Spalio 26 d., penktadienį, 20 val. (Lietuvos laiku) ir 19 val. (Lenkijos laiku) Suvalkų kultūros centro didžiojoje salėje (Popiežiaus Jono Pauliaus II g. 5) vyks.
Pasveikinti Suvalkų lietuvių atvyks Lietuvos pasienio savivaldybių – Lazdijų, Kalvarijos, Alytaus, Vilkaviškio – vadovai bei atstovai. Renginyje ketina dalyvauti ir Suvalkų miesto valdžia.
„Tai ypatingai svarbus renginys, dar vienas svarbus žingsnis kuriant Suvalkuose Skaityti toliau
Spalio 7 d. Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos delegacija lankėsi Suvalkų krašte. Komisijos pirmininkas Antanas Vinkus, jo pavaduotojas dr. Stasys Tumėnas ir iš viso pasaulio – Australijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Šveicarijos, Vokietijos, Danijos susirinkę komisijos nariai ir Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai pagerbė Lietuvos savanorių kapus Berznyko kapinėse, padėjo gėlių prie lietuvių poeto ir vyskupo Antano Baranausko paminklo ir kapo Seinų bazilikos koplyčioje, aplankė buvusios Seinų kunigų seminarijos Lietuvišką menę. Skaityti toliau
Spalio 9-12 d. 9 val. Seime, posėdžiaus Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija. Komisijos posėdžiuose bus aptarti Tautos referendumo dėl pilietybės išsaugojimo, Pasaulio lietuvių metų, ateities rinkimų rengimo klausimai. Taip pat bus diskutuojama dėl informacinių karų, kibernetinio saugumo, sveikatos apsaugos problemų bei programos „Globali Lietuva“ ateities vizijos.
Spalio 7 d. komisijos nariai buvo nuvykę į Suvalkų kraštą susitikti su etninių žemių Skaityti toliau
Pratarmė
Kokiame plote senovėje buvo kalbama lietuvių ir apskritai baltų kalbomis, rodo baltiškų vietovardžių, ypač vandenvardžių (hidronimų), paplitimas. Tuos vietovardžius tyrė ir toliau tebetiria daugelis mokslininkų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Kartu atitinkamuose plotuose išryškinamas ir gyventojų perėjimas prie slavų kalbos (kalbų), kitaip sakant, tų kraštų slavizacija. Savaime kyla klausimas: ar ten nėra išlikę baltiško (lietuviško) paveldo ir žmonių pavardėse, apskritai asmenvardžiuose? Skaityti toliau
2009 m. birželio mėnesį Lietuvių kalbos instituto darbuotojas Kazys Garšva autoriaus dėmesį atkreipė į telefono abonentų knygas, kuriose esama daugybė pavardžių ir jos lengvai lokalizuojamos. Jis parūpino neseniai Lenkijoje išleistą telefono abonentų knygą, pavadintą „Suvalkai. Individualūs klientai… telefonų knyga“ (SUWALKI klienci indiwidualni… książka telefoniczna…). Ačiū kolegai Kaziui! Knygoje nuo 25 iki 104 puslapių yra penkiomis skiltimis (didelis knygos formatas!) smulkiu šriftu glaustai pateikta daugybė pavardžių, abėcėlės tvarka suskirstytų pagal gyvenvietes. Tos pavardės ir buvo panaudotos lingvistinei analizei. Skaityti toliau
Po 1990 m. permainų prasidėjo naujas Romo Vitkausko gyvenimo periodas. Tvarka, kuri iki šiol galiojo, staiga suiro. Reikėjo persiorientuoti, išmokti gaudyti naujus vėjus.
Nedaug kas šiandien prisimena, kad 1989 m. Romas Vitkauskas pirmuose demokratiniuose rinkimuose kandidatavo į Lenkijos senatą. Suvalkų rinkimų apygardoje jis gavo 5381 balsą. Už jį balsavo 3,4 proc. rinkėjų. Į aukštesniuosius rūmus iš Suvalkų apygardos pateko žinomas Lenkijos režisierius Andžejus Vaida (Andrzej Wajda) ir hidrobiologas prof. Stanislavas Bernatovičius (Stanisław Bernatowicz). Su tokiais žmonėmis buvo garbė ir pralaimėti. Skaityti toliau
Kovo 8 dieną LR konsulato Seinuose ir Lenkijos lietuvių bendruomenės atstovai susitiko su Suvalkuose gyvenančiomis jaunomis lietuvių šeimomis. Į susitikimą atvyko apie 40 asmenų, kurie išreiškė norą dalyvauti lietuvių kultūrinėje veikloje Suvalkuose bei lietuviškai ugdyti savo vaikus. Suvalkų lietuviai, remdamiesi tautinės mažumos teisėmis, paprašė padėti šiame mieste įkurti lietuvių kultūros centrą bei lietuvišką vaikų darželį.
Susirinkusieji pasirašė kreipimąsi – deklaraciją, kurios pagrindu LR konsulato Seinuose
Jei pažiūrėsime į žemėlapį, pamatysime, kad prieš šimtą metų 1918 vasario 16-ą paskelbus Lietuvos valstybingumo atstatymą, po Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutarties pasirašymo 1920 metais ir net iki Antrojo Pasaulinio karo pradžios 1940 metais Lietuvos valstybės teritorija buvo kur kas didesnė, nei šiandieninė Lietuvos teritorija. Carinės Rusijos laikais Lietuvos Kauno, Vilniaus, Suvalkų, Gardino ir Kuršo gubernijos buvo istorinės Lietuvos teritorijos administraciniai vienetai. Taigi, kur dingo dalis Lietuvos valstybės teritorijos?
Lietuvos valstybės sienų klausimais yra parašyta ne viena knyga ir ne vienas straipsnis. Skaityti toliau
Sausio 24 d. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis, Audronius Ažubalis ir Paulius Saudargas kreipėsi į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrą Roką Masiulį, Lietuvos radijo ir televizijos generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių ir Lietuvos radijo ir televizijos centro generalinį direktorių Remigijų Šerį, prašydami užtikrinti LRT kanalų transliavimą lietuvių gyvenamose Lenkijos vietovėse. Skaityti toliau
Lietuvos valstybė, kadaise valdžiusi milžiniškas žemes iki pat Maskvos kunigaikštystės, dabar atrodo išsikvėpusi ir neturinti jokių didesnių ambicijų. Valstybės politika apsiriboja Europos Sąjungos direktyvų vykdytojo vaidmeniu, kuris kažkiek panašus į federacinės respublikos vaidmenį Sovietų Sąjungoje. Europos Sąjunga, be jokios abejonės, yra pažangesnė organizacija ir joje turime daugiau erdvės. Tik klausimas, ar ES suteiktos galimybės yra pakankamai išnaudojamos mūsų valstybei stiprinti.
Dalyvavimas Europos Sąjungoje Lietuvai turi teigiamos įtakos pereinamuoju iš sovietinio Skaityti toliau
Pietryčių Lietuvos raida po Nepriklausomybės atgavimo kelia daug klausimų. Apie Lietuvos etnines žemes ir valstybingumo lopšį diskutuojant neretai tenka išgirsti, neva tai – lenkiškas kraštas. Ar taip yra iš tiesų? Net nesigilinant į mokslinius tyrimus (tarp jų ir ruso VladimiroToporovo – kad nebūtume apkaltinti šališkumu), kurie nekvestionuoja pietryčių Lietuvos lietuviškumo, neapleidžia jausmas, kad ne viskas šioje vietoje yra gerai, tiksliau – prolenkiškos krašto interpretacijos yra neteisingos ir kenksmingos Lietuvai.
Dar prieš keletą metų, renkant krašto istorijos žinias ir bendraujant su vietiniais Vilniaus rajono žmonėmis, ne vienas vietinis gyventojas, dabar vadinamas „lenku“, atvirai Skaityti toliau
Kazimieras Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse, Lituanistika šiuolaikiniame pasaulyje, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 115–125. Ištraukos.
Kompaktiškas baltų (prūsų, jotvingių, lietuvių) plotas X–XII amžiais siekė Vyslą, Narevą, Varšuvą, Minską, XV–XVI amžių sandūroje – Karaliaučiaus, Geldapės, Suvalkų, Knišino, Balstogės, Valkavysko apylinkes, XIX amžiaus viduryje – Juodąją Ančią (po 1867 metų tas vietas sulenkino Vygrių vienuoliai), 1920 metais – Beržininką, Degučius, Seinus, Smalėnus, Šaltėnus, dabar – tik Aradninkus, Žagarius, Klevus, Vilkapėdžius, Raistakiemį, Seivus, Kalinavą. Tame plote apie 4 tūkstantmečius gyveno baltai. Skaityti toliau
Gruodžio 12 d. Punsko savivaldybės salėje vyko istorijos paveldo konferencija bei metraščio „Terra Jatwezenorum“ (Jotvingių kraštas) 7 tomo pristatymas.
Konferenciją atidarė istorijos metraščio vyriausiasis redaktorius Sigitas Birgelis.
Apie kovas dėl lietuvių kalbos teisių Seinų ir Suvalkų krašto bažnyčiose Kalvarijos pavyzdžiu, kalbėjo punskietis Juozas Sigitas Paransevičius.
Stanislovas Sajauskas iš Marijampolės skaitė pranešimą apie Pirmąjį pasaulinį karą jotvingių žemėje. Skaityti toliau
Kol visų dėmesys nukreiptas į Artimuosius Rytus, kur visa gauja vilkų (kai kurie jų ėriuko kailyje) užpuolė efemeriškąją „Islamo valstybę“ ir Sirijos opoziciją, rašyti apie kažkada buvusią, nors ir ypač svarbią sutartį lyg ir ne laikas. Bet priminti istoriją ir jos pamokas visada dera, nors ne visiems ji miela, o viename Lietuvos lenkų portale vadinama „revanšizmo kurstymu“.
Bet čia vėl kartoju šio dešimtmečio pradžioje išsakytą didžio kūrėjo Justino Marcinkevičiaus frazę. Rašytojas, kalbėdamas, žinoma, apie savo istorines dramas, sakė: „Man praeities įvykiai niekados nėra pasibaigę, nes tai, kas buvo, Skaityti toliau
Gerbiamieji!
Šį laišką adresuoju plačiai ir neribotai auditorijai. Kreipiuosi reikšmingu kultūros reikalu į visus, kas nėra abejingas Seinų-Punsko krašto, Lietuvos ir Baltarusijos lietuvių bei lietuviškosios išeivijos likimui. Esu parašęs platų romaną apie senosios Jotvos veldonių – punskiečių ir seiniškių – gyvenimą. Romanas įvardintas „LAIKO SPALVOS“ ir kalba apie 1963–1999 metus.Bandoma atskleisti žmonių pastangas sudėtingomis politinėmis sąlygomis išlaikyti padorų veidą ir neprarasti gyvenimo prasmės. Veiksmo bazė yra Punsko lietuvių dėstomąja kalba Skaityti toliau
Lietuvių etninės kultūros draugijos Kauno teritorinis padalinys su partneriu (Aleksandro Stulginskio universitetu – ASU) vykdo Lietuvos regionų metams skirtą projektą „Akademinio jaunimo ir mokinių etnokultūrinės savimonės stiprinimas per Suvalkijos / Sūduvos ir Dzūkijos / Dainavos regionų etninės kultūros pažinimą“. Skaityti toliau
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius trečiadienį Vyriausybės rūmuose susitiko su Punsko krašto lietuviais. Susitikimo metu premjeras Punsko valsčiaus viršaičiui Vytautui Liškauskui įteikė padėką už ilgametę veiklą, garsinančią Lietuvos vardą ir vienijančią Lenkijoje gyvenančius mūsų tautiečius, su kraštiečiais aptarė bendrus projektus, nuveiktus darbus.
„Sveikinu Jus ir visus Punsko krašto žmones Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25 metinių proga. Nuoširdžiai dėkoju už ilgametę, nuoširdžią, prasmingą veiklą, garsinančią Lietuvos vardą ir vienijančią Lenkijoje gyvenančius mūsų tautiečius. Džiaugiuosi galėdamas padėkoti ir už Jūsų paramą atkuriant mūsų valstybės Skaityti toliau
Tęsinys. Pirma dalis ČIA, antra dalis ČIA, trečia dalis ČIA, ketvirtas dalis ČIA.
Okupantų nužymėtomis ribomis…
Kovo 11–osios Lietuva atkurta su sienomis, kurias buvo nužymėjusi okupantė TSRS, paskelbus sieną su taip pat socializmą „kuriančia“ Lenkija, kaip TSRS valstybinė siena.
2013 m. lapkričio 5d. Lietuvos ir užsienio žiniasklaidoje paskelbta, kad “padėtas taškas oficialiai įteisinant visą Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos dokumentaciją”. Pavyzdžiui, portalas „Delfi“ paskelbė: “ Istorinį dokumentą pasirašė abiejų šalių Sienos komisijų pirmininkai – Skaityti toliau
Spalio 25 d. Turizmo ir pramogų centre Šilainėje vyko turizmo plėtrai skirtas susitikimas bei svečių namų, pastatytų ES lėšomis, atidarymas.
Renginyje dalyvavo Punsko valsčiaus, Seinų ir Suvalkų apskričių bei Palenkės vaivadijos valdžios atstovai, Punsko parapijos kunigai, koncertavo etnografinis ansamblis „Gimtinė“.
Skaityti toliau
„Pažįstu žmones, sukurtus tarsi iš akmens, kurie nuolatos budės. Pažįstu žmones, sukurtus iš popieriaus, kurie nebijo grumtis su vėju… Žinau, kaip kartais būna šalta gyventi, kai viskas sukurta iš stiklo“, – dainuoja garsi lenkų roko atlikėja (pasiklausykite „Łatwopalni“). O drauge su ja dainuoja milijonai jaunų lenkų. Kiekvienas galėtume skirtingai tuos žodžius suprasti, dar sunkiau išversti juos į kitą kalbą, o daugelis šiuose žodžiuose net nesurastume jokios gilesnės prasmės. Norint tai suprasti – nors akimirką reikėtų pabūti lenku.
Nepaisant to, kad kūrinys parašytas galvojant apie konkretų tuo metu sunkiai sergantį žmogų, Skaityti toliau
Tokiu pavadinimu istoriko dr. Algimanto Liekio monografija neseniai pasirodė Lietuvos knygynuose Tai – 42 autoriaus knyga. Jis ir per 1400 straipsnių autorius, dar apie 60 knygų sudarytojas. Siūlome gegužės 20 d. LR Seimo Europos informacijos biure įvykusiame knygos tematikos ir problematikos aptarime autoriaus kalbą.
Sena tiesa, kad tikra kaimynystė, draugystė įmanoma tik tarp gerai vieni kitus pažįstančių, geranoriškų ir teisingų partnerių. Tarp artimiausių kaimynų nuo amžių lietuviams buvo lenkai. Skaityti toliau
Prieš keletą metų, kalbėdamas, žinoma, apie savo istorines dramas, Justinas Marcinkevičius sakė: „Man praeities įvykiai niekados nėra pasibaigę, nes tai, kas buvo, tai, ką mes vadinam istorija, tebesitęsia, tęsiasi dabar mumyse, tęsis per amžius“. Aukso žodžiai. Dabar juos galima taikyti tiems, kurie tvirtina, jog praeities priminimas – tai senų žaizdų aitrinimas, nesantaikos tarp tautų kurstymas. Beje, skaudžiausių istorijos tarpsnių nutylėjimas iš esmės ir yra mūsų sąmonės bei valstybių santykių išopėjimo vieta.
Šį epilogą nutariau taikyti ir vienam iš sudėtingiausių Lietuvos ir Lenkijos santykių laikotarpiui – keletui mėnesių iki Suvalkų sutarties, pasirašytos 1920-ųjų spalio 7 d. Skaityti toliau
Šiais metais vėl imtasi skaudžių veiksmų prieš lietuvius ir lietuvių kultūros paveldą Lenkijoje. Reikia pasakyti, kad Lenkijos valstybės politika lietuvių tautinės mažumos atžvilgiu niekad nebuvo švelni ir geranoriška nuo pat tautinių valstybių susikūrimo 1918 metais. Minėti veiksmai buvo įvairūs, pradedant šmeižto žodžiais, baigiant atvirais veiksmais siekiant naikinti (nutautinti arba išvaryti) Lenkijos lietuvius.
Puikiai žinome antilietuviškai nusiteikusių asmenų darbus ir siekius, tačiau norima atkreipti dėmesį į pasikeitusią padėtį šiuo klausimu. Skaityti toliau
Gegužės 12 d. Jotvingių ir prūsų gyvenvietėje Ožkiniuose vyko Jotvingių ir prūsų pavasario sutikimo šventė. Renginio pradžioje buvo pakeltos Prūsos, Lietuvos ir Latvijos vėliavos, pagerbti jotvingių ir prūsų didvyriai.
Šventės metu buvo atliekamos senovinės apeigos, vyko amatų mugė, ansamblių iš Punsko, Suvalkų bei iš Lietuvos („Kukumbalis“, „Alasėlis“ ir „Rudenėlis“) koncertai, buvo galima lankyti gyvenvietę, šaudyti iš lankų, paragauti Jorės viralo.
Apie šventę pasakoja Jotvingių ir prūsų gyvenvietės savininkas Petras Lukoševičius bei svečiai iš Lietuvos: „Kukumbalio“ ansamblio vadovė Rita Černiauskienė bei šio kolektyvo dalyvis Vytautas Černiauskas. Skaityti toliau
Biblioteka saugo praeitį ir kuria ateitį. (M. Gormanas)
1906 m. Seinuose įsteigtos „Žiburio“ draugijos tikslai buvo: auklėti lietuvius „lietuviška ir katalikiška dvasia“, šviesti juos lietuviškose mokyklose, įvairiuose kursuose, steigti knygynus-bibliotekas ir mėgėjų teatrus, šelpti neturtinguosius. Draugija buvo įsteigusi Seinuose biblioteką su skaitykla, kuriai vadovavo kunigas A.Savickas. Nuo 1912 m. bibliotekininko pareigas ėjo kunigas Vailionis iš Seinų. Jis spaudinius laikė savo bute. Kai skaitytojas grąžindavo knygą, bibliotekininkas klausinėdavo, koks jos turinys. Skaityti toliau
Savaitgalį Vilniuje šurmuliuosiančiose Suvalkiečių (Sūduvių) dienose, literatai ir litaretūrai neabejingi vilniečiai kviečiami penktadienį ir šeštadienį rinktis į Vilniaus mokytojų namus, kur specialiai šiai šventei bus surengti literatūriniai renginiai.
Kovo 1 d. 18 val. Vilniaus mokytojų svetainėje vakare „Sūduva – knygnešystės centras“ bus pagerbtas vienas svarbiausių lietuvių kultūros atgimimo asmenybių poetas dr. Vincas Kudirka, kilęs iš Šakių krašto. Jo leistas ir redaguotas „Varpas“ daugeliui yra tapęs lietuviško žodžio gūdžiais spaudos draudimo Skaityti toliau
Vasario 19 d. Vilniuje, 15 val. Seimo Europos informacijos biure (Seimo III r.) vyks diskusiją „Regioninė politika Lietuvoje: Suvalkija ar Sūduva?“. Skelbiame Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės doc. dr. Dalios Urbanavičienės nuomonę šiuo klausimu.
Regiono pavadinimų Sūduva, Užnemunė, Suvalkija raida
Seniausias regiono pavadinimas – Sūduva. Šis vardas sietinas ne vien su sūduviais (paminėtais, kaip spėjama, dar II a. Klaudijaus Ptolemėjaus) ir šios genties apgyvendintos teritorijos pavadinimu, pirmąkart paminėtu XIII a. kaip Zudua Danijos karaliaus Voldemaro II laikų knygoje „Liber censuum Daniae“ (1202-1241 m.). Skaityti toliau
Mykolo Biržiškos kronikoje „Vilniaus Golgota“, surinktoje iš 1919-1929 Vilniaus lietuvių laikraščių, Kauno spaudos („Lietuvos“, „Lietuvos aido“), taip pat lenkų ir rusų spaudos, randame ir minėtų datų su įvykiais Seinų krašte. Juos čia ir pateiksime skaitytojams. Kalba autentiška.
1921 m. rugsėjo mėn. 20 d. Klevų kaimo (Seinų aps., apie Kaletniką) J. Leončiką 3 lenkų kareiviai apiplėšė, nužudė ir pasiėmė arklius, kuriais jis juos vežė į Suvalkus.
1921 m. rugsėjo mėn. 30 d. Lenkų vyriausybė darė visuotinį gyventojų sąrašą savo valdomuose plotuose, išskyrus „Vidurinę Lietuvą“, ir sužymėjo lietuvių: Skaityti toliau
Balandžio 30 d. 17 val. Vilniuje, Rašytojų klube vyks naujausios Sigito Birgelio eilėraščių knygos „Septintas nakty“ pristatymas.
Knygos pristatyme dalyvaus autorius Sigitas Birgelis, rašytojai Vladas Braziūnas, Antanas A. Jonynas, Birutė Jonuškaitė, Mykolas Karčiauskas, Marcelijus Martinaitis, Stasys Stacevičius, skaitovas Juozas Šalkauskas.
„Štai perskaičiau naują Sigito poezijos rinkinio rankraštį. Kiekvieną kartą, kai skaitau jo eilėraščius, ištinka kažkoks keistas žodžio jutimas, kurį galėčiau pavadinti labai savita poetine tartimi. Net neturiu su kuo palyginti. Tai ir yra svarbiausia, kai poetas visiems žinomus žodžius taria taip, kad Skaityti toliau
Agurkiai, gražus tas kaimelis,
Ežeras, jo gėlėti krantai.
GIMTINĖ, Lietuvos kampelis,
Bet, deja, jį man tenka lankyti retai.
Čia tėtis armonika grojo,
Mama mus išmokė dainų,
Skambėjo ir girios, ir gojai
Nuo kaimo jaunimo dainų.
Basi čia balas mes išbraidėm,
Rankutėmis gaudėm varles. Skaityti toliau
