Dėl COVID-19 ir perkeltų abitūros egzaminų priėmimas į bakalauro studijas universitetuose prasidės rugpjūčio pradžioje, tačiau jau aiškėja stojimų į magistrantūrą rezultatai.
Stojančiųjų į magistrantūros programas skaičius ženkliai augo
Mykolo Romerio universitetas socialinių mokslų krypties magistrantūros studijų programų Skaityti toliau
Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus sumažinti reikalavimai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas sukėlė didelį atgarsį tiek kolegijų, tiek ir universitetų sektoriuose. Pasirodė nuomonės, kad toks sprendimas neatitinka kelis metus propaguotos valstybės poreikio strategijos bei kelia grėsmę binarinei aukštojo mokslo sistemai.
Sprendimas kirs regionams
Švietimo, mokslo ir sporto ministro sprendimu lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio Skaityti toliau
Dėl Šiaulių universiteto ateities perspektyvų vėl tartasi Vilniuje. Šiaulių savivaldybės meras, Šiaulių universiteto vadovai ir šiauliečių rinktas parlamentaras į ministeriją vyko norėdami priminti, koks Šiaulių universitetas yra reikalingas ir svarbus švietimo ir kultūros židinys ne tik vienam Lietuvos didmiesčių, regionui, bet ir visai šaliai. Kartu aptarti dviejų aukštųjų mokyklų jungimo, pedagogų rengimo, finansavimo ir kiti svarbiausi klausimai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje Šiaulių miesto meras Artūras Visockas ir Lietuvos Respublikos Seimo Šiaulių krašto bičiulių grupės pirmininkas Stasys Tumėnas susitiko su švietimo, mokslo ir sporto viceministru Valdemaru Razumu
Prezidentas Gitanas Nausėda sausio 24.d.susitiko su šią savaitę išrinktu Vilniaus universiteto rektoriumi prof. Rimvydu Petrausku.
Prezidentas pasveikino išrinktąjį rektorių ir palinkėjo sėkmingo vadovavimo seniausiam Lietuvos universitetui siekiant tolesnio jo tarptautiškumo, mokslinių laimėjimų ir pasiekimų.
Šalies vadovo teigimu, svarbiausi sprendimai švietimo ir mokslo srityje turi būti pagrįsti Skaityti toliau
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius Seimui pristatė Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektą Nr. XIIIP-3846, kuriuo siekiama pagerinti studijų prieinamumo sąlygas ir pertvarkyti aukštųjų mokyklų finansavimą taip, kad jis ne tik padengtų būtinąsias studijų išlaidas, bet ir skatintų aukštųjų mokyklų veiklos pažangą, studijų kokybės ir mokslinės kompetencijos augimą.
Praėjusiais metais Lenkijoje buvo pradėta aukštojo mokslo reforma, kurią žadama baigti iki 2021 m. Nuo pat pradžių į taip vadinamos „Konstitucijos mokslui“ rengimą buvo įtraukta akademinė bendruomenė, o visas procesas buvo paremtas plačiomis diskusijomis, kurios truko 2 metus. Visgi, nemažai klausimų yra vis dar neatsakyti. Galima palyginti Lietuvos ir Lenkijos aukštojo mokslo politikos pokyčius.
Mikalojaus Koperniko universiteto Politologijos ir tarptautinių santykių fakulteto prodekano dr. Patriko Tomaševskio (Patryk Tomaszewski) teigimu, Skaityti toliau
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Kauno technikos kolegija (KTK) pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir žengė dar vieną žingsnį link siekio profesinę magistrantūrą padaryti pasiekiama studentams ir verslui.
Teorija – universitetams, praktika – kolegijoms
VDU rektoriaus prof. Juozo Augučio teigimu, plečiant tarpusavio bendradarbiavimą ir matant aukštojo mokslo sistemoje studentams neparankią spragą, pasirašoma sutartis leis suvienyti abiejų institucijų gerąją patirtį ir technologines bazes, o tai studentams suteiks galimybę greičiau Skaityti toliau
Švietimo ir mokslo ministerija, pritarus Lietuvos universitetų rektorių konferencijai, patvirtino mažiausią stojamąjį konkursinį balą stojantiesiems į aukštąsias mokyklas. 2018 metais, jis nežymiai kilsteltas ir bus universitetuose 3,6, kolegijose – du balai.
Šis kriterijus bus taikomas visiems stojantiems į aukštojo mokslo įstaigas.
„Studijoms pasirengę stojantieji – būtina studijų kokybės sąlyga. Nuosekliai keldami studijų kokybės kartelę, siekiame, kad į aukštąsias mokyklas ateitų studijuoti pasiruošę jaunuoliai. Skaityti toliau
Nuo rugsėjo 1 d. valstybės finansavimas bus skiriamas tik toms studijų programoms, kuriose studijuos bent minimalus nustatytas studentų skaičius. Taip pat ministrės pasirašytame įsakyme numatytas valstybės finansuojamų vietų skaičius universitetuose ir kolegijose. Tai padės sutelkti didesnius studentų srautus ir koncentruotis į studijų kokybę, skatins aukštąsias mokyklas atsisakyti studijų programų smulkinimo. Skaityti toliau
Gegužės 2 d. Lietuvos visuomenei pristatytas ambicingas aukštojo mokslo pertvarkos planas, apimantis studijų kokybės, aukštojo mokslo finansavimo bei tinklo konsolidavimo aspektus. Premjero sudaryta darbo grupė kokybinius ir kiekybinius pokyčius numatė kartu pateikdama priemones jiems pasiekti.
Parengtame studijų kokybės gerinimo ir finansavimo pokyčių pakete numatyta, kad studijų programos bus sukoncentruotos bei tikslingai pritaikytos realiems darbo rinkos poreikiams, pačių programų skaičių sumažinus nuo 1800 iki 700. Siekiama absolventų, dirbančių aukštojo mokslo kvalifikacijos darbą,
„Didesni reikalavimai stojantiesiems – dar vienas žingsnis siekiant geresnės studijų kokybės ir aukštosios mokyklos diplomo prestižo. Stojamasis balas didinamas nuosekliai antrus metus iš eilės ir tai yra vienas iš įrankių pakelti stojančiųjų motyvaciją ir žinių lygį“, – išplatintame pranešime džiaugiasi Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK). Asociacijos sudėtyje yra visų šalies universitetų rektoriai ir kiekvienas jų turi vienodą balso teisę, todėl stipresnieji universitetai turi vienodą balso teisę su sparčiai studentus prarandančiaisiais. Visuomenės ir suinteresuotųjų šalių spaudimas verčia LURK imtis veiksmų, kurie turėtų prisidėti prie studijų kokybės gerinimo. Tačiau kas iš tikro vyksta? Ką reiškia LURK siūlomas minimalus konkursinis balas 2,5 stojantiems į universitetus?
Įvesti minimalius reikalavimus universitetams ir kolegijoms ir jų pagrindu pertvarkyti aukštųjų mokyklų tinklą bei finansuoti tik kokybiškas studijas ir mokslinius tyrimus vykdančias aukštąsias mokyklas. Stojamasis balas į universitetus būtų ne mažesnis kaip 3, į kolegijas – ne mažesnis kaip 2. Tokius siūlymus Švietimo ir mokslo ministerija pateikė Valstybės pažangos tarybai.
Švietimo ir mokslo ministerija parengė planą dėl mokslo ir studijų sistemos kokybės kėlimo galimybių. Plane išanalizuota mokslo ir studijų būklė, siūlomi sisteminiai problemų sprendimai. Skaityti toliau
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) gruodžio 16 d. posėdyje toliau svarstė Mokslo ir studijų įstatymo XI-242 pakeitimo įstatymo projektui XIIP-3376 pateiktus siūlymus. Buvo apsvarstyti visi pasiūlymai. Komitetas po svarstymo pritarė visai išvadai bendru sutarimu (8). Svarstymo metu, tiek Seimo nariai, tiek akademinė bendruomenė pateikė daug siūlymų, kai kuriems iš jų buvo pritarta.
Komitetas pritarė siūlymams dėl studijų stipendijos įrašymo į įstatymo projektą. Pagal šį siūlymą, aukščiausius konkursinius balus Skaityti toliau
Atsižvelgiant į studentų skaičiaus mažėjimą ir lig šiol nepakankamą studijų ir mokslo kokybę bei neefektyvų infrastruktūros išteklių panaudojimą Lietuvos universitetuose, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pritarė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriaus prof. Juozo Augučio pasiūlytam universitetų bendradarbiavimo modeliui – universitetų klasterių kūrimui, kuriame dalyvautų VDU, Lietuvos edukologijos ir Šiaulių universitetai. Diskusija vykdoma ir su Klaipėdos universitetu. Klasteris yra atviras, todėl ateityje prisijungti gali ir kiti universitetai. Skaityti toliau
Rugsėjo 1 d. studijas Vilniaus universitete pradės apie 3590 bakalauro ir vientisųjų studijų, 1536 magistrantūros pirmo kurso studentų. Vilniaus universitete studijuos ir daugiausia „šimtukininkų“ – 711. Tai 200 daugiau nei pernai.
„Šiemet Vilniaus universitete pradedama diegti strateginė valdysena, orientuota į universiteto vizijos – stoti į vieną gretą su pirmaujančiais Europos universitetais – įgyvendinimą. Pirmas žingsnis šia linkme jau žengtas – universitetas priimtas į prestižinių universitetų tinklą – Koimbros grupę. Tai svarbus tarptautinis universiteto autoriteto pripažinimas“, – teigia rektorius prof. Artūras Žukauskas. Skaityti toliau
Vykdant valstybės užsakymą, dalis studentų bus priimami į tikslines studijų vietas. Paskirstytas tikslinis studijų finansavimas aukštosioms mokykloms.
Šiemet tikslinių studijų vietų numatyta 606. Daugiausia tikslinių vietų atiteks Mykolo Romerio universitetui – 112, Aleksandro Stulginskio universitetui – 104, Vilniaus dailės akademijai – 61, Lietuvos sveikatos mokslų universitetui – 53, Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 38. Skaityti toliau
Švietimo ir mokslo ministerija Vyriausybei teikia Mokslo ir studijų įstatymo pataisas. Įstatymo projekte numatytos svarbiausios naujovės – valstybės sutartys su aukštosiomis mokyklomis, studijų finansavimas pagal valstybės užsakymą, konkursinio balo kartelė ir privalomas studentų informavimas apie karjeros perspektyvas, taip pat universitetų doktorantūra su verslu. Šios priemonės leis kelti Lietuvos studijų ir mokslo kokybę ir efektyviau naudoti valstybės skiriamą finansavimą. Skaityti toliau
Rugsėjo 16 d. paskelbtame tarptautiniame universitetų reitinge „2014-2015 QS World University Rankings“ tarp geriausių pasaulio universitetų pateko 4 Lietuvos aukštosios mokyklos: Vilniaus universitetas (VU), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Kauno technologijos universitetas (KTU).
Aukščiausiai iš Lietuvos universitetų įvertintas VU – jis šiemet užėmė 551-600 vietą. Į 701+ kategoriją kaip ir pernai pateko dar trys Lietuvos universitetai – VGTU, VDU ir KTU.
„Lietuvos aukštųjų mokyklų pozicijos antrus metus iš eilės išlieka stabilios – dinamiškoje universitetų aplinkoje įsitvirtinome tarp geriausių pasaulyje. Skaityti toliau
