Žymos archyvas: Suvalkai

G. Karosas. Vytis Vilniuje: apie Lietuvos ambicijų svarbą ir diplomatiją (24)

Gintaras Karosas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lietuvos valstybė, kadaise valdžiusi milžiniškas žemes iki pat Maskvos kunigaikštystės, dabar atrodo išsikvėpusi ir neturinti jokių didesnių ambicijų. Valstybės politika apsiriboja Europos Sąjungos direktyvų vykdytojo vaidmeniu, kuris kažkiek panašus į federacinės respublikos vaidmenį Sovietų Sąjungoje. Europos Sąjunga, be jokios abejonės, yra pažangesnė organizacija ir joje turime daugiau erdvės. Tik klausimas, ar ES suteiktos galimybės yra pakankamai išnaudojamos mūsų valstybei stiprinti.

Dalyvavimas Europos Sąjungoje Lietuvai turi teigiamos įtakos pereinamuoju iš sovietinio Skaityti toliau

G. Karosas. Pietryčių Lietuvos restauracija (32)

Gintaras Karosas | Asmeninė nuotr.

Pietryčių Lietuvos raida po Nepriklausomybės atgavimo kelia daug klausimų. Apie Lietuvos etnines žemes ir valstybingumo lopšį diskutuojant neretai tenka išgirsti, neva tai – lenkiškas kraštas. Ar taip yra iš tiesų? Net nesigilinant į mokslinius tyrimus (tarp jų ir ruso VladimiroToporovo – kad nebūtume apkaltinti šališkumu), kurie nekvestionuoja pietryčių Lietuvos lietuviškumo, neapleidžia jausmas, kad ne viskas šioje vietoje yra gerai, tiksliau – prolenkiškos krašto interpretacijos yra neteisingos ir kenksmingos Lietuvai.

Dar prieš keletą metų, renkant krašto istorijos žinias ir bendraujant su vietiniais Vilniaus rajono žmonėmis, ne vienas vietinis gyventojas, dabar vadinamas „lenku“, atvirai Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse (10)

Kazimieras Garšva | Alaks.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kazimieras Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse, Lituanistika šiuolaikiniame pasaulyje, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 115–125. Ištraukos.

Kompaktiškas baltų (prūsų, jotvingių, lietuvių) plotas X–XII amžiais siekė Vyslą, Narevą, Varšuvą, Minską, XV–XVI amžių sandūroje – Karaliaučiaus, Geldapės, Suvalkų, Knišino, Balstogės, Valkavysko apylinkes, XIX amžiaus viduryje – Juodąją Ančią (po 1867 metų tas vietas sulenkino Vygrių vienuoliai), 1920 metais – Beržininką, Degučius, Seinus, Smalėnus, Šaltėnus, dabar – tik Aradninkus, Žagarius, Klevus, Vilkapėdžius, Raistakiemį, Seivus, Kalinavą. Tame plote apie 4 tūkstantmečius gyveno baltai. Skaityti toliau

Punske įvyko konferencija „Terra Jatwezenorum 2015“ (video) (0)

Terra Jatwezenorum 2015 konferencija Punske | punskas.lt nuotr.

Gruodžio 12 d. Punsko savivaldybės salėje vyko istorijos paveldo konferencija bei metraščio „Terra Jatwezenorum“ (Jotvingių kraštas) 7 tomo pristatymas.

Konferenciją atidarė istorijos metraščio vyriausiasis redaktorius Sigitas Birgelis.

Apie kovas dėl lietuvių kalbos teisių Seinų ir Suvalkų krašto bažnyčiose Kalvarijos pavyzdžiu, kalbėjo punskietis Juozas Sigitas Paransevičius.

Stanislovas Sajauskas iš Marijampolės skaitė pranešimą apie Pirmąjį pasaulinį karą jotvingių žemėje. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar greitai pamiršime klastą? (6)

liucijanas-zeligowskis-wikipedija nuotr

Kol visų dėmesys nukreiptas į Artimuosius Rytus, kur visa gauja vilkų (kai kurie jų ėriuko kailyje) užpuolė efemeriškąją „Islamo valstybę“ ir Sirijos opoziciją, rašyti apie kažkada buvusią, nors ir ypač svarbią sutartį lyg ir ne laikas. Bet priminti istoriją ir jos pamokas visada dera, nors ne visiems ji miela, o viename Lietuvos lenkų portale vadinama „revanšizmo kurstymu“.

Bet čia vėl kartoju šio dešimtmečio pradžioje išsakytą didžio kūrėjo Justino Marcinkevičiaus frazę. Rašytojas, kalbėdamas, žinoma, apie savo istorines dramas, sakė: „Man praeities įvykiai niekados nėra pasibaigę, nes tai, kas buvo, Skaityti toliau

Atviras laiškas kilusiems iš Seinų-Punsko krašto bei jo ir Lietuvos rėmėjams (5)

Algis Uzdila, Lenkijos lietuvių visuomenininkas, švietėjas ir kultūros skleidėjas

Gerbiamieji!

Šį laišką adresuoju plačiai ir neribotai auditorijai. Kreipiuosi reikšmingu kultūros reikalu į visus, kas nėra abejingas Seinų-Punsko krašto, Lietuvos ir Baltarusijos lietuvių bei lietuviškosios išeivijos likimui. Esu parašęs platų romaną apie senosios Jotvos veldonių – punskiečių ir seiniškių – gyvenimą. Romanas įvardintas „LAIKO SPALVOS“ ir kalba apie 1963–1999 metus.Bandoma atskleisti žmonių pastangas sudėtingomis politinėmis sąlygomis išlaikyti padorų veidą ir neprarasti gyvenimo prasmės. Veiksmo bazė yra Punsko lietuvių dėstomąja kalba Skaityti toliau

Į talką kviečiami Sūduvos ir Dzūkijos mylėtojai (0)

plunge.lt nuotr.

Lietuvių etninės kultūros draugijos Kauno teritorinis padalinys su partneriu (Aleksandro Stulginskio universitetu – ASU) vykdo Lietuvos regionų metams skirtą projektą „Akademinio jaunimo ir mokinių etnokultūrinės savimonės stiprinimas per Suvalkijos / Sūduvos ir Dzūkijos / Dainavos regionų etninės kultūros pažinimą“. Skaityti toliau

Premjeras: Lenkijos lietuvių dalyvavimas bendruomeniniame gyvenime – ypač svarus (1)

punsko-virsaitis-vytautas-liskauskas-lrv-lt-nuotr

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius trečiadienį Vyriausybės rūmuose susitiko su Punsko krašto lietuviais. Susitikimo metu premjeras Punsko valsčiaus viršaičiui Vytautui Liškauskui įteikė padėką už ilgametę veiklą, garsinančią Lietuvos vardą ir vienijančią Lenkijoje gyvenančius mūsų tautiečius, su kraštiečiais aptarė bendrus projektus, nuveiktus darbus.

„Sveikinu Jus ir visus Punsko krašto žmones Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25 metinių proga. Nuoširdžiai dėkoju už ilgametę, nuoširdžią, prasmingą veiklą, garsinančią Lietuvos vardą ir vienijančią Lenkijoje gyvenančius mūsų tautiečius. Džiaugiuosi galėdamas padėkoti ir už Jūsų paramą atkuriant mūsų valstybės Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (V) (2)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Tęsinys. Pirma dalis ČIA, antra dalis ČIA, trečia dalis ČIA, ketvirtas dalis ČIA.

Okupantų nužymėtomis ribomis…

Kovo 11–osios Lietuva atkurta su sienomis, kurias buvo nužymėjusi okupantė TSRS, paskelbus sieną su taip pat socializmą „kuriančia“ Lenkija, kaip TSRS valstybinė siena.       

2013 m. lapkričio 5d. Lietuvos ir užsienio žiniasklaidoje paskelbta, kad “padėtas taškas oficialiai įteisinant visą Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos dokumentaciją”. Pavyzdžiui, portalas „Delfi“ paskelbė: “ Istorinį dokumentą pasirašė abiejų šalių Sienos komisijų pirmininkai – Skaityti toliau

Punsko krašte, turizmo ir pramogų centre „Šilainėje“ atidaryti svečių namai (video) (2)

2014_10_27_DalicijaSpalio 25 d. Turizmo ir pramogų centre Šilainėje vyko turizmo plėtrai skirtas susitikimas bei svečių namų, pastatytų ES lėšomis, atidarymas.

Renginyje dalyvavo Punsko valsčiaus, Seinų ir Suvalkų apskričių bei Palenkės vaivadijos valdžios atstovai, Punsko parapijos kunigai, koncertavo etnografinis ansamblis „Gimtinė“.
Skaityti toliau

P. Maksimavičius. Šalutinis poveikis neišvengiamas (4)

Petras Maksimavičius | Ausra.pl  nuotr.

„Pažįstu žmones, sukurtus tarsi iš akmens, kurie nuolatos budės. Pažįstu žmones, sukurtus iš popieriaus, kurie nebijo grumtis su vėju… Žinau, kaip kartais būna šalta gyventi, kai viskas sukurta iš stiklo“, – dainuoja garsi lenkų roko atlikėja (pasiklausykite „Łatwopalni“). O drauge su ja dainuoja milijonai jaunų lenkų. Kiekvienas galėtume skirtingai tuos žodžius suprasti, dar sunkiau išversti juos į kitą kalbą, o daugelis šiuose žodžiuose net nesurastume jokios gilesnės prasmės. Norint tai suprasti – nors akimirką reikėtų pabūti lenku.

Nepaisant to, kad kūrinys parašytas galvojant apie konkretų tuo metu sunkiai sergantį žmogų, Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lietuvių namuose (video) (16)

Dr. Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Tokiu pavadinimu istoriko dr. Algimanto Liekio monografija neseniai pasirodė Lietuvos knygynuose Tai – 42 autoriaus knyga. Jis ir per 1400 straipsnių autorius, dar apie 60 knygų sudarytojas. Siūlome gegužės 20 d. LR Seimo Europos informacijos biure įvykusiame knygos tematikos ir problematikos aptarime autoriaus kalbą.

Sena tiesa, kad tikra kaimynystė, draugystė įmanoma tik tarp gerai vieni kitus pažįstančių, geranoriškų ir teisingų partnerių. Tarp artimiausių kaimynų nuo amžių lietuviams buvo lenkai. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Suvalkų trikampis, 1920-ieji: kaip mus mindė (16)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

Prieš keletą metų, kalbėdamas, žinoma, apie savo istorines dramas, Justinas Marcinkevičius sakė: „Man praeities įvykiai niekados nėra pasibaigę, nes tai, kas buvo, tai, ką mes vadinam istorija, tebesitęsia, tęsiasi dabar mumyse, tęsis per amžius“. Aukso žodžiai. Dabar juos galima taikyti tiems, kurie tvirtina, jog praeities priminimas – tai senų žaizdų aitrinimas, nesantaikos tarp tautų kurstymas. Beje, skaudžiausių istorijos tarpsnių nutylėjimas iš esmės ir yra mūsų sąmonės bei valstybių santykių išopėjimo vieta.

Šį epilogą nutariau taikyti ir vienam iš sudėtingiausių Lietuvos ir Lenkijos santykių laikotarpiui – keletui mėnesių iki Suvalkų sutarties, pasirašytos 1920-ųjų spalio 7 d. Skaityti toliau

T.Bagdonavičius. Jungtinių Tautų Organizacija sunerimusi dėl nacistinių išpuolių Balstogėje (4)

Šiais metais vėl imtasi skaudžių veiksmų prieš lietuvius ir lietuvių kultūros paveldą Lenkijoje. Reikia pasakyti, kad Lenkijos valstybės politika lietuvių tautinės mažumos atžvilgiu niekad nebuvo švelni ir geranoriška nuo pat tautinių valstybių susikūrimo 1918 metais. Minėti veiksmai buvo įvairūs, pradedant šmeižto žodžiais, baigiant atvirais veiksmais siekiant naikinti (nutautinti arba išvaryti) Lenkijos lietuvius.

Puikiai žinome antilietuviškai nusiteikusių asmenų darbus ir siekius, tačiau norima atkreipti dėmesį į pasikeitusią padėtį šiuo klausimu. Skaityti toliau

Jotvingių ir prūsų pavasario sutikimo šventė Ožkiniuose (video) (2)

Jorė Ožkiniuose | organiz. nuotr.

Gegužės 12 d. Jotvingių ir prūsų gyvenvietėje Ožkiniuose vyko Jotvingių ir prūsų pavasario sutikimo šventė. Renginio pradžioje buvo pakeltos Prūsos, Lietuvos ir Latvijos vėliavos, pagerbti jotvingių ir prūsų didvyriai.

Šventės metu buvo atliekamos senovinės apeigos, vyko amatų mugė, ansamblių iš Punsko, Suvalkų bei iš Lietuvos („Kukumbalis“, „Alasėlis“ ir „Rudenėlis“) koncertai, buvo galima lankyti gyvenvietę, šaudyti iš lankų, paragauti Jorės viralo.

Apie šventę pasakoja Jotvingių ir prūsų gyvenvietės savininkas Petras Lukoševičius bei svečiai iš Lietuvos: „Kukumbalio“ ansamblio vadovė Rita Černiauskienė bei šio kolektyvo dalyvis Vytautas Černiauskas. Skaityti toliau

Seinų ir Punsko krašto bibliotekos XX amžiaus pradžioje (1)

Seinų krašto lietuviai gimnazistai

Biblioteka saugo praeitį ir kuria ateitį. (M. Gormanas)

1906 m. Seinuose įsteigtos „Žiburio“ draugijos tikslai buvo: auklėti lietuvius „lietuviška ir katalikiška dvasia“, šviesti juos lietuviškose mokyklose, įvairiuose kursuose, steigti knygynus-bibliotekas ir mėgėjų teatrus, šelpti neturtinguosius. Draugija buvo įsteigusi Seinuose biblioteką su skaitykla, kuriai vadovavo kunigas A.Savickas. Nuo 1912 m. bibliotekininko pareigas ėjo kunigas Vailionis iš Seinų. Jis spaudinius laikė savo bute. Kai skaitytojas grąžindavo knygą, bibliotekininkas klausinėdavo, koks jos turinys. Skaityti toliau

Kaziuko mugės metu Sūduvos krašto literatai rinksis Vilniaus mokytojų namuose (0)

„Santaka“ | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Savaitgalį Vilniuje šurmuliuosiančiose Suvalkiečių (Sūduvių) dienose, literatai ir litaretūrai neabejingi vilniečiai kviečiami penktadienį ir šeštadienį rinktis į Vilniaus mokytojų namus, kur specialiai šiai šventei bus surengti literatūriniai renginiai.

Kovo 1 d. 18 val. Vilniaus mokytojų svetainėje vakare „Sūduva – knygnešystės centras“ bus pagerbtas vienas svarbiausių lietuvių kultūros atgimimo asmenybių poetas dr. Vincas Kudirka, kilęs iš Šakių krašto. Jo leistas ir redaguotas „Varpas“ daugeliui yra tapęs lietuviško žodžio gūdžiais spaudos draudimo Skaityti toliau

D.Urbanavičienė. Suvalkija ar Sūduva? (35)

doc. dr. Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt nuotr.

Vasario 19 d. Vilniuje, 15 val. Seimo Europos informacijos biure (Seimo III r.) vyks diskusiją „Regioninė politika Lietuvoje: Suvalkija ar Sūduva?“.  Skelbiame Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės doc. dr. Dalios Urbanavičienės nuomonę šiuo klausimu.

Regiono pavadinimų Sūduva, Užnemunė, Suvalkija raida

Seniausias regiono pavadinimas – Sūduva. Šis vardas sietinas ne vien su sūduviais (paminėtais, kaip spėjama, dar II a. Klaudijaus Ptolemėjaus) ir šios genties apgyvendintos teritorijos pavadinimu, pirmąkart paminėtu XIII a. kaip Zudua Danijos karaliaus Voldemaro II laikų knygoje „Liber censuum Daniae“ (1202-1241 m.). Skaityti toliau

Seinų kraštas „Vilniaus Golgotoje“ (0)

Seinai

Mykolo Biržiškos kronikoje „Vilniaus Golgota“, surinktoje iš 1919-1929 Vilniaus lietuvių laikraščių, Kauno spaudos („Lietuvos“, „Lietuvos aido“), taip pat lenkų ir rusų spaudos, randame ir minėtų datų su įvykiais Seinų krašte. Juos čia ir pateiksime skaitytojams. Kalba autentiška.

1921 m. rugsėjo mėn. 20 d. Klevų kaimo (Seinų aps., apie Kaletniką) J. Leončiką 3 lenkų kareiviai apiplėšė, nužudė ir pasiėmė arklius, kuriais jis juos vežė į Suvalkus.

1921 m. rugsėjo mėn. 30 d. Lenkų vyriausybė darė visuotinį gyventojų sąrašą savo valdomuose plotuose, išskyrus „Vidurinę Lietuvą“, ir sužymėjo lietuvių: Skaityti toliau

Rašytojų klube S.Birgelio eilėraščių knygos „Septintas nakty“ pristatymas (0)

Sigitas Birgelis | punskas.pl nuotr.

Balandžio 30 d. 17 val. Vilniuje, Rašytojų klube vyks naujausios Sigito Birgelio eilėraščių knygos „Septintas nakty“ pristatymas.

Knygos pristatyme dalyvaus autorius Sigitas Birgelis, rašytojai Vladas Braziūnas, Antanas A. Jonynas, Birutė Jonuškaitė, Mykolas Karčiauskas, Marcelijus Martinaitis, Stasys Stacevičius, skaitovas Juozas Šalkauskas.

Štai perskaičiau naują Sigito poezijos rinkinio rankraštį. Kiekvieną kartą, kai skaitau jo eilėraščius, ištinka kažkoks keistas žodžio jutimas, kurį galėčiau pavadinti labai savita poetine tartimi. Net neturiu su kuo palyginti. Tai ir yra svarbiausia, kai poetas visiems žinomus žodžius taria taip, kad Skaityti toliau

Apie Juozą Degutį ir jo meilę muzikai (0)

Juozas Degutis su dukra Anele

Agurkiai, gražus tas kaimelis,
Ežeras, jo gėlėti krantai.
GIMTINĖ, Lietuvos kampelis,
Bet, deja, jį man tenka lankyti retai.
Čia tėtis armonika grojo,
Mama mus išmokė dainų,
Skambėjo ir girios, ir gojai
Nuo kaimo jaunimo dainų.
Basi čia balas mes išbraidėm,
Rankutėmis gaudėm varles. Skaityti toliau

A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (IV) (11)

Vilniaus okupacija | Alkas.lt nuotr.

Jei ne lenkų šovinizmas ir kvailas jų pasipūtimas, ne inkvizicinio pobūdžio lenkinimo politika ir noras vėl paversti Lietuvą savo provincija, jei ne jos įvykdyta Rytų Lietuvos okupacija, jei ir ne Vakarų valstybių imperializmas, Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos šalims, 1919 – 1938 m. nebūtų likęs vienintelis išlikimo garantas – bolševikinės Rusijos išlikimas; jei ne lenkų Rytų Lietuvos okupacija, Lietuva būtų tapusi Lenkijos bendražyge, būtų buvę galima sudaryti gan tvirtą Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir kitų Rytų ir Centrinės Europos valstybių sąjungą, Skaityti toliau

A.Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (III) (8)

dr. Algimantas Liekis | aidas.lt nuotr.

Kaip ir galingosios Lietuvos žlugimo metais, kartojasi, kad svarbiausieji valstybėje postai atitenka ne Lietuvos patriotams, protingiausiems, o tiems, kuriems savas dvarelis svarbesnis už lietuvių tautos, savarankiškos Lietuvos išsaugojimą, kuriems buvo ir yra visai nebesvarbu, kas valdys, kas ir kokia kalba kalbės, o tik ar netrukdys jiems turtėti ir savo galia puikuotis, išlaikyti savo rankose valdžią.

Net Lietuvos aukštąsias mokyklas, jau norima paversti tarptautinėmis – internacionalinėmis.

Tai, kad gali įsigalėti tik vienas koks luomas, klanas, kad net tarptautiniuose forumuose gali šmeižti valstybę, jos suvereną tomaševskiai Skaityti toliau

G.Songaila. Ar tiesa nugalės klastą? Nuo Suvalkų sutarties iki šiandienos (7)

Skelbiame Seimo nario Gintaro Songailos kalbą pasakytą konferencijoje Seime „Vilniaus diena: palaikome Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą“, skirtoje Vilniaus dienai paminėti, 2011 m. spalio 10 d.

Pirmiausia atsakykime į klausimą, kuris neretai užduodamas viešojoje erdvėje: kam iš viso reikia tų prisiminimų apie Suvalkų sutarties sudarymo ir jos sulaužymo istoriją? Ar tai nėra tik melancholiškas dūsavimas dėl  seniai praėjusių skriaudų Skaityti toliau

A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (I) (8)

dr. Algimantas Liekis | aidas.lt nuotr.

Pirmiausia, dėl pačios Suvalkų sutarties. Mes, lietuviai, kuriems brangi nepriklausoma Lietuva, ją prisimename, ją vertiname kaip lenkų šovinistų ir jų vado – Lenkijos viršininko J.Pilsudskio, jo šutvės kaip niekšingumo ir veidmainiškumo patvirtinimo dokumentą. Pačioje Lenkijoje tiek praeityje, tiek dabar neretai tyliai pripažįstama, kad ji buvo tik klaida, nes, girdi, ir be jos būtų buvę galima prisijungti ne tik Rytų Lietuvą, Vilnių, bet ir visą Lietuvą. Bet, sakoma, mes praeitį vertiname ne pagal tai, kas ir kaip galėjo būti, o kaip buvo ir kodėl.

Taigi tada, 1920 m. vasaros pabaigoje, po pergalės prieš Raudonąją armiją, lenkų dievukui J.Pilsudskiui atrodė, kad tokia sutartis reikalinga, kad pateisintų savo planus – okupuoti Vilnių, Skaityti toliau

A.Tyla. Suvalkų sutartis ir jos išniekinimas (11)

Antanas Tyla | lma.lt nuotr.

1918 m. atkurta Lietuvos valstybė pergyveno kelias šiurpias invazijas, kurios buvo panašios tuo, kad siekė sunaikinti Lietuvos valstybę ir lietuvių valstybinę savimonę. Atkurtos Lietuvos valstybės pamatas buvo lietuvių tautos valią išreiškęs Vasario 16 Nepriklausomybės aktas, kuriame Lietuvos Taryba, kreipdamasi į kitas valstybes ir tautas, skelbė:

„Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių konferencijos nutarimu <…> skelbia atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Skaityti toliau

Suvalkų archeologai Raveliuose atrado jotvingių piliakalnį (video) (4)

RadiniaiSuvalkų archeologijos muziejaus darbuotojai Ravelių (len. Rowele) kaime šalia Vižainio (lenk. Wiżajny) atlikdami žvalgomuosius tyrimus atrado iki šiol nežinomo jotvingių piliakalnį.

Suvalkų muziejaus direktoriaus Ježio Bžozovskio (Jerzy Brzozowski) teigimu, piliakalnis yra V-VI a. Tai liudija radiniai, susiję su pastaruoju Romos imperijos laikotarpiu.

Archeologus sudomino neddelė kalvos pavadinimas –  Pilies Kalnas (lenk. Góra Zamczysko). Skaityti toliau