda aštrumą, tampa sunkiau susitelkti į užduotis, Skaityti toliau
Nuo šių mokslo metų pradžios, mokyklose, tikriausiai, nenuobodu. Permainos apmokėjimo už darbą srityje. Nemažo šurmulio ir net socialiniuose tinkluose kvietimo boikotuoti naujas maitinimo taisykles ir patarimus.
Diabetas ir kitos ligos, kurios priklauso nuo paties žmogaus gyvenimo būdo yra epideminio lygio. Koks gali būti boikotas, kai sergamumas yra epideminio lygio, o čia „didvyriai“ ar tiksliau cinikai kviečia boikotuoti, nesilaikyti epidemijai suvaldyti skirtų, gal ir netobulų, priemonių. Skaityti toliau
Rugsėjo 29 d., Sapiegų rūmų parke, vyks „Sveiko maisto šventė“. Tema: „Grilis ir iškylos patiekalai“.
Jos tikslas – parodyti, kad keliaujant į gamtą, išvykas ir iškylas galima kepti ne tik šašlykus, o pasigaminti puikių, skanių ir sveikų vegetariškų patiekalų, kurie sužavės visus, taip pat ir visavalgius.
Jau kone 30 metų tradiciją tęsiantis, Lietuvos sveikuolių sąjungos kasmetinis renginys „Sveiko maisto šventė“ auga, Skaityti toliau
Kiekvienais metais ruduo mus pasitinka ne tik naujais iššūkiais ar idėjomis, bet ir vis labiau didėjančiu tempu. Šiltojo meto džiaugsmą keičiant tikslų ir darbų lavinai norime atsigręžti ir į sveiką gyvenimo ritmą bei mitybą.
Deja, dėl laiko stokos tai tampa nelengva užduotimi. Nors pietūs šiuo periodu – itin svarbus dienos valgis, dažnai pietaudami mieste šiuos pasirenkame nevisaverčius, valgome paskubomis, o tai kenkia mūsų darbingumui ir gerai savijautai. Skaityti toliau
Skani, kokybiška, subalansuota sudėtimi išsiskirianti duona – tinkama sveikuoliško mitybos raciono dalis, įsitikinusi Vaida Kurpienė. Neigdama įsigalėjusius pramanus mitybos specialistė teigia, kad tinkamai pasirinkta duona ne tik gali praturtinti organizmą vertingomis medžiagomis, bet ir, priešingai nei įprasta manyti, netrukdo lieknėti. Taigi kokią duoną rinktis, idant kūno linijos būtų laibos?
Pasak V. Kurpienės, šiandien didieji duonos kepėjai gaminių sudėčiai skiria milžinišką dėmesį, mat sparčiai reaguoja į besikeičiančius vartotojų poreikius Skaityti toliau
Magnis yra ne tik kaulų statybinė medžiaga, bet ir vienas reikalingiausių mineralų mūsų organizmui. Jis padeda palaikyti sveiką dantų būklę ir raumenų stiprumą. Taip pat jis daro didelę įtaką ir mūsų nervų sistemai.
„Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė teigia, kad dažniausiai magnio trūkumą išduoda mėšlungis, raumenų spazmai, bendras silpnumas, rankų ir kojų pirštų dilgčiojimas ar tirpimas. Tačiau, trūkstant magnio, galite jausti ir kiek neįprastus simptomus. Skaityti toliau
Nuolatinis skausmas, traškėjimas ir patinimai – simptomai, varginantys sergančius sąnarių ligomis. Šios ligos yra labai dažnos ir neretai yra ilgalaikės, todėl svarbu ieškoti būdo, kaip pagerinti gyvenimo kokybę. Padėti gali ne tik stiprūs vaistai, bet ir vitaminai bei subalansuota mityba.
Dažnai manoma, kad sąnarių skausmus ir traškėjimus jaučia tik senjorai, tačiau, pasak sveikatos specialistų, toks požiūris yra klaidingas. Vaistininkė Regina Molotkova atkreipia dėmesį, kad su šia problema susiduria daug jaunų žmonių, kurie, užsukę į vaistinę, skundžiasi įvairiais sąnarių skausmais. Skaityti toliau
Sveikiau gyventi nori kone kiekvienas, vis dėlto tai įgyvendinti pasiseka ne visiems. Vienas nedidelis žingsnis sveikesnio gyvenimo link – gaminių etikečių skaitymas. Vis dėlto ne visada žinome, ko ten ieškoti, kas sveika, kas – ne. Dietologai pataria dėmesį atkreipti į kelis pagrindinius aspektus.
Kokių medžiagų vengti?
Gydytoja dietologė Žana Antonova teigia, kad renkantis maisto gaminius itin svarbu pažvelgti į ant pakuotės nurodytą maistingumo deklaraciją bei sudėtį. Maistingumo deklaracijoje galime rasti gaminyje Skaityti toliau
Sumažėjęs darbingumas, energijos stoka, mieguistumas, nusilpęs imunitetas, virškinimo problemos – tai tik keli simptomai, kurių pagrindine priežastimi gali tapti mineralų trūkumas žmogaus kūne, tačiau dažnas apie šių elementų trūkumą nė nesusimąsto. Net ir nedidelė jų stoka gali lemti labai rimtus sveikatos sutrikimus, vis dėlto, užuot mineralų pusiausvyrą palaikę kasdien, tautiečiai dažniausiai tik žiemą ir pavasarį skuba kūnui „padėti“ pirkdami sintetinius mineralus ir vitaminus. Specialistai atkreipia dėmesį, kad mineralinės medžiagos geriau įsisavinamos, jeigu yra gaunamos su maistu ir vandeniu, ne vartojant maisto papildus. Skaityti toliau
Kovo 12-23 dienomis, pirmą kartą ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje, vyksta naujos, medicininiais tyrimais grindžiamos klinikinės medicinos srities praktinio pritaikymo parodomasis kursas, kurį veda pripažinti gyvensenos medicinos ir sveikos mitybos specialistai iš JAV.
Lietuvos išeivių bendruomenės atstovų įsitraukimas tapo galimybe šio mokslo Skaityti toliau
Nuo kovo 1 d., chemijos mokslų daktarė, docentė K. Vaištarienė kviečia visus jungtis 30 dienų „grikių“ iššūkiui.
Lietuvos vegetarų motina tituluojama 86 metų chemijos mokslų daktarė, docentė Ksavera Vaištarienė tvirtina, kad daugelį neva nepagydomų ligų galima įveikti pakeitus mitybą – atsisakius mėsos, pasninkaujant, laikantis grikių dietos. Moters praktikoje, daugybė atvejų, kai jos konsultuoti žmonės pasveiko, nors medikai juos jau buvo nurašę.
50-ies metų įveikusi „nepagydomas“ ligas: Skaityti toliau
Jei atsikelti ryte ypač sudėtinga ir net po nakties miego jaučiatės pavargę, tai ženklas – kad organizmui reikia pokyčių. Daugelis žmonių, ypač žiemos sezonu, skundžiasi ne tik prasta miego kokybe, bet ir itin sunkiu pabudimu ryte. Pasak sveikatos specialistų, įtakos tam gali turėti fizinis ar emocinis pervargimas, nusilpęs imunitetas, miego režimo nesilaikymas. Rytinis nuovargis gali būti ir rimtesnių ligų priežastimi.
Gydytojas Rimgaudas Vincevičius teigia, kad apie miegą kiekvienas mūsų turime žinoti du svarbiausius dalykus: kiek laiko miegame ir kada einame miegoti. Skaityti toliau
Du trečdaliai Lietuvos gyventojų žino, kad sveikatai palankiausia yra viso grūdo duona. Dauguma žino, kad vaisius ir daržoves valgyti sveika, o beveik devyni iš dešimties apklaustųjų supranta, kad sotieji riebalai didina infarkto ir insulto riziką. Dauguma mūsų kraštiečių domisi sveikos mitybos principais ir žino, kokie maisto gaminiai palankiausi mūsų sveikatai, o kurių kiekį reikėtų riboti.
Tai parodė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas, kurio tikslas buvo išsiaiškinti gyventojų informuotumą apie maisto gaminius ir tinkamą jų pasirinkimą. Skaityti toliau
Pirmasis naujų metų mėnuo jau eina į pabaigą, o pažadai sau – „sveikai maitinsiuosi“, „dažniau sportuosiu“, „numesiu 5 kg“ – pamažu grimzta užmarštin kaip slogus sapnas, kurį norisi greičiau pamiršti? Nieko nuostabaus, šie pažadai reikalauja ne tik valios pastangų, bet ir laiko – pakeisti nusistovėjusį režimą nėra paprasta, o per naktį „prisijaukinti“ sveiką gyvenseną pavyksta retam. Tačiau tikrai viskas įmanoma. Pasak gydomosios mitybos specialistės Deimantės Rapalytės, viskam reikia skirti laiko ir meilė sveikam gyvenimo būdui išugdoma palaipsniui. Ji išskiria 5 sveikos mitybos principus, kurie užsibrėžtus naujametinius tikslus padės pasiekti lengviau. Skaityti toliau
Specialistai pastebi, kad tinkamas gyvenimo būdas ir mityba ne tik padeda jaustis geriau ir energingiau, bet gali padėti užkirsti kelią onkologinėms ligoms, o diagnozę išgirdusiems žmonėms palengvinti ligos eigą. Gydytoja-onkologė Edita Juodžbalienė sako, kad tie kurie savyje randa stiprybės nepalūžti dažniausiai ima savimi rūpintis labiau, o tai savo ruožtu padeda sveikti.
Onkologinė liga – rimtas ženklas Skaityti toliau
Muzikantė Aušra Paliušė save pristato kaip kūrėją, kuriančią gyvenimą, muziką, santykius, dainas. Jauna moteris sako, kad tokią darną kasdienybėje, kokią jaučia dabar, pasiekti padėjo būtent pakeistas gyvenimo būdas. Dar mokyklos laikais jai buvo uždrausta sportuoti dėl bronchinės astmos, o apie sveiką mitybą kalbų nei girdėjo, nei norėjo klausyti. Tad antsvoris jai ne tik badė akis, bet ir kėlė pavojų sveikatai, gyvenimas džiugino vis mažiau. Kol vieną dieną Aušra atsisveikino su senais įpročiais.
– Papasakokite, kaip gyvenote iki pasikeitimų? Skaityti toliau
Lapkričio 8-ąją buvo minima Europos sveikos mitybos diena, kuria siekiama atkreipti Europos šalių gyventojų dėmesį į mitybos įtaką sveikatai. Tad puiki proga su homeopate ir gydomosios mitybos specialiste Deimante Rapalyte prisiminti sveiko raciono pamatą – daržoves. Tad kurios iš jų gerina nuotaiką, o kurios būtinos daug laiko biuruose praleidžiantiems žmonėms?
„Šiuolaikinių žmonių gyvensena kardinaliai pasikeitė nuo praeito dešimtmečio: tempas greitesnis, o ir streso patiriama daugiau. Skaityti toliau
Praėjusią savaitę, Lietuvos gyventojų sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis kiek sumažėjo, tačiau lenkia ne tik praėjusių, bet ir viso pastarojo dešimtmečio spalio mėnesių sergamumo skaičius.
Vaistininkai pabrėžia, kad svarbiausia šiuo ligų metu yra ne kaip įmanoma greičiau ieškoti vaistų, o įsitikinti, kas kamuoja organizmą ir tuomet pasitarti su specialistais dėl veiksmingiausio gydymo būdo. Skaityti toliau
Mokslu pagrįsta, kad transriebalai (kitaip vadinami riebalų rūgščių transizomerai) maisto gaminiuose gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas, vėžį, diabetą, nutukimą, gali turėti žalingą poveikį nėštumui ir vaisiaus vystymuisi. Taip pat patvirtinta, kad šie riebalai yra 4–5 kartus labiau toksiški, nei sotieji riebalai.
Nors transriebalų kiekis maisto gaminiuose Europos Sąjungoje (ES) nėra vieningai reglamentuotas, tačiau kai kurios valstybės yra priėmusios nacionalinius teisės aktus. Skaityti toliau
