Žymos archyvas: strategija

Strateginę mokslo ir inovacijų politikos kryptį formuos Vyriausybės komisija (0)

MOSTA logo.

Rugpjūčio 3 d. į pirmąjį posėdį susirinko atnaujintos sudėties Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) strateginė taryba. Posėdžio metu buvo sutarta dėl pagrindinių 2017-2018 m. veiklos krypčių bei nuspręsta prioritetą teikti Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairių patvirtinimui ir įgyvendinimo priežiūrai.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad ši Taryba turi būti visos studijų, mokslo ir inovacijų sistemos vėliavnešiu. „Šiandien matome, kad pagrindinė Lietuvos augimo, konkurencingumo tarptautinėje erdvėje perspektyva yra žinios, mokslas ir inovacijos. Skaityti toliau

Naujame leidinyje pristatoma aplinkos apsaugos vizija iki 2050 m. (0)

Leidinys.Aplinkos apsaugos strategija_am.lt

Aplinkos ministerijos iniciatyva lietuvių ir anglų kalbomis išleista „Nacionalinė aplinkos apsaugos strategija“. Leidinyje pristatoma aplinkos apsaugos vizija iki 2050 m. ir jos įgyvendinimo tikslai iki 2030 m., išskirti keturiose pagrindinėse aplinkos apsaugos politikos srityse: darnus gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas, aplinkos kokybės gerinimas, ekosistemų stabilumo išsaugojimas ir klimato kaitos švelninimas bei prisitaikymas prie klimato kaitos keliamų aplinkos pokyčių. Šį itin svarbų Lietuvos ateičiai dokumentą Seimas patvirtino praėjusį pavasarį. Skaityti toliau

Intelektualai paragino Lietuvos valdžią pradėti kurti imigracijos ir emigracijos strategiją (1)

Blogspot.com nuotr.

Kovo 1 d. Lietuvos intelektualai ir nevyriausybinės organizacijos (LINVO koalicija) išplatino pareiškimą, skirtą respublikos Prezidentei, Seimo frakcijos  ir Vyriausybei  „dėl pabėgėlio statuso, migracijos Europoje ir emigracijos Lietuvoje“.

Pareiškime atkreipiamas valdžios dėmesys, kad pagal 1951 m. Ženevos konvencijos ne visi į ES valstybes plūstantys migrantai turi teisę į pabėgėlio statusą. Yra žinoma, jog daug trečiųjų šalių gyventojų į ES patenka iš šalių, kuriose nevyksta kariniai konfliktai, jie nėra persekiojami, nekyla grėsmė jų gyvybei (pvz., iš Skaityti toliau

M. Zasčiurinskas. Ar netaps Lietuva Baltarusijos provincija? (11)

M.Zasciurinskas_wikipedija.org

Ko gero pirmas kartas, kai džiaugiuosi, kad Lietuva tokia atsilikusi.
Nuvažiavo valdininkai į Graikiją pabėgėlių atsirinkti. Ir nustatytą priimamųjų kvotą vykdyti, ir gerą širdį parodyti. Su vienais kalba – jų giminaičiai jau Olandijoje, Vokietijoje, tad pagal Jungtinių Tautų konvencijas ir direktyvas dėl šeimų susijungimo, važiuos pas artimuosius. Kiti Lietuvos net negirdėjo ir toliau girdėti nenori.

Bando šnekinti Graikijos migracijos ir prieglobsčio departamento žmonės (ten departamento nesirengia naikinti), o pabėgėliai nesileidžia į kalbas. Darytina išvada, kad vis tiktai žino apie Lietuvą pakankamai, kad gražiuoju nesutinka. Įdomi detalė. Kaip skelbia žiniasklaida, mūsų viceministras su komanda ieško vienos, tik vienos! pabėgėlių šeimos. Ir – nulis rezultato. Skaityti toliau

Krepšinio treneris Antanas Sireika: Sporte reikia pradėti nuo kultūros (0)

Treneris Antanas Sireika | Asmeninė nuotr.

2003 m. pripažinto stratego ir trenerio Antano Sireikos vadovaujama Lietuvos krepšinio rinktinė iškovojo aukso medalį Europos čempionate Švedijoje. A. Sireikos treniruojama Lietuvos rinktinė tapo rezultatyviausia pirmenybių komanda. 2003 m. A.  Sireikai suteiktas Šiaulių garbės piliečio titulas.

Vykstant Europos krepšinio 2015 m. čempionatui trenerisdalijasi mintimis apie sportą ir kultūrą. „Matau krepšinį, jaunąją kartą, kurioje akivaizdžiai jaučiama pagarbos vyresniems žmonėms, elgesio kultūros stoka.Eidamas šaligatviu sutinki būrelį moksleivių, jie keikiasi prie suaugusio žmogaus, Skaityti toliau

Krašto apsaugos ministerijos gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis: NATO turi keisti savo požiūrį į gynybos planavimą (2)

Vaidotas Urbelis.kam.lt

Vasario 24-26 d. Oberamergau (Vokietijoje) vykusiame kasmetiniame NATO gynybos planuotojų simpoziume Krašto apsaugos ministerijos politikos direktorius Vaidotas Urbelis pabėžė, kad NATO privalo keisti savo požiūrį į perdislokuojamas pajėgas.

„Iki šiol mūsų strategija rėmėsi principu, kad visos NATO pajėgos turi būti persdislokuojamos ir gebančios kautis bet kuriame pasaulio taške. Rusijos agresija Ukrainoje parodė, kad šalims, besiribojančioms su Rusija, gali prireikti pajėgų, kurie atspindi vietinius poreikius,“ –  sako V. Urbelis. Skaityti toliau

R. Karbauskis A. Kubilių padavė į teismą (video) (6)

R.Karbauskis ir A.Kubilius | Alkas.lt, koliažas

Kovo 31 d. vykusioje spaudos konferencijoje  Lietuvos valstiečių liaudininkų ir žaliųjų sąjungos (LVLŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis kartu su advokatu  Žygimantu Pacevičiumi paskelbė, kad už paskleistą melagingą informaciją iš Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD)  partijos vadovo Andriaus Kubiliaus reikalaus priteisti 300 000 litų neturtinės žalos.

Šiandien Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas Ramūno Karbauskio ir UAB „Agrokoncerno“ ieškinys dėl tikrovės neatitinkančių teiginių. Skaityti toliau

R. Karbauskis pradeda teisminį procesą prieš A. Kubilių (54)

R.Karbauskis ir A.Kubilius | Alkas.lt, koliažas

Kovo 31 d. 11 val. BNS spaudos konferencijų centre (Jogailos g. 9/1, Vilnius) vyks spaudos konferencija „Ramūnas Karbauskis pradeda teisminį procesą prieš Andrių Kubilių“. Spaudos konferencijoje dalyvaus ieškovas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis bei advokatas Žygimantas Pacevičius.

Ramūnas Karbauskis yra pasipiktinęs Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Andriaus Kubiliaus viešai išsakomais teiginiais esą jis Lietuvoje atstovauja Kremliaus interesus. Skaityti toliau

A. Guogis. Gyventi pagal „įformintas vizijas“ (4)

K.K. Šiaulyčio pieš.

Šiuolaikinių savižudybių, moralinio nuopolio, netikėjimo ir netikrumo priežastys Rytų Europoje ir Lietuvoje, manau slypi dar ir tame, kad mes dažnai ne tik nežinome ko norime ir nežinome kur einame, bet ir nesistengiame to žinojimo suformuluoti. O jeigu jau kartais suformuluojame, tai – juo sekti. Didžiule Lietuvos bėda įvardinčiau normatyvinių modelių politikoje, ekonomikoje ir moksle stygių ir sekimo jais trūkumą. Normatyvinis modelis, arba „įforminta vizija“, reikalinga ne tik dėl aiškaus tikslo turėjimo, bet ir dėl palengvinimo to tikslo siekiant, kai numatomos konkrečios įgyvendinimo priemonės. Skaityti toliau

V. Juozapaitis kultūros ministro prašo pateikti investicijų į kultūros sritį strateginius dokumentus (3)

Vytautas Juozapaitis | asmen. nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, Šešėlinės vyriausybės kultūros ministras Vytautas Juozapaitis kreipėsi į kultūros ministrą Šarūną Birutį prašydamas pateikti strateginius dokumentus dėl investicijų į Kultūros ministerijos kompetencijai priklausančias sritis 2014–2016 metams.

„Siekdamas objektyviai įvertinti vykdomos kultūros politikos esamą padėtį ir jos raidą, kreipiuosi į kultūros ministrą prašydamas pakomentuoti, kokiais kriterijais ir strateginėmis nuostatomis grindžiami pasiūlymai dėl valstybės kapitalo investicijų į kultūros sritį 2014–2016 metų limito paskirstymo. Skaityti toliau

D. Paukštė. Pasaulio veidas ir Lietuva (3)

Dainius Paukštė | J.Vaiškūno nuotr.

„Ši nuostabi šalis neturi ateities, jei žmonės ir toliau išvyks.“ Žinau, jog pranašu savo kieme nebūsi. Todėl skaitytojui siūlau žvilgsnį iš šalies. Pacituota mintis – tai Škotijos – Estijos investicinio fondo „Cicero Capital“ generalinio direktoriaus Džeimso Oteso (Jameso Oateso) mintis, kurią jis pasakė šiemet vasarą Pasaulio lietuvių ekonomikos forume. Ir pratęsė: „Lietuvos vyriausybė reaguoja ne visai adekvačiai į emigraciją, kurią jau galima vertinti ne tik per politinį, bet ir kultūrinį kontekstą…“

Šią temą papildo mokslininkas britų ekonomistas seras H.Daviesas: „Jūsų problema – žmogiškasis kapitalas: Skaityti toliau

V.Juozapaitis. Vyriausybė skelbiasi opozicija kultūrai? (15)

Vytautas Juozapaitis | facebook.com nuotr.

„Sukursime Lietuvos kultūros plėtros ilgalaikę strategiją ir sudarysime jos įgyvendinimo priemonių planą. Įtvirtinsime kultūros ir meno sektoriaus finansavimą kaip lemtingai svarbų saugant ir puoselėjant nacionalinės tapatybės pagrindus, be kurių valstybė ir visuomenė negali egzistuoti ir kurti savo ateities. Sieksime, kad kultūra, daranti tiesioginę įtaką ekonomikai ir valstybės politikai, būtų deramai finansuojama, o skiriamos kultūrai biudžeto lėšos būtų naudojamos racionaliai ir skaidriai. Užtikrinsime, kad Lietuvos kultūros ir meno plėtrai teikiamas valstybės rėmimas būtų didinamas“.

Tai ne išprotėjusių utopistų kliedesiai. Ir ne valdantiesiems nuolat įgelti besitaikančios opozicijos deklaracija. Skaityti toliau

L. Kasčiūnas, V. Keršanskas, L. Kojala. Patenkinus LLRA reikalavimus bus sugalvota naujų? (3)

Lenkai protestuoja prie Lietuvos ambasados Varsuvoje (PAP nuotr.)

Dažnai teigiama, jog įtraukus Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA) į Vyriausybę atsirado reali platforma dialogui, kurio iki šiol nebuvo. Netgi svarstoma, kad LLRA galėtų tapti savotišku tiltu tarp Lietuvos ir Lenkijos. Ar šie lūkesčiai gali pasiteisinti? Ar iš esmės įmanoma, kad LLRA pritartų Lietuvos ir Lenkijos santykių perkrovimui?

LLRA ypač sėkmingai pasirodė 2012 metų Seimo rinkimuose. Tai lėmė dvi pagrindinės priežastys. Pirma, anot politologės dr. Ainės Ramonaitės, teigiamą efektą turėjo susijungimas su Rusų aljansu, pritraukęs dalį rusų tautybės rinkėjų ir leidęs pirmą kartą istorijoje peržengti 5 proc. barjerą daugiamandatėje apygardoje Skaityti toliau

Kultūros ministras kviečia Lietuvos meno kūrėjus būti patarėjais (2)

Kultūros ministras susitiko su Lietuvos meno kūrėjų asociacijos nariais ir jiems dalyvaujant pasirašė įsakymą dėl meno kūrėjų organizacijų kūrybinių programų dalinio finansavimo.

Kultūros ministras susitikime su Lietuvos meno kūrėjų asociacijos nariais pakvietė juos tapti patariamuoju ministerijos organu, kuris padėtų priimti strateginius kultūros politikos sprendimus.

„Tik pasitarus su kompetentingais ekspertais galima formuoti ir įgyvendinti kultūros politikos gaires, todėl matau, Skaityti toliau

Pirmą kartą Lietuvoje – pasaulinės Strateginio valdymo asociacijos konferencija (0)

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas | wikipedija.org nuotr.

Spalio 11 d. ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, Vilniuje, viešės grupė pasaulyje pripažintų strateginio valdymo specialistų, kurie dalysis patirtimi su Lietuvos tyrėjais ir įmonių vadovais, pristatys naujausias strateginio valdymo tendencijas, koncepcijas bei tyrimų rezultatus. ISM vyks viena iš Strateginio valdymo asociacijos (ang. Strategic Management Society) metinės konferencijos sesijų „Strateginės inovacijos ir verslumas besikeičiančiose posocialistinėse ekonomikose“. Tai – pirmasis tokio pobūdžio pasaulio verslo strategų susitikimas Vidurio ir Rytų Europoje.

„Pagrindinė Strateginio valdymo asociacijos konferencija šiais metais vyks Prahoje, o vėliau su vienos dienos sesija lankysis ir Lietuvoje. Lietuvai ši konferencija – proga Skaityti toliau

Vilniuje planuojama svarbi tarptautinė kultūros ir kūrybinių industrijų konferencija (0)

Kernavė. Archeologijos dienos | efoto.lt G.Jaronio nuotr.

Kultūros potencialas nacionalinėse bei Europos ilgalaikėse strategijose yra vis dar menkai pripažįstamas. Vis dar susiduriama su sunkumais integruojant kultūros politiką platesnėje politinėje darbotvarkėje arba į sektoriaus poreikius dažnai yra žiūrima per kito – pavyzdžiui, ūkio – sektoriaus logiką. Vilniuje planuojama aktuali tarptautinė kultūros ir kūrybinių industrijų konferencija aptars kultūros politikos integravimo platesnėje politinėje darbotvarkėje klausimus. Dalyvaus autoritetingi užsienio kultūros ekonomikos ekspertai. Skaityti toliau

Lietuviais būsime, kol to norėsime (2)

Diskusija | A.Petraitytės nuotr.Sausio 25-ąją „Literatūros ir meno“ redakcija apskrito stalo diskusijai apie lituanistikos problemas, perspektyvas ir vizijas pakvietė tris autoritetingus – ir užimamomis pareigomis, ir savo visuomenine laikysena – pašnekovus: Lietuvių kalbos instituto direktorę dr. Jolanta Zabarskaitę, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorių dr. Mindaugą Kvietkauską ir šio instituto mokslo darbuotoją, Pilietinės visuomenės instituto vadovą dr. Darių Kuolį. Pokalbį moderavo žurnalo vyriausiasis redaktorius Kornelijus Platelis.

 K. P.: Gal pradėkime pokalbį, prisimindami institucijas, atsakingas už lituanistikos padėtį. Skaityti toliau

Strategija „Lietuva 2030“ žada pakeisti Lietuvą (5)

Andrius Kubilius

Vakar įvyko konferencija, skirta valstybės pažangos strategijai „Lietuva 2030“ pristatyti. Konferencijoje pranešimus skaitė premjeras Andrius Kubilius, Všį „Geros valios projektai“ vadovas Tadas Langaitis, UAB „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis ir asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius Edgaras Leichteris.

Konferencijoje buvo pristatyta strategijos idėja, aptarti Lietuvos visuomenės, ekonomikos ir valdymo tobulinimo būdai, pateiktos problemų sprendimo galimybės.

Strategijos „Lietuva 2030“ idėja kilo minint Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį. Skaityti toliau

Forumas „Tauta, piliečiai, valstybė“ kviečia į diskusiją apie Lietuvos strategiją 2030 (3)

2011 06 30 ketvirtadienį 18 val. vėl kviečia Visuomeninis diskusijų forumas „Tauta, piliečiai, valstybė“ šį kartą į susitikimą – diskusiją apie Vyriausybės inicijuotą Lietuvos strategiją 2030. Forume dalyvaus Lietuvos strategijos 2030 rengėjai: Apaštalinės vyrų vienuolijos Jėzaus draugijos Lietuvos ir Latvijos provincijos provincijolas, jėzuitas, Nacionalinės katalikškųjų mokyklų asociacijos vadovas Gintaras Vitkus, Prof. habil. dr. Robertas Jucevičius, KTU Socialinių mokslų fakulteto Strateginio valdymo katedros vedėjas, Verslo strategijos instituto direktorius; o taip pat:  prof. habil.dr. Aleksandras Vasiliauskas, Mokslų Akademijos tikrasis narys, MA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas, Vytautas Rubavičius, Rašytojas, kultūrologas. Skaityti toliau

V.Rubavičius. Strategijoje „Lietuva 2030“ pamiršta Lietuva ir lietuviai? (16)

Vytautas Rubavičius, www.delfi.lt

Vytautas Rubavičius

Nors ir atsilikęs nuo kaimyninių šalių, ypač nuo Estijos, Lietuvos politinis elitas kuria Lietuvos tvarios raidos strategiją „Lietuva 2030“. Bus pateiktas politinio elito įsivaizduojamas mūsų valstybės, tautos ir visuomenės ateities vaizdinys. Tiesa, apie lietuvių tautą strategijoje neužsimenama. Matyt, manoma, kad nei lietuvių tauta, nei lietuvybė toje netolimoje ateityje jau niekam neberūpės.

Kad ir ką manytume apie tokio pobūdžio dokumentus – Lietuvoje strategijų sukurta geras šimtas, nors niekas taip ir nesiruošia jų vykdyti, – pastarasis svarbus dėl kelių priežasčių. Pirmiausia jis skiriamas Europos Sąjungos politiniam ir intelektualiniam elitui. Tokias strategijas kuria visos šalys, tad jos intelektinis ir ideologinis turinys europinio politinio elito bus vienaip ar kitaip suvokiamas. Skaityti toliau