Žymos archyvas: sukaktis

A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Artėjant 63-sioms Adolfo Ramanausko Vanago sušaudymo metinėms (2)

Adolfas Ramanauskas-Vanagas | wikipedija.org nuotr.

Lapkričio 29-toji yra Lietuvos kovojusios su sovietine okupacija valstybės vadovo, Lietuvos partizanų vado, LLKS ginkluotųjų pajėgų vado, Lietuvos Nepriklausomybės signataro, Adolfo Ramanausko Vanago, mano Tėčio nužudymo diena. Šiemet lapkričio 29-toji žymi 63-čiąsias jo sušaudymo metines.

Sovietinės okupacijos laike, partizaninio karo metais, tikrovė buvo tokia, kad kiekviena diena partizanui galėjo būti paskutinė jo gyvenimo diena. Toks žinojimas, mirtini pavojai visada buvo su laisvės kovotojais, o jie vistiek rinkosi kovą už Tėvynės Laisvę ir Nepriklausomybę. Ėjo, kovojo ir žuvo už Lietuvą. Skaityti toliau

Atidaryta R. Rimantienės 100-mečio sukakčiai skirta paroda apie akmens amžių (video) (2)

7 unikalūs akmens amžiaus radiniai ir jų šiuolaikinės jų kopijos atskleidžia akmens amžiaus žmogaus pasaulėžiūrą (L. Penek nuotr., LNM)-2400

Spalio 28 d. Lietuvos nacionalinis muziejus archeologijos ekspozicijoje (Arsenalo g. 3, Vilnius) atidare akmens amžiaus parodą „Ar galima šnekėtis man su jais?“. Paroda skiriama Lietuvos archeologų motina vadinamos Rimutės Rimantienės šimtosioms gimimo metinėms ir yra padalyta į dvi dalis: vienoje iš jų pristatomas archeologės gyvenimas ir darbai, o kitoje – įstabiausi jos radiniai.

„Septyni patys įstabiausi akmens amžiaus radiniai šioje parodoje prabyla netikėtomis Skaityti toliau

Legendinė archeologė Rimutė Rimantienė švenčia 100-ąjį gimtadienį (2)

Rimutė Rimantirnė | asmeninės nuotr.

Lietuvos archeologų motina vadinama Rimutė Rimantienė spalio 25 d. švenčia 100-ąjį gimtadienį. Vilniuje gyvenanti archeologė šypsosi, nes visą gyvenimą lydėjusi svajonė „rasti dievą, laivą, briedį ir žmogų“ išsipildė. Archeologės sukaktį minės ir Lietuvos nacionalinis muziejus, šiai progai spalio 28 d. atidarysiantis akmens amžiaus parodą „Ar galima šnekėtis man su jais?“.

Daugelio dešimtmečių energingas darbas, itin kruopštūs tyrinėjimai, begalinis atsidavimas priešistorės pažinimui lėmė, kad Rimutė Rimantienė yra pirmoji ir daugiausia Lietuvos Skaityti toliau

Lietuvos geologijos tarnybai – 80 metų (0)

Lietuvos geologijos tarnybai – 80 metų | lrv.lt nuotr.

Spalio 16 d. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) jau pradėjo skaičiuoti devintąjį savo veiklos dešimtmetį.

Šiai tarnybai, pasak jos vadovo Giedriaus Giparo, nuo 1941 m. iki 1991 m. teko ne kartą keisti savo pavadinimą, rengimo struktūrą, priklausomybę, bet nenutrūkstamai vyko geologiniai darbai, buvo plėtojama valstybinė geologinių žinių sistema. Skaityti toliau

Legendiniam Žygeiviui Tadui Šidiškiui – 80! (video, audio, nuotraukos) (10)

ramuvos-stovykla-2010-10-v-leko-nuotr (2)

Legendiniam visų, bent kiek jį pažįstantiems, numylėtam Tadui Šidiškiui – 80. Negali būti! Jis toks kaip visad – guvus, užsidegęs ištroškęs keliauti ir kelti į žygį kitus, kiek pritingusius, apsnūdusius, apkerpėjusius – mus.

Tadas Šidiškis – geografas-kartografas, kultūros paveldo žinovas, buvęs Vilniaus universiteto (VU) Žygeivių klubo prezidentas, vienas iš Lietuvos Žygeivių Skaityti toliau

Atvertame Seimo Didžiajame kieme įgarsintos fotografijos pasakoja apie Steigiamąjį Seimą (0)

Atvertame Seimo Didžiajame kieme įgarsintos fotografijos pasakoja apie Steigiamąjį Seimą | Seimo kanceliarija, O. Posaškovos nuor.

Nuo rugsėjo 16 d., 17.30 val., trečiadieniais, bus rengiamos ekskursijos po parodą „Sveikas, šalies šeimininke! Steigiamajam Seimui – 100“. Registracija vyksta adresu www.lrs.lt/ekskursija. Ekskursijos po parodą rengiamos lietuvių kalba.

„Sveikas, šalies šeimininke!“ – taip spaudoje prieš šimtą metų sveikintas 1920 m. gegužės 15 d. į pirmąjį iškilmingą posėdį susirinkęs Steigiamasis Seimas. Toks pavadinimas suteiktas ir šios sukakties proga sukurtai parodai, kurią galima apžiūrėti Vilniuje ir Kaune. Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus parengta paroda supažindina su Skaityti toliau

P. Jegorovas. Aleksandras Dambrauskas – Lietuvos esperantininkas nr.1 (2)

Aleksandras Dambrauskas – Adomas Jakštas | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.

Straipsnis skiriamas Aleksandro Dambrausko – Adomo Jakšto 160-osioms gimimo metinėms paminėti.

Rugsėjo 8 d. sukanka 160 metų išskirtinei Lietuvos asmenybei – žymiam Lietuvos filosofui, neotomistui, teologui, poetui, literatūros kritikui, matematikui, mokslininkui, prelatui, istorikui, visuomenės veikėjui, redaktoriui, publicistui, intelektualui, esperantininkui Aleksandrui Dambrauskui – Adomui Jakštui.

Aleksandras Dambrauskas gimė 1860 m. rugsėjo 8 d. (pagal senąjį kalendorių rugpjūčio Skaityti toliau

Minint Širvintų 545 sukaktį bus įteikti Garbės piliečio apdovanojimai (0)

Širvintų sukaktuvės | krastozinios.lt nuotr.

545 – ypatinga Širvintų miesto sukaktis, kuriai paminėti visą savaitę, jau nuo liepos 21 d. vyksta įvairiausi renginiai. Nuo aktyvių, linksmų, judrių užsiėmimų, sporto rungčių iki parodų ir koncertų.

Liepos 24 d. 19 val. aikštėje prie Širvintų tvenkinio vyks iškilminga Širvintų krašto Garbės piliečių apdovanojimų iškilmės.

Nuo 2000 m. Širvintų rajono savivaldybėje tęsiama tradicija minint Skaityti toliau

Klaipėda minės 768 metų sukaktį (1)

Memelio (Klaipėdos) miestiečių antspaudas. XVII a . pr. | Pilies muziejaus nuotr.

Kaip ir kasmet, rugpjūčio 1-ąją dieną, Klaipėdoje, bus minimas miesto gimtadienis. Ką švęsti bei kuo didžiuotis išties yra: klaipėdiečiai gyvena seniausiame Lietuvos mieste, kuris šiemet skaičiuoja jau 768-uosius gyvavimo metus.

Kaip liudija šaltiniai, XIII a. viduryje Livonijos ordino riteriai pasiekė kuršių apgyvendintą teritoriją tarp dabartinės Klaipėdos ir Kretingalės. 1252 m. Ordinas užėmė vietovę prie Dangės upės žiočių ir drauge su Kuršo vyskupu rugpjūčio 1 d. raštu patvirtino susitarimą statyti čia pilį. Šalia jos pradėjo kurtis miestas, Skaityti toliau

Šiemet Žalgirio mūšiui – 610 (0)

Vytautas Bičiūnas, Žalgiris | lnb.lt nuotr.

Šiemet sukanka 610 metų nuo legendinės lietuvių pergalės Žaliajame miške (Grünwald) – Žalgirio mūšio. 1410 m. liepos 15 d. Vytauto ir Jogailos vadovaujama Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė stojo akistaton su Vokiečių ordino pajėgomis. Nors priešininkai ginkluotės atžvilgiu turėjo kur kas didesnį pranašumą – dauguma lietuvių ir lenkų pėstininkų buvo ginkluoti vėzdais, o kryžiuočiai turėjo apie 100 patrankų – šis mūšis nulėmė Vokiečių ordino viešpatavimo pabaigą. Mūsiškių pergalę lėmė strategija. Daugelio istorikų tvirtinimu, rašytiniai šaltiniai rodo, kad lietuvių atsitraukimas iš mūšio lauko buvo iš anksto numatytas Vytauto žingsnis. Naudojant apgaulingą, ankstesniuose mūšiuose pasitvirtinusią taktiką, besivejanti kryžiuočių Skaityti toliau

60-metį švenčiantis Gedimino pilies bokšto prakalbo… (video) (2)

Praėjusių metų rugpjūtį Gedimino pilies bokštą aplankė 43 tūkst. žmonių | A. Šileikio, LNM nuotr.

Gedimino pilies bokšte įkurtas muziejus šiandien 60-tąjį gimtadienį pasitinka su šmaikščiu vaizdo klipu ir nuolatinę ekspoziciją papildžiusią šviesos instaliacija „Traukos taškas“, o savaitgalį gimtadienio proga muziejus lankytojams dovanos nemokamas ekskursijas ir pamokas.

Lygiai prieš 60 metų Gedimino pilies bokšte buvo atidarytas muziejus. Spauda anuomet skelbė, kad jis yra Vilniaus kraštotyros muziejaus filialas, o liepos 15 d. pasirinkta neatsitiktinai, – tą dieną minėtos 550-osios Žalgirio mūšio metinės. Skaityti toliau

Žmogiškumo ir talento dermė: aktoriui Liubomirui Laucevičiui sukanka 70 metų (0)

Aktorius Liubomiras Laucevičius | teatrosajunga.lt nuotr.

Birželio 15 d. Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Liubomiras Laucevičius pasitiks 70 metų sukaktį. Šį skaičių antrina ir daugiau nei 70 jo sukurtų skirtingų teatro bei kino vaidmenų. Išskirtinis aktoriaus kūrybinis kelias bei talentas įvertintas ir ne vienu aukščiausiu teatro apdovanojimu. Jubiliejaus išvakarėse kalbinti jo scenos bendražygiai, aktoriai bei režisieriai, pasidalijo mintimis apie Liubomiro Laucevičiaus teatrinį kodą, pabrėždami jo didį žmogiškumą ir išprusimą. Skaityti toliau

Kviečia virtuali paroda „Mes esame gimę laisvais žmonėmis“ (3)

Aktyvaus pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvis Algimantas Andreika | archyvai.lt nuotr.

Birželio 11 d. minėsime aktyvaus pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvio Algimanto Andreikos 70-ąsias gimimo metines.

A. Andreikos antisovietinės pažiūros pradėjo reikštis dar mokykloje:1974 m. KGB įspėtas dėl dalyvavimo Romo Kalantos susideginimo minėjime, jis ir toliau platino antisovietinę literatūrą, 1980 m. atsisakė SSRS pilietybės. Už šią veiklą A. Andreika 1981 m. buvo suimtas, 5-eriems metams nuteistas laisvės atėmimo bausme ir ištremtas iš Lietuvos. Skaityti toliau

Savo atkūrimo trisdešimtmetį paminėjo Lietuvos karinė žvalgyba (1)

Savo atkūrimo trisdešimtmetį mini Lietuvos karinė žvalgyba | kam.lt nuotr.

Birželio 1 d. savo atkūrimo trisdešimtmetį mininti Lietuvos karinė žvalgyba nuo pat šalies nepriklausomybės atstatymo yra veiksmingiausias valstybės gynybos garantas. Žvalgybos tarnybų informacija yra esminė politinei ir karinei vadovybei formuojant šalies saugumo ir karinę politiką, o pajėgoms – ruošiantis neutralizuoti valstybei kylančias karines grėsmes. Šiandien karinės žvalgybos funkcijas vykdančio Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos veikla yra gyvybiškai būtina krašto apsaugos sistemos (KAS) veikimui. Skaityti toliau

Žurnalui „Trimitas“ – 100 metų (0)

Žurnalas „Trimitas“ | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Lietuvos šaulių sąjungos žurnalo Trimitas pirmasis numeris buvo išleistas 1920 m. birželio 1 d. Kaune. Leidinys ėjo iki 1940 metų, buvo atkurtas 1990 metais. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Senosios periodikos sektoriuje saugomi visi 1920–1940 m. išėję žurnalo komplektai.

Šaulių sąjunga susikūrė iš būtinybės ginti trapią Lietuvos nepriklausomybę. 1919 m. birželio 21 d. bermontininkai Šiauliuose nužudė ir sužeidė keliolika Lietuvos kareivių ir civilių. Šie įvykiai paskatino Užsienio reikalų ministerijos Spaudos biuro Skaityti toliau

Profesoriui Aloyzui Gudavičiui – 80 (0)

Profesorius Aloyzas Gudavičius | vle.lt nuotr.

Gegužės 12 d. žymiam Lietuvos kalbininkui, mokytojui, vadovėlių autoriui, habilituotam humanitarinių mokslų daktarui, profesoriui Aloyzui Gudavičiui sukanka 80 metų.

Visas Aloyzo Gudavičiaus gyvenimas yra susijęs su Šiauliais. Viename interviu jis yra prisipažinęs, kad yra labai sėslus žmogus. Gimęs 1940 m. Kalniškių kaime, Šaukėnų valsčiuje, Šiaulių apskrityje, 1957 m. baigė Šiaulių mokytojų seminariją, o 1962 rusų kalbą ir literatūrą Šiaulių pedagoginiame institute su šia Alma Matter susiejo visą savo karjerą ir gyvenimą. Skaityti toliau

Visuomeninė Rasų kapinių draugija šiemet švenčia trisdešimtmetį (0)

Atnaujintas Dorotos Lovčinovskos antkapinis paminklas Senųjų Rasų kapinėse 2019 m. | Visuomeninės Rasų kapinių draugijos nuotr.

Vilniaus Rasų kapinės – vienos žymiausios ir seniausios išlikusios Lietuvoje kapinės, įkurtos 1801 m. Tai lietuviškos ir lenkiškos kultūros jungiamoji dalis, visos mūsų šalies istorijos bei kultūros paminklas, „atversta istorijos knyga“. Didžiausią niokojimo bangą kapinės patyrė po II pasaulinio karo. Sovietinis laikotarpis nešė vis didesnį kapinių nuosmukį: buvo vogiamos geležinės tvorėlės, šalinami metaliniai kryžiai, kurie dažnai patekdavo į metalo laužo supirktuves. Be to, vandalai niokodavo koplyčias, daužydavo antkapinius paminklus. 1991 m. Lietuva atgavo nepriklausomybę. Tais pačiais metais Lietuvos lenkė, gimusi ir užaugusi Vilniuje, Alicija Marija Klimaševska, kartu su kultūros veikėjais Halina Jotkela (Jotkiallo), Olgierdu Koženieckiu ir Ježi Survilo, pradėjo svarstyti, kokiu būdu gali praktiškai prisidėti prie Senųjų Rasų kapinių atnaujinimo ir klestėjimo. Skaityti toliau

Eugenijai Šimkūnaitei – 100 (0)

Eugenija Šimkūnaitė | J. Danausko nuotr.

2020-uosius – Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Eugenijos Šimkūnaitės metais. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyriaus „Mokslininkų rūmai“ planuose buvo numatyta kovo 24 d. surengti renginį, skirtą paminėti mokslininkės habil.dr. E. Šimkūnaitės jubiliejų. Pasitarus su LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų ir Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriais ir E. Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondu, buvo nutarta pakviesti įvairių sričių mokslininkus, pažinojusius dr. E.Šimkūnaitę, pasidalyti informacija apie jos veiklą ir Skaityti toliau

M. Mažvydo biblioteka pasitinka Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį (nuotraukos) (1)

Nepriklausomybės aktas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje artėjant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-ties metų sukaktuvėms, kovo 5 d. atidaryta retų dokumentų paroda „…nuo šiol vėl Nepriklausoma. Kovo 11“.

Parodos atidaryme buvo galima išvysti 1990 m. kovo 11 d. akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ originalą, pasirašytą visų signatarų ir saugomą Lietuvos valstybės naujajame archyve. Apsilankiusieji galės pamatyti ir dar vieną 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės Skaityti toliau

Medininkų pilyje – šventinis Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-čio minėjimas (0)

Medininkų pilis | Alkas.lt nuotr.

Kovo 6 d., penktadienį, 13 val., Medininkų pilyje (Medininkų km., Vilniaus raj.), vyks Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 30-čio minėjimasrenginys „Laisvės diena“, kurį rengia Trakų istorijos muziejus.

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Taurios asmenybės Prezidentas (1)

Aleksandras Stulginskis (1885-1969) | wikipedia.or nuotr.

Lėtai per Kauno katedros centrinę navą prie Didžiojo altoriaus artinasi mįslingo veido išraiškos gana žvalus senelis. Atėjęs į presbiteriją, kur tvarkingai išrikiuotos suolų eilės, stabteli, persižegnoja, akių žvilgsnį nukreipdamas į Nukryžiuotąjį, susimąstęs pamažu atsisėda, rankomis pasiremia galvą. Pasigirdus sklindančiai giesmei „Dievas – mūsų prieglauda ir stiprybė“ vėl kilsteli galvą į altoriaus viršuje esantį Kryžių. Akių žvilgsnis nukrypsta vėl į Nukryžiuotąjį, kuris gal priminė jam ir sovietinio okupanto nukryžiuotą Lietuvą, jos žmonių auką, kančią, tremties gulagus. Tai tas pats Kryžius, kaip toje maldos giesmėje, padėjo išlaikyti nepalūžusią dvasios stiprybę, tikėjimą, Lietuvos prisikėlimo viltį. Skaityti toliau

Minėsime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 30-metį (0)

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 30-metis | lrs.lt nuotr.

Kovo 11-ąją bus minima vieno iš svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių – Nepriklausomybės atkūrimo – 30-oji sukaktis. Lemiamą tašką Lietuvos išsivadavimo byloje padėjo 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo priimtas Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas, kuris baigė pusę amžiaus trukusią Lietuvos valstybės aneksiją.

Seime ir kitose Lietuvos vietose bus rengiami Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio renginiai pakvies visuomenę – tiek tiesioginius Atgimimo dalyvius, tiek jau laisvoje valstybėje užaugusią piliečių kartą – kartu paminėti šią gražią Lietuvos Respublikos sukaktį. Skaityti toliau

Vasario 16-osios gimnazija švenčia 70-metį (1)

Švenčiame Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir gimnazijos jubiliejų | M. D. Šmito (Schmidt) nuotr.

Vasario 15 d., Vokietijos lietuvių bendruomenė (VLB) ir Vasario 16-osios gimnazija Hiutenfelde minėjo Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir kartu šventė gimnazijos septyniasdešimtmetį. Renhofo pilies salėje susirinkusius akademinės renginio dalies svečius pasveikino mokyklos vadovė Rasa Veis (Weiss) ir VLB pirmininkas Alfredas Hermanas (Alfred Hermann), prieš tai buvo sugiedoti abiejų šalių himnai.

Iš saugumo konferencijos, vykusios Miunchene, atskubėjęs Lietuvos Respublikos (LR) užsienio ministras Linas Linkevičius Skaityti toliau

A. Pocius: Apsispręsti ginti tėvynę teturėjau 15 minučių (2)

Kai kurie Sąjudžio mitingo dalyviai riši tvarkdario raištį. Vilnius, Vingio parkas, 1988 m. rugpjūčio 23 d. | R. Urbakavičius, LNM nuotr.

Jau po kelių savaičių Lietuvoje minėsime Nepriklausomybės trisdešimtmetį. Šia proga Lietuvos nacionalinis muziejus rengia parodą „Nesusitaikę“. Joje lankytojams bus pasakojama apie šalies žmonių pasipriešinimo, laisvėjimo ir laisvės kelią nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki pat 1993 metų, kai iš Lietuvos pasitraukė paskutinis Sovietų Sąjungos karinis dalinys.

Parodoje bus rodomi interviu su valstybingumo pagrindus kūrusiomis asmenybėmis. Vienas iš jų – Atkuriamojo Seimo gynėjas-savanoris, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius. Jis sutiko pasidalinti prisiminimais apie valstybės saugumo struktūrų kūrimą Lietuvoje. Skaityti toliau

Poetui Algimantui Baltakiui – 90 metų (3)

A. Baltakis | D. Rybakovienės nuotr.

Vasario 18 d., antradienį, 17.30 val., Rašytojų klube (K. Sirvydo g. 6), vyks jubiliejinis Algimanto Baltakio kūrybos vakaras. Vakaro vedėjas literatūros kritikas Valentinas Sventickas, dalyvaus poetas Rimvydas Stankevičius, poeziją skaitys Paulius Šironas, dainas Algimanto Baltakio tekstais atliks solistas Mindaugas Zimkus (tenoras), akompanuos Rūta Blaškytė. Jubiliejinį vakarą A. Baltakio kūrybos gerbėjams rengia Rašytojų klubas, kuris jubiliejiniame renginyje pristatys ir naują poeto knygą „Skrynelė dvigubu dugnu“. Tikroji Algimanto Baltakio gimimo diena yra vasario 15-oji. Skaityti toliau

Minint Aukštųjų kursų 100-metį Kaune – universitetai persikels į mokyklos klases (0)

Aukštųjų kursų dėstytojai 1921 m. Iš KTU muziejaus rinkinių | VDU nuotr.

Sausio 27-ąją, Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje (Gimnazijos g. 3), nuo 10 val., bus įprasmintas Aukštųjų kursų įkūrimo šimtmetis. 1920-aisiais atidaryti Aukštieji kursai buvo pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo įstaiga, tapusi svarbiausiu žingsniu kuriant pirmąjį universitetą, kuriame buvo dėstoma lietuvių kalba. Šia proga Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje, kur lygiai prieš šimtą metų įvyko Aukštųjų kursų iškilmingas atidarymas, rengiamas minėjimas, konferencija ir simboliška universitetinių kursų tąsa XXI-ojo amžiaus kontekste – atviros dėstytojų pamokos gimnazijos moksleiviams. Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvoje kovojama ir mirštama už savo tautos ir valstybės laisvę ir nepriklausomybę (1)

Seimo gynėjai, 1991 m. | V. Daraškevičiaus nuotr.

Minint Sausio 13-osios 29-ąsias metines

1990-ų metų Kovo 11-oji paskelbė: „VALSTYBĖ YRA!“ 1991-jų metų SAUSIO 13-ji patvirtino: „MES BŪSIME!“ Lietuvos Nepriklausomybės priešai taikė tiesiai į širdį. Buvo šaudoma į laisvą žodį, į lietuvišką kalbą. Lietuva. 1991.01.13 (V., 1991).

Dar prisimename Sausio 13-osios tragedijos eskalaciją, prasidėjusią sausio 8 dieną. Gyvenome tada Minties gatvėje šalia sovietinio karinio miestelio, Skaityti toliau

A. Bagdonas. VU psichologijos studijoms – 50 metų (1)

VU Psichologijos katedros ir Specialiosios psichologijos laboratorijos darbuotojai 1978 m. | VU nuotr.

Kai prasidėjo antroji Vilniaus universiteto (VU) protesto už padoresnį savo bendruomenės narių gyvenimą diena, nereikėjo eiti į paskaitas, auditorijos buvo uždarytos net studentų konsultavimui, liko laiko visokiausio pobūdžio refleksijoms ir apmąstymams ne tik apie tai, kas vyksta čia ir dabar, bet ir apie tai, kas vyko tada, beveik toje pačioje vietoje – VU išliko toks pat (tik penkis kartus sutrumpėjo iškaba – nebeliko nei Vinco Kapsuko vardo, nei Tautų draugystės ir Darbo raudonosios vėliavos ordinų, nei žodžio valstybinis). Skaityti toliau

Ilgiausiai transliuojamai TV žinių laidai „Panorama“ – 50 metų (2)

Pirmoji pusvalandžio trukmės žinių laida „Panorama“, ištransliuota 1970 m. sausio mėnesį | LRT nuotr.

Sausio 1 dieną, viena žiūrimiausių TV žinių laidų, per LRT televiziją transliuojama „Panorama“ minės 50 metų sukaktį. Ta proga atsiminimais jubiliejinėje laidoje dalysis buvę jos vedėjai ir rengėjai. Žiūrovų lauks ir dar viena maloni staigmena, kurios laidos kūrėjai kol kas neatskleidžia.

„Su „Panorama“ užaugo ištisos kartos, daug ištikimų žiūrovų laida turi ir šiandien. „Panoramos“ ilgaamžiškumo paslaptis – svarbios temos, svarbiausių Lietuvos ir užsienio įvykių išsami analizė ir, žinoma, aukščiausi žurnalistinio darbo reikalavimai. Laidos kūrėjų įdirbis ir žiūrovų pasitikėjimas įpareigoja nenuleisti aukštai iškeltos kokybės kartelės – sugebėti nuolat atsinaujinti ir išlikti svarbiems, Skaityti toliau

N. Krasniauskienė. Chirurgas Jonas Stanaitis – kasdienybės karys, pokariu kėlęs sužeistą Lietuvą (0)

Pulmonologas_Jonas_Stanaitis

Šiemet minima iškilaus Lietuvos chirurgo, mokslininko, išradėjo, hab. m. dr. Jono Stanaičio 100-mečio sukaktis (g. 1919 09 20 Matarnų kaime, Šakių apskr. (dab. Vilkaviškio r.). „Norėjome, kad sunkus mūsų Tėtės chirurgo pokario kelias nenugrimztų užmarštin“, – rašė vaikai J. Stanaičio prisiminimų knygos „Usnynas“, kurios leidimą minint jubiliejų pakartojo, baigiamajame skyriuje. Ir kartu su Lietuvos medicinos biblioteka bei Pasaulinės gydytojų federacijos (PGF) „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija surengė popietę daktaro gyvenimui apžvelgti. Skaityti toliau