Žymos archyvas: sukilėliai

Vilnius kviečia apsilankyti Sukilėlių koplyčioje ir pasivaikščioti po istorines Rasų kapines (3)

Rasų kapinės. J. Basanavičiaus kapas | vilnius.lt nuotr.

Prieš metus, lapkričio 22 d., Vilniuje vyko iškilmingos 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės Rasų kapinėse. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia dar šį savaitgalį skirti laiko pasivaikščiojimui po istorines miesto vietas ir užsukti į visuomenei atvertą Sukilėlių koplyčią bei pasivaikščioti po kelis šimtmečius menančias Senąsias Rasų kapines.

Prieš metus vykusiose valstybinėse laidotuvėse, iškilmingoje sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18 sukilėlių palaidojimo iškilmėse dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos prezidentai, politiniai veikėjai, pagerbti sukilimo Skaityti toliau

A. Ruginis. 1941 m. Birželio sukilimas. Lūšės mūšis (15)

Paminklinis akmuo Lūšėje, netoli geležinkelio pervažos, tekste: „Šioje vietoje 1941-06-24 birželio sukilėliai nuvertė sovietų kariuomenės traukinį ir išlaisvino į Sibirą tremiamus Latvijos žmones | www.mke.lt nuotr.

1941 metų Birželio sukilimas išskirtinis ir didvyriškas Lietuvos naujosios istorijos įvykis. Vienu metu visoje Lietuvoje buvo pasipriešinta sovietiniam okupantui. Dar vokiečiams neįžengus, Kaune buvo sudaryta Laikinoji vyriausybė ir daugelyje vietų atkurta lietuviška administracija.

Birželio sukilimą parengė pati sovietinė tikrovė, paskatinusi priešintis režimui. Traukdamiesi raudonarmiečiai nužudė daug žmonių (Rainiuose, Pravieniškėse ir kitur). Sukilėliai daugelyje vietų išlaisvino apie 3000 kalinių, išgelbėdami jų gyvybes. Skaityti toliau

Seimo nariai kreipiasi į Remigijų Šimašių ir Ramūną Karbauskį dėl Lukiškių aikštės (6)

Lukiškių aikštė, 2018 balandžio 10 d. 12:53 val. | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Birželio 23 d. Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas reaguodami į tai, kad š. m. birželio 22 d. Lukiškių aikštėje pradėti darbai nedera su 1999 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu „Dėl valstybės sostinėje esančių Lukiškių aikštės funkcijų“, kreipėsi į Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių ir savivaldybės administracijos direktorių Povilą Poderskį reikalaudami nedelsiant stabdyti savivaldybės vykdomus darbus, taip pat į Seimo Kultūros komiteto pirmininką Ramūną Karbauskį, ragindami neatidėlioti Seimui dar 2017 m. pateikto Lukiškių aikštės Įstatymo (Seimas po pateikimo pritarė įstatymo projektui), Skaityti toliau

97-osios Klaipėdos krašto sukilimo metinėms paminėti – salvės, deglai ir naktiniai žygiai (0)

Klaipėdos krašto savanorių armijos kariai, 1923 m., Klaipeda | LCVA. P-6603 nuotr.

Sausio 15 d. dėkojant už tai, kad Klaipėdos kraštas priklauso Lietuvai, kaip ir kasmet, bus pagerbti bei prisimenami savanoriai kovojusieji už krašto laisvę. Minint 97-ąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines, uostamiestyje nuo šviesos iki tamsos kvies įvairiausi renginiai.

Klaipėdos krašto dienos iškilmės prasidės 10.30 val. Klaipėdos sukilimo politinio vadovo Erdmono Simonaičio kapo Lėbartų kapinėse bei Jurgio Lėbarto, Tilžės akto (reikalavusio prijungti Mažąją Lietuvą prie Lietuvos valstybės) signataro, buvusio šaulio kapo Joniškės kapinėse lankymu 11.00 val. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Kur veda K. Kalinausko ir Z. Sierakausko gatvės? (17)

1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidojimo iškilmės | S. Žumbio nuotr.

Į mūsų laisvę, žinoma. Vedė net okupacijos metais, drauge su Vinco Mykolaičio-Putino „Sukilėliais“ (neleistais užbaigti), pagal juos parašyta Juliaus Juzeliūno opera „Sukilėliai“ (uždrausta, leista pastatyti tik 1979 m.), Konstantino Bogdano skulptūrinė kompozicija „1863-1864 m. sukilimas Lietuvoje“, taip ir likusi skulptoriaus dirbtuvėje (makete). Bet niekam nešovė į galvą pastatyti J. Juzeliūno operos ar realizuoti K. Bogdano skulptūros 2013 m., kuriuos Seimas buvo paskelbęs 1863-1864 m. sukilimo metais. Niekam šių kūrinių neprireikė nė dabar, laidojant sukilimo vadus ir dalyvius. Ne tokia epochos dvasia? Ar šioje bevaisėje žemėje jau niekas nebeauga? Skaityti toliau

Politinių kalinių areštinėje atgimė Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija (0)

Paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“ | lnm.lt nuotr.

Lapkričio 21 d., pirmą kartą visuomenei atvertame pastate – XIX a. buvusioje politinių kalinių areštinėje nr. 14 (T. Kosciuškos g. 1), kurioje sukilimo metais kalėjo apie 1000 jo dalyvių, tarp kurių ir 8 iš 21 Lukiškių aikštėje sušaudytų arba pakartų ir Gedimino kalne užkastų sukilėlių, atidaryta paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“. Paroda veiks iki 2020 m. gegužės 31 d.

Lietuvos nacionalinis muziejus, kurio archeologai ant Gedimino kalno surado 20-ties 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių palaikus, vainikuos beveik trejus metus trukusius tarpdisciplininius tyrimus, suteikusius paskatą naujai pažvelgti į šio sukilimo istoriją. Skaityti toliau

1863-1864 m. sukilėlių laidotuvių iškilmėse dalyvaus ir Lenkijos Prezidentas (1)

1863-sukilimasLapkričio 21 d., ketvirtadienį, Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos kvietimu į Lietuvą atvyks Lenkijos Prezidentas Andžejus Duda su pirmąja ponia Agata Kornhauser-Duda. Lapkričio 22 d., penktadienį, Lenkijos vadovas kartu su pirmąja ponia dalyvaus oficialioje iškilmingoje 1863-1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidotuvių iškilmėse.

Laidotuvių iškilmių išvakarėse dvišaliame Skaityti toliau

Kazachstane atidarytas memorialas žuvusiems Kengyro lagerio sukilime atminti (2)

Kazachstane atidarytas memorialas Kengyro lagerio sukilimo aukoms atminti | urm.lt nuotr.

Minint 65-erių metų Kengyro sukilimo sukaktį ir ten žuvusius lietuvius, rugsėjo 14 d. Džeskasgane, Kazachstane,  Kengyre atidengtas memorialinis paminklas, o Kazachstano sostinėje  Nur Sultane, Kazachstano tautos asamblėjoje, pristatyta paroda „Lietuviai Kengyro sukilime. 1954 m. gegužės 16–birželio 26 d.“. Memorialą suprojektuotavo architektas Algis Vyšniūnas.

Sakydamas sveikinimo žodį, Lietuvos ambasadorius Kazachstane Gintautas Vasiulis pabrėžė šio memorialo svarbą pagerbiant ne tik Kengyro sukilimo dalyvių, bet ir dešimčių tūkstančių lietuvių, prieš savo valią atsidūrusių Kazachstano žemėse, atminimą. Skaityti toliau

J. Kozakaitė. Lietuviai nepalaužiami (5)

Įteikiama 2019 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendija dr. Justinai Kozakaitei | lrs.lt nuotr.

2019 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laimėtojos dr. Justinos Kozakaitės kalba iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Seime.

Gerbiamieji Ekscelencijos, gerbiamasis Seimo Pirmininke, Nepriklausomybės Akto signatarai, visi susirinkusieji.

Dėkui už man suteiktą garbę tokią svarbią dieną stotis prie šios tribūnos ir kalbėti. Manau, tai nuostabus paradoksas, kai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo minėjime tokia garbė teko tai, Skaityti toliau

Radvilų rūmų muziejuje bus atidaryta Lietuvos kryždirbystės paroda (0)

Lionginas Šepka. Anelė ir Stepnė Apie1978m. | T. Kapočiaus nuotr.

Gegužės 24 d., ketvirtadienį, 16 val. Radvilų rūmų muziejuje (Vilniaus g. 24) Lietuvos dailės muziejus atidaro lietuvių liaudies meno parodą „Mediniai stebuklai“ (veiks iki 2020 m.). Parodą atidarys Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, parodos kuratorė Marija Mingailaitė-Kuodienė, folkloro dainininkė, etnologė Veronika Povilionienė.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo proga Lietuvos dailės muziejus visuomenei pristato reprezentatyvią Lietuvos kryždirbystės parodą. Skaityti toliau

Kultūros istorijos vakare apžvelgti 1863–1864 m. sukilėlių tardymo dokumentai (3)

Zigmanto Sierakausko ir Apolonijos Dalevskytės jungtuvių žiedas. Rastas sukilėlio kape ant Gedimino kalno 2017 m. liepos 26 d. Įrašas vidinėje pusėje: „Zygmónt Apolonija 11 Sierpnia / 30 Lipca 1862 r.“. | Kęstutis Stoškus, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Ketvirtadienį Lietuvos nacionalinio muziejuje vyko trečiasis renginys ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklo „1863–1864 metų sukilimas: istorinis pasakojimas ir naujausi atradimai“ renginys – „1863–1864 m. sukilėlių tardymo dokumentai ir egzekucijos“.

Istorikas dr. Vytautas Jogėla apžvelgė sukilėlių tardymo protokolus ir pateikė juose užfiksuotų faktų galimus vertinimus. Sekdamas visą sukilėlio kelią nuo suėmimo iki mirties nuosprendžio įvykdymo, istorikas papasakojo apie Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Birželio sukilimo vilties žiburėliai (19)

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Birželio mėnuo, kaip ir kiekvienais metais,  žymi  mūsų tautą palietusius  svarbius įvykius – lietuviškos spaudos draudimo pradžią, 1926 metais pradėtas transliuoti Lietuvos radijo laidas,  sovietų okupaciją, okupanto vykdytą mūsų žmonių genocidą, tremtį, 1949 metais VLIK-o iniciatyva priimtą Lietuvių chartą, Lietuvos Sąjūdžio gimimą, jo organizuotą Gedimino aikštėje pirmąjį daugiatūkstantinį mitingą.  Šis birželis turės dar vieną istorinį įvykį – Vilniuje bus paskelbtas palaimintuoju mūsų tautos dvasingumo puoselėtojas ir gynėjas, perėjęs visus sovietinių lagerių baisumus – arkivyskupas Teofilius Matulionis. Skaityti toliau

Laisvės gynėjų dieną Klaipėdoje degs atminimo laužai (0)

Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

26-osios Laisvės gynėjų dienos metinės bus paminėtos tradiciniais renginiais. Valstybinės vėliavos spalvomis nušvis centrinio pašto pastatas ir kadrilio bokštas, vyks bėgimas „Laisvės kelias“, pilietinė akcija miesto mokyklose „Atmintis gyva, nes liudija“.  Bendradarbiaujant su  seniūnijomis šešiose miesto vietose bus uždegti „Atminimo laužai“: prie Klaipėdos miesto savivaldybės, I. Simonaitytės kalno, Debreceno skvere, „Draugystės“ parke prie šv. Brunono Kverfurtiečio bažnyčios,Klaipėdos valstybinės kolegijos kiemelyje, parke prie Klaipėdos universiteto. Prie laužų koncertuos mėgėjų meno kolektyvai, bus vaišinama karšta arbata. Bendruomenės Skaityti toliau

Kobylkoje bus atidengta atminimo lenta LDK kariams ir sukilėliams (1)

T.Kosciuška

Šeštadienį, spalio 29 dieną, 222-ųjų Kobylkos mūšio metinių proga, Lenkijoje, Kobylkos miesto kapinėse, bus atidengta lietuviška atminimo lenta, skirta 1794 m. spalio 26 d. mūšio metu žuvusiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariams ir sukilėliams. Ji bus atidengta greta lenkiškos atminimo lentos, įamžinančios Kobylkos kautynių aukas.

Iškilmėse dalyvaus Kobylkos burmistras Robertas Roguski, Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Šarūnas Adomavičius, Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. 1941 metų Birželio sukilimo žingsnių aidas (5)

1941 m. Birželio sukilimo memorialas Kauno senosiose kapinėse |  Z. Tamakausko nuotr.

Šių metų birželis žymi dvi mūsų tautai svarbias sukaktuves. Prieš 75-rius metus sovietinis okupantas, metus pašeimininkavęs Lietuvoje, nusimetė savo rafinuotą  kaukę  ir atvirai rodydamas savo tikrąjį grobuonies veidą, pradėjo masinį Lietuvos žmonių trėmimą ir žudymą. Kita data jau žymi mūsų tautos  pasipriešinimą – Birželio  22–28 d. sukilimą. Apie šį sukilimą kiek plačiau čia ir pakalbėsime.

Birželio sukilimas, jo žingsnių eiga – tai garbingas mūsų istorijos, mūsų kovų dėl laisvės puslapis, kurio negali užtemdyti jokie pakampių šešėliai. Pažvelkime į tuos pirmosios sovietinės okupacijos metus, kurie iššaukė žmonių ryžtą sutraukyti sovietines grandines ir nusimesti nelaisvės pančius. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Judas dirba savo darbą… (pirmadienio mintys) (16)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vargšė Ukraina: Judas atliko savo darbą ir dabar gali pasitraukti, o Kijevas ir toliau liks be ramybės, be pinigų ir be ateities. Taip galima apibendrinti vadinamojo Normandijos ketverto (Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos lyderių) skubotai surengtas derybas Paryžiuje, kurios neva sureguliavo taikos procesą Ukrainoje, ir dabar Vakarai su Maskva ramiai gali siurbčioti arbatėlę, žvelgdami, kaip rusų bombonešiai mėto mirtinus krovinius ant Sirijos sukilėlių, teroristų ir taikų gyventojų galvų.

Kodėl Ukraina vargšė? Kad nuo jos ir toliau liks atplėštos didžiulės pietryčių teritorijos, kuriose Rusija palieka savo statytinius, visai neseniai taip pat negailestingai, kaip dabar Skaityti toliau

I. Mataitytė. 1863 metų sukilimas ir sukilėliai kalboje (21)

1863 m. sukilimo mūšis. Dail. Arturas Grotgeris

Lietuvos istorijoje yra aštuoni įvykiai, vadinami sukilimais. Pirmiausia, kadangi prūsų nebeliko, mūsų istorijai atiteko Didysis prūsų sukilimas prieš kryžiuočius (1260–1274). Paskui keturis šimtus metų vyko maištai, bendroje su Lenkija valstybėje – rokošai, bet sukilimų nebuvo. XVII a. įvyko vienas – Lietuvių sukilimas prieš švedus (1656). Nuo XVIII a. – po du sukilimus per šimtmetį: 1769 m. Šiaulių ekonomijos valstiečių ir 1794 m. Kosciuškos sukilimai; 1831 ir 1863 metų sukilimai; 1923 m. Klaipėdos ir 1941 m. Birželio sukilimai. Skaityti toliau

L.V.Medelis. „Arabų pavasaris“ – made in USA? (6)

Aktyvistai Londono centre reikalauja nutraukti žudynes Sirijoje | L.Medelio nuotr.

Sirija pernai buvo paskutinė šalis, kurioje sužydėjo vadinamasis „Arabų pavasaris“. Respublikoje vos ne prieš metus prasidėjusias demonstracijas vargiai buvo galima vadinti masinėmis. Tokiomis jos tapo vasarai slenkant į pabaigą. Demonstrantai reikalavo demokratinių reformų ir prezidento Bašaro Asado atsistatydinimo. Įtampa nuolat didėjo, prasidėjo ginkluoti susirėmimai, teroro aktai, iki šiol žūva žmonės. Sustabdyti kraujo liejimą, palaikydamos opozicijos reikalavimus , ėmė reikalauti didžiosios vakarų Europos, JAV ir kitos valstybės, taip išryškėjo Sirijos Arabų Respublikoje susikertantys pasaulio ir regioninių žaidėjų intersai – JAV (Izraelio), Rusijos, Kinijos, Prancūzijos, Irano, Irako, Kataro, Jordanijos, Saudo Arabijos Karalystės… Skaityti toliau

Paminėtos 180-osios 1831 m. sukilimo ir jo didvyrės E.Pliaterytės žūties metinės (0)

A.Pliadžio nuotr.

Rugsėjo 17 d. Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje buvo paminėtos 1831 metų sukilimo Lietuvoje ir šio sukilimo didvyrės grafaitės Emilijos Pliaterytės mirties 180-osios metinės. Minėjime dalyvavo krašto apsaugos viceministrė Indrė Pociūtė-Levickienė, Lazdijų rajono meras Artūras Margelis, kariuomenės atstovai.

Renginys prasidėjo šv. mišiomis Kapčiamiesčio Dievo Apvaizdos bažnyčioje, vėliau E.Pliaterytės muziejuje buvo atidaryta Vytauto Didžiojo karo muziejaus parengta nuotraukų ir dokumentų paroda „1831 m. sukilimui Lietuvoje – 180“. Skaityti toliau