Nuo rugsėjo 1 d. pirmakursiams, pasirinkusiems žemės ūkio, miškininkystės bei regionų plėtrai svarbias informatikos, matematikos ir inžinerijos studijas, bus mokamos 200 Eur stipendijos. Tokį sprendimą šiandien priėmė Vyriausybė. Jau anksčiau nutarta 300 Eur dydžio stipendijas skirti mokytojų studijų pirmakursiams.
Taip siekiama pritraukti daugiau stojančiųjų į tas sritis, kur numatomas specialistų trūkumas. Skaityti toliau
Birželio 18 d. Seimas po svarstymo pritarė Mokslo ir studijų įstatymo ir Profesinio mokymo įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama sukurti įstatyminį pagrindą (tikslinės stipendijos mechanizmą), leidžiantį valstybei, įvertinus visus turimus duomenis ir tyrimus, sistemingai ruoštis ir skatinti asmenis rinktis darbo rinkoje reikiamas specialybes.
„Tai yra labai reikalinga priemonė. Galbūt ir savalaikė, jeigu nepavėluota, bet kartais geriau vėliau negu niekada. Tikslinės stipendijos išties gali paskatinti mūsų jaunus žmones ir dabar baigiančius mokyklą, ir Skaityti toliau
Lietuvos bankų asociacija pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės mokykla, kur jau netrukus bus renkama pirmoji bakalauro studijų programos „Teisė ir fintech“ studentų grupė.
Pasak LBA prezidento Manto Zalatoriaus, šiandien teisininkų, išmanančių nuolat besivystančią moderniųjų finansų sritį, paklausa darbo rinkoje nuolat auga, o šios srities specialistų laukiančios profesinės saviraiškos galimybės – labai plačios. Skaityti toliau
Seimas po svarstymo pritarė Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimams (projektas Nr. XIIIP-2958(2), kuriais įstatymo lygiu reglamentuojamos socialinės stipendijos.
Įstatyme siūloma įtvirtinti, kad socialinės stipendijos galėtų būti skiriamos aukštųjų mokyklų trumposios, pirmosios, antrosios, trečiosios pakopų, vientisųjų ir profesinių studijų studentams iš valstybės biudžeto lėšų mokamos socialinės stipendijos. Socialinės stipendijos dydis – 6,5 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį. Socialinės stipendijos skiriamos studijų semestrui. Skaityti toliau
Besiplečiant interneto prieigai ir naujoms technologijoms, studentams tapo sunku atsispirti galimybei savo darbuose panaudoti medžiagą, paimtą iš interneto ar kitų informacijos šaltinių. Tačiau efektyvių autorystės vagysčių kontrolės ir užkardymo priemonių atsiradimas tapo revoliucija mokslinių darbų srityje, leidusi ne tik dėstytojams įsitikinti studentų darbų autentiškumu, bet ir patiems studentams pataisyti sąmoningai ar nesąmoningai nukopijuotas mokslinių darbų vietas.
Vilniaus universitetas (VU) – geriausias Lietuvoje. Tai septynerius metus iš eilės skelbia nacionalinis universitetų reitingas. Šiemet žurnalo „Reitingai“ sudarytame šalies aukštųjų mokyklų reitinge VU surinko 64,09 taško iš 100 galimų. Jis aukščiausiai įvertintas mokslo pasiekimų ir studijų srityse. VU renkasi didžiausias skaičius gabiausių Lietuvos abiturientų.
Iš kitų šalies aukštųjų mokyklų VU Skaityti toliau
Aivaras Vilutis – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neurobiofizikos trečio kurso studentas. Neseniai iš stažuotės NASA Ames tyrimų centre grįžęs jaunuolis sako, kad ši patirtis – išskirtinė, o sukauptos žinios padės tęsti mokslus Kalifornijoje bei mokslinį kelią NASA.
– Aivarai, esate Vilniaus universiteto neurobiofizikos 3 kurso studentas. Ar galite savais žodžiais trumpai apibūdinti, kas yra neurobiofizika? Kodėl pasirinkote šią studijų kryptį? Skaityti toliau
Numatoma, kad 2020 m. valstybės lėšomis į aukštąsias mokyklas bus priimta 16,5 tūkst. pirmakursių: iš jų 10,3 tūkst. į universitetus, 6,2 tūkst. į kolegijas. Tai 25 proc. daugiau nei buvo numatyta pernai. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino preliminarius 2020 m. priėmimo į bakalauro ir vientisąsias studijas skaičius pagal studijų kryptis ir jų grupes, o menų ir pedagoginėms studijoms – pagal studijų programas. Skaityti toliau
Atsižvelgus į Vyriausybės ir Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nurodymus dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) nuo kovo 13 dienos iki kovo 27 dienos sustabdyta veikla Mykolo Romerio universitete. Tačiau universitetas tęsia patį studijų procesą – paskaitos, seminarai, atsiskaitymai jau vyksta nuotoliniu būdu.
Pasak MRU rektorės prof. dr. Ingos Žalėnienės, universiteto vadovybė labai rimtai vertina Skaityti toliau
Sausio 23 d. Kaune vykusioje Aukštųjų mokyklų mugės panelinėje diskusijoje aptarti nemokamo bakalauro poreikio bei galimybių jį turėti susėdo Vyriausybės, švietimo politikos formuotojų, aukštųjų mokyklų, studentų ir moksleivių atstovai.
Visiškai nemokamų studijų būti negali
Vieno iš pagrindinių nemokamo bakalauro studijų koncepcijos iniciatorių, LR Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininko akademiko prof. Eugenijaus Jovaišos teigimu, sprendimas padaryti nemokamą bakalaurą buvo priimtas laiku. Skaityti toliau
Prezidentas Gitanas Nausėda sausio 24.d.susitiko su šią savaitę išrinktu Vilniaus universiteto rektoriumi prof. Rimvydu Petrausku.
Prezidentas pasveikino išrinktąjį rektorių ir palinkėjo sėkmingo vadovavimo seniausiam Lietuvos universitetui siekiant tolesnio jo tarptautiškumo, mokslinių laimėjimų ir pasiekimų.
Šalies vadovo teigimu, svarbiausi sprendimai švietimo ir mokslo srityje turi būti pagrįsti Skaityti toliau
Praeitų metų pabaigoje Vilniaus universitetas pirmą kartą istorijoje savo valia sustabdė veiklą. 1831 metais po sukilimo universitetą uždarė caras Nikolajus I, 1943 metais – okupacinė nacių valdžia. Šįkart akademikai patys nusprendė dvejoms dienoms sustabdyti darbą, nes Vyriausybė neištęsėjo pažadų padidinti atlyginimus.
Vilniaus universiteto rektoriaus Artūro Žukausko teigimu, investicijų į mokslą grąža yra labai didelė. „Suomijoje paskaičiuota, kad 1 euras, įdėtas į mokslą ir studijas, duoda 8 eurus ekonominės grąžos. „Infobalt“ duomenimis, vienas informacinių technologijų specialistas Skaityti toliau
2020 m. priimant naujus studentus, aukštosioms mokykloms didės valstybės lėšų dalis, skiriama dėstytojų atlyginimams ir studentų skatinimui. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikimu Vyriausybė pritarė norminių studijų kainų metodikos keitimui.
Numatoma, kad valstybės skiriama lėšų suma vienai studijų vietai kolegijose 2020 m. priimant studentus didės ne mažiau kaip 13,7 proc., universitetuose – 10,4 proc.
Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. norminių studijų kainos dedamoji, skirta dėstytojų darbo užmokesčiui, Skaityti toliau
Sausio 6 d., Seimo posėdyje, Lietuvos švietimo taryba (LŠT) aptarė Seime svarstomus Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus dėl stojimo į aukštąsias mokyklas ir studijų finansavimo.
„Šalies konkurencingumui yra svarbus ne diplomų skaičius“, – pabrėžė LŠT pirmininkė prof. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė. LŠT atsižvelgdama į švietimo strategijos tikslus suteikti mokiniams, studentams ir jaunimui palankiausias galimybes išskleisti individualius gebėjimus, sukurti vienodų sąlygų mokytis visą gyvenimą sistemą, grįstą veiksminga pagalba atpažįstant save ir renkantis kelią veiklos pasaulyje, siūlo, kad mokiniai galėtų laisvai pasirinkti, kokius būtinus, stojant į aukštąsias Skaityti toliau
Kitais metais stosiantiesiems į universitetus ir kolegijas konkursinio balo skaičiavimo principai išlieka tokie pat kaip 2019 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino konkursinę eilę stosiantiesiems į aukštąsias mokyklas 2020 m. Vienintelė naujovė – atnaujintas olimpiadų, už kurias galima gauti papildomus balus, sąrašas.
Kaip ir anksčiau, stojančiųjų į aukštąsias mokyklas konkursinis balas skaičiuojamas pagal keturių mokomųjų dalykų rezultatus, išskyrus menų ir sporto studijas. Mokomųjų dalykų sąrašas skiriasi priklausomai nuo studijų programos, į kurią pretenduojama. Skirtingų dalykų įvertinimai turi skirtingą svorį. Skaityti toliau
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius Seimui pristatė Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektą Nr. XIIIP-3846, kuriuo siekiama pagerinti studijų prieinamumo sąlygas ir pertvarkyti aukštųjų mokyklų finansavimą taip, kad jis ne tik padengtų būtinąsias studijų išlaidas, bet ir skatintų aukštųjų mokyklų veiklos pažangą, studijų kokybės ir mokslinės kompetencijos augimą.
Nepaisant mažėjančio abiturientų skaičiaus Lietuvoje Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje įstojusiųjų skaičius išaugo. Šiemet Lietuvos karo akademijos kariūnų gretas papildė didžiausias nuo 2003 m. jaunuolių skaičius – šioje vienintelėje karininkus Lietuvos kariuomenei rengiančioje aukštojoje mokykloje studijas pradėjo 77 jaunuoliai, tarp jų – 16 merginų. Tai beveik dvigubai daugiau nei pernai karininko kelią pasirinkusių jaunuolių.
„Lietuvos kariuomenė auga ir jai reikia motyvuotų ir energingų jaunesniųjų vadų, todėl tai, kad lyginant su praėjusiais metais šiemet įstojusiųjų į Lietuvos karo akademiją skaičius išaugo daugiau nei 40 procentų, mus labai džiugina. Tai motyvuoti jaunuoliai, kurie Skaityti toliau
Atsinaujinanti energetika šiandien yra vienas sparčiausiai augančių sektorių pasaulyje. Technologijų progresas energetikos srityje sparčiai kinta priversdamas tobulėti ir šios srities specialistus. Šilumos ir elektros kainos, renovacija, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas – tai kelios sritys, kuriomis domimasi, tačiau specialistų vis trūksta. „Kad rinkoje jaučiamas stygius ir nuolat ieškoma pastatų energetiką išmanančių žmonių įrodo tai, kad jau trečio kurso studentai, atlikę praktiką, labai dažnai įsidarbina pagal specialybę“, – teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto absolventas Tomas Kropas, kuris pasakoja apie pastatų energetikos perspektyvas ir užtikrintą darbą. Skaityti toliau
Liepos 26 d. Vilniaus universitetas (VU) išsiuntė beveik 4000 kvietimų būsimiems studentams į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas. Geriausiai vertinamas šalyje universitetas šiemet dar labiau sustiprino lyderio pozicijas: beveik kas antras universitetinio išsilavinimo siekęs stojantysis pirmu numeriu pageidavimų sąraše nurodė VU. Nors stojančiųjų skaičius Lietuvoje mažėjo, VU valstybės finansuojamų vietų šiemet padaugėjo net 200.
Remiantis Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis,
Susidomėjimas studijomis Lietuvoje šiemet neatslūgo net ir mažėjant abiturientų skaičiui. Nors brandos atestatus gavusiųjų, palyginti su pernai, sumažėjo 2,6 tūkst. (iš viso išrašyta 26,1 tūkst. brandos atestatų), Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje šiais metais įsiregistravo vos pusantro šimto stojančiųjų mažiau negu pernai: šiemet 34 940, pernai – 35 116 pretendentų. Iš jų prašymus su pasirinktais pageidavimais pateikė 26 789 (2018 m. – 27 269) norintieji studijuoti šalies universitetuose ir kolegijose. Skaityti toliau
Prieš kelias savaites Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje Monika Jovaišaitė atsiėmė chemijos ir fizikos mokymo bakalauro diplomą. Rudenį Monika pagal programą „Erasmus+“ žada išvykti į Tenerifę, kur lituanistinėje mokykloje dirbs mokytoja. Ateityje mergina žada dirbti chemijos ir fzikos pedagoge. Pasak absolventės, studijuoti dvigubą specialybę buvęs nelengvas iššūkis, tačiau ji puikiai suderino studijas su atrasta aistra – lengvąja atletika.
– Kokie jausmai aplanko baigus bakalauro studijas? Skaityti toliau
Praėjusiais metais Lenkijoje buvo pradėta aukštojo mokslo reforma, kurią žadama baigti iki 2021 m. Nuo pat pradžių į taip vadinamos „Konstitucijos mokslui“ rengimą buvo įtraukta akademinė bendruomenė, o visas procesas buvo paremtas plačiomis diskusijomis, kurios truko 2 metus. Visgi, nemažai klausimų yra vis dar neatsakyti. Galima palyginti Lietuvos ir Lenkijos aukštojo mokslo politikos pokyčius.
Mikalojaus Koperniko universiteto Politologijos ir tarptautinių santykių fakulteto prodekano dr. Patriko Tomaševskio (Patryk Tomaszewski) teigimu, Skaityti toliau
Nors Lietuva yra tarp labiausiai išsilavinusių šalių pasaulyje, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atliktų tyrimų duomenys rodo, kad mūsų šalyje aukštasis mokslas gabiems, talentingiems moksleiviams ne visuomet prieinamas. Vilniaus universitetas (VU), siekdamas mažinti atskirtį, šiemet skiria 100 studijuoti skatinančių stipendijų. Į jas pretenduoti gali ir abiturientai, kurie universitetinio išsilavinimo sieks pirmieji šeimoje.
Aukštasis mokslas turi būti prieinamas visiems pagal sugebėjimus
Vyriausybės posėdyje šiandien pritarta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui suvienodinti priėmimo reikalavimus visiems stojantiesiems – pretenduojantiems tiek į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas. Tokia nuostata įsigaliotų Seimui priėmus Vyriausybės teikimą keisti Mokslo ir studijų įstatymą.
„Priėmimo kriterijų suvienodinimas keltų visiems stojantiesiems tuos pačius kokybinius reikalavimus nepriklausomai nuo Skaityti toliau
Keičiasi viskas: technologijos, procesai, aplinka, vienų ar kitų reiškinių suvokimas, kasdien atsiranda vis daugiau galimybių, o esančios ribos mažėja. Šiame kontekste ne išimtis ir aukštasis mokslas. Kaip jis atrodys po 15 metų savo vizijas pristato Lietuvos kolegijų vadovai.
Manoma, kad artimiausioje ateityje aukštasis mokslas keisis iš esmės. Visų pirma, tam labai didelę įtaką turės dirbtinis intelektas, kuris darys įtaką studijų procesams, dėstytojų ir studentų vaidmenims. Antra – studijos taps vis labiau individualizuotos, pagal kiekvieno studento Skaityti toliau
Bene kiekvienas vaikystėje pasvajoja apie kosmosą ar šią nerealiai skambančią profesiją, tačiau tai ir lieka neišsipildžiusiomis svajonėmis. Susidomėjimas kosmoso platybėmis neblėsta, priešingai – tik didėja, jaunimas vis labiau domisi palydovais, jų konstravimu ar technologijomis kosmoso srityje. Atliepdamas rinkos poreikius ir matydamas, kad šalies rinkai trūksta astronautikos specialistų, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institutas (VGTU AGAI) užpildys šią nišą – ruoš Kūrybinės astronautikos specialistus.
Nuo rudens startuosianti nauja pirmosios pakopos Kūrybinės astronautikos Skaityti toliau
(Tęsinys. Pradžia čia)
Vilniuje gyvenantį gydytoją Dainių Vaičiulį iš Punsko kalbina Lida Nevulytė.
– Ar sunku buvo apsispręsti, kokią specialybę rinktis? Kodėl būtent toks sprendimas?
– Studijų metais buvo įvairių minčių, viskas buvo labai įdomu, norėjosi kuo daugiau sužinoti ir išmokti. Studijuodamas mediciną supratau, kad mano specialybė tikrai bus chirurginio profilio, nes niekaip negalėjau įsivaizduoti savo kasdienio darbo be operacinio bloko.
Vilniuje gyvenantį gydytoją Dainių Vaičiulį iš Punsko kalbina Lida Nevulytė.
– Kiek metų gyveni Lietuvoje?
– Atrodo, jog Lietuvoje gyvenu nuo mažens, juk Punskas – tai mūsų mažoji Lietuva. Vilnius taip pat seniai man tapo antraisiais namais, nes čia esu jau aštuonerius metus (šešeri metai studijų ir beveik dveji rezidentūros).
– Baigei Punsko Kovo 11-osios Skaityti toliau
Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui sudaryti galimybę Jungtinės Karalystės (JK) piliečiams pereinamuoju laikotarpiu studijuoti Lietuvoje tomis pačiomis sąlygomis, kaip Europos Sąjungos (ES) piliečiams. Tai padaryta rengiantis galimam JK išstojimui iš ES be susitarimo.
Vyriausybė nutarė sudaryti sąlygas JK piliečiams ir jų šeimos nariams pereinamuoju laikotarpiu – nuo išstojimo iki 2020 m. gruodžio 31 d. – išsaugoti iki išstojimo iš ES turimas teises į studijų Skaityti toliau
Studijų programos poreikis darbo rinkoje, karjeros tikslai ir galimybės, programų sąsajos su asmeniniais poreikiais bei brandos egzaminų pasirinkimas ir rezultatai – tokius studijų pasirinkimo kriterijus įvardija Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai. Mykolo Romerio universiteto (MRU) Edukologijos ir socialinio darbo instituto mokslininkų (prof. dr. Valdonė Indrašienė, doc. dr. Violeta Jegelevičienė, prof. dr. Odeta Merfeldaitė, doc. dr. Asta Railienė, prof. dr. Irena Žemaitaitytė) ir Lietuvos Švietimo centrų darbuotojų asociacijos atliktas tyrimas atskleidė, kas lemia studentų studijų programų pasirinkimus, ir kaip studentai suvokia kokybiškas studijas. Skaityti toliau
