Žymos archyvas: švedai

Švedai apie savo pensijų sistemą: pajamos senatvėje turi būti iš kelių skirtingų šaltinių (0)

Pessininkai | gda.lt nuotr.

„800 eurų pensiją Švedijoje gaunančius pensininkus mes jau vadiname skurdžiai gyvenančiais“, – sako 68-erių švedų pensininkas Gustavas. Tuo tarpu Lietuvoje yra ir už 150 eurų per mėnesį besiverčiančių pensininkų. Švediškoji pensijų sistema, pačių švedų teigimu, taip pat toli gražu ne ideali, tačiau yra ir nemažai teigiamų dalykų, kurių lietuviai galėtų pasimokyti.

Pasak švedo Gustavo (jo prašymu pavardės neskelbiame), Švedijoje, kaip ir Lietuvoje, taip pat yra ir blogiau, ir geriau gyvenančių pensininkų – vieni kruopščiai kaupia senatvei nuo pat jaunystės ir sulaukę pensijos Skaityti toliau

A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo (24)

Durbės mūšio minėjimas | kam.lt A. Pliadžio nuotr.

Lietuviai ir latviai – dvi vienintelės likusios baltų tautos su dviem vienintelėmis valstybinėmis baltų kalbomis. Šį statusą kalbos gavo XX a. pradžioje, susikūrus nacionalinėms Lietuvos ir Latvijos respublikoms.

Tačiau lietuviams iki šiol problemiška atrodo jų etninė savivoka – dėl jos atsiradimo laiko ir pačios sąvokos tebevyksta istorikų, kalbininkų ir etnologų diskusijos, kuriose mėginama skaidyti lietuvio savimonę į baltiškąją (lietuviškąją) ir slaviškąją (baltarusiškąją, lenkiškąją). Toks lietuvio savimonės skaidymas ir blaškymasis neigiamai atsiliepia visuomenės konsolidacijai bei santykiams su kaimyninėmis slavų tautomis, kurios lietuvių savimonės silpnumą naudoja savo politiniams tikslams. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Greta nenuspėjamo kaimyno… (pirmadienio mintys) (5)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kol Lietuva murkdosi savo sultyse (internetinis balsavimas, augantys bankų mokesčiai, Premjero žento aferos, Prezidento našlės renta ir būstas, vienas kitas skandaliukas), aplink ją ir tolėliau nuo jos bręsta strateginiai kataklizmai.

Na, Švedijos karališkųjų sutuoktinių vizitas Lietuvoje – neeilinis įvykis, lyg ir vertas pasididžiavimo, tačiau vargu ar verta jį pervertinti. Pabuvojo, pasišypsojo, patvirtino tai, kas seniai aišku, palaikė mūsų pozicijas, mes – švedų, aplankė svarbius energetikos ir pramonės objektus, apsikeitė dovanėlėmis. Skaityti toliau

Vilniaus 1655 m. gynybinio mūšio atgarsiai (1)

Jonas-Kazimieras-Vilcinskis-Snipiskiu-priemiestis-Sv-Rapolo-bzn-Jezaus-kopl.-litografija,1898.-Is-J. Kazimiero-Vilcinskio leidiniu,Vilniaus albumo,IV ser. Vilnius

Mažesnis ar didesnis, bet svarbus gynybinis 1655 m. mūšis Vilniuje įvyko. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenės daliniai kovėsi prieš nepalyginamai gausesnes priešų – Rusijos kariuomenės pajėgas. Deja, pralaimėta, atsitraukta, priešas užgrobė Vilnių. Tokia skaudi tikrovė. Tai kartu bendros tarptautinės ir LDK vidaus padėties pasekmės.

1654 m. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės, ir visos Abiejų tautų respublikos politinė ir karinė padėtis labai pablogėjo. Tais metais Rusijos kariuomenė, vadovaujama kunigaikščio Aleksejaus Trubeckojaus, kartu su etmono Bogdano Chmelnickio 20 000 kazokų iš viso surinko apie Skaityti toliau

Turizmo sezonui įsibėgėjant – ką siūlo Lietuva? (0)

Lietuvos turizmo ženklasKokie turistai ir kodėl atvyksta į Lietuvą? Kokiomis priemonėmis juos galima būtų dar aktyviau pritraukti, kryptingai reklamuojant Lietuvą kaip kelionėms itin patrauklią kryptį? Tokiomis įžvalgomis birželio 18 d. dalinosi Lietuvos turizmo atstovavimo paslaugas teikiantys profesionalai svarbiausiose Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkose: Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Rusijoje ir Vokietijoje.

„Metus pradėjome su garbingu „Lonely Planet“ pripažinimu – mūsų šalis buvo įtraukta į 2015 m. būtinų aplankyti šalių dešimtuką,

Skaityti toliau

Lietuviško kino savaitgalis Europos kultūros sostinėje Umėjoje sieks tapti tradicija (0)

G.Lukso Duburys

Spalio 30 – lapkričio 2 d. Umėjoje, apie 80 tūkstančių gyventojų ir du didžiulius universitetus turinčiame mieste, įsikūrusiame Švedijos šiaurėje, bus surengtas lietuviško kino savaitgalis, pakviesiantis švedų žiūrovus išsamiau susipažinti su lietuvišku praeities ir dabarties kinematografu ir jame užfiksuotais kertinių Lietuvos istorijos lūžių ir kasdienybės pasakojimais.

Tris Vėlinių savaitgalio dienas sinefilų pamėgtame „Folkets Bio Umea“ kino teatre suksis 14-os įvairių žanrų lietuviškų filmų programa, į kurią įtrauktos dvi pilnametražės vaidybinės juostos – Gyčio Lukšo „Duburys“ ir Audriaus Juzėno „Vilniaus getas“, trys lietuvių poetinės sovietmečio dokumentikos „grynuoliai“ – Roberto Verbos „Šimtamečių godos“, Almanto Grikevičiaus „Laikas eina per miestą“ ir Henriko Šablevičiaus „Kelionė ūkų lankomis“, Skaityti toliau

Rugpjūčio 16 d. kviečia archajinės muzikos bei karybos šventė Apuolė (dienotvarkė) (4)

Apuole2014plakatasRugpjūčio 16–17 d., siekiant paminėti Rimberto kronikoje užfiksuotus įvykius bei pagerbti kuršių protėvius, jau vienuoliktus metus iš eilės rengiama senųjų amatų, archajinės muzikos bei karybos šventė Apuolė.  Skuodo r. Aleksandrijos sen., Apuolės k., Luobos ir Brukio upelio santakoje esančiame Apuolės piliakalnyje įsikurs senųjų amatų miestelis, karių stovykla, piliakalnio prieigose prekybininkų mugė bei lankytojų palapinės. Amatus bei karybą demonstruos, senąsias dainas dainuos bei šokti mokins dalyviai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Norvegijos, Danijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos bei Vengrijos. Tai vienas didžiausių gyvosios istorijos renginių pabaltijyje sutraukiantis šimtus dalyvių ir keliasdešimt kart tiek daugiau žiūrovų. Skaityti toliau

Seimo nariai prašo Lietuvos vadovus kreiptis į Lenkijos Senato pirmininką (18)

B. Borusevičius: Na, tai iškilus kokiai nors grėsmei – tegul Lietuvą gina švedai... | youtobe.com stopkadras

Liepos 11 d. Seimo ryšių su visuomene skyrius išplatino pranešimą, kad grupė Seimo narių šiandien kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkę Loreta Graužinienę ir Lietuvos Respublikos Ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių ir paprašė oficialiai kreiptis į Lenkijos Senato pirmininką Bogdaną Borusevičių (Bogdan Borusewcz) ir viešai patvirtinti arba paneigti savo spekuliacijas dėl Lenkijos kaip NATO narės įsipareigojimų Lietuvai vykdymo, kurios paties B. Borusevičiaus yra siejamos su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) keliamų dvikalbystės reikalavimų vykdymu Lietuvoje. Skaityti toliau

Lenkijos Senato pirmininkas šantažuoja Lietuvą: Lenkijos NATO daliniai negins Lietuvos (69)

B. Borusevičius: Na, tai  iškilus kokiai nors grėsmei – tegul Lietuvą gina švedai... | youtobe.com stopkadras

Liepos 2 d. Lenkijos Senato pirmininkas Bogdanas Borusevičius (Bogdan Borusewcz) susitikime su lenkiškosios žiniasklaidos žurnalistais iš Lietuvos, Latvijos, Čekijos, Vengrijos ir Kirgizijos pripažino, kad Lenkija vykdo labai didelį spaudimą Lietuvai dėl lenkų gyvenančių Lietuvoje teisių.

„Stebime, kas vyksta Lietuvoje. Lietuvos pusei sakome, kas mums nepatinka, tačiau spaudimo galimybės ribotos. Išbandėme jau įvairius būdus. Tačiau vis tiek vykdomas labai didelis spaudimas Lietuvai, kad ji laikytųsi Europos standartų“, – Senato pirmininko žodžius cituoja Lietuvos lenkų radijo stotis „Znad Wilii“. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Titnagis (1)

Ringaudo nuotr.

Kitąkart labė senė pri tėva buva sūns labė stipras – teip stipras, kad ko tik dirbdava, nieka negalėdava padirbti: visko sulaužydava arba partraukdava. Išejęs arti, išaro kišdava į žemę teip gilė, kad, negalint išversti žemes, turėja lūžti. O jei kada atseidava jam krauti šiena ar šiaudų vežimo, tė niekados nepriverždava: tada ar vadžios trūkdava, ar kartis lūždava.

Tėvs, neturėdamas nei kokios naudos iš teip stipra sūnos, laide jį pri kalvia mokytis kalvystes, kad užsidirbtų sau duonos, išmokęs tokį amato. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Bendras lietuvių ir lenkų pergales tebetemdo nesutarimai (9)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

Lietuvių ir lenkų santykiai kažkada nebuvo tokie įtempti. Nors valstybės ir tautos priklauso skirtingoms kalbų grupėms, skiriasi jų mentalitetas, kultūra ir visa kita, tačiau amžių glūdumoje būta ir bendrų interesų, žinoma, daugiausiai išreikštų karais, konfliktais su kaimynais, karalių ir kitų didikų giminystės ryšiais, nuožmia kova dėl sostų. Įsiskverbkime bent jau į XVII amžių, jo pradžią, kai vyko ATR karas su Maskva ir pasipriešinimas švedams. Kodėl ir jie kelia tiek prieštaravimų?

Religijų karas?

Abiejų tautų respublikos (ATR) ir Švedijos karas, prasidėjęs 1600 m. rugsėjo 17 d., buvo antras karinis konfliktas, įsiplieskęs dėl Vazų dinastijos pretenzijų į Švedijos karaliaus sostą. Pirmas to karo etapas buvo Livonijos karas, Skaityti toliau

Vienas didžiausių Švedijos filmų statomas Lietuvoje (0)

Režisierius M.Marcimainas | svd.se nuotr.

Rugsėjo mėnesį UAB „Dansu“ ir Švedijos kino gamybos kompanija „B-reel“ Vilniuje pradeda filmuoti Lietuvoje filmą „Džentelmenai ir gangsteriai“ („Gentlemen and Gangsters“).

Šiandien, rugsėjo 3 d. 20 val. 15 min. filmavimo aikštelėje apsilankys Švedijos ambasadorė p. Cecilia Ruthstrom-Ruin, Vilniaus kino biuro, Lietuvos kino centro ir Vilniaus savivaldybės atstovai.

Susitikimo metu svečiai galės pabendrauti su režisieriumi Mikaeliu Markimeinu (Mikael Marcimain) (jo filmas „Call Girll“ buvo apdovanotas tarptautiniame Toronto festivalyje), prodiuseriu Frederiku Heiningu (Fredrik Heinig) bei komandos nariais ir susipažinti su kino gamybos ypatumais. Skaityti toliau