Žymos archyvas: Stanislavas Peško

Č. Iškauskas. Lenkų autonomijos idėjos – kaip nenumalšinamas troškulys… (1)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lenkijos ir Lietuvos santykiai nuo neatmenamų laikų buvo ir yra sudėtingi. Istorikai primena, kad galbūt keletas Abiejų Tautų Respublikos (ATR arba Žečpospolitos) egzistavimo šimtmečių – nuo 1569 m. pasirašytos Liublino unijos iki III ATR padalijimo 1795 m. ir bendros 1791 m. gegužės 3-osios Konstitucijos – rodė šiokius tokius bendrumo ir konsolidacijos ženklus, tačiau tuomet lietuvių savimonė ribojosi vien bajorijos, o ne plačiųjų gyventojų sluoksnių interesais. Žinoma, galima akcentuoti bendras kovas prieš carizmą, dalyvavimą sukilimuose prieš caro priespaudą, netgi tam tikrus neilgus pasipriešinimo bolševizmui laikotarpius. Visa kita – ilgi politinio, karinio ir ekonominio susipriešinimo dešimtmečiai. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Tolerancijos pamokos: ar mums gresia šliaužiančioji aneksija? (25)

Alkas.lt nuotr.

Dar visai neseniai buvo taip madinga kalbėti apie toleranciją. Kaip aiškina tarptautinių žodžių žodynas, lot. tolerantia – tai kantrybė, priešingos nuomonės ar įsitikinimų gerbimas, pakantumas. Iš tiesų, Lietuva gali didžiuotis, kad nuo neatmenamų laikų buvo pakanti kitoms, įvairiais keliais į mūsų žemę atsikrausčiusioms tautoms arba po pergalingų karų tiesiog jėga atgabentiems jų atstovams. Statistikos departamentas teigia, kad šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 115-kos įvairių tautų atstovai.

Istorijos kataklizmai tarsi galingos bangos atsijoja gera ir bloga, į mūsų gyvenimo pakraščius išmesdamos įvairias tautines sąšlavas, neišskiriant, žinoma, ir lietuvių. Skaityti toliau

Ž.Makauskienė. Lenkų autonomija: nėra klausimo, ar bus, yra klausimas – kada (15)

Živilė MakauskienėGarsi Lenkijos mokslininkė prof. Jadvyga Staniškis (Jadwiga Staniszkis) stojo ginti iš visų Varšuvos tribūnų puolamos Lietuvos. Komentuodama premjero Donaldo Tusko (Donald Tusk) staigią kelionę į Lietuvą ginti „skriaudžiamų“ lenkų bei atšalusius abiejų valstybių santykius, mokslininkė sakė, kad reikia suprasti lietuvius, įžvelgiančius grėsmę savo valstybės vientisumui. „Lietuviai bijo „Regionų Europos“, nes joje mato pavojų savo valstybės integralumui“, – sakė profesorė, ir nurodė, prie ko veda nežabojama Silezijos autonomijos judėjimo veikla. Kaip žinia, šis judėjimas siekia Aukštutinės Silezijos autonomijos atkūrimo, kokią šis regionas turėjo tarpukariu. Skaityti toliau