Pažymint Tarptautinę mirusiųjų nuo AIDS atminimo dieną, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) praneša, kad pastaruosius porą metų mirtingumo nuo AIDS rodiklis Lietuvoje yra stabilus ir siekia 1,32 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
ULAC stebėsenos duomenimis, per visą ŽIV infekcijos registravimo Lietuvoje laikotarpį (1988-2019) maždaug kas šeštas ŽIV užsikrėtęs žmogus Lietuvoje yra miręs nuo įvairių priežasčių, tačiau nuo AIDS – paskutinės ŽIV ligos stadijos – mirusiųjų yra mažiau. Skaityti toliau
Besiplečiant interneto prieigai ir naujoms technologijoms, studentams tapo sunku atsispirti galimybei savo darbuose panaudoti medžiagą, paimtą iš interneto ar kitų informacijos šaltinių. Tačiau efektyvių autorystės vagysčių kontrolės ir užkardymo priemonių atsiradimas tapo revoliucija mokslinių darbų srityje, leidusi ne tik dėstytojams įsitikinti studentų darbų autentiškumu, bet ir patiems studentams pataisyti sąmoningai ar nesąmoningai nukopijuotas mokslinių darbų vietas.
Didžioji dalis planinių paslaugų gydymo įstaigose atnaujinamos jau šią savaitę. Draudikai pastebi, kad pastarąsias septynias savaites įprastinius apsilankymus pas gydytojus žmonės keitė telefoninėmis konsultacijomis, treniruotes sporto klubuose – vaizdo treniruotėmis, treniruoklių nuoma. 30 proc. išaugo bendrosios praktikos gydytojų, 50 proc. – psichologų ir psichiatrų konsultacijų skaičius. Skaityti toliau
Visiems žinoma, jog geriamasis vanduo privalo būti švarus, kad būtų tinkamas vartoti. Tačiau galvojant apie savo geriamo vandens saugumą ne vienam kyla klausimas – ko ieškoti vandenyje norint suprasti ar jis saugus. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Cheminių tyrimų skyriaus Vandens ir maisto tyrimų poskyrio vedėja Giedrė Jankovskienė pateikė statistiką ir pasidalino informacija, kuri padės suprasti, kurie cheminiai tyrimai yra svarbiausi.
Šulinio vanduo. Daugelis Lietuvos gyventojų dar naudoja šulinio vandenį. Skaityti toliau
Policijos statistika rodo, kad vagystės iš automobilių tampa vis retesnės – pernai jų Lietuvoje registruota trečdaliu mažiau nei 2018 m. ir net keturiskart mažiau nei prieš 5 metus. Tačiau draudikai perspėja vairuotojų neatsipalaiduoti – kai kurių markių naujesnių automobilių veidrodėliai, žibintai bei kitos detalės vis dar masina paklausaus grobio ieškančius vagišius, o vidutinė vienos vagystės žala viršija 2 tūkst. eurų. Skaityti toliau
Didžioji dauguma Lietuvos gyventojų – beveik 1,9 mln. arba 66 proc. – šeimos gydytojo paslaugas renkasi viešosiose įstaigose. Tačiau šiek tiek auga besigydančiųjų skaičius – beveik 1 mln. (34 proc.) – privačiuose šeimos sveikatos centruose, rodo naujausias Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atliktas praeitų metų gydymo įstaigų pateiktų duomenų tyrimas. Specialistai primena, kad pacientas pats laisvai gali pasirinkti, kur gydytis, tačiau reikia nepamiršti kelių svarbių aspektų. Skaityti toliau
Lapkričio 14 d., liberaliai marksistinė „Laisvės TV“ išleido laidą „Motinų skausmas“, kur pasisako homoseksualių asmenų tėvai ir pateikiama šiurpinanti statistika. Homoseksualūs jaunuoliai žudosi 4-is kartus dažniau, nei vadinamieji „heteroseksualai“. Šis liūdnas faktas siejamas su „homofobija“, tai yra – paprasčiausiu prieštaravimu ar net užsidegimo stoka tokiais klausimais, kaip homoseksualios santuokos, tokių asmenų teisė įsivaikinti ar vieša šio gyvenimo būdo reklama. Skaityti toliau
2018 m. Lietuvos gyventojai rūšiavimo konteineriais surinko 46 019 tonų pakuočių atliekų, o tai du kartus daugiau negu buvo sutvarkyta 2013 m.
Vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas 2018 m. surūšiavo 16,4 kg pakuočių atliekų, 2013 m. – 7,6 kg. Rezultatų pasiekimui didžiausią įtaką turėjo infrastruktūros plėtra, t. y. nuo 2013 metų vidurio individualų valdų gyventojams buvo pradėta dalinti po du individualaus rūšiavimo konteinerius, kurių vienas skirtas stiklo pakuočių atliekoms, kitas visoms pakuočių atliekoms, Skaityti toliau
Balandžio 11 d. Seimas priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas (projektas Nr. XIIIP-3034(3), kuriomis siekiama tobulinti praėjusiais metais liepos mėn. pradėjusią veikti naują vaiko teisių apsaugos sistemą. Už pagrindinio teisės akto pakeitimus balsavo 71 Seimo narys, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Seimas vaiko teisių apsaugos principų sąrašą papildė vaiko prigimtine teise augti Skaityti toliau
Lapkričio 12 d. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) pradeda neterminuotą streiką. Streiką rengti privertė valdžios nenoras derybų keliu spręsti problemų dėl mokytojus žeminančios naujos darbo apmokėjimo sistemos, kuri įgyvendinama chaotiškai jai tinkamai nepasirengus. Dėl to mokyklose jau trečias mėnuo tvyro chaosas ir nežinomybė, bendruomenės supriešintos, o visa tai žlugdo ugdymo procesą.
„Švietimo ir mokslo ministerija dar vis neketina taisyti savo klaidų, o planuoja keliones po Lietuvą Skaityti toliau
Lietuviai tebėra labai palankūs ES ir savo šalies narystei joje, tačiau dauguma įsitikinę, jog padėtis Lietuvoje blogėja. Tai parodė rugsėjį atlikta EP užsakymu atlikta apklausa.
68 proc. lietuvių mano, kad narystė ES Lietuvai yra teigiamas dalykas, o 88 proc. įsitikinę, kad ji atnešė naudos jų tėvynei (didesnis procentas užfiksuotas tik Airijoje ir Maltoje). Panašų požiūrį turi ir daugelis europiečių: 62 proc. jų remia savo šalies narystę ES, o 65 proc. įsitikinę, kad narystė jų šaliai atnešė naudos – tai didžiausi rodikliai nuo pat 1983-iųjų. Skaityti toliau
Liepos 2–6 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre vyks 12-oji tarptautinė Vilniaus tikimybių teorijos ir matematinės statistikos konferencija. Šiemet ji rengiama kartu su metine Tarptautinio matematinės statistikos instituto (IMS – Institute of Mathematical Statistics) tikimybių ir statistikos konferencija. Šis mokslo renginys skirtas ne tik fundamentalių, bet ir taikomųjų tikimybių teorijos klausimų aptarimui bei tikimybių teorijos ir statistikos mokslų vaidmens mūsų visuomenėje pristatymui. Skaityti toliau
Iki gegužės 1 dienos, visuose Lietuvos būstuose turėjo būti įrengti automatiniai dūmų detektoriai. Tačiau didžiausia grėsme Lietuvos gyventojų turtui tapo vanduo, rodo draudikų duomenys. Išmanius sprendimus kurianti bendrovė „Bitė Lietuva“, reaguodama į būsto savininkams kylančias grėsmes, sukūrė visapusę apsaugą užtikrinantį sprendimą.
Kaip rodo draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenys, turtas namuose dažniausiai būna apgadinamas užliejus Skaityti toliau
Vyriausybė patvirtino ir teiks Seimui Demografijos, migracijos ir integracijos 2018–2030 metų strategiją, kurią parengė darbo grupė, vadovaujama socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio. Šia strategija siekiama spręsti šalies demografinius iššūkius, didinti gimstamumą, mažinti emigraciją, skatinti grįžtamąją migraciją ir gerinti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę.
Demografijos, migracijos ir integracijos politikos strategija parengta atsižvelgiant į tai, kad prastėjanti Lietuvos demografinė padėtis, nemažėjanti emigracija ir kartų kaitos neužtikrinantis Skaityti toliau
Dantų sveikatos priežiūra – vis svarbesnė šalies gyventojams, tikina odontologai ir vaistininkai. Didėja ne tik dantų priežiūros prekių pasiūla, tačiau ir žmonių, profilaktiškai ateinančių pasitikrinti dantų būklę ar atlikti dantų higieną, bet eilės prie stomatologų kabinetų nemažėja. Pasak specialistų, gyventojus dažniausiai kankina periodontitas ir kariesas (ėduonis), o odontologų pagalbos vis dažniau prireikia ir vaikams.
Remiantis Lietuvoje atliktais tyrimais, bent kartą per metus pas odontologą laikosi vos 39 proc. gyventojų. 6 proc. gyventojų į odontologus kreipiasi keletą kartų per metus, likę (55 proc.) Skaityti toliau
Statistikos departamento ir Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiami alkoholio suvartojimo Lietuvoje duomenys patvirtino kiek anksčiau atliktos Vilniaus Universiteto ir „Baltijos tyrimų“ analizės duomenis: Lietuvos gyventojai vidutiniškai suvartoja kiek daugiau nei 12 litrų absoliutaus alkoholio per metus ir tai yra gerokai žemiau Pasaulio sveikatos organizacijos skelbiamo lygio.
Įvertinus emigrantų išvežamą alkoholį šis skaičius būtų dar mažesnis. VU nustatė, kad problemų su vartojimu greičiausiai turi labai specifinė ir apibrėžta auditorija. Skaityti toliau
Lietuva jau nebėra trijų milijonų šalis – Statistikos departamento duomenimis, nuo 1990 m. šalies gyventojų skaičius sumažėjo 23 proc. Emigracija glaudžiai susijusi su įvairiomis sritimis – ekonomika, švietimu, kultūra, sveikatos apsauga ir kitomis, tad norint problemą spręsti būtina įvertinti visų sričių veiksnius ir kovoti su jungtiniais iššūkiais.
Neužtenka kaltę suversti nedarbo lygiui ar mažiems atlyginimams – priežasčių yra ir kituose politikos laukuose.
Kad sprendimų reikia, abejonių nekyla niekam. Skaityti toliau
„Kodėl politikams staiga prireikė įteisinti dvigubą pilietybę? Todėl, kad pagaliau pamatė, jog Lietuvą ištiko demografinė katastrofa. Kita vertus, jie siekia, kaip sovietmečiu, pagražinti gyventojų statistiką“, – LRT.lt teigė filosofas ir politologas ir vienas Sąjūdžio kūrėjų Vytautas Radžvilas, komentuodamas konservatorių inicijuotas Pilietybės įstatymo pataisas.
Didžioji dauguma Seimo narių pasirašė konservatorių inicijuotas Pilietybės įstatymo pataisas, kurios leistų išsaugoti Lietuvos pilietybę po 1990 m. kovo 11 d. emigravusiems tautiečiams, įgijusiems užsienio šalies pilietybę. Tiesa, tik tokiu atveju, jei Skaityti toliau
Labai prašant liberaliam jaunimui, kuris neįvertina alkoholio poveikio mūsų visuomenei, dalinuosi baisia statistika.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centras (Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA duomenys) 2001-2016 metais Lietuvoje oficialiai registruota:
Visose amžiaus grupėse:
148599 psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį; Skaityti toliau
Pagal pažangą mažinant žuvusiųjų keliuose skaičių 2016-aisiais Lietuva tapo antra iš 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių, nusileisdama tik Čekijai. Preliminariais duomenimis, tai vienintelės ES šalys, kurioms netekčių keliuose skaičių per metus pavyko sumažinti daugiau kaip penktadaliu: Lietuvai – 22,3 proc., Čekijai – 26,2 proc.
Svarbu, kad šis rezultatas atspindi ilgalaikes tendencijas – vertinant 2010–2016 m. laikotarpio duomenis, mūsų šalis taip pat yra antra pagal pasiektą pažangą, Skaityti toliau
Esu rašęs, kad Lietuva tikras stebuklų kraštas, kuris sprendžia ne savo, bet verslo grupių užsakomas problemas. Vienas iš naujesnių pavyzdžių dirbtinis spaudimas valstybės institucijoms perskaičiuoti alkoholio vartojimo statistiką, verslui tvirtinant, kad problema ne pardavimai, o neteisinga vartojimo apskaita. Pastangos nusipelnysiančios kokio nors atlygio?.
Neabejoju, kad kažko panašaus greitai sulauksim ir iš lošimų pramonės. Panašu, tabako pramonės verslo plėtros subtilybes perėmusi alkoholio pramonė nėra vienintelė greitai besimokanti. Dar vienu visuomenės skausmu tampa azartinių lošimų pramonės apetitas ir tikslai. Deja vu. Skaityti toliau
Lietuva yra stebuklų šalis. Lietuvoje buvo įgyvendinta dar viena „zadanija“. Vos tik LR Seimas ėmėsi pastangų mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą, iš karto atsirado iniciatyvos, kuriomis siekiama „patikslinti“ alkoholinių gėrimų vartojimo statistiką.
Vos tik kažkam kilo norų patikslinti statistiką, iš karto atsirado „politinė valia“ prispausti LR Statistikos departamentą atlikti perskaičiavimus. Ir štai, paskelbiama statistika, kuri yra labiau „politiškai korektiška“, nes Statistikos departamentas alkoholio gamintojų pageidavimu sumažino alkoholinių gėrimų suvartojimą, pranešę, kad tai Skaityti toliau
Ar prisimenate, ką sovietmečiu darydavo su statistika, kuri neatitiko tuometinės ideologijos? Kiek pamenu, tai ne keisdavo situaciją, o „pakoreguodavo“ statistiką. Taigi žiūriu, kad nelabai kas ir pasikeitė. Klausydamas žinias išgirdau interviu su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidente Evalda Šiškauskiene. Ji užtikrintai tvirtino, kad Lietuva negeria, tiek kiek suskaičiuojama, nes pagal apklausas užsieniečiai neįvardina lietuvių kaip girtuoklių. Ji užtikrintai tvirtino, kad Lietuvoje apie 2 litrus iš 15 išgeria užsieniečiai. Skaityti toliau
Statistikos departamento duomenimis 2015 m. Lietuvoje buvo įregistruoti 10 088 ūkio subjektai. Tai yra net 26,9 proc. mažiau negu 2014 m. Daugiausia naujai įregistruotų ir veiklą pradėjusių ūkio subjektų buvo Vilniaus apskrityje, o mažiausia – Tauragės. Ar susidariusi situacija rodo prastesnę šalies ekonomikos situaciją ir verslo lūkesčius?
Laura Gavėnaitė-Čeberekė, UAB „Teisės ir finansų sprendimai“ vadovė sako, kad mažesnis įsteigtų naujų ūkio subjektų skaičius nesusijęs su prastesne ekonomikos situacija šalyje. Šį reiškinį greičiau įtakojo pasikeitusi verslo teisinė aplinka ir priimti nauji teisės aktai. Skaityti toliau
Lietuvos piliečiams neleidžiama pamiršti vieno nedraugingo kaimyno keliamų hibridinio karo ar atviros agresijos grėsmių. Niekas nesako, kad be pagrindo. Tačiau, kai kurie Lietuvos politikai nebeišmanytų ko griebtis, jeigu po ranka neturėtų šių grėsmių ir galimybių periodiškai, ypač prieš rinkimus, sukelti gąsdinimo karu isteriją. Gal todėl jie nemato paties didžiausio nekarinio pavojaus, kuris jau seniai pakibęs virš Lietuvos.
Kitados man neišdildomą įspūdį padarė Lietuvių fronto bičiulių „Į laisvę“ fondo Čikagoje išleista profesoriaus, įžymaus išeivijos atstovo Adolfo Damušio, nedidelė, tačiau nepaprastai talpi knygutė, Skaityti toliau
Kalbant apie dabartinę Lietuvos gyventojų tautinę sudėtį, paprastai imami 2011 m. surašymo duomenys, nors tie duomenys kasmet vis labiau sensta ir tolsta nuo tikrovės.
Pastarųjų trejų metų duomenys rodo ženklius pokyčius Lietuvos tautybių hierarchijoje. Nuo 2011 iki 2014 m. labai sumažėjo lenkų – nuo 200 000 (6,6 proc.) iki 160 000 (5,6 proc.), taip pat rusų – nuo 176 000 (5,6 proc.) iki 147 000 (5,02 proc.). Lietuvių per tą laiką irgi mažėjo – nuo 2 561 000 iki 2 539 000, tačiau dėl didesnio kitų tautybių mažėjimo lietuvių procentas ūgtelėjo nuo 84,2 proc. (2011) iki 86,3 proc. (2014). Skaityti toliau
Po šešerių metų pertraukos pasirodė atnaujintas kultūros statistikos leidinys „Kultūra“.
Vienas iš susitarimų – atnaujinti kultūros statistikos leidinio sudarymą ir publikavimą (paskutinis leidinys publikuotas 2009 m.).
Tad 2015 m. Lietuvos statistikos departamentas po ilgos pertraukos atnaujino bei papildė aktualiais statistiniais rodikliais reguliarų kultūros statistikos leidinį „Kultūra“. Paskutinis statistikos leidinys „Kultūra“ buvo skelbtas tik 2009 m. Skaityti toliau
Liberalų sąjūdžio frakcija ragina priimti Seimo nutarimą, kuris leistų kartu su būsimais Seimo rinkimais surengti privalomąjį referendumą dėl dvigubos pilietybės. Šiandien įregistruotas nutarimas Seime bus svarstomas jau kitą savaitę, opozicinėje Liberalų sąjūdžio frakcijos darbotvarkėje.
„Pagal gyventojų skaičių vis besitraukiančiai Lietuvai šiandien reikia esminių pokyčių ir ryžtingų sprendimų. Mūsų piliečiai turi įgyti teisę nuspręsti savo tautos ir valstybės ateitį, pasisakant dėl Konstitucijos pataisos dvigubos pilietybės klausimu. Skaityti toliau
Statistiniais duomenimis, akių ir jų priedinių organų ligos kamuoja 152 žmones iš tūkstančio, o regos sutrikimais ir kitais akių negalavimais sergančių vaikų – beveik dvigubai daugiau nei suaugusiųjų. Pasak gydytojos oftalmologės Elenos Grikienienės, neramina, kad kasmet susirgimų vis daugėja, o sausų akių ligos (SAL) simptomai, dažniausiai kankinantys biurų darbuotojus, pasireiškia vis jaunesnio amžiaus žmonėms. Skaityti toliau
Praeitais metais Lietuvoje įregistruotos 22 908 santuokos (užpernai – 21 349). Didesnė jų dalis (13 888) buvo registruota civilinės metrikacijos skyriuose ar pačių jaunavedžių pasirinktose vietose. Likusios santuokos buvo registruotos bažnyčiose (6 310) arba užsienyje (2 710) ir vėliau įtrauktos į apskaitą.
„Nors, kaip skelbia statistika, Lietuvoje gyventojų mažėja, tačiau mus džiugina žinia, kad pernai įregistruota maždaug pusantro tūkstančio santuokų daugiau negu ankstesniais metais. Skaityti toliau
