Tikriausiai daugelis esame buvę Alpėse. Tai milžiniškas, aukščiausias ir didžiausias Europos kalnų masyvas. Vieni einame kalnų takais ir slėniais, kopiame aukštyn ir žavimės pasauliu. Kiti važiuojame dviračiais tam skirtais kalnų keliais ir takeliais. Tačiau ar galima kalnus panaudoti ne tik turizmui ar sportui, bet ir energetikai? Pavyzdžiui, elektros energijai saugoti ir gaminti? Skaityti toliau
Vasario 24 d. Lietuvos Respublikos ambasada Šveicarijos Konfederacijoje kartu su Šveicarijos Lietuvių bendruomene senovinėje Rapersvilio miesto pilyje (Sankt Galeno kantone) surengė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimą.
Į renginį susirinkusius užsienio šalių diplomatus, Šveicarijos URM ir kitų institucijų atstovus, Šveicarijoje gyvenančius tautiečius pasveikino Lietuvos Respublikos ambasadorė Šveicarijos Konfederacijoje ir Lichtenšteino Kunigaikštystei Valentina Ceitler (Valentina Zeitler), Skaityti toliau
Seime atidaryta Šveicarijos lietuvių fotografijų paroda, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.
Šia paroda siekiama atvaizduoti Šveicarijos lietuvių gyvenimą ir veiklą, puoselėjant tautinį tapatumą, kultūrą, tradicijas ir gimtąją kalbą. Nuotraukose atsispindi lietuvių patirtys ir kūryba, gimusi antruosiuose jų namuose – Šveicarijoje.
Parodoje – dešimties Šveicarijoje gyvenančių lietuvių darbai. Skaityti toliau
Neseniai „Verslo žinios“ paskelbė, kad Lenkija planuoja įsivesti savo kriptovaliutą. „Numatoma, kad valiuta veiks blockchain technologijos pagrindu, o projektą, kurio biudžetas sudaro 12,4 mln. PLN (3 mln. Eur), globoja Lenkijos Skaitmenizacijos ministerija,“ – rašo „Verslo žinios“. Panašias idėjas kelia uždaros ir netolerantiškos Šveicarijos premjeras.
Kai 2010 metais Vengrijoje rinkimus laimėjo konservatyvi Fidesz partija su Viktoru Orbanu, Europa buvo šokiruota. Kai Europą krečiančios finansinės krizės įkarštyje naujoji Vengrijos vyriausybė ėmėsi griežtesnės bankų priežiūros politikos, priimdama naująjį centrinio banko įstatymą, Skaityti toliau
Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, Vilniaus universiteto merginų choras „Virgo“ koncertavo Šveicarijos mieste Lugane. Spalio 7 d., šeštadienį Lietuvos ambasados Šveicarijoje ir Šveicarijos lietuvių bendruomenės organizuotame renginyje Šv. Antonijaus bažnyčioje pagerbtas dviejų Nepriklausomybės Akto signatarų atminimas.
Pasak Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Jūratės Caspersen, Luganas šiam koncertui pasirinktas neatsitiktinai. „Luganas Nepriklausomybės atkūrimo Skaityti toliau
Iš Šveicarijos, Ženevos, pasiekė džiugia žinia – Panevėžio miesto dailės galerija, kartu su kitais 146 naujais nariais iš viso pasaulio, tapo Tarptautinės keramikos akademijos ( IAC – International Academy of Ceramics) nare.
„Galerijai didžiulis įvertinimas ir laimėjimas. Tarptautinė keramikos akademija – garbinga įstaiga, burianti viso pasaulio keramikus, menotyrininkus, muziejus, galerijas, kūrybines būstines, meno rinkėjus, Skaityti toliau
Kovo 3 d. 16 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius) atrijuje vyks fotografijų parodos „Lietuvių Šveicarija“ atidarymas, o 17 val. prasidės Jūratės Kaspersen (Caspersen) paskaita Konferencijų salėje (V a.). Numatoma renginio trukmė – 2 val.
Biblioteka tęsia paskaitų, kuriose nagrinėjami lietuviški ženklai Vakarų šalių istorijoje ir kultūrose, ciklą. Šįkart bus kalbama apie lietuviškus atspindžius Šveicarijos kultūroje. Paskaitą skaitys Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, knygos „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“ sudarytoja Jūratė Kaspersen.
Sausio 5 d.,ketvirtadienį, 18 val. Vilniuje, M. K. Čiurlionio namuose (Savičiaus g. 11) bus atidaryta Šveicarijos lietuvių bendruomenės kilnojamoji nuotraukų paroda „Lietuvių Šveicarija“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.
Paroda savo kelionę po Lietuvą pradėjo 2016 m. liepos 17 d., minint Pasaulio lietuvių vienybės dieną. Ekspozicija keliauja ir keliaus po Lietuvos miestų ir miestelių kultūros centrus, švietimo ir mokslo institucijas, muziejus ir bibliotekas visus keturis metus, kuriais pažymimos nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo sukaktys. Skaityti toliau
Lietuvos ambasadorė Šveicarijoje Valentina Zeitler lapkričio 5 dieną lietuvių bendruomenei pristatė savo naują istorinį romaną „Laisvės sūnus Tadas Kosciuška“.
Susitikimo dalyviai aktyviai diskutavo apie Tado Kosciuškos gyvenimą, jo vadovaujamą 1794 m. sukilimą, ištikimybę jaunystėje pasirinktiems laisvės idealams, autoritetą visame pasaulyje, kartu su autore „klajojo“ daugeliui pažįstamomis Šveicarijos vietovėmis. Skaityti toliau
Mokslininkai iš Lietuvos drauge su kolegomis iš Šveicarijos Lozanos ir Fribūro universiteto pastarojo Smegenovaizdos mokslinių tyrimų laboratorijoje vykdo bendrus darbus, susijusius su įvairiais smegenų pažeidimais, jų įtaka pacientų funkcionavimui, kalbos ypatumams, dvikalbystei, aukštesnėms pažintinėms funkcijoms.
Aukšto lygio šveicarų sveikatos apsauga ir gera gydymo praktika yra žinoma visame pasaulyje. Šie pasiekimai susiję su mokslinių tyrimų vykdymu klinikiniais tikslais. „Viena iš įdomesnių mokslo sričių,
Juozo Ereto–Jakaičio gimimo 120-mečiui artėjant
Šveicarą, daugiausia nusipelniusiu Lietuvai, turėtume laikyti profesorių Juozą Eretą. Pradėjęs 1918 m. reikšmingą darbą Lietuvos informaciniame biure Lozanoje, 1919 m. atvyko į Lietuvą. Sunkiais Nepriklausomybės kovų metais pirmas iš inteligentų stojo į Lietuvos kariuomenę eiliniu savanoriu, priėmė Lietuvos pilietybę, profesoriavo Kauno universitete, su užsidegimu ugdė visuomenės dvasinę ir fizinę kultūrą. Čia jis vedė savo buvusią studentę Oną Jakaitytę, šeima išaugino penkis vaikus: sūnų Juozą, filologą, dukras Aldoną, dramos aktorę, Laisvę, piešimo mokytoją, Birutę, tarnautoją, ir Juliją, mokytoją. Skaityti toliau
Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Jūratės Kaspersen (Caspersen) ir Audrio Antanaičio pokalbis Kraštų lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų pirmininkų suvažiavimo Taujėnuose metu (2016 07 14-17).
Liepos 10–17 d. Šveicarijoje vykusioje 47-ojoje Tarptautinėje fizikos olimpiadoje Mažeikių Gabijos gimnazijos abiturientas Elvinas Ribinskas iškovojo aukso medalį (mokytoja Audronė Jonaitienė). Tai antrasis aukso medalis mūsų šalies istorijoje, pelnytas šioje olimpiadoje.
Lietuvos komandos atstovams taip pat skirti trys bronzos medaliai ir vienas pagyrimo raštas. Bronzos medaliai atiteko vienuoliktokams Gilbertui Umbražūnui iš Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos (mokytojas Saulius Žukauskas), Jokūbui Pelanskiui iš Šiaulių Romuvos gimnazijos (mokytoja Aurelija Pelanskienė) ir Dominykui Ruibiui Skaityti toliau
Džiaugiuosi Jungtinės Karalystės valdžia, tęsėjusia pažadą jos rinkėjams surengti referendumą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos. Sveikinu aktyvius Jungtinės Karalystės piliečius – net 72% jų balsavo šiame referendume. Galime džiaugtis ar liūdėti dėl šio referendumo rezultato, bet britų sprendimas yra jų sprendimas. Ne mūsų. Tai tautos, gerbiančios savo nuomonę ir savo teisę apsispręsti bei pareigą balsuoti, sprendimas.
Nekomentuosiu neraštingus Lietuvos valdžios ir jos tarnų bei perkamos žiniasklaidos apgailėtinus ir melagingus, primityvius aiškinimus, gąsdinimus. Tik priminsiu, kad be Europos Sąjungos dar yra ir Šengeno Skaityti toliau
Šveicarijos gyventojai atmetė siūlymą visiems šalies piliečiams įvesti garantuotas bazines pajamas.
Galutiniai sekmadienį, birželio 6 dieną, vykusio referendumo rezultatai rodo, kad beveik 77 proc. balsavusiųjų tam nepritarė.
Gyventojų buvo klausiama, ar skirti kiekvienam Šveicarijos piliečiui po 2250 eurų kiekvieną mėnesį, nepaisant, ar jis dirba, ar ne, ir dar po maždaug 600 eurų už kiekvieną vaiką. Skaityti toliau
Bendras Lietuvos ir Čilės kūrėjų Giedrės Žickytės ir Maite Alberdi filmas „Čia aš tik svečias“ („Yo no soy de aquí“) tarptautiniame A klasės dokumentinių filmų festivalyje „Visions du reel“, Šveicarijoje pasaulinės premjeros metu pelnė pagrindinį apdovanojimą už geriausią trumpametražį dokumentinį filmą.
„Kurti šį filmą buvo ypatinga patirtis, ir ne tik dėl to, kad turėjau galimybę filmuoti kitoje žemės pusėje – Čilėje ir dirbti su tos šalies kūrybine grupe. Iš pradžių jaučiausi, kaip mūsų filmo herojė Josebė, patekusi į visiškai naują nepažįstamą aplinką. Tačiau mūsų su Maite kūrybinis bendradarbiavimas buvo toks įkvepiantis, kupinas abipusio supratimo bei pagarbos, Skaityti toliau
Šių metų birželio 5 dieną Šveicarijoje bus surengtas pirmas toks pasaulyje referendumas. Gyventojų bus klausiama ar skirti kiekvienam po 2500 frankų (2250 eurų) per mėnesį, nepriklausomai ar jis dirba ar yra bedarbis.
Jei šalies piliečiai pritars siūlymui, Šveicarija taps pirmąja šalimi pasaulyje, kur kiekvienas suaugusis gaus išmoką „pragyvenimui“, o vaikams teks mokėti po 625 frankus.
Ši išmoka nebūtų tokia didelė, nors Lietuvoje tai – svajonių atlyginimas. Vidutinė alga Šveicarijoje siekia 6,5 tūkst. frankų prieš mokesčius. Skaityti toliau
Į Šveicariją atvykstantys pabėgėliai turės atiduoti bet kokį turtą, kurio vertė viršija tūkstantį Šveicarijos frankų (915 eurų), kad padėtų šaliai sumokėti už jų išlaikymą.
Atvykstantiems bus įteikiami informaciniai lapeliai su įrašu apie būtinybę atiduoti vertingesnį turtą.
Jei jiems bus suteikta teisė gyventi ir dirbti Šveicarijoje, pabėgėliai taip pat turės atidavinėti 10 proc. savo darbo užmokesčio, kad grąžintų valstybei 15 tūkst. Šveicarijos frankų siekiančias išlaikymo išlaidas. Skaityti toliau
Senovėje, norint iš vienos vietos į kitą nugabenti daug krovinių, buvo tik du pasirinkimai. Krovinius gabenti upėmis arba arklių traukiamais vežimais. Bet ką daryti, jei upė teka priešinga kryptimi nei reikia? Tada belieka arklių traukiami vežimai. Išradėjai galvojo, kaip sumažinti trintį. Ar žinojote, kad pirmųjų bėgių užuomazgos mena Senovės Graikijos laikus?
„Šiuo metu Šveicarijoje baigiamas statyti ilgiausias planetoje geležinkelio tunelis. Skaityti toliau
Šiandien, spalio 27 d. 9.30 val. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiks su didžiausio pasaulyje mokslo centro CERN direktoriumi, profesoriumi Rolfu-Dieteriu Heueriu ir Lietuvos mokslo akademijos prezidentu, profesoriumi Valdemaru Razumu. Į Lietuvą atvykęs CERN vadovas domisi galimybėmis toliau plėtoti ir stiprinti mokslinį bendradarbiavimą su mūsų šalies mokslininkais ir mokslo institucijomis.
CERN – didžiausias pasaulyje mokslinių tyrimų centras, įsikūręs Šveicarijoje ir Prancūzijoje. Šiame centre dirba pajėgiausi pasaulio mokslininkai iš 113 šalių – apie 2500 dirba nuolat, 12 tūkst. atvyksta įgyvendinti įvairius atskirus projektus. Skaityti toliau
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su oficialiu vizitu lankosi Šveicarijoje. Susitikime su Šveicarijos Prezidente Simoneta Somaruga daug dėmesio skirta Europos ir nacionalinio saugumo klausimams, pabėgėlių krizei bei Lietuvos ir Šveicarijos mokslo ir verslo bendradarbiavimui.
„Šveicarija pagal konkurencingumo indeksą – pirma pasaulyje, Lietuva šiemet pakilo į 36 vietą. Šveicariškas pažiūris į verslo, mokslo ir gyvenimo kokybę pamažu prigyja ir Lietuvoje. Tvirtą pamatą turintis Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkų, medikų ir verslininkų bendradarbiavimas padeda kurti Skaityti toliau
Prieš penkerius metus pradėtas projektas „Konkursinis trumpalaikių mokslininkų vizitų finansavimas“ didelis apimtimi ir gilus turiniu. Pagrindinis jo tikslas – stiprinti mokslininkų gebėjimus, skatinti tęsti mokslinę veiklą, raginti juos likti Europoje ir kartu pritraukti geriausius protus. Todėl Lietuvos mokslo ir studijų institucijos gali pasikviesti tarptautinio lygio mokslininkų, kurių kompetencija ir žinios padeda stiprinti mūsų šalies mokslinį potencialą. Kita vertus, Lietuvos mokslininkai gali išvykti į mokslines konferencijas, kelti kompetenciją, plėtoti mokslinį bendradarbiavimą. Skaityti toliau
Rugsėjo 10 d. startuosiančiuose mokslo renginiuose „Erdvėlaivis Žemė“ bus pristatyti Vilniaus universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkų koordinuojami projektai, kuriais sprendžiamos įvairios mokslinės problemos: genomo tyrimų, siekiant nustatyti intelektinės negalios sutrikimų mechanizmus, Skaityti toliau
Valstybingumas, kaip žinome, mums sugrįžo beveik kaip Dievo dovana. Bet kol mes dairėmės ir mokėmės kitokioje valstybėje gyventi, įsitvirtino naujoji partinė valdžia. Kad mes į ją nesikištume, pirmiausia ji paskubėjo mus nuraminti: užtenka tik ją išrinkti, o ji pasirūpinsianti mūsų reikalais; viena – dešiniaisiais, kita – kairiaisiais. Tada net į galvą neatėjo paklausti, o kas pasirūpins Lietuva. Nuo pat Nepriklausomybės pradžios egzistavo konstitucinė norma: „Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus“, tačiau politikai ir žiniasklaida visad kalbėjo tik apie antrąjį kelią. Nesvarbu, kad žodis „tiesiogiai“ parašytas pirmoje vietoje, Skaityti toliau
Europos sąjungos politika (ES) – visų pirma „elito politika“, pasižyminti ženkliu demokratijos deficitu. Tačiau Šveicarijos rinkėjai turi demokratinių priemonių, leidžiančių apsiginti nuo „europeizacijos“. Šias priemones jie sėkmingai ir panaudojo vasario 9-ąją dieną. Taip susiklosčiusią situaciją ir pastarojo meto įvykius šalyje apibūdino profesorius Volfas Linderis (Wolf Linder), buvęs Berno universiteto Politikos mokslų instituto direktorius.
Neseniai Šveicarijoje plačios paramos sulaukusi iniciatyva „Prieš masinę imigraciją“ nusipelnė ne tik šios valstybės piliečių, tačiau ir jų kaimynų dėmesio. Skaityti toliau
Iki balandžio 1 d. dar priimamos paraiškos mokslinėms stažuotėms Šveicarijos mokslo ir studijų institucijose. Jauniesiems Lietuvos tyrėjams tai paskutinė galimybė pasinaudoti Šveicarijos stipendijų fondo parama.
Šis konkursas yra galimybė jauniesiems tyrėjams stiprinti mokslinę kompetenciją, pasinaudojant Šveicarijos stipendijų fondo (Sciex-NMSch) stažuočių programa – pagal ją daugiau kvietimų skelbiama nebus. Skaityti toliau
Dvidešimt metų Šveicarijoje, Ciuricho mieste, gyvenanti žurnalistė, rašytoja Janina Survilaitė viename interviu yra prasitarusi apie neišvengiamą emigranto dalią: „Šveicarija – nuostabus kraštas. Labai graži gamta, geros gyvenimo sąlygos, oras kvepia Alpių kalnų rožėmis ir geru ispanišku Bordo vynu, bet aš ten visada jausiuosi emigrantė“. Šią nuolat lydinčią jauseną ir patirtį rašytoja sugebėjo pasitelkti parašyti publicistinei knygai – „Pašnekesiai su Helvecija. Iš šveicariško dienoraščio“.
Kitataučio akimis tarsi iš šono, tačiau iš labai arti daugelį metų stebėta Helvecija (tai senasis Šveicarijos pavadinimas) po truputį atsiveria ir parodo savo didžiausius turtus. Lietuvė, nors ir prijaukintoje, tačiau svetimoje šalyje per du dešimtmečius pažino Šveicarijos politinį, socialinį, kultūrinį gyvenimą, tad savo knygoje stengėsi visa tai kuo geriau ir tiksliau atskleisti, o svarbiausia – parodyti, kokius dvasinius turtus spinduliuoja šios kalnų šalies piliečiai, Skaityti toliau
2012 metais rugsėjo mėnesį Vokietijos centrinis bankas (Bundesbankas) pareikalavo Prancūzijos sugrąžinti 374 tonas aukso liejinių saugomų Prancūzijos Banke Paryžiuje ir 300 tonų iš 1 500 tonų laikomų Niujorko Federaliniame Rezervų Banke (sutr. Fed).
Šis Vokietijos sprendimas buvo priimtas po to, kai Vokietijos Audito Teismas savo ataskaitos pranešime sukritikavo Bundesbanko valdymą dėl nesugebėjimo valdyti savo aukso atsargas, kurios niekada nebuvo „fiziškai patvirtintos“.
Amerikos Federalinis Rezervų bankas (sutr. Fed) neleido Vokietijai patikrinti jai priklausančio Vokietijos aukso atsargų, laikomų Fed’e. Skaityti toliau
Šveicarijos vyriausybė Lietuvos gydymo įstaigoms, teikiančioms sveikatos paslaugas gimdyvėms ir naujagimiams, skiria 145 mln. litų 17 projektų įgyvendinti.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Centrinė projektų valdymo agentūra ir Lietuvos ligoninės bei jų filialai, teikiantys sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams antradienį pasirašė 17 projektų įgyvendinimo sutartis. Skaityti toliau
Šveicarija būdama ekonomiškai stipresnė už daugumą Europos valstybių, dėl augančio imigrantų skaičiaus šalyje, pranešė apie sprendimą sugrąžinti kvotas darbininkams iš Vidurio ir Rytų Europos.
Šveicarijos vyriausybė teigia pasinaudosianti sutarties su Europos Sąjunga „apsaugos priemonių punktu“ dėl laisvo asmenų judėjimo, sugrąžindamas kvotas piliečiams iš Vidurio ir Rytų Europos, kurios buvo panaikintos prieš metus.
Šveicarijos valdžia nuo gegužės 1 dienos įveda 2 000 darbo leidimų per metus kvotą Skaityti toliau
