Žymos archyvas: Šveicarijos lietuvių bendruomenė

J. Survilaitė. Vėlinės vienuolyno kapinėse (1)

E2BF345AD7D84B13B7ED1C97E43BEC2E

Nuo 20 a. pabaigos kiekvienais metais Vėlinės man primena jau ne vien artimuosius, palaidotus Lietuvos kapinėse. Širdį veriantis kapinių liepsnelių spindesys mintis ir jausmus Šveicarijos kalnų takais nuveda prie pasakiško Keturių kantonų ežero, kur ant jo kranto, istorinių Alpių kalnų: Rigi Kulm ir dvynių Myten papėdėje, stovi senas XIX a. viduryje įkurtas Ingenbhol katalikių moterų vienuolynas. Kunigo prof. Jono Juraičio teigimu, XX a. bėgyje, vienuolyno archyvuose galima pamatyti apie 500 lietuviškų pavardžių. Tiek iš Lietuvos atvykusių lietuvių ilgiau ar trumpiau visą šimtmetį varstė šios Dievo palaimintos šventovės duris. Skaityti toliau

J. Survilaitė. Kam priklauso Lietuvos Respublikos užsienio ambasadų ir konsulatų archyvai? (0)

Janina Survilaitė | asmeninė nuotr.

Apie Rūtos Vanagaitės knygą „Mūsiškiai“ atsiliepimų girdėjome daug: vieniems būtų geriau, kad holokausto žaizdos nebūtų liečiamos, kiti, priešingai, atsidūsta lyg sunkų akmenį nuo širdies nuritinę ir pasirengę kartu su nusidėjėle Tauta melstis ir gailėtis už nuodėmes…

R. Vanagaitės knyga įtikina, kaip mūsų tautą dešimtmečius palaikė naivumas, jog tie vis pasitaikantys dviprasmiškumai  dėl to, kas vyko per holokaustą mūsų Tėvynėje išliks amžinai neliesti ir savaime numirs nepalikę tautos istorijoje pėdsakų. Skaityti toliau

J. Survilaitė. Klampūs Lietuvos užsienio ministro L. Linkevičiaus teisingumo paieškų keliai (7)

Janina Survilaitė | asmeninė nuotr.

Būdama Šveicarijos lietuvių bendruomenės (ŠLB) valdybos pirmininkė (1999–2006)  keliuose savo straipsniuose rašiau, jog yra pagrindo įtarti, kad ŠLB vadovė J. Kaspersen (J. Caspersen) piktybiškai siekia originalius išeivijos archyvų dokumentus „perskaityti“ sovietinės propagandos šešėlyje ir užsispyrusi visam lietuviškam pasauliui skelbia  suklastotą archyvų variantą, pagal kurį teigiama, kad įkurdami Šveicarijos konfederacijoje (CH) oficialią lietuvių bendruomenę išeiviai nesilaikė Lietuvių chartijos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) konstitucijos (1949), reikalaujančios, Skaityti toliau

J. Survilaitė. Išeivijos dienoraščiai (3)

Janina Survilaitė | asmeninė nuotr.

1999 m.Išrinkta Šveicarijos bendruomenės (ŠLB) valdybos pirmininke senosios išeivijos prašymu pirmiausia savo veiklą pašvenčiau ŠLB archyvų sutvarkymui. Šešias savo atostogų vasaras (1999-2005 m.) praleidau studijuodama Vilniaus universiteto Rankraščių skyriuje dr. A. Geručio, dr. E. Turausko, dr. V. Dargužo archyvus.

Tada Šveicarijoje senųjų lietuvių išeivių Skaityti toliau

J. Survilaitė. Europos širdis Lietuvoje (4)

Šveicarijos Fribūro universitete 1899 metais įsteigta ir išsaugota lietuvių studentų „Lituanika“ draugijos vėliava | J. Survilaitės nuotr.

2002 metais Šveicarijos lietuvių bendruomenės (ŠLB) 50-mečio sukaktuvėse pasisakę senieji išeiviai didžiavosi savo turtinga veikla, kuri per Lietuvos  okupacijos metus išlaikė stiprią patriotišką sampratą. Tai giliai susipratusių užsienio lietuvių bendruomenė, kuri nemąstė, kad jų nedaug, ir kad Lietuva maža. (1954 metais lietuvių Šveicarijoje liko tik 36, kai tuo tarpu Ameriką tais metais pasiekė 33 tūkstančiai karo pabėgėlių).

Po 1944 metų Šveicarijoje įsikūręs negausus lietuvių karo pabėgėlių būrys Skaityti toliau

J. Survilaitė. Kaip S. Gedos „Strazdas“ iki Berno universiteto nuskrido!? (2)

Sigitas Geda | Z. Šliogerienės nuotr.

Rengiant Šveicarijos lietuvių bendruomenės knygą „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“ (2009) gavau iš Vilniaus į Ciurichą Sigito Gedos  rašytą laišką: „Mano Šveicarija“, kurį pateikiu kiek sutrumpintą:

Nebus didelė naujiena, jeigu pasakysiu, kad Šveicarijos įvaizdį mano sąmonėje formavo eilėraštis „Vakaras ant ežero Keturių kantonų“. Mokėjau jį atmintinai, net ir dabar  jis man vienas gražiausių, nors, atmenu, kad viename leidinyje buvo skelbta savotkiškas jo atitikmuo… Išeitų, kad mūsų klasikas naudojosi savotišku Skaityti toliau

J. Survilaitė. Minime trijų Šveicarijos lietuvių bendruomenės įkūrėjų 100-ąsias gimimo metines (0)

Stanislovas Vaitkevičius | Alkas.lt koliažas

Šiemet sutinkant Lietuvos atgimimo 30-metį trims veikliausiems Šveicarijos lietuvių išeivijos bendruomenės įkūrėjams šiais metais būtų sukakę 100 metų:  dr. Vaclovui Dargužui, Narcizui Prielaidai ir Stanislovui Vaitkevičiui. Visų trijų gyvenimas ir veikla prasidėjo Šveicarijos antrojo pasaulinio karo pabėgėlių stovykloje 1945 metų vasaryje ir tęsėsi iki pirmojo XXI a. dešimtmečio t.y. iki jų mirties.

Išeivių karta sudėtingomis aplinkybėmis pokario Šveicarijoje 1952-02-17 d. įkūrė lietuvišką Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Šveicarijos lietuviai 100-metį švenčiančiai valstybei dovanoja fotografijų parodą (video) (0)

Jūratė Caspersen | Alkas.lt, nuotr.

Seime atidaryta Šveicarijos lietuvių fotografijų paroda, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.

Šia paroda siekiama atvaizduoti Šveicarijos lietuvių gyvenimą ir veiklą, puoselėjant tautinį tapatumą, kultūrą, tradicijas ir gimtąją kalbą. Nuotraukose atsispindi lietuvių patirtys ir kūryba, gimusi antruosiuose jų namuose – Šveicarijoje.

Parodoje – dešimties Šveicarijoje gyvenančių lietuvių darbai. Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Pasaulio lietuviai ruošiasi šimtmečio minėjimui (video) (0)

Audrys Antanaitis, Jūratė Kaspersen | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Kultūros komisijos pirmininkė ir Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Kaspersen (Caspersen) PLB kraštų atstovų suvažiavimo Bistrampolyje metu buvo labai užimta. Vyko diskusijos apie tai, kaip pasaulio lietuviai 2018-ais metais minės Lietuvos nepriklausomybės atgavimo šimtmetį. Iš viso pasaulio susirinkę tautiečiai žėrė idėjas, kurias Jūratė Kaspersen turės ne tik apvilkti į tinkamą rūbą, bet ir įgyvendinti.

Bus nelengva? Taip. Ar pasiruošę milžiniškam projektui užsienio lietuviai? Gal geriau apie tai papasakos pati Jūratė Kaspersen, kurią kalbino Audrys Antanaitis. Skaityti toliau