Žymos archyvas: svečias

Sekmadienio sakmė. Apie Laimės senelį (0)

Piliakalnio (stūkso tolumoje) papėdėje - ežeras Vėlys ir kaimas Vėlionys. | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Ant kranto Jūrės stovėjo seniai užsigyvenęs kaimas, kurį aplinkiniai paprastai vadydavo Pajūris. Ūkinykų skaitliaus sunku pamyti, nes jau gana senas laikas. Tik kaimas iš tolo išrodydavo labai didelis ir gražus savo apielinkij, nes jovarai ir aržuolai, teipgi ir topeliai iš tolo žaliavo kaip kokia giria. Iš šiaurių pusės Jūrė atrodė visą sodžiaus paveikslą kaip į veidrodį, o iš vakarų krašto tekėjo upė, kuri su šturmu skandino sąnašas ir visokius šapus į marių dugną.

Bet tam kaime gyventojai buvo niekam netikę žmonės, nes ar elgetą, ar teip keleivį niekad nepriimdavo į savo namus ir nepriglausdavo ar nakties laike, ar kad kokiam reikale pagelbos negaudavo. Tik buvo vienas senas ūkinykas, Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Gavo, ko norėjo (6)

veliuona.eu nuotr.

Pas vieną dvarponį pakeleiviai gaudavę greit nakvynę. Tas tuoj duodavęs vagyt, bevalgant imdavęs mušt ir išgindavęs.

Viens tyrinėtojis pasaulės, apė tai išgirdęs, pasinorėjęs žinot, už ką gi jis be reikalo tuos pakeleivius daužo. Ir šį pons priėmęs, pavalgydinęs, parnakvinęs ir išlaidęs nė mušęs, nė nieko. Šis sugrįžęs ir klausiąs:
– Del ko kiti pakeleiviai, pas tamstą nakvoję, man skundės, kad gavę mušt ir nežino, už ką. Bet ir aš to nedasekiau: kodel manės nemušai?

Pons:
– Del to, kad tu nebuvai toks kvailys, kaip kiti. Skaityti toliau