Žymos archyvas: Stanislovas Narutavičius

V. Vasiliauskas. Amžinas nepriklausomybės ir demokratijos susikirtimo taškas (1)

Pagerbti partizanai ir kovotojai, žuvę už Lietuvos Laisvę | G. Masiulio nuotr.

Neįmanomybės istorija: nuo 1918 m. Vasario 16-osios iki 1990 m. Kovo 11-osios

Jeigu sąžinę suvokiame kaip žmoniškumo branduolį, asmenybės centrą, kurio negali sunaikinti jokios išorinės aplinkybės, sunku būtų rasti autentiškesnį pavyzdį, nei Simonos Veil (Simone Weil) (1909-1943), genialios moters, „pasaulietiškos šventosios“, abiejų totalitarizmų – komunizmo ir nacizmo – amžininkės, jų sukelto kruvino karo dalyvės, savo trumpu gyvenimu įrodžiusios: „Kad prisiliestum neįmanomo, reikia daryti kas įmanoma“. Nelyginant S. Veil lūpomis būtų prabilusi abiejų totalitarizmų trypiamos Europos sąžinė: „Jokia epocha Skaityti toliau

Telšiškiai Lietuvai linki išlikti Geltonai, Žaliai, Raudonai! (nuotraukos) (1)

Telšių kultūros centro nuotr.

Vasario 16-ąją Telšiuose nuo pat ryto vyko Atkurtos Lietuvos šimtmečio minėjimo iškilmės. Miestas visą dieną buvo nesibaigiančiame veiksme, renginys keitė renginį, džiugios akimirkos keitėsi viena po kitos.

Katedros aikštėje rinkosi septintojo Nepriklausomybės dienos paminėjimo žygio dalyviai (dalyvių buvo bemaž 200!), prie Durbės mūšio paminklo su trispalvėmis bei savo įstaigų, organizacijų vėliavomis buriavosi telšiškiai. Jie, priekyje lydimi raitųjų „Raitijos“ skautų, būgnininkų ir šaulių bei savanorių iškilmingoje eisenoje atskubėjo į Nepriklausomybės aikštę, Skaityti toliau

Signatarų namuose vyks Lietuvos Tarybos narių jubiliejinės sukaktys (0)

lnm.lt nuotr.

Balandžio 27 d. 15 val. Signatarų namų salėje (Pilies g. 26, Vilnius) vyks konferencija „Lietuvos Tarybos narių, nepriklausomos valstybės – Lietuvos Respublikos – kūrėjų sukaktys 2017 m.: Mykolui Biržiškai – 135, Stanislovui Narutavičiui – 155, prelatui Kazimierui Steponui Šauliui ir Jonui Vileišiui – 145“, kurioje paminėsime keturių prie Nepriklausomybės Akto paskelbimo ir sklaidos ypač daug prisidėjusių Lietuvos Tarybos narių jubiliejines sukaktis. Tarp jų – net trys kairiųjų pažiūrų valstybininkai: pedagogas, lietuvių literatūros ir tautosakos tyrinėtojas Mykolas Biržiška, Skaityti toliau

A. Paulauskienė. Alfabetai ir analfabetai (21)

Prof. Aldona Paulauskienė | Klevualeja.lt nuotr.

Parašiau pirmąjį antraštės žodį, norėdama papasakoti, kokia įdomi alfabetų kūrimosi istorija iki tol, kol jie virsta uždaromis ženklų sistemomis kalbos garsams žymėti ir įsijungiau televizorių.

Koks džiaugsmas! VDU profesorius Liudas Mažylis Vokietijos diplomatiniame archyve rado Lietuvos Nepriklausomybės akto originalą. Stebiu tą džiugesį per visas informacines programas. Pagaliau LRT „Panorama“ rodo juodai įrėmintą signataro parašą S. Narutowicz ir skuba pranešti Manto Adomėno nuomonę, kad šio signataro parašas yra argumentas Lietuvos piliečiams Skaityti toliau

A. Butkus. Asmenvardžių rašybos donkichotai (114)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atrodo, jau buvo aprimę vardyno rašybos chaotizavimo propaguotojai.  Net tarp trijų raidžių – W, Q ir X – pasiklydę entuziastai santūriai tylėjo, matyt, laukdami Seimo pavasario sesijos. Užtat sulaukę  pratrūko griausmingu kreipimusi į Lietuvos valdžios institucijas bei žiniasklaidą. Kreipimasis pagražintas visais dar iš sovietmečio paveldėtais užkeikimais: dabartinė rašyba esanti necivilizuota, ją ginantys oponentai yra pseudolietuvybės demagogai, „menkai informuoti, bet tautos, lietuvybės bei visuomenės balsą nepagrįstai uzurpavę asmenys, ignoruojantys konkrečius Lietuvos raštijos ir teisės istorijos bei dabarties socialinės bei teisinės tikrovės faktus“. Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Vilniaus karininkų ramovėje paminėtos Lietuvos valstybės atkūrimo 99-osios metinės (nuotraukos) (1)

Arūno Sakalausko kūrinys „Laisvės karys“ | P. Šimkavičiaus nuotr.

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse Vilniaus įgulos karininkų ramovės Karaliaus Gedimino didžiojoje auloje vyko iškilmingas minėjimas, skirtas Vasario 16-ajai.

Iškilmingą minėjimą pradėjo ramovės viršininkas Gaudentas Aukštikalnis, pagarsindamas Nepriklausomybės aktą – svarbiausią XX a. Lietuvos valstybės dokumentą ir jį pasirašiusių Lietuvos Tarybos narių pavardes – dr. Jonas Basanavičius, Saliamonas Banaitis, Mykolas Biržiška, Kazys Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Steponas Kairys, Petras Klimas, Donatas Skaityti toliau

Už kiekvieno didžio vyro – didi moteris! (I) (1)

Liudvika Zaikauskaitė-Narutavičienė (Jono žmona), Joana Narutavičienė (signataro žmona), duktė Sofija Narutavičiūtė-Krasowska; antroje eilėje: sūnus Kazimieras, signataras Stanislovas Narutavičius, sūnus Jonas ir duktė Elena | K.Narutavičiaus asmen. archyvo nuotr.

Sofija Chodakauskaitė-Smetonienė, Joana Bilevičiūtė-Narutavičienė. Dvi 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų žmonos. Intuityviai norėjau jas suporuoti. Jutau, kad jas sieja kažkas ypatingesnio, tik ne iš karto supratau kas. Gal tai, kad vaikystėje abi kalbėjo lenkiškai? Ar kad abidvi buvo pamaldžios? Pagaliau dingtelėjo – taigi viena buvo vienos šalies prezidento žmona, o kita – kitos šalies prezidento brolienė!

Bajoraitė, ištekėjusi už inteligento

Sofija Chodakauskaitė gimė 1885 m. sausio 13 d. Gavėnuose. Kaip rašo istorikė Skaityti toliau

Parodos „Vasario 16-oji tarpukario Lietuvoje“ atidarymas (0)

Antanas Smetona

Vasario 12 d., antradienį, 15 val. Vilniaus universiteto Medicinos fakultete (Čiurlionio g. 21) bus atidaryta paroda „Vasario 16-oji tarpukario Lietuvoje“. Dalyvauja LR Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, laikinai einantis Vilniaus universiteto rektoriaus pareigas prof. Jūras Banys, Vilniaus universiteto prorektorius dr. Juozas Galginaitis, Vilniaus universiteto prorektorius dr. Aleksas Pikturna, Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius Dalius Žižys, VU Medicinos fakulteto dekanas prof. dr. Algirdas Utkus, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto tarybos nariai. Skaityti toliau

D. Razauskas. Žmogaus teisės ir neapykanta Lietuvai (50)

efoto.lt, G. Molio nuotr.

Luošam, neįgaliam žmogui sunku ne tik dėl savo neįgalumo, bet gal net labiau dėl menkinančio aplinkinių požiūrio į jį, žeminančio santykio su juo. Pastaruoju laiku mes pradedame tai suprasti ir pripažinti, bent jau viešai, įrengiame įvažiavimus vežimėliams į svarbiausias parduotuves bei įstaigas, bent jau miesto centre… Nes neatjausti kito, nesugebėti bent akimirkai įsijausti į kitą, net nepamėginti įsivaizduoti savęs jo vietoje – siaubingai šalta ir šiurpu.

Nereikia nė luošumo, akivaizdžiai išoriškai išskiriančio žmogų iš kitų. Pernelyg dažnai, deja, gana šiaip kokio išskiriančio kūno bruožo ar net sielos ypatybės, pavyzdžiui, švelnesnio būdo, jautresnės širdies, kad būtum apstumdytas, pažemintas, Skaityti toliau

A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Ar gyvi mūsų širdyse Vasario 16-osios idealai? (1)

Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė | Asmeninė nuotr.

Valstybinės šventės skatina mus atsigręžti į savo tautos istoriją, prisiminti asmenybes, aplinkybes ir priežastis, kurios lėmė konkrečius istorijos lūžius. Vienas tokių lūžių mūsų istorijoje – 1918 m. vasario 16 oji. Tą dieną Lietuvos Taryba pasirašė dokumentą, skelbiantį, jog Lietuva atsiskiria nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis.

To laikotarpio nuotaikas ir nusiteikimą, ryžtą patiems tvarkytis savo valstybėje atspindi prabėgus mėnesiui po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto paskelbimo „Lietuvos aide“ atspausdinti žodžiai: Skaityti toliau