Žymos archyvas: Suvalkai

Lietuvos partizanų-Miško brolių paminėjimas Punske, Šlynakiemyje ir Suvalkuose (0)

2019 m. gruodžio 13–15 dienomis Punske, Šlynakiemyje ir Suvalkuose vyks Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio karžygio, Dainavos apygardos karininko, partizanų kapitono Jurgio Krikščiūno-Rimvydo 100-ųjų gimimo ir 70-ųjų žuvimo metinių minėjimas. Renginio metu bus pagerbtas su Jurgiu Krikščiūnu žuvęs jo adjutantas Vytautas Prabulis-Žaibas.

Renginiai vyks tris dienas.

Penktadienį, gruodžio 13 dieną, 12 val. Punsko lietuvių kultūros namuose bus rodomas meninis-dokumentinis filmas apie Šlynakiemyje žuvusius Lietuvos partizanus Jurgį Krikščiūną-Rimvydą ir Vytautą Prabulį-Žaibą „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ (trukmė 1 val.). Filmo premjera įvyko 2016 m. balandžio 10 d. Punsko LKN. Jis dar buvo rodomas Kauno technologijos universitete, Jurbarko kultūros centre, Kauno rajono savivaldybės Garliavos viešojoje bibliotekoje ir Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje, Kauno kino centre „Romuva“, Lazdijuose, Kalvarijoje, Merkinėje ir kt. Filmas 2018 m. dalyvavo partizanų ir tremtinių filmų festivalyje „JŪS – MŪSŲ ŠIRDYSE“. „Baladę apie Rimvydą ir Žaibą“ parodė ir Lietuvos televizija. Filmo autorius Sigitas Birgelis. Režisieriai: Sigitas Birgelis ir Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė.

Partizanus vaidinę aktoriai

Po filmo projekcijos, apie 13.30 val., Šlynakiemyje, partizanų žuvimo vietoje, vyks Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir jo adjutanto Vytauto Prabulio-Žaibo pagerbimas. Dalyvaus Punsko, Vidugirių ir Seinų moksleiviai, tų įvykių liudininkai, visuomenė.

Šeštadienį, gruodžio 14 d., Punsko valsčiaus svetainėje vyks Terra Jatwezenorum konferencija. Pradžia 9.00 val. Šių metų istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ 11 tomą (abu numerius) pristatys vyr. red. pavaduotojas Kęstutis Subačius. Pranešimus skaitys: Justinas Sajauskas (Lietuvos–Lenkijos pasienio lietuvių partizanai: Sigitas Kajokas-Kovas, Kostas Kubilius-Meška, Julius Mielkus-Lubinas), Sigitas Birgelis (Jurgio Krikščiūno-Rimvydo adjutantas Vytautas Prabulis-Žaibas) bei dr. Bronius Makauskas (Tarp heroizmo ir išdavystės. Okupaciniai refleksai pokario Sūduvoje).

Metraščio pristatymas

Svarbiausias tos dienos akcentas – knygos „Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir jo artimieji“ sutiktuvės. Ją išleido Punsko „Aušros“ leidykla. Knygą pristatys jos sudarytoja Rita Pauliukaitienė. Punsko LKN teatras „Kregždė“ parodys knygos pagrindu sukurtą spektaklį.

Konferencijos pabaigoje bus trumpas „Tėviškės aidų“ koncertas (vad. Gediminas Kraužlys). Skambės lietuvių partizanų dainos.

Konferencijai pasibaigus, renginio dalyviai autobusu vyks į Šlynakiemį pagerbti partizanų Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir Vytauto Prabulio-Žaibo jų žuvimo vietoje.

Miško brolių žuvimo vietoje Šlynakiemyje

Sekmadienį, gruodžio 15 d., Punsko bažnyčioje vyks iškilmingos šv. Mišios už žuvusius Jurgį Krikščiūną-Rimvydą ir jo adjutantą Vytautą Prabulį-Žaibą. Apie 14.30 val. Lietuvos partizanai bus pagerbti Suvalkų kapinėse (Bakałarzewska g.), kur Suvalkų lietuviai pastatė jiems simbolinį kapą, tikėdami, kad netoli jo galėjo būti palaidoti Lietuvos laisvės kovų didvyriai. 15.30 val. Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje (T. Kościuszki g. 58) už partizanus bus atnašaujamos šv. Mišios.

Visų renginių laikas straipsnyje pateiktas Lenkijos laiku. Kviečiame dalyvauti!

Suvalkų kapinėse

Lietuvos partizanai: Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir jo adjutantas Vytautas Prabulis-Žaibas žuvo Šlynakiemyje Jakimavičių pušynėlyje 1949 m. gruodžio 15 dieną tuoj po 7 valandos ryto.

sb, punskas.pl

Kauburėlis

Prie pušynėlio, ošiančio toli, prie kelio
Ir kauburėlio, supilto Šlynakiemy, ne dėl jų
– Rimvydo ir Žaibo. Nebuvo nei vilties žiupsnelio,
Nei motinos, pravirkusios sūnaus krauju.

Iš Lietuvos aušros šiandien, rytmečiu saulėtu,
Saulė keliasi kasdien virš laukų Jakimavičių.
Kiekvieną 15-ąją gruodžio mums iš lėto
Širdis ar nenustoja plakti tuoj po septynių?

(Eilėraštis Sigito Birgelio. „Ožkiniai linų mėlynų“, Punsko „Aušros“ leidykla, 2017)

Jaunųjų gydytojų trijulė. Studijų metai (III) (0)

LSMU studentai: Jurgita, Povilas ir Darius per savo mediumą. Nuotraukoje jie kartu su klasės draugu Povilu Liškausku (pirmas iš kairės) | punskas.pl nuotr.

I dalis ČIA.  II dalis ČIA.

Apie studijas, stažuotę ir ateities planus jaunųjų medikų trijulę Jurgitą Zubavičiūtę, Darių Baliūną ir Povilą Grėbliūną kalbina Nijolė Birgelienė.

Dauguma Kovo 11-osios absolventų, būsimų medikų, studijuoti renkasi Kauną, o ne Vilnių. Jūs taip pat baigėte Lietuvos sveikatos mokslų universitetą. Kuo skiriasi medicinos studijos šiuose universitetuose? Ar galima pasakyti, kad kažkuris iš jų labiau rūpinasi studentais – užtikrina geresnes mokymosi sąlygas (laboratorijas, bendrabučius ir kt.), praktikas? Kas jus suviliojo į Kauną – mokykla ar pats miestas? O gal pasirinkimą nulėmė vyresnių draugų patirtis ir patarimai?

Skaityti toliau

Jaunųjų gydytojų trijulė. Rezidentūra (II) (0)

Gydytojai: Povilas Grėbliūnas, Jurgita Zubavičiūtė-Liškauskienė ir Darius Baliūnas Seinų ligoninėje | punskas.pl nuotr.

I dalis ČIA.

Apie studijas, stažuotę ir ateities planus jaunųjų medikų trijulę Jurgitą Zubavičiūtę, Darių Baliūną ir Povilą Grėbliūną kalbina Nijolė Birgelienė.

– Po stažuotės jūsų laukia egzaminas. Kokios žinios bus tikrinamos? Ar po egzamino prasidės jau savarankiška profesinė veikla? Kokias specialybes norėsite rinktis?   Skaityti toliau

Jaunųjų gydytojų trijulė. Stažuotė Seinų ligoninėje (I) (1)

Gydytojai: Povilas Grėbliūnas, Jurgita Zubavičiūtė-Liškauskienė ir Darius Baliūnas Seinų ligoninėje | punskas.pl nuotr.

Medicina – viena populiaresnių studijų programų tarp Kovo 11-osios licėjaus absolventų. Paskaičiavome. Tik per vieną dešimtmetį (2006-2016 metais) medicinos studijas pasirinko 16 asmenų. 2013 metais iš 28 licėjų baigusių moksleivių studijuoti mediciną pradėjo trys – Jurgita Zubavičiūtė, Darius Baliūnas ir Povilas Grėbliūnas. Dar kiti pasirinko kitas sveikatos mokslų kryptis: du farmaciją, vienas kineziterapiją ir du veterinariją. Visi 8 mokslų krimsti išvyko į Kauną – Lietuvos sveikatos mokslų universitetą.

Šiemet Jurgita, Darius ir Povilas jau diplomuoti gydytojai. Dabar jie atlieka podiplominę stažuotę Seinų ligoninėje.

Skaityti toliau

Varšuvos universitete apgintas magistro darbas apie suvalkiečių kalbos ypatybes (12)

Povilas Vasilčik iš Suvalkų | punskas.pl nuotr.

Neseniai Varšuvos universitete apgintas magistro darbas „Suvalkų miesto vyresniosios kartos lietuvių kalbos ypatybės“. Jo autorius Povilas Vasilčik iš Suvalkų. Jį kalbina portalo punskas.pl. redakcija.

– Apie ką galima perskaityti tavo darbe?

Darbas skirtas Suvalkų miesto lietuvių vyresniosios kartos lietuvių kalbos bruožų analizei. Prieš pradedant nagrinėti kalbą, trumpai aptariama miesto istorija ir kultūrinė raida, pateikiamas sociolingvistinis

Skaityti toliau

K. Leončikas. Paroda „Užmiršti jotvingių kariai“ (I) (2)

Kalavijai ir jų dalys | K. Leončiko nuotr.

Nuo šių metų birželio 6 d. iki rugsėjo vidurio Suvalkų apygardos muziejuje veikia paroda „Užmiršti jotvingių kariai“ („Jaćwingowie. Zapomniani wojownicy“), kuri anksčiau buvo rodoma Norvegijoje. Šiame muziejuje panaši paroda „Kunigaikščio Šiurpos valdoje“ („We włości księcia Šjurpy“) veikė 2011–2012 m. Apie ją rašiau „Suvalkiečio“ 69 ir 70 nr. Dar anksčiau, tai yra 2000–2001 m., galima buvo apžiūrėti labai didelę parodą „Prūsai. Baltų tautos istorija ir kultūra“. Ją taip pat aprašiau „Suvalkiečio“ žurnale (25, 26 nr.). Skaityti toliau

ŠMK susitikimo su Lenkijos kolegomis dėmesio centre – tautinių mažumų švietimo klausimai (4)

Lietuvos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto susitikimas su Lenkijos atstovais | lrs.lt nuotr.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, atsakydamas į Lenkijos pusės suorganizuotą vizitą ir tęsdamas pradėtą konstruktyvų bendradarbiavimą, surengė Lenkijos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir jaunimo komisijos delegacijos vizitą Lietuvoje. 2019 m. gegužės 28–31 dienomis  Vilniuje lankėsi Lenkijos Seimo Švietimo, mokslo ir jaunimo komisijos pirmininkas Rafalas Grupinskis (Rafal Grupiński), komisijos pirmininko pavaduotojos Kristina Šumilas (Krystyna Szumilas) ir Miroslava Stachoviak-Rožecka (Mirosława Stachowiak-Różecka), komisijos narys  Tomašas Zielinskis (Tomasz Zieliński).

Susitikimo metu Lietuvos ir Lenkijos parlamentarai aptarė tautinių Skaityti toliau

Suvalkų lietuviai kviečia į Vėlinių koncertą (video) (0)

Suvalkų kultūros centras | suvalkai.pl nuotr.

Spalio 26 d., penktadienį, 20 val. (Lietuvos laiku) ir 19 val. (Lenkijos laiku) Suvalkų kultūros centro  didžiojoje salėje (Popiežiaus Jono Pauliaus II g. 5) vyks.

Pasveikinti Suvalkų lietuvių atvyks Lietuvos pasienio savivaldybių – Lazdijų, Kalvarijos, Alytaus, Vilkaviškio – vadovai bei atstovai. Renginyje ketina dalyvauti ir Suvalkų miesto valdžia.

„Tai ypatingai svarbus renginys,  dar vienas svarbus žingsnis kuriant Suvalkuose Skaityti toliau

Seimo ir PLB komisija aplankė etninių žemių lietuvių bendruomenes Punske, Seinuose ir Suvalkuose (5)

PLB prie A. Baranausko paminklo | J. Šedauskienės nuotr.

Spalio 7 d. Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos delegacija lankėsi Suvalkų krašte. Komisijos pirmininkas Antanas Vinkus, jo pavaduotojas dr. Stasys Tumėnas ir iš viso pasaulio – Australijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Šveicarijos, Vokietijos, Danijos susirinkę komisijos nariai ir Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai pagerbė Lietuvos savanorių kapus Berznyko kapinėse, padėjo gėlių prie lietuvių poeto ir vyskupo Antano Baranausko paminklo ir kapo Seinų bazilikos koplyčioje, aplankė buvusios Seinų kunigų seminarijos Lietuvišką menę. Skaityti toliau

Seime posėdžiaus Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija (tiesioginė transliacija) (0)

Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) | lrs.lt nuotr.

Spalio 9-12 d. 9 val. Seime, posėdžiaus Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija. Komisijos posėdžiuose bus aptarti Tautos referendumo dėl pilietybės išsaugojimo, Pasaulio lietuvių metų, ateities rinkimų rengimo klausimai. Taip pat bus diskutuojama dėl informacinių karų, kibernetinio saugumo, sveikatos apsaugos problemų bei programos „Globali Lietuva“ ateities vizijos.

Spalio 7 d. komisijos nariai buvo nuvykę į Suvalkų kraštą susitikti su etninių žemių Skaityti toliau

Z. Zinkevičius. Balstogės krašto pavardės. Slavizacijos apybraiža (20)

Baltstogės herbas | Wikipedia.org nuotr.

Pratarmė

Kokiame plote senovėje buvo kalbama lietuvių ir apskritai baltų kalbomis, rodo baltiškų vietovardžių, ypač vandenvardžių (hidronimų), paplitimas. Tuos vietovardžius tyrė ir toliau tebetiria daugelis mokslininkų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Kartu atitinkamuose plotuose išryškinamas ir gyventojų perėjimas prie slavų kalbos (kalbų), kitaip sakant, tų kraštų slavizacija. Savaime kyla klausimas: ar ten nėra išlikę baltiško (lietuviško) paveldo ir žmonių pavardėse, apskritai asmenvardžiuose? Skaityti toliau

Z. Zinkevičius. Suvalkų ir Augustavo krašto pavardės. Polonizacijos apybraiža (I) (6)

Lenkijos okupuotas Vilniaus kraštas

2009 m. birželio mėnesį Lietuvių kalbos instituto darbuotojas Kazys Garšva autoriaus dėmesį atkreipė į telefono abonentų knygas, kuriose esama daugybė pavardžių ir jos lengvai lokalizuojamos. Jis parūpino neseniai Lenkijoje išleistą telefono abonentų knygą, pavadintą „Suvalkai. Individualūs klientai… telefonų knyga“ (SUWALKI klienci indiwidualni… książka telefoniczna…).  Ačiū kolegai Kaziui! Knygoje nuo 25 iki 104 puslapių yra penkiomis skiltimis (didelis knygos formatas!) smulkiu šriftu glaustai pateikta daugybė pavardžių, abėcėlės tvarka suskirstytų pagal gyvenvietes. Tos pavardės ir buvo panaudotos lingvistinei analizei. Skaityti toliau

S. Birgelis. Punsko krašto lietuvių visuomenės veikėjas Romas Vitkauskas (1953–2018) (II) (0)

Romas Vitkauskas | Asmeninė nuotr.

Po 1990 m. permainų prasidėjo naujas Romo Vitkausko gyvenimo periodas. Tvarka, kuri iki šiol galiojo, staiga suiro. Reikėjo persiorientuoti, išmokti gaudyti naujus vėjus.

Nedaug kas šiandien prisimena, kad 1989 m. Romas Vitkauskas pirmuose demokratiniuose rinkimuose kandidatavo į Lenkijos senatą. Suvalkų rinkimų apygardoje jis gavo 5381 balsą. Už jį balsavo 3,4 proc. rinkėjų. Į aukštesniuosius rūmus iš Suvalkų apygardos pateko žinomas Lenkijos režisierius Andžejus Vaida (Andrzej Wajda) ir hidrobiologas prof. Stanislavas Bernatovičius (Stanisław Bernatowicz). Su tokiais žmonėmis buvo garbė ir pralaimėti. Skaityti toliau

Ar pavyks Suvalkuose įkurti lietuvišką vaikų darželį? (4)

Ketinama įkurti lietuvisšą vaikų darželį Punske | punskas.pl nuotr.

Kovo 8 dieną LR konsulato Seinuose ir Lenkijos lietuvių bendruomenės atstovai susitiko su Suvalkuose gyvenančiomis jaunomis lietuvių šeimomis. Į susitikimą atvyko apie 40 asmenų, kurie išreiškė norą dalyvauti lietuvių kultūrinėje veikloje Suvalkuose bei lietuviškai ugdyti savo vaikus. Suvalkų lietuviai, remdamiesi tautinės mažumos teisėmis, paprašė padėti šiame mieste įkurti lietuvių kultūros centrą bei lietuvišką vaikų darželį.

Susirinkusieji pasirašė kreipimąsi – deklaraciją, kurios pagrindu LR konsulato Seinuose

Skaityti toliau

R. Alaunis. Suvalkų krašto ir rytų Lietuvos etninių žemių aneksijos: kur dingo 22,800 kv. km. Lietuvos etninių žemių? (65)

Lietuvos-teritorijos-turincios-priklausyti-Lietuvai

Jei pažiūrėsime į žemėlapį, pamatysime, kad prieš šimtą metų 1918 vasario 16-ą paskelbus Lietuvos valstybingumo atstatymą, po Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutarties pasirašymo 1920 metais ir net iki Antrojo Pasaulinio karo pradžios 1940 metais Lietuvos valstybės teritorija buvo kur kas didesnė, nei šiandieninė Lietuvos teritorija. Carinės Rusijos laikais Lietuvos Kauno, Vilniaus, Suvalkų, Gardino ir Kuršo gubernijos buvo istorinės Lietuvos teritorijos administraciniai vienetai. Taigi, kur dingo dalis Lietuvos valstybės teritorijos?

Lietuvos valstybės sienų klausimais yra parašyta ne viena knyga ir ne vienas straipsnis. Skaityti toliau

Seimo nariai prašo užtikrinti Lietuvos TV transliacijas lietuvių etninėse žemėse Lenkijoje (8)

Vilniaus TV bokštas | Mokslosriuba.lt nuotr.

Sausio 24 d. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis, Audronius Ažubalis ir Paulius Saudargas kreipėsi į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrą Roką Masiulį, Lietuvos radijo ir televizijos generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių ir Lietuvos radijo ir televizijos centro generalinį direktorių Remigijų Šerį, prašydami užtikrinti LRT kanalų transliavimą lietuvių gyvenamose Lenkijos vietovėse. Skaityti toliau

G. Karosas. Vytis Vilniuje: apie Lietuvos ambicijų svarbą ir diplomatiją (26)

Gintaras Karosas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lietuvos valstybė, kadaise valdžiusi milžiniškas žemes iki pat Maskvos kunigaikštystės, dabar atrodo išsikvėpusi ir neturinti jokių didesnių ambicijų. Valstybės politika apsiriboja Europos Sąjungos direktyvų vykdytojo vaidmeniu, kuris kažkiek panašus į federacinės respublikos vaidmenį Sovietų Sąjungoje. Europos Sąjunga, be jokios abejonės, yra pažangesnė organizacija ir joje turime daugiau erdvės. Tik klausimas, ar ES suteiktos galimybės yra pakankamai išnaudojamos mūsų valstybei stiprinti.

Dalyvavimas Europos Sąjungoje Lietuvai turi teigiamos įtakos pereinamuoju iš sovietinio Skaityti toliau

G. Karosas. Pietryčių Lietuvos restauracija (32)

Gintaras Karosas | Asmeninė nuotr.

Pietryčių Lietuvos raida po Nepriklausomybės atgavimo kelia daug klausimų. Apie Lietuvos etnines žemes ir valstybingumo lopšį diskutuojant neretai tenka išgirsti, neva tai – lenkiškas kraštas. Ar taip yra iš tiesų? Net nesigilinant į mokslinius tyrimus (tarp jų ir ruso VladimiroToporovo – kad nebūtume apkaltinti šališkumu), kurie nekvestionuoja pietryčių Lietuvos lietuviškumo, neapleidžia jausmas, kad ne viskas šioje vietoje yra gerai, tiksliau – prolenkiškos krašto interpretacijos yra neteisingos ir kenksmingos Lietuvai.

Dar prieš keletą metų, renkant krašto istorijos žinias ir bendraujant su vietiniais Vilniaus rajono žmonėmis, ne vienas vietinis gyventojas, dabar vadinamas „lenku“, atvirai Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse (10)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kazimieras Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse, Lituanistika šiuolaikiniame pasaulyje, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 115–125. Ištraukos.

Kompaktiškas baltų (prūsų, jotvingių, lietuvių) plotas X–XII amžiais siekė Vyslą, Narevą, Varšuvą, Minską, XV–XVI amžių sandūroje – Karaliaučiaus, Geldapės, Suvalkų, Knišino, Balstogės, Valkavysko apylinkes, XIX amžiaus viduryje – Juodąją Ančią (po 1867 metų tas vietas sulenkino Vygrių vienuoliai), 1920 metais – Beržininką, Degučius, Seinus, Smalėnus, Šaltėnus, dabar – tik Aradninkus, Žagarius, Klevus, Vilkapėdžius, Raistakiemį, Seivus, Kalinavą. Tame plote apie 4 tūkstantmečius gyveno baltai. Skaityti toliau

Punske įvyko konferencija „Terra Jatwezenorum 2015“ (video) (0)

Terra Jatwezenorum 2015 konferencija Punske | punskas.lt nuotr.

Gruodžio 12 d. Punsko savivaldybės salėje vyko istorijos paveldo konferencija bei metraščio „Terra Jatwezenorum“ (Jotvingių kraštas) 7 tomo pristatymas.

Konferenciją atidarė istorijos metraščio vyriausiasis redaktorius Sigitas Birgelis.

Apie kovas dėl lietuvių kalbos teisių Seinų ir Suvalkų krašto bažnyčiose Kalvarijos pavyzdžiu, kalbėjo punskietis Juozas Sigitas Paransevičius.

Stanislovas Sajauskas iš Marijampolės skaitė pranešimą apie Pirmąjį pasaulinį karą jotvingių žemėje. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar greitai pamiršime klastą? (7)

liucijanas-zeligowskis-wikipedija nuotr

Kol visų dėmesys nukreiptas į Artimuosius Rytus, kur visa gauja vilkų (kai kurie jų ėriuko kailyje) užpuolė efemeriškąją „Islamo valstybę“ ir Sirijos opoziciją, rašyti apie kažkada buvusią, nors ir ypač svarbią sutartį lyg ir ne laikas. Bet priminti istoriją ir jos pamokas visada dera, nors ne visiems ji miela, o viename Lietuvos lenkų portale vadinama „revanšizmo kurstymu“.

Bet čia vėl kartoju šio dešimtmečio pradžioje išsakytą didžio kūrėjo Justino Marcinkevičiaus frazę. Rašytojas, kalbėdamas, žinoma, apie savo istorines dramas, sakė: „Man praeities įvykiai niekados nėra pasibaigę, nes tai, kas buvo, Skaityti toliau

Atviras laiškas kilusiems iš Seinų-Punsko krašto bei jo ir Lietuvos rėmėjams (5)

Algis Uzdila, Lenkijos lietuvių visuomenininkas, švietėjas ir kultūros skleidėjas

Gerbiamieji!

Šį laišką adresuoju plačiai ir neribotai auditorijai. Kreipiuosi reikšmingu kultūros reikalu į visus, kas nėra abejingas Seinų-Punsko krašto, Lietuvos ir Baltarusijos lietuvių bei lietuviškosios išeivijos likimui. Esu parašęs platų romaną apie senosios Jotvos veldonių – punskiečių ir seiniškių – gyvenimą. Romanas įvardintas „LAIKO SPALVOS“ ir kalba apie 1963–1999 metus.Bandoma atskleisti žmonių pastangas sudėtingomis politinėmis sąlygomis išlaikyti padorų veidą ir neprarasti gyvenimo prasmės. Veiksmo bazė yra Punsko lietuvių dėstomąja kalba Skaityti toliau

Į talką kviečiami Sūduvos ir Dzūkijos mylėtojai (0)

plunge.lt nuotr.

Lietuvių etninės kultūros draugijos Kauno teritorinis padalinys su partneriu (Aleksandro Stulginskio universitetu – ASU) vykdo Lietuvos regionų metams skirtą projektą „Akademinio jaunimo ir mokinių etnokultūrinės savimonės stiprinimas per Suvalkijos / Sūduvos ir Dzūkijos / Dainavos regionų etninės kultūros pažinimą“. Skaityti toliau

Premjeras: Lenkijos lietuvių dalyvavimas bendruomeniniame gyvenime – ypač svarus (1)

punsko-virsaitis-vytautas-liskauskas-lrv-lt-nuotr

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius trečiadienį Vyriausybės rūmuose susitiko su Punsko krašto lietuviais. Susitikimo metu premjeras Punsko valsčiaus viršaičiui Vytautui Liškauskui įteikė padėką už ilgametę veiklą, garsinančią Lietuvos vardą ir vienijančią Lenkijoje gyvenančius mūsų tautiečius, su kraštiečiais aptarė bendrus projektus, nuveiktus darbus.

„Sveikinu Jus ir visus Punsko krašto žmones Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25 metinių proga. Nuoširdžiai dėkoju už ilgametę, nuoširdžią, prasmingą veiklą, garsinančią Lietuvos vardą ir vienijančią Lenkijoje gyvenančius mūsų tautiečius. Džiaugiuosi galėdamas padėkoti ir už Jūsų paramą atkuriant mūsų valstybės Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (V) (2)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Tęsinys. Pirma dalis ČIA, antra dalis ČIA, trečia dalis ČIA, ketvirtas dalis ČIA.

Okupantų nužymėtomis ribomis…

Kovo 11–osios Lietuva atkurta su sienomis, kurias buvo nužymėjusi okupantė TSRS, paskelbus sieną su taip pat socializmą „kuriančia“ Lenkija, kaip TSRS valstybinė siena.       

2013 m. lapkričio 5d. Lietuvos ir užsienio žiniasklaidoje paskelbta, kad “padėtas taškas oficialiai įteisinant visą Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos dokumentaciją”. Pavyzdžiui, portalas „Delfi“ paskelbė: “ Istorinį dokumentą pasirašė abiejų šalių Sienos komisijų pirmininkai – Skaityti toliau

Punsko krašte, turizmo ir pramogų centre „Šilainėje“ atidaryti svečių namai (video) (2)

2014_10_27_DalicijaSpalio 25 d. Turizmo ir pramogų centre Šilainėje vyko turizmo plėtrai skirtas susitikimas bei svečių namų, pastatytų ES lėšomis, atidarymas.

Renginyje dalyvavo Punsko valsčiaus, Seinų ir Suvalkų apskričių bei Palenkės vaivadijos valdžios atstovai, Punsko parapijos kunigai, koncertavo etnografinis ansamblis „Gimtinė“.
Skaityti toliau

P. Maksimavičius. Šalutinis poveikis neišvengiamas (4)

Petras Maksimavičius | Ausra.pl  nuotr.

„Pažįstu žmones, sukurtus tarsi iš akmens, kurie nuolatos budės. Pažįstu žmones, sukurtus iš popieriaus, kurie nebijo grumtis su vėju… Žinau, kaip kartais būna šalta gyventi, kai viskas sukurta iš stiklo“, – dainuoja garsi lenkų roko atlikėja (pasiklausykite „Łatwopalni“). O drauge su ja dainuoja milijonai jaunų lenkų. Kiekvienas galėtume skirtingai tuos žodžius suprasti, dar sunkiau išversti juos į kitą kalbą, o daugelis šiuose žodžiuose net nesurastume jokios gilesnės prasmės. Norint tai suprasti – nors akimirką reikėtų pabūti lenku.

Nepaisant to, kad kūrinys parašytas galvojant apie konkretų tuo metu sunkiai sergantį žmogų, Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lietuvių namuose (video) (17)

Dr. Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Tokiu pavadinimu istoriko dr. Algimanto Liekio monografija neseniai pasirodė Lietuvos knygynuose Tai – 42 autoriaus knyga. Jis ir per 1400 straipsnių autorius, dar apie 60 knygų sudarytojas. Siūlome gegužės 20 d. LR Seimo Europos informacijos biure įvykusiame knygos tematikos ir problematikos aptarime autoriaus kalbą.

Sena tiesa, kad tikra kaimynystė, draugystė įmanoma tik tarp gerai vieni kitus pažįstančių, geranoriškų ir teisingų partnerių. Tarp artimiausių kaimynų nuo amžių lietuviams buvo lenkai. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Suvalkų trikampis, 1920-ieji: kaip mus mindė (16)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

Prieš keletą metų, kalbėdamas, žinoma, apie savo istorines dramas, Justinas Marcinkevičius sakė: „Man praeities įvykiai niekados nėra pasibaigę, nes tai, kas buvo, tai, ką mes vadinam istorija, tebesitęsia, tęsiasi dabar mumyse, tęsis per amžius“. Aukso žodžiai. Dabar juos galima taikyti tiems, kurie tvirtina, jog praeities priminimas – tai senų žaizdų aitrinimas, nesantaikos tarp tautų kurstymas. Beje, skaudžiausių istorijos tarpsnių nutylėjimas iš esmės ir yra mūsų sąmonės bei valstybių santykių išopėjimo vieta.

Šį epilogą nutariau taikyti ir vienam iš sudėtingiausių Lietuvos ir Lenkijos santykių laikotarpiui – keletui mėnesių iki Suvalkų sutarties, pasirašytos 1920-ųjų spalio 7 d. Skaityti toliau

T.Bagdonavičius. Jungtinių Tautų Organizacija sunerimusi dėl nacistinių išpuolių Balstogėje (4)

Šiais metais vėl imtasi skaudžių veiksmų prieš lietuvius ir lietuvių kultūros paveldą Lenkijoje. Reikia pasakyti, kad Lenkijos valstybės politika lietuvių tautinės mažumos atžvilgiu niekad nebuvo švelni ir geranoriška nuo pat tautinių valstybių susikūrimo 1918 metais. Minėti veiksmai buvo įvairūs, pradedant šmeižto žodžiais, baigiant atvirais veiksmais siekiant naikinti (nutautinti arba išvaryti) Lenkijos lietuvius.

Puikiai žinome antilietuviškai nusiteikusių asmenų darbus ir siekius, tačiau norima atkreipti dėmesį į pasikeitusią padėtį šiuo klausimu. Skaityti toliau