Žymos archyvas: sukilimas

1863-1864 m. sukilimo vadai ir dalyviai amžinojo poilsio atgulė Senųjų Rasų kapinių koplyčioje (video, nuotraukos) (11)

Sukilimo vadų ir dalyvių valstybinių laidotuvių iškilmės | lrp.lt nuotr.

Lapkričio 22 d. vyko iškilminga 1863-1864 m. sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18-os sukilimo dalyvių, kurių palaikai rasti Gedimino kalne, valstybinių laidotuvių iškilmės.

Laidotuvių iškilmės prasidėjo Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų vidiniame kieme, po to sukilimo vadų ir dalyvių karstai buvo įnešti į Vilniaus Katedrą baziliką. Katedros aikštėje buvo išrikiavusi Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių Garbės sargybos kuopa. Skaityti toliau

Kazachstane atidarytas memorialas žuvusiems Kengyro lagerio sukilime atminti (2)

Kazachstane atidarytas memorialas Kengyro lagerio sukilimo aukoms atminti | urm.lt nuotr.

Minint 65-erių metų Kengyro sukilimo sukaktį ir ten žuvusius lietuvius, rugsėjo 14 d. Džeskasgane, Kazachstane,  Kengyre atidengtas memorialinis paminklas, o Kazachstano sostinėje  Nur Sultane, Kazachstano tautos asamblėjoje, pristatyta paroda „Lietuviai Kengyro sukilime. 1954 m. gegužės 16–birželio 26 d.“. Memorialą suprojektuotavo architektas Algis Vyšniūnas.

Sakydamas sveikinimo žodį, Lietuvos ambasadorius Kazachstane Gintautas Vasiulis pabrėžė šio memorialo svarbą pagerbiant ne tik Kengyro sukilimo dalyvių, bet ir dešimčių tūkstančių lietuvių, prieš savo valią atsidūrusių Kazachstano žemėse, atminimą. Skaityti toliau

Lietuviai ir lenkai pristatė pirmąjį filmą apie Antaną Mackevičių (30)

Paberžės muziejuje filmuotas filmas „Paberžė: nepaklusniųjų lizdas“ | Bistrampolės dvaro nuotr.

1863-ųjų sukilimas buvo paskutinis istorijos įvykis, kuriame lietuviai ir lenkai veikė kartu – kaip skelbė sukilimo šūkis, „Už mūsų ir jūsų laisvę!“ Vakar Bistrampolyje, kuriame vyko mūšiai, pristatytas pirmasis dokumentinis filmas apie sukilimą pradėjusį kunigą Antaną Mackevičių, sukurtas Lenkijos dvarininkų palikuonio režisieriaus Tadeušo Bistramo, padedamo Bistrampolio dvaro komandos, lietuvių ir lenkų aktorių bei aplinkinių miestelių parapijiečių.

Skaityti toliau

V. Vareikis: Prūsų likimas lietuviams yra nuolatinis priminimas (2)

G.Kuprevičiaus opera „Prūsai“ | rengėjų nuotr.

Vasario 28 d., ketvirtadienį, 19 val. Žvejų rūmuose skambės Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“. Spektakliui artėjant, pakalbintas Klaipėdos universiteto profesorius dr. Vygantas Vareikis. Istorikas atskleidžia, kaip nūdienos lietuviai galėtų sergėtis prūsų tautos likimo.

„Reikia nuolat kovoti už savo žemę, nes pralaimėjęs karą tapsi vergu. Tokia istorijos logika. Žemaičiai, kaip rodo istoriniai šaltiniai, kovodavo iki galo. Galbūt todėl lietuviai ir žemaičiai išliko?“ Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (IV) (39)

Tado Kosciuškos priesaika Krokuvos turgaus aikštėje. 1797 m. P. Smuglevičiaus paveikslas | Wikipedia.org nuotr.

Tęsinys, 1 dalis čia, 2 dalis čia, 3 dalis čia.

5. Senoms grandinėms – naujas pavadinimas

Kai kurie mūsų ponai semūnai, kiti baudžiauninkiškos dvasios kinkadrebiai – mokslininkais besivadiną, nežinia ko vis lyg ir bijo pasakyti, kad tas lenkų gegužės 3-iosios įstatymas – ne pasaulinės minties šedevras, o tik vienas iš mėginimų, kaip visuomenės pažangą sustabdyti, kaip valstybę vėl sugrąžinti į ankstyvuosius viduramžius, skelbiant ir valdovo sosto paveldimumą (iki tol, iki Liublino unijos jis būdavo renkamas Lietuvoje – Didžiuoju kunigaikščiu, Lenkijoje – karaliumi). Skaityti toliau

V. Sinica. Birželio sukilimas – pasididžiavimas, o ne kontroversija (video) (4)

Birželio sukilimas - pasididžiavimas, o ne kontroversija | Youtube.com nuotr.

Viena didingiausių dienų modernios Lietuvos istorijoje – 1941 metų birželio 22-oji, vienas garbingiausių įvykių – Birželio sukilimas. Sudėkime akcentus.

Metai iš metų verkiama, koks kontraversiškas, o gal net gėdingas buvo šis sukilimas. Amžiną atilsį Leonidas Donskis šio dešimtmečio pradžioje viešai aiškino, kad pagerbdami sukilimo dalyvius Vakaruose pelnysime neatplaunamą gėdą. Tikroji gėda būtent taip ir atrodo.

Ne, tai nėra kontraversiškas ir sudėtingas įvykis, nors tokiu jį nuolatos ir sąmoningai Skaityti toliau

R. Tamašauskas. Klaipėdos krašto 1923-iųjų sukilimas ir Akademija (11)

Dotnuvos technikumo savanoriai prie atnaujinto Klaipėdos paminklo Akademijos parke 1989 m. Iš kairės Antanas Spūdas, Stasys Buožis, Petras Navickas ir Domas Vasarevičius | Dotnuvos savanoriai Klaipėdos krašte, 1923 m. | Žemdirbystės instituto muziejaus nuotr.

Šalyje sausio 15-oji pažymima kaip Klaipėdos krašto diena. Šiemet nuo Klaipėdos krašto sukilimo sukanka 95-eri metai. Kodėl būtent Akademijos visuomenė kaskart sugrįžta prie Klaipėdos 1923-iųjų sausio įvykių? 1919 m. rudenį Dotnuvos žemės ūkio mokykloje susitelkė gausiai patriotiškai nusiteikusių jaunuolių, kurie kaip Lietuvos šaulių sąjungos nariai buvo nepriklausomybės kovų dalyviai.

Dotnuvos žemės ūkio technikumo 70 moksleivių – šauliai ir savanoriai – su dėstytoju Viktoru Ruokiu dalyvavo ginkluotoje Klaipėdos akcijoje (įprastai vadinama Klaipėdos sukilimu) Skaityti toliau

Paminėtas paskutinysis žiemgalių sukilimas ir Garuozos šilo mūšis (0)

Ziemgala.zygis i piliakalni_simkala.lt

10 201    „Tai per gavėnią atsitiko –
                  Žiemgalius pastebėt pavyko.
                  Rygos jie traukė kryptimi:
                  Norėjo plėšt ją grobdami.
                  Heiligenberge tai žinota
                  Jie siuntė pasiuntinius joti.
                  Žinia į Rygą tuoj atskriejo
                  Ir krašto maršalą įspėjo,
 10 209    Kad Rygą norima naikinti.“   Skaityti toliau

Minime 1941-ųjų sukilimo 75 m. sukaktuves (2)

Kaunas, Litauische Aktivisten

Birželio 23 d. 12 val. Kaune, Vytauto Didžiojo (Karo) muziejaus sodelyje ir birželio 23 d. 16 val. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje Laisvės kovotojai, sąjūdininkai, baikeriai ir eilė patriotinių visuomeninių organizacijų ėmėsi iniciatyvos organizuotai paminėti 1941 Birželio sukilimą.

Sukilėliai 1941 m. Birželio  23 d. paskelbė Lietuvos Laikinosios Vyriausybės pareiškimą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“,  išlaisvino Lietuvą nuo sovietų okupantų. Sukilimo metu žuvo apie 2000 sukilėlių.

Sukilimo dvasia, ryžtas ir pasiaukojimas įkvėpė žmones kovoti dėl valstybingumo atkūrimo per sovietų ir nacių okupacijas, Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. 1941 metų Birželio sukilimo žingsnių aidas (5)

1941 m. Birželio sukilimo memorialas Kauno senosiose kapinėse |  Z. Tamakausko nuotr.

Šių metų birželis žymi dvi mūsų tautai svarbias sukaktuves. Prieš 75-rius metus sovietinis okupantas, metus pašeimininkavęs Lietuvoje, nusimetė savo rafinuotą  kaukę  ir atvirai rodydamas savo tikrąjį grobuonies veidą, pradėjo masinį Lietuvos žmonių trėmimą ir žudymą. Kita data jau žymi mūsų tautos  pasipriešinimą – Birželio  22–28 d. sukilimą. Apie šį sukilimą kiek plačiau čia ir pakalbėsime.

Birželio sukilimas, jo žingsnių eiga – tai garbingas mūsų istorijos, mūsų kovų dėl laisvės puslapis, kurio negali užtemdyti jokie pakampių šešėliai. Pažvelkime į tuos pirmosios sovietinės okupacijos metus, kurie iššaukė žmonių ryžtą sutraukyti sovietines grandines ir nusimesti nelaisvės pančius. Skaityti toliau

Salvėmis bus pagerbti žuvusieji 1831 m. sukilimo dalyviai (0)

A. Pliadžio nuotr.

Birželio 20 d. 11 val. Vilniuje, Aukštuosiuose Paneriuose minimos 1831 m. sukilimo 185-osios metinės. Lietuvos krašto apsaugos ministerijos ir Lenkijos ambasados atstovai Auštuosiuose Paneriuose prie monumento 1831 m. sukilimui ir žuvusiems „Už Jūsų ir mūsų laisvę“ atminti padės gėlių vainikus 600 kovose už Vilniaus išvadavimą žuvusiems sukilėliams.

Žuvusius 1831 m. sukilimo dalyvius pagerbs Krašto apsaugos ministerijos ir

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Sovietiniai „išvaduotojai“ žiauriai nuslopino Berlyno sukilimą (2)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kas nėra girdėjęs apie Vengrijos įvykius, Prahos pavasarį ar invaziją į Afganistaną? Tačiau prieš tai buvo dar vienas pasipriešinimas komunistinei okupacijai – žiauriai nuslopintas 1953 m. birželio Berlyno sukilimas. Sovietiniai „išvaduotojai“ negalėjo susitaikyti su tuo, kad po pergalės prieš nacius jų okupacinė zona Rytų Vokietijoje galėjo išslysti iš rankų…

Vokiečius kiršino ir lietuvis

Dar nuo V. Lenino laikų revoliuciją į visą pasaulį eksportuoti sumanę bolševikai visai suįžūlėjo laimėję Antrąjį pasaulinį karą. Nuolaidžiaujant sąjungininkams Sovietų Sąjunga, Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto lenkinimas (3)

knyga Armija Krajova Lietuvoje

Kazys Misius. Iš Dieveniškių golgotos (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 138–176.) Ištraukos:

Lenkų kalbos plitimas Lietuvoje

1599 m. išleistoje Mikalojaus Daukšos „Postilės“ prakalboje teigiama, kad tarp lietuvių bajorų „daugiausia tokių, kurie lenkų kalbos nesupranta arba nekiek jos temoka“. Vilniaus vyskupijoje lenkų kalba buvo ypač atkakliai skleidžiama per bažnyčią. 1595 m. A. Kumelijus, vizitavęs Vilniaus vyskupiją,daugumą parapijų rado be kunigų, o buvę dvasininkai nemokėjo lietuviškai. Iš šios vizitacijos tampa aišku, kad Vilniaus vyskupijos dvasininkai nesiskaitė net su fundatorių Skaityti toliau

Vėl kviečia tradicinis pėsčiųjų nakties žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais“ (0)

1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyviai | archyvai.lt nuotr.

2016-ųjų sausio 15-16 d. Klaipėdoje vėl vyks tradicinis pėsčiųjų naktinis žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais“ skirtas 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvių, Lietuvos šaulių – savanorių atminimui.

Šį žygį rengia Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos skyrius kartu su Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-ąja rinktine padedant Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iajai rinktinei ir Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionui. Skaityti toliau

V. Urbonas. Stasio Šilingo asmenybės bruožai (1)

Stasys-Silingas-archyviniu-nuotrauku-Alkas.lt-montazas

Minint 130-ąsias gimimo metines 

Stasys Šilingas lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės istorijoje minimas kaip vienas iš ištikimiausių lietuvių tautinės savimonės puoselėtojų ir savarankiškos Lietuvos valstybės kūrėjų pirmaisiais XX a. dešimtmečiais. Dauguma jo gyvenimo ir veiklos tyrinėtojų pabrėžia, jog S. Šilingas iš prigimties buvo meno žmogus, turėjo neabejotiną žurnalisto bei publicisto talentą, bet susiklosčiusių aplinkybių ir didelio noro pasitarnauti savo tautai ir Lietuvai verčiamas atsidūrė politikoje ir jai atidavė beveik visą savo gyvenimą. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Gyvoji pamoka minint rudeninę tremtį… (1)

Ekskursijos vadovas Zigmas Tamakauskas prie Genocido aukų muziejaus mokiniams kalba apie istoriją | rengėjų nuotr.

Minint 1951 metų spalio mėnesio Lietuvos žmonių tremtį, pavadintą „Ruduo“ (Osen) su didele Kauno Stasio Lozoraičio jaunesniųjų klasių mokinių grupe pabuvojome Vilniuje, kur apsilankėme Genocido aukų muziejuje ir LR Seime.

Vykome kartu su mokyklos klasių vadovėmis – iškiliomis mokytojomis – Jūrate Valatavičiene, Alma Murzine ir Violeta Mickevičiene, stengiančiomis nuo jaunumės pradinukų širdelėse sėti Tėvynės meilės sėklą, žadinti jose savo krašto istorijos geresnio pažinimo norą. Skaityti toliau

Kaune paminėtos Birželio sukilimo aukos (nuotraukos) (0)

Kauno sav. nuotr.

Birželio 23 dieną Kauno senosiose kapinėse paminėtos lygiai prieš 73 metus vykusio Birželio sukilimo metinės ir pagerbti jo metu žuvę sukilėliai.

Prieš Kauno senosiose kapinėse esančio paminklo trečiadienį vykusi gėlių padėjimo ceremonija sutraukė kelias dešimtis dalyvių, tarp kurių – Kauno miesto savivaldybės, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus atstovai ir sukilimo amžininkai.
Skaityti toliau

Pažintis su paveldu Aukštaitijos nacionaliniame parke (0)

Koplytstulpis | Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos nuotr.

Tęsdama Aukštaitijos nacionalinio parko 40-mečio jubiliejinių renginių ciklą, parko direkcija kviečia gegužės 24dieną dalyvauti teminėje ekskursijoje „Kryždirbystė laikmečio verpetuos“.

Po 1863 m. sukilimo nuslopinimo, Lietuvoje suklestėjo analogų pasaulyje neturintis reiškinys – kryždirbystė, kaip pasipriešinimas rusinimo politikai. Jos padėtis tuo metu buvo dramatiška – kartu su spaudos draudimu  buvo uždrausta ir kryždirbystė. 40 metų slapta buvo statomi nauji, bei remontuojami caro žandarų sulaužyti, apdeginti mažosios architektūros kūriniai. Skaityti toliau

Joniškiečiai kviečia į renginius, skirtus paskutiniajam žiemgalių sukilimui ir Garuozos šilo mūšiui paminėti (1)

Paskutinysis žiemgalių sukilimas. Garuozos mūšisGegužės 10 d. asociacija Žiemių pradas „Simkala“ kartu su Joniškio istorijos ir kultūros muziejumi kviečia į renginius, skirtus paskutiniajam žiemgalių sukilimui ir Garuozos šilo mūšiui paminėti.

1287 m. Žiemgaloje įvykęs Garuozos šilo mūšis – viena didžiausių žiemgalių pasiektų pergalių prieš galingą Livonijos ordiną. Žiemgaliai visą XIII a. narsiai kovojo dėl savo laisvės. 1279–1290 m. vyko paskutinysis žiemgalių sukilimas, kuriam vadovavo žiemgalių kunigaikštis Nameisis. Skaityti toliau

Muziejuje vyks parodos bei katalogo „1863 m. sukilimas: veidai, vardai, istorijos“ pristatymas (0)

Katalogo  viršelio dalis

Kovo 12 d. 15 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) bus pristatomas Šiaulių „Aušros“ muziejaus išleistas katalogas „1863 m. sukilimas: veidai, vardai, istorijos“. Pristatyme dalyvaus leidinio sudarytoja Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė bei vienas iš katalogo straipsnių autorių Šiaulių universiteto dėstytojas doc. dr. Simonas Strelcovas.

2013 m. sukako 150 metų nuo 1863 m. sukilimo. Pabrėždamas istorinę ir kultūrinę sukilimo reikšmę lietuvių, lenkų ir baltarusių tautoms, LR Seimas šiuos metus paskelbė 1863 m. sukilimo metais. Istorinė sukilimo atmintis dažniausiai siejama su muziejais, kuriuose saugomi eksponatai – išlikę tiesioginiai sukilimo liudytojai ir sukaupta archyvinė medžiaga. Skaityti toliau

Kaune buvo paminėtas 1956 m. Vengrijos sukilimas (nuotraukos) (2)

Kaune buvo paminėtas 1956 m. Vengrijos sukilimas | renginio rengėjų nuotr.

Spalio 21 d. Kauno buvusiose senosiose kapinėse buvo paminėtas 1956 metų Vengrijos sukilimas. Jame dalyvavo Vengrijos ambasadorius Lietuvoje J. E. Zoltanas Peče (Zoltan Pecze), Kauno m. savivaldybės meras A. Kupčinskas, Kauno Stasio Lozoraičio mokyklos mokiniai ir mokytojai, Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos nariai, LŠS Kauno apskrities Vytauto Didžiojo rinktinės šauliai bei kauniečiai.

Minėjimą pradėtas Lietuvos ir Vengrijos himnais, po jų Vengrijos ambasadorius Lietuvoje bei Kauno meras šalia atminimo lentos padėjo gėlių vainikus. Skaityti toliau

Neries regioninis parkas kviečia į žygį „Sukilėlių keliais“ (0)

Neries regioninio parko direkcija rugsėjo 21–22 dienomis surengs istorinį-pažintinį žygį „Sukilėlių keliais“, skirtą 1863 m. sukilimo minėjimui. Žygio dalyviai aplankys prieš 150 metų vykusio sukilimo istorinės atminties vietas.

Pirmąją dieną pėsčiomis įveikę 25 km ilgio sukilėlių naudotą maršrutą palei Nerį, antrąją dieną žygeiviai beveik 150 km keliaus autobusu. Kelionės pabaigos taške – Kernavėje – žygį užbaigs trumpa konferencija 1863 m. sukilimo tema.

Pasak Neries regioninio parko direkcijos kultūrologės Karolinos Tamašauskaitės, žygio dalyviams bus įdomų praeiti sukilėlių takais, Skaityti toliau

Kaune paminėtas 1941 m. birželio sukilimas (0)

Paminklas Kaziui Skirpai birželio sukilimo vadui | kam.lt nuotr.

Kaune buv. senose miesto kapinėse  prie 1941 m.  Birželio sukilimo aukoms skirto atminti paminklo „Kryžius-medis“ plevėsavo Lietuvos trispalvė ir Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus vėliava. Seimo narys R.Kupčinskas, Kauno m. savivaldybės mero pavaduotojas S.Buškevičius, Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dr. R. Kaminskas, pirmininko pavaduotojai R.Baltuškienė,  ir  Z.Tamakauskas, laikraščio „XXI amžius“ redaktorius E.Šiugžda  ir kiti Kauno sąjūdiečiai pagerbė 1941 m. birželio 22 – 28 d. ginkluoto sukilimo dalyvių atminimą.

Kauno sąjūdiečiai taip pat aplankė Juozo Brazaičio (Ambrazevičiaus) (1903 – 1974) 1941 m. birželio sukilimo metu ėjusio Lietuvos laikinosios vyriausybės ministro pirmininko pareigas, kapą Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje ir padėjo gėlių. Skaityti toliau

Paberžėje bus atkurti 1863-ųjų metų sukilimo ir partizaninių kovų epizodai (0)

1863m. sukilimo paminėjimas | M.Volodko.nuotr.

Gegužės 19 d. Paberžėje (Kėdainių r.), minint Partizanų pagerbimo, Kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, trumpam atgis Lietuvos laisvės kovų – 1863-ųjų metų sukilimo ir Lietuvos partizanų rezistencijos – epizodai.

Paberžėje numatyta surengti vieno svarbiausių 1863 metų sukilimo įvykių – kunigo Antano Mackevičiaus manifesto, pažadėjusio laisvę bet kurio luomo ir tikėjimo valstiečiams, paskelbimo, taip pat sukilimo dalyvių palaiminimo ir palydėjimo kovon – inscenizaciją.

„Kunigas Antanas Mackevičius iš Paberžės bažnyčios sakyklos pasakė labai uždegančią kalbą ir pakvietė valstiečius priešintis ir kovoti su mažesniais caro kariuomenės būriais. Skaityti toliau

1863 metų sukilimas bus pavaizduotas ir pašto ženkle (0)

pašto ženklasŠiemet sukanka 150 metų vienam žymiausių ir didžiausių – 1863-ųjų metų Abiejų Tautų Respublikos (ATR) tautų sukilimui prieš Rusijos imperijos valdžią. Šiai progai atminti Lietuvos paštas išleidžia naują pašto ženklą, kuris apyvartoje pasirodys šeštadienį, kovo 23 dieną.

Pašto ženklas „1863 m. sukilimui – 150 metų“ bus išleistas 80 tūkst. tiražu, jo nominalas – 1,35 Lt. Pašto ženklą sukūrė dailininkė Indrė Ratkevičiūtė.

Pašto ženkle pavaizduotas lenkų grafiko Arturo Grotgerio paveikslo „1863 m. sukilėliai“ fragmentas bei sukilimo vadas Zigmantas Sierakauskas. Skaityti toliau

Kviečia dokumentinių filmų vakaras Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (video) (0)

Kadras iš filmo Pavergtųjų sukilimas

Vasario mėn. 19 d., antradienį, 16 val. Kauno apskrities viešoji biblioteka (Radastų g. 2, salė) kviečia į dokumentinių filmų peržiūrą. Programoje – du kino kompanijos „E2K“ dokumentiniai filmai apie Lietuvai svarbius įvykius ir didingas mūsų praeities akimirkas: „Pavergtųjų sukilimas“ ir „Lietuvos pilys: mitai, legendos ir tikrovė“. Įėjimas nemokamas.

Kompanija „E2K“ per pastaruosius kelis metus visuomenei pristatė net 6 dokumentinius filmus, kuriuose pasakojama apie garbingas asmenybes, valstybės raidai reikšmingus, Skaityti toliau

Kauno apskrities bajorų draugija ir Lietuvos šaulių sąjunga minėjo 1863 m. sukilimo metines (3)

1863 m. sukilimo minėjimas Kaune | A.Sriubo nuotr.

Vasario 3d., sekmadienį, Kauno apskrities bajorų draugija ir Lietuvos šaulių sąjunga pakvietė kauniečius paminėti 1863 metų sukilimo 150-ąsias metines. Šis sukilimas yra reikšmingas tuo, kad jo metu keltos patriotinės idėjos tapo pagrindu 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimui.

Vasario pradžioje Kauno apskrityje prasidėjo pirmieji 1863 metų sukilimo mūšiai. Ta proga žuvusių sukilimo dalyvių atminimas pagerbtas šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje vykusiose mišiose, kuriose dalyvavo Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Kauno apskrities bajorų draugijos nariai, pagarbą sukilimo dalyviams atidavė Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinė, Skaityti toliau

Pristatyta kilnojamoji paroda apie 1863 metų sukilimą (0)

1863 m. sukilimo mūšis. Dail. Arturas Grotgeris

Taikomosios dailės muziejuje paroda apie 1863-ųjų metų sukilimą pradėtas renginių ciklas, skirtas 150-osioms sukilimo metinėms.

Paroda „1863 metų sukilimo ženklai Arturo Grotgerio kūrybos cikluose „Polonia“ ir „Lituania“ yra ryškus 2013-ųjų metų, kurie Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti 1863 metų sukilimo metais, akcentas bei pirmasis 2013 metų Lietuvos muziejų kelio programos renginys.

Pagrindinis parodos akcentas – lenkų dailininko Arturo Grotgerio Skaityti toliau

Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos reikšmė (audio) (1)

Klaipėdos krašto savanorių armijos kariai, 1923 m., Klaipeda | LCVA. P-6603 nuotr.

Sausio 14 d. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos organizuojama spaudos konferencija „Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos reikšmė ir šiandiena“ skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-mečio minėjimui.

Spaudos konferencijoje dalyvavo Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos universiteto profesorius istorikas Dr. Vygantas Vareikis.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė sakė: Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Gajūs Lietuvos menkinimo stereotipai (2)

Vladas Turčinavičius

Lietuvos menkinimas gal net tūkstantmetį vyksta iš Vakarų ir iš Rytų, nes kaimynams nepavykus jėga primesti krikščionybės, mes ilgiausiai išlaikėme senąja baltų kultūrą, tačiau šis menkinimo stereotipas gyvas ir dabar. Žvelgiant į istoriją galima teigti, kad kas valdo informaciją, tas valdo viską – Vakarų link valdė Lenkija, o Rytų, jau vėliau, – Rusija. Dabar tenka tik stebėtis, kad po 1918 metų Nepriklausomybės paskelbimo, mūsų valstybės pirmeiviams Augustinui Valdemarui, Ernestui Galvanauskui, poetui Oskarui Milašiui ir kitiems, kiek daug teko dėti pastangų įrodinėjant Vakarams apie lietuvių ir Lietuvos egzistavimą. Skaityti toliau