Žymos archyvas: susideginimas

Šiandien – Pilietinio pasipriešinimo diena (nuotraukos, video) (18)

Romas Kalanta (1953-1972)

Šiandien, gegužės 14 d. – Pilietinio pasipriešinimo diena. 1972 m. gegužės 14 d.  Kauno muzikinio teatro sodelyje apsipylęs benzinu ir sušukęs „Laisvę Lietuvai!“,  susidegino devyniolikmetis jaunuolis Romas Kalanta. Įvykis išgąsdino  Lietuvos komunistų partijos (LKP) ir Valstybės saugumo komiteto (KGB) pareigūnus. Jie slapta palaidojo R. Kalantą. Kilo jaunimo neramumai, R. Kalantos laidotuvių dieną peraugę į spontaniškas eitynes Laisvės alėja. Romas Kalanta tapo pilietinio pasipriešinimo okupacinei santvarkai simboliu.

Romas Kalanta – Lietuvos Laisvės šauklys, savo gyvybę paaukojęs vardan Lietuvos Laisvės, gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. 1972-ųjų Kauno pavasaris: jaunimas reikalavo ne duonos ir žaidimų (3)

JAV lietuviams 1974 metais nepatiko, kad  Lietuvos patriotas Romas Kalanta buvo lyginamas su Vakarų „hipiais“, kuriuos sovietų lyderis Leonidas Brežnevas 1973 m. išleistoje knygoje „Lenininiu kursu“ pavadino kapitalizmo griovėjais | Archyvinė nuotr.

Tos pačios šešios ar septynios nuotraukos iš KGB archyvų, kuriomis ketvirtį amžiaus paprastai iliustruojami visi straipsniai apie 1972 m. gegužės 14-ąją dėl Lietuvos laisvės susideginusį Romą Kalantą ir po jo laidotuvių prasidėjusį Kauno pavasarį, neatspindi to sukilimo dramatizmo. Nuotraukose matome tik linksmus, atrodo, net šiek tiek įkaušusius, Laisvės alėja šokių žingsniu einančius jaunuolius, sovietų milicininkų nugaras, o rusų kariuomenės sunkvežimių „Ural-375“, įsirėžusių į sukilėlių barikadas, joks fotoobjektyvas, nei valdiškas, nei slaptas, kažkodėl neužfiksavo. Skaityti toliau

Okupuotame Tibete susidegino dar vienas vienuolis (2)

Tibetas_susideginimai19 d. Tibeto vienuolis mirė liepsnose Sangčiu srityje, Kanlho prefektūroje, šiaurės rytų Tibete.

Tsultrim Gyatso, 44-erių metų Ačioko vienuolyno vienuolis, padegė savo kūną pagrindinėje Ačioko miesto gatvėje apie 3 val. ir vietoje mirė. Vietiniai tibetiečiai jo kūną nunešė į vienuolyną, kur daugiau nei 400 vienuolių atliko maldų apeigas.

Incidento nuotraukose galima pamatyti visiškai apanglėjusį jo kūną ir žmones, pilančius vandenį liepsnai numalšinti. Skaityti toliau

Tarptautinę žmogaus teisių dieną Tibeto skvere bus paminėti susideginę tibetiečiai (0)

Tibeto skveras | facebook. com nuotr.

Gruodžio 10-ąją, minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną, Tibeto skvere, Vilniuje, 12 val. bus paminėti susideginę daugiau nei šimtas tibetiečių, skaitomi jų vardai, o pats Tibeto skveras virs simbolinėmis kapinėmis.
Per pastaruosius šešiasdešimt metų, kai komunistinė Kinija žiauriai okupavo Tibetą, Pekinas niekada nepakeitė savo kietos rankos politikos šiame regione. Tai lėmė ne tik Tibeto šventyklų bei vienuolynų naikinimą okupacijos pradžioje, gamtos išteklių naudojimą regione, taip pat žudymus, kankinimus, įkalinimus ir priekabiavimus prie Tibeto žmonių, nuolatinius Visuotinės Žmogaus Teisių deklaracijos ir kitų JT sutarčių pažeidinėjimus. Skaityti toliau

Tibeto laisvės rėmėjai Prezidentei įteikė kreipimąsi dėl paramos Tibetui (1)

Dalia Gruybauskaitė ir Dalai Lama XIV | Prezidentūros nuotr.

Tai, kad rugsėjo 12 d. į Lietuvą atvykusį Tibeto dvasinį lyderį Dalai Lama XIV privačiai priėmė Lietuvos Respublikos Prezidentė daug kam buvo netikėta. Apie šį šalies vadovės apsisprendimą Dalai Lamos kelionės į Lietuvą rengėjai nežinojo iki paskutinės minutės.

Galimas dalykas, kad tokį sprendimą Prezidentė  paskatino priimti ir prieš pat Dalai Lamos atvykimą Prezidentei įteiktas kreipimasis.

Rugsėjo 12 d., 10 val. šį kreipimąsi pasirašytą 6200 asmenų Prezidentūrai įteikė Tibeto laisvės judėjimo nariai Vyytis Vidūnas, Skaityti toliau

Kaune paminėtos Romo Kalantos susideginimo 41-osios metinės (nuotraukos) (0)

Paminėtos Romo Kalantos susideginimo 41-osios metinės | Kaunas.lt nuotr.

1972 m. gegužės 14-ąją susidegino Romas Kalanta. Dabar ši diena Lietuvioje oficialiai įteisinta – tai Pilietinio pasipriešinimo diena. Kiekvienais metais Kauno valstybinio muzikinio teatro sodelyje, prie paminklo R.Kalantai, vyksta šio laisvės šauklio minėjimas. Romainių kapinėse prie R.Kalnatos kapo padedama gėlių.

„Romo Kalantos susideginimas – protestas prieš to meto santvarką  buvo partizanų kovų tęsinys ir ryški įžanga į naują kovą už Lietuvos laisvę. Malonu, kad renginyje gausiai dalyvauja Jūrų skautai. Vyresnieji apie Romo Kalantos susideginimą gerai viską žino, jie savo akimis matė, koks pasipriešinimas vyko po to, o jaunimas apie šiuos įvykius sužino iš vyresniųjų pasakojimų“, Skaityti toliau

A.Balbierius. Prisilietimas prie Indijos: Dharamsala, Himalajai, Tibeto tremtis ir pėdos bičiulių… (2)

Vaizdas į Himalajų Dharamsalos slėnį | A.Balbieriaus nuotr.

Kovo 10 dieną minime 54-ąsias tibetiečių sukilimo prieš Kinijos režimą metines

Dharamsala savaime atsirado mudviejų su pusbroliu Giedrium kelionės po Indiją planuose. Galbūt mane labiau traukė Himalajų kalnyno papėdės, nes, tiesą sakant, tikrų kalnų nebuvau ir matęs, vis kokie „puskalniai“ – tai Kalifornijoj, tai Karelijoj… Patys Himalajai traukė daugiau negu legendos apie Šambalą (mano šiaip jau geras bičiulis kompiuteris kažkodėl įžūliai rašo „Bambalą“, štai tuo mes, tikiuos, visada ir skirsimės nuo dirbtinių smegenų ir juose apsigyvenusių pernelyg logiškų protų). Skaityti toliau

Bruko dainos ir tamsos lengvis (R.Kalantai atminti) (0)

Romas Kalanta

Vasario 22 d., penktadienį, 17 val., Kauno menininkų namuose (V.Putvinskio g. 56) dainų autoriaus ir atlikėjo Edmundo Janušaičio kompaktinės plokštelės „Tamsa lengva“ pristatymas (skirta R. Kalantai atminti). Dalyvaus: dainų autorius ir atlikėjas Edmundas Janušaitis, gyvo garso grupė, šokio teatro „Aura“ šokėjai (vadovė Birutė Letukaitė), vaizdo ir garso improvizatorius Gintautas Velykis. Kviečiame apsilankyti. Įėjimas nemokamas.

„Bruko dainų gimtadienis siekia tuos laikus, kai Žaliakalnio gatvės dar nepažinojo asfalto. Tuomet, apie septyniasdešimtuosius, rinkdavomės ant Kapsų – Zanavykų gatvių kampo, sėdėdavom ant Meno mokyklos bendrabučio laiptų arba pasiėmę gitaras leisdavomės Kapsų gatvės liežuviu žemyn, link Neries, kad galėtume pagrot ant „povoroto“. Skaityti toliau

E.Merkytė. Paskutinis Lietuvos partizanas Romas Kalanta? (video) (8)

Romas Kalanta

Pasipriešinimo sovietų santvarkai simboliu tapusį jaunuolį su pokario partizanais yra palyginęs istorikas Kęstutis Kasparas. Kas gi iš tiesų toks buvo Romas Kalanta? Nepaisant to, kad šiemet gegužę minėjome jo susideginimo keturiasdešimties metų sukaktį, apie šį jaunuolį vis dar sklando legendos. Kas jis? Eilinis devyniolikmetis, hipis, tik prijaučiantis gėlių vaikams ar tik paprasčiausiai kitoks, įžvalgiu mąstymu ir kitokiu elgesiu išsiskiriantis iš avių bandos, ne itin gerai besimokęs ir norėjęs tapti dvasininku, negalėjęs taikstytis su Lietuvos okupacija ir dėl to paaukojęs gyvybę? Skaityti toliau

Seime minimas Laisvės šauklys Romas Kalanta ir 1972 m. Kauno pavasaris (tiesioginė transliacija) (0)

Jaunimo protesto demonstracija po Romo Kalantos mirties 1972 m. gegužės 18 d. Kaune. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Gegužės 15 d. 9.30 val. Seime buvo atidaryta* paroda „Romas Kalanta – Laisvės šauklys ir 1972 m. Kauno pavasaris“, parengta Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus, minint Romo Kalantos žūties ir Lietuvos jaunimo masinių protestų ir pasipriešinimo Kaune 1972 m. gegužės 18–19 d. 40-metį.

Seimo galerijoje rodomos fotografijos, dokumentai ir jų faksimilės apie Romą Kalantą, per fotografijas pristatoma devyniolikmečio kauniečio biografija, eksponuojami asmeniniai Romo Kalantos daiktai iš Kalantų šeimos asmeninio archyvo. Skaityti toliau

J. Trinkūnas. Romo Kalantos žygdarbis ir jaunimo judėjimas (video) (8)

1972 m. Kauno pavasario bylos tyrimo metu Kauno miesto prokuratūra mėgino identifikuoti protesto demonstracijų dalyvius. 1972 m. Kauno pavasario bylos tyrimo metu Kauno miesto prokuratūra mėgino identifikuoti protesto demonstracijų dalyvius. Aprašas po nuotrauka: „1 – Vytautas Kaladė, 3 – Rimantas Baužys, 4 – Ričardas Truškauskas, 5 – Virginija Urbonavičiūtė, 6 – Vladas Kasiulevičius, 8 – Vytautas Pocius.“ Kaunas, 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

R.Kalantos pasiaukojimas 1972 m gegužės 14 d. ženklino svarbias permainas Lietuvos gyvenime. Šiomis dienomis minimos Kalantinės yra svarbios mums visiems. Vis dėlto tenka dažnai išgirsti,  jog šių metinių metu reikia prisiminti ir labiau vertinti hipių, roko bei kitus vakarietiškos subkultūros dalykus. Tokiam siaurokam supratimui galima paprieštarauti ir nurodyti neseniai (2011 m.) paskelbtą solidžią mokslinę studiją „Sąjūdžio ištakų beieškant. Nepaklusniųjų tinklaveikos galia“. Tyrinėtojų nuomone, tuo metu egzistavo trys priešinimosi režimui suvaržymams srovės:  jaunimo hipių subkultūra, etnokultūrinis sąjūdis ir katalikiškasis pogrindis. Etnokultūrinis sąjūdis apėmė romuviečių, žygeivių ir folklorininkų judėjimus. Ši  knyga  pateikė svarbius teorinius to meto kultūrinių judėjimų apibrėžimus. Skaityti toliau

Kaune įvyks R.Kalantos atminimui skirtas roko koncertas „Negęstanti roko šviesa“ (5)

Koncertas „Negęstanti roko šviesa“Gegužės 14 d., pirmadienį, 20 val.  Muzikinio teatro sodelyje vyks koncertas „Negęstanti roko šviesa” – vienas iš Romo Kalantos aukos 40-mečiui skirtų renginių.

Koncerte dalyvausiančios grupės atiduos muzikinę duoklę R.Kalantos kovos už laisvę laikmečiui – perdainuos po vieną dainą grupių, kurios tuo metu darė didžiausią įtaką Kauno hipiams.

Roko muzika – neatskiriama 1968-1972 metų laisvės ištroškusio jaunimo, Skaityti toliau

I. Gudmonaitė. Tibeto liepsnų ataidai, Vėlinės (1)

Azazel nuotr. iš www.my.opera.com/Trynity34Per Vėlines labiausiai trikdė verdantis kraujas. Viduje esanti gyvastis arba nerimastis, verčianti nuolat judėti. Mirusiųjų šventė iš tikro labiau yra gyvųjų, nes gyvybė mirties, sąstingio akivaizdoje dar labiau išryškėja. Per Vėlines švytinčiomis mirusiųjų valdomis plūstantis gyvųjų srautas – tarsi pačios gyvybės misterijos pasirodymas jos pačios nebuvimo fone. Sėdi įsmigęs kur nors toje šviesų jūroje ir jauti pulsavimą riešuose, žinodamas, kad tokio pulsavimo nebėra tūkstančiuose po žeme iširusių rankų. Skaityti toliau