Žymos archyvas: Stalinas

Č. Iškauskas. Atgaila. Kas būdinga homo sovieticum ir lietuvio mentalitetui? (12)

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

Pasvarstykime apie atgailą. Moralės požiūriu tai labai asmeniškas vidinis žmogaus aktas. Bažnyčia į atgailą žengia per išpažintį. Tautos ir valstybės mastu klaidų, netikusių poelgių pripažinimas ir išpažinimas jau susijęs su visuomenės branda ir atsakomybe prieš būsimas kartas ir savo istoriją.

Sovietų atgaila – negirdėtas dalykas

Vyresnieji prisimena pobrežnevinių laikų kino bombą – gruzinų režisieriaus Tengizo Abuladzės filmą „Atgaila“. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Krymo totoriai: kitais metais Krymas grįš Ukrainai… (14)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kovo 5 d. priėmusi Krymo totorių lyderius, pareiškė, kad Rusija yra atsakinga už stipriai blogėjančią Krymo totorių padėtį, šiurkščius jų teisių pažeidimus, nuolatinį persekiojimą, prievartinę rusifikaciją, žodžio, spaudos ir religijos laisvės suvaržymus. „Vorutos“ apžvalgininko Česlovo Iškausko komentaras.

Krymo aneksija 2014-ųjų kovą buvo suplyšusiais lopais sulopyta avantiūra, kuri sudavė smūgį pačiai Maskvai ir Rusijos lyderiui V. Putinui, bet kartu ir Krymo totorių bendruomenei. Skaityti toliau

A. Endriukaitis. Raganų šokis apie Vasario 16-ąją (29)

Algirdas Endriukaitis | N. Balčiūnienės nuotr.

Neseniai M. Gorbačiovas išleido knygą apie savo politinę patirtį. Jis rašo: „Bet aš nenumaniau, kad aplink mane idiotai ir atsitiktinė publika, kuri apskritai nieko nenutuokia“!

(„Nezavisimaja gazeta“, 2017-12-21, p. 14). Mūsų filosofas Krescencijus Stoškus pastebėjo: „Tiesą sakant, Lietuvoje dabar tiek idiotizmo, kad sunku suprasti, iš kur visa tai nukrinta ir kokiais motyvais tai organizuojama.“ („Respublika“, 2018-02-09, p. 20). Filosofas Arvydas Šliogeris jau anksčiau yra nužiūrėjęs: „Apie dabartinį mūsų elitą galima pasakyti štai ką: tai tamsūs, bailūs, kvaili, žiaurūs, agresyvūs, godūs, klastingi, gudrūs, demoralizuoti egoistai, Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Kodėl Molotovas sandėrį su Ribentropu pasirašė vokiškai? (87)

1987 m. rugpjūčio 23-ioji. Prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje Lietuvos patriotai pirmą kartą viešai pasmerkė Molotovo–Ribentropo paktą, atėmusį iš Baltijos šalių laisvę | Archyvinė nuotr.

Molotovo-Ribentropo (arba Stalino ir Hitlerio) 1939 m. rugpjūčio 23 d. sutarties slaptojo protokolo, leidusio bolševikinei Rusijai pavergti Baltijos šalis, o nacionalsocialistinei Vokietijai, prisipylusiai savo tankų degalų bakus Uralo naftos produktų, užgrobti beveik visą Vakarų ir Pietų Europą, vokiškas mikrofilmas daugelį Vakarų „taikaus sambūvio“ su Maskva metų dulkėjo Amerikos Valstybės departamento archyvuose, o Europos padalijimo dokumentų originalai iš pradžių po devyniais užraktais gulėjo sovietų diktatoriaus Stalino asmeniniame seife, vėliau – SSRS kompartijos centro komiteto bendrųjų reikalų skyriaus nedegamoje spintoje. Skaityti toliau

Pristatomas ilgai lauktas anonsas filmo apie pasipriešinimą okupacijai – „Pelėdų kalnas“ (video) (0)

„Pelėdu Kalnas“ | L. Juzėno nuotr.

Vasario 16 dieną didžiuosius kino ekranus pasieks ilgai laukta lietuviška istorinė ilgametražė vaidybinė drama „Pelėdų kalnas“. Tai ne tik filmų „Vilniaus getas“ ir „Ekskursantė“ režisieriaus Audrius Juzėno naujas šedevras, bet ir dovana Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. „Pelėdų kalnas“ – kino filmas, paliesiantis žiūrovą iki širdies gelmių: tai juosta apie begalinę meilę ir atsidavimą savo šaliai, nenugalimą laisvės troškimą, viltį ir pasipriešinimą bei sudėtingus sprendimus, kovą už būvį ir prisitaikymą, norint išgyventi karo, represijų, cenzūros ir trėmimų kankinamoje okupuotoje šalyje. Skaityti toliau

Paroda „Baltiečių karių išdavimui – 70“ (1946 01 25) (0)

amerikieciu-karikatura_leidykla Briedis

Kovo 16 d., trečiadienį, 16 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, II a. fojė) bus atidaryta paroda Baltiečių karių išdavimui – 70“. Dalyvaus parodos sumanytojai architektas Robertas Čerškus, dr. Aušra Jurevičiūtė, istorikas Rokas Sinkevičius, Švedijos Karalystės garbės konsulė Kaune Jurgita Grigienė, VDU Letonikos centro vadovas doc. dr. Alvydas Butkus, išduotųjų karių artimieji.

Sausio 25 d. sukako 70 metų nuo pirmojo jungtinio Baltijos šalių karinio junginio, 1945 metų vasarą įkurto Švedijoje, išdavimo Stalino režimui. Skaityti toliau

S. Aleksijevič. Apie tai, kad užaugome tarp budelių ir aukų (2)

Svetlana Aleksijevič | U. Žilytės piešinys

„Second-hand laikas“ – baigiamoji 2015 m. Nobelio premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič (g. 1948) ciklo „Golosa utopiji“ („Utopijos balsai“) knyga. Toliau plėtodama unikalų dokumentinės prozos žanrą – leisdama veikėjams patiems pasakoti apie save – autorė byloja apie ypatingą žmonių padermę – homo sovieticus. Dar palyginti neseniai homo sovieticus tikėjo gyvenantis pažangiausioje ir galingiausioje valstybėje, o 10 dešimtmetyje pasijuto vegetuojantis trečiojo pasaulio šalyje…Skurdas, korupcija, nenoras ir negebėjimas dirbti… Ar todėl posovietinė visuomenė ilgisi Sovietų Sąjungos ir… Stalino kulto? Kaip nutiko, kad imperijos žavesys užtemdė

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. 1940–ieji: kas mėtė gėles po rusų tankais? (17)

Lietuvos okupacija 1940-06-15 | LCVA nuotr.

Gal kai kas ir piktinsis (kur gi ne!), kad nuolat pabrėžiame, koks sudėtingas Lietuvai buvo 1939–1941 – ųjų metų laikotarpis, atnešęs tautai negirdėtas tragedijas ir netektis. Ir šįkart ne be reikalo sugrįžtame į prieškarį, kuris lėmė, kad – šias eilutes skaitai ir tu, ir tu, ir tu…

Po pirmosios okupacijos prologo – 130 tūkstančių Raudonosios armijos karių dislokavimo Lietuvoje (išvakarėse prie jos sienų buvo dislokuota 221 tūkst. karių, sutelkta apie 1140 lėktuvų, beveik 3000 minosvaidžių ir patrankų), po ultimatumo paskelbimo ir sovietinių valdininkų Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Karaliaučiaus krašto statusas vėl svarstytinas (8)

Sovietai užima Karaliaučiaus miestą (dab. Kaliningradas). 1945 m. pavasaris | antraspasaulinis.net nuotr.

Kaliningrado sritis (mūsiškai – Karaliaučiaus kraštas) vis labiau kaitina aistras, nes dabar jo likimą nori nenori reikia susieti su Krymo aneksija. Atrodo, visai neseniai, rugpjūčio pabaigoje, 75-ųjų Molotovo – Ribbentropo pakto metinių proga rašėme, kad Rusijos invazija į Krymą ir naujos grėsmės Baltijos kraštams vėl užaštrino Karaliaučiaus krašto priklausomybės diskusijas.

Spalio pradžioje į šį chorą įsijungė jau liūdnai pagarsėjęs Rusijos politologas, karinių politinių tyrimų centro vedantysis ekspertas Michailas Aleksandrovas. Būtent jis prieš keletą mėnesių už Lietuvos pretenzijas „Gazpromui“ Skaityti toliau

A. Praninskas. Kieno eilė po Ukrainos? (9)

Ar ateis diena, kai Kazachstano kariams teks stoti į kovą už tėvynės nepriklausomybę? | scanpix.ee nuotr.

Dabartinio Rusijos režimo siekis geografiškai įsitvirtinti vadinamojo rusų pasaulio ribose kelia didelį nerimą artimiausioms šios šalies kaimynėms.

V.Putinui siuntė istorijos vadovėlius

Kur nukryps Kremliaus žvilgsnis po Krymo aneksijos ir dalies Donbaso teritorijos Ukrainoje faktinės okupacijos? Atsižvelgę į Rusijos vadovų ir šios šalies propagandos mašinos retorikos pobūdį ir naudojamus argumentus apie „neteisėtai“ įgytą valstybingumą po Sovietų Sąjungos žlugimo, kai kurie politikos apžvalgininkai mano, kad ateina Kazachstano eilė. Skaityti toliau

Ypatingojo seanso metu bus rodomas filmas „Chaytarma“ apie Krymo totorių deportaciją (0)

„Chaytarma“

Liepos 9 d. 18.30 val. Kino teatro „Multikino“ 5 salėje filmas „Chaytarma“ bus rodomas  kaip ypatingasis seansas. Prieš seansą įvyks susitikimas su režisieriumi bei pagrindinio vaidmens atlikėju Achtemu Seitablajevu.

1944 m. gegužės 18 d. Stalino įsakymu Krymo totorių tauta buvo ištremta į Vidurinę Aziją, Kazachstaną ir Sibirą. Filmas „Chaytarma“ – pirmasis vaidybinis filmas apie šios tautos tremtį,  parodytą per lakūno, du kartus Sovietų Sąjungos didvyrio, Amet-Chano Sultano Skaityti toliau

Seime – seminaras-diskusija apie Lenkijos vaidmenį Lietuvos valstybingumo tapsmui (tiesioginė transliacija video, nuotraukos) (17)

Konferencija | R.Garuolio nuotr.

Gegužės 20 d., antradienį, 13 val., Vilniuje,  Seimo III rūmų I aukšte Europos informacijos biure įvyko seminaras-diskusija „Lenkų ir Lenkijos vaidmuo lietuvių tautos ir jos savarankiško valstybingumo kūrimo ir stiprinimo kelyje“.

Tiesioginę transliaciją iš konferencijos žiūrėkite ČIA.

Seminaras – diskusija buvo skirta istoriko dr. Algimanto Liekio knygoje „Svetimi lietuvių namuose“ pateikiamiems tyrimų rezultatams ir išvadoms bei jų reikšmei šiandienos gyvenimui aptarti šiems klausimams:

Skaityti toliau

T. Bakučionis. Tarp blogio imperijos paveldėtojos ir Vakarų impotencijos… (27)

Maidanas Ugnyje | maidan.org.ua nuotr.

…Tokioje padėtyje atsidūrė Ukraina, kai Rusija pačiu šiukščiausiu ir ciniškiausiu būdu sulaužė Budapešto 1994 metų memorandumą, kuriuo pati Rusija, JAV ir Jungtinė Karalystė garantavo Ukrainos saugumą ir suverenumą pastarajai perdavus branduolinį arsenalą. Per šias kelias dienas tapo akivaizdu, kad Vakarai gyvena iracionaliomis iliuzijomis Rusijos atžvilgiu, susikūrę mitą, kad Rusija tapo kitokia, t.y. normalia civilizuota valstybe. Kitokia Rusija išties tapo, tačiau tas jos kitoniškumas labiau primena nacių Vokietiją ir Austrijos anšliusą 1938-ais.

Vieninteliai Rusijos „diplomatų“ argumentai, kuriais teisinama Rusijos karinė intervencija į Ukrainą, yra tariamas pavojus Krymo ir Rytų Ukrainos rusakalbiams Skaityti toliau

Č.Iškauskas. 1939-ųjų mėsmalė: mokomės iš nuoskaudų (15)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

Jau nebe pirmą kartą kartoju: savo šalies istorijos pažinimas yra kertinis akmuo, ant kurio statomas būsimų kartų, tautos ir valstybės ateities rūmas. Lemtingas 1939-ųjų rugpjūtis – gera proga tai dar kartą priminti. O priminti dera ne dėl to, kad ugdytume aklą senų nuoskaudų ar atsako jausmą, bet kad pasimokytume iš istorijos klaidų ir mokėtume skirti bičiulį nuo priešo. Atrodo, senos tiesos, bet jos iki šiol ginčijamos ne tik užsienio oponentų, bet ir saviškių.

Dingstį šiems samprotavimams davė naujas Berlyno Humboldto universiteto polonistikos profesoriaus emerito Heinricho Olschowsky’o straipsnis vokiečių laikraštyje „Der Tagesspiegel“, kuriame pagrindžiama, kodėl 2009 m. balandį Europarlamentas sulygino fašizmo ir stalinizmo Skaityti toliau

A. Andriušaitis. Ar Lietuvos radijas virto antivalstybinės Propagandos ruporu? (24)

Alkas.lt piešinys

Buvau tiesiog priblokštas praeitą ketvirtadienį, š. m. liepos 11 d., išgirdęs per Lietuvos (LRT) radiją iš eterio besiliejančią tikrų tikriausią antivalstybinę propagandą.

Laida buvo lenkų kalba. Iš pradžių pamaniau, kad tai kažkokia Lenkijos stotis, bet netrukus įsitikinau, kad transliuoja LRT radijo programa „Klasika“ (laida lenkų kalba, 15.30 – 16.00 val.). Buvo transliuojama tūlos Irenos Lukaševič „paskaita“, įrašyta lenkiškame renginyje. „Paskaitos“ tema buvo „Stalininės polonizacijos Vilnijoje mitas“(!). Demagogiškai, ciniškai ir šmeižikiškai buvo neigiama stalininė polonizacija Rytų Lietuvoje, vykusi 1950- 1953 m. Ši J.Stalino vykdyta lenkinimo politika yra pasaulyje plačiai žinomas faktas, aprašytas daugelio istorikų darbuose. Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Kaip istorikas, žaisdamas atviromis praeities kortomis, tampa neteisus (22)

V.Krėvė-Mickevičius

                                 „Dažnai mes labai klystame,vertindami praeities įvykius ne tos pačios praeities, bet dabarties akimis.“[1]- rašė Lietuvos kariuomenės vadas Stasys Raštikis.

1953-1954 metais vyko JAV Kongreso Ch.J. Kersteno komiteto Pabaltijo valsybių okupacijos tyrimai. Vykstant šiam tyrimui JAV lietuvių organizacijos nuolat konfliktavo tarpusavyje dėl to kam vadovauti pristatant medžiagą ir liudytojus. Atrodytų, kad prigulėjo vadovauti Amerikos lietuvių tarybai (ALT), nes jos pastangomis JAV Kongresas nutarė tirti Baltijos valstybių okupacijos ir inkorporacijos į Sovietų sąjungą bylą, tačiau į vadovavimą pretendavo ir Lietuvių laisvės komitetas (LLK), ir Lietuvos pasiuntinybės (LP). Galima tik stebėtis lietuvių, anuomet net valstybę ištikus tragedijai, nevieningumu. Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Kaip istorikas „Penktąja kolona“ nuslepia Trojos arklį (61)

Vladas Turčinavičus

Istorikas Mindaugas Tamošaitis, aprašinėdamas Lietuvių draugiją SSRS tautų kultūrai pažinti (toliau Draugija), iš straipsnio į straipsnį naudoja tas pačias savo mintis, įžvalgas tik straipsnių pavadinimai keičiasi.[1] Skaitytojams bandoma sudaryti įspūdį, jog didžiausia kaltė dėl kultūrbolševizmo propagandos ir Lietuvos inkorporacijos į Sovietų Sąjungą tenka šios Draugijos nariams ir Nepriklausomos Lietuvos inteligentijai. Priminsiu, kad Draugija įsteigta 1929 m. Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva ir finansuojama buvo iš jos lėšų, o pirmininku išrinktas prof. Mykolas Biržiška. Analogiškos draugijos Baltijos ir kitose valstybėse buvo įsteigtos dar anksčiau. Panaši draugija veikė net JAV. Skaityti toliau

Būrimas iš pupų nepriklausomoje Lietuvoje (6)

B.Genzelis

Valstybės atkūrimo akto signatarui Broniui Genzeliui niekada netrūko drąsos kalbėti tai, ką mano. Profesorius neslepia, kad daug kam nepriklausomoje Lietuvoje nepritaria, o kai kurie dalykai jam smarkiai užgauna širdį, tačiau akmens užantyje nesinešioja. Filosofo išsilavinimas sulaiko jį nuo kartėlio ir skubotų išvadų.
„Pasiekėme absoliutaus neatsakingumo laikotarpį. Valstybės politikoje negali dalyvauti žmonės, bijantys prarasti turtą, šeimą, galvą“, – sakė B.Genzelis.

„Pasiekėme absoliutaus neatsakingumo laikotarpį. Valstybės politikoje negali dalyvauti žmonės, bijantys prarasti turtą, šeimą, galvą“, – sakė B.Genzelis. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. J.Stalinas mirė, tegyvuoja stalinizmas… (0)

© Reuters/Scanpix

Netrukus kai kas jausmingai atsidus ar net nubrauks ašarą: prieš 60 metų mirė Josifas Stalinas. Galbūt kokie nors veikėjai iš socialistų partijos ar šiaip nostalgiją stalininiams laikams jaučiantys žmoneliai surengs paminkes (paminėjimą), pasakys gedulu persunktą ir šiuolaikinę Lietuvą koneveikiančią kalbą, mels Tautų vadą atgimti ir galų gale įvesti tvarką…

Paminėkime ir mes, tačiau, žinoma, neverkšlendami, neišaukštindami, o tik dėliodami faktus ir versijas.

J.Stalinas mirė 1953-ųjų kovo 5 d. beveik 10 val. vakaro Maskvos laiku. Tačiau širdies ir kraujagyslių ligomis jis sirgo seniai. Pirmi insultai jį ištiko dar 1945 m. spalio 10 ir 15 d. Kremliaus ligoninėje ilgą laiko buvo vedama „J.Stalino ligos istorija“, tačiau, 1952 m. suėmus jo asmeninį gydytoją V.Vinogradovą, visi medicinos dokumentai buvo sunaikinti jo paties pavedimu. Skaityti toliau

A. Paulauskienė. Mintys tarmių metus pasitinkant (II) (7)

Tarmių žemėlapis | wikipedia.org nuotr.

Sunku versti filosofinius ir eseistinius tekstus, nes jų autoriai dažnai darosi žodžius nebuvėlius arba esamam žodžiui suteikia individualią reikšmę (pvz., yra monografija Niekio filosofija, kur žodžiui niekis suteikta iki tol neturėta reikšmė). Ir taip daro ne tik lietuviai. Tokią kūrybą iš tiesų sunku versti, nes negalima pasinaudoti žodynais. Pasirinkusi grupelę neįprastai pavartotų ir padarytų žodžių iš filosofijos teksto (būtis, buvimas, esatis, esimas, esinys) paprašiau filosofijos profesoriaus, kad apibrėžtų šių žodžių reikšmę. Neįstengė: du pirmieji žodžiai normalūs, tik pavartoti neįprastai, o esatis, esimas ir esinys – kalbos balastas: nėra reikšmės skirtumo tarp būtis ir esatis, esimas ir buvimas, o esinys pagal darybos tipą turėtų reikšti konkretų veiksmo rezultatą (plg. siuvinys, rašinys, krovinys). Skaityti toliau

A.Paulauskienė. Mintys tarmių metus pasitinkant (I) (23)

2013-ieji - tarmių metai | Wikipedia.org nuotr.

Išgirdusi, kad 2013-ji skelbiami tarmių metais, pagalvojau, koks šio projekto tikslas, kas bus daroma ir kokių rezultatų tikimasi, kiek tai kainuos? Galėčiau nesunkiai sužinoti. Bet nevaržoma žinojimo noriu pamąstyti ne tik apie tarmes. Didesnį rūpestį šiandien turėtų kelti ne tarmės, o valstybinė bendrinė kalba ir apskritai mūsų kultūra. Tarmės, nustumtos bendrinės kalbos, nyko natūraliai. Jų verte mokslui neabejota. Tad sukaupta daug tekstų, ištirtos ir aprašytos visos Lietuvos tarmės, išleistas atlasas, parašyta nemažai tarminių žodynų, yra ir didysis 20 tomų „Lietuvių kalbos žodynas“, kurį Justinas Marcinkevičius vaizdingai pavadino žvaigždynu virš galvos. Skaityti toliau

Pasiilgau lietuviškos kalbos… (1)

Lietuvių delegacija Jakutske | V.Miliausko nuotr.

Kai du nusikaltėliai plėšikauja individualiai, jų galimybės ir norai yra kuklesni, o nusikaltimai – lokalinio pobūdžio. Abiem sutarus veikti drauge, apetitai didėja, o „darbeliai“ tampa dar žiauresni ir įžūlesni. Tokie draugai, pavydėdami vienas kitam padidėjusios įtakos arba didesnio grobio, neišvengiamai susipeša.  Visuomenėje tokie reiškiniai vadinami „gaujų karais“. Nesena istorija byloja, kad taip atsitiko su Stalino valdoma Sovietų Rusijos ir Hitlerio Vokietijos draugyste. Abudu bičiuliai susėdo už bendro stalo, pasidalino pasaulį, pasirašė ir paspaudė vienas kitam ranką, o, įgyvendinant suokalbį, keitėsi patirtimi, glaudžiai bendradarbiavo…. Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Gerbkime praeitį, dirbkime ateičiai (8)

V.Krėvė-Mickevičius

Galingieji geopolitikos projektuotojai jau  20 amžiuje ir dabar 21-ajame su mažomis valstybėmis, jų politikais ir publicistais elgiasi kaip šeimininkas su šunimis: numeta jiems kaulą ir jūs ten peškitės tarpusavyje. Patriotiška ir kupina įvairios veiklos Vinco Krėvės asmenybė dažnai tampa ginčų objektu, panašiai kaip dabar peštynių „kaulu“ yra numestas lenkiško raidyno diegimas Lietuvos valstybėje.

Panašiam šunų vaidmenyje dažnai atsiduria ir kai kurie mūsų publicistai, politikai: jie istoriją aprašinėja lokaliai, žvelgdami tik iš Lietuvos vidaus situacijos, dažniausiai nagrinėdami vienas ar kitas asmenybes, jų poelgius, ne to meto istorinių įvykių Skaityti toliau

B. Nainys. Ar pasikartos Molotovo-Ribentropo paktas? (19)

Molotovo-Ribentropo pakto vardu žinomas, 1939 m. rugpjūčio 23 d. jų pasirašytas ir šiandien Juodojo kaspino dieną minimas dokumentas iš tikrųjų yra Stalino Sovietų Sąjungos – Hitlerio nacių Vokietijos sutartis dėl Baltijos jūros rytinio pakraščio pasidalinimo. Taigi, nors ir neužrašytas, bet savaime suprastas šio pakraščio okupavimas ir nepriklausomų valstybių – Estijos, Latvijos, Lietuvos – panaikinimas. Tai netrukus ir įvyko, o tų kraštų okupacija tęsėsi 50 metų. Per ją lietuvių tauta neteko ketvirtadalio savo vaikų ir dar iš tikrųjų nežinia, kiek milijardų dolerių turto.

Ši istorija yra daug kartų aptarta, aprašyta, todėl vargu ar verta dar kartą ją kartoti. Skaityti toliau

R.Jurkuvienė-Butkevičiūtė. „Kokios rūšies laisvės jūs norite?“ (11)

Laisvės Lygos mitingas Vilniuje 1987 08 23 d. | R.Lanko nuotr.

Prisimenant 1987 m. rugpjūčio 23 dienos pirmą viešą protesto mitingą sovietmečiu Vilniuje

Jau savaitė, kai iš lūpų į lūpas eina gandas, kad čia vyks mitingas, kuriame žmonės pasmerks slaptąjį Stalino-Hitlerio suokalbį, okupacijos Lietuvoje prielaidą. Okupuotoje Lietuvoje mitingas prieš okupaciją! Ruošiausi į jį, suprasdama, kuo gali tai baigtis. Galimybių daug… Gal suims, gal šaudys, gal išmes iš darbo, o gal „tik“ sumuš… Mitingas vyks Adomo Mickevičiaus aikštėje, kuri yra tarsi pusiasalyje – apsupta Vilnelės upe. Vienintelė sąsaja su Vilniumi-kelios gatvelės ir tos pačios užblokuotos KGB automobiliais. Skaityti toliau

J.A. Patriubavičius, J. Šadys. Žūti savo žemėje geriausia (17)

Partizanai | Archyvinė nuotr.

Perkeltine prasme, žinoma, neverk, Argentina. Nepriklausomos Lietuvos saugumo generolas Jurgis Jurgelis įsiveržė į publicistiką ir kartu su dar vienu generolu neduoda ramybės oficialiai pripažintiems Lietuvos laisvės kovotojams – pokario partizanams. Publicistas ir generolas siekia perrašyti Lietuvos istorija, kad galėtų valdyti ateitį. Kaip žinoma, dabar Lietuvoje dominuoja buvusi komunistinė nomenklatūra, vyksta kartų kaita, dominavimo estafetė perduodama vaikams ir anūkams, dėl to generolas prieš Naujuosius metus uždavė Lietuvai klusimą, kas geriau: būti nužudytam stribo ar partizano. Pagal užmanymą ar užduotį buvusiems stribams prijaučiantis elektoratas turi choru teisingai atsakyti, susivienyti ir balsuoti už savuosius. Skaityti toliau

Tautininkai: Veikla Europos federalistų sąjungoje nesuderinama su priesaika Lietuvos Respublikai (28)

Vasario 3 d. Seime susirinkę ultaliberaliai nusiteikę politikai ir kiti veikėjai įkūrė Europos federalistų sąjungą Lietuvoje (EFSL), kuri skelbiasi sieksianti sukurti federacinę Europos valstybę.

EFSL priimtoje rezoliucijoje raginama skubiai imtis konkrečių veiksmų gilinant Europos integracijos procesą, palaikoma ES vadovų rengiama sutartis dėl finansinio stabilumo, bei pasisakoma už Europos centrinio banko stiprinimą, vieningos rinkos išbaigimą, apribojimų darbo jėgos judėjimui bei paslaugų tiekimui galutinį panaikinimą. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Istorinė tiesa – ne visiems lygiai maloni (2)

Tomas Baranauskas | www.delfi.lt, K.Čachovskio nuotr.

Rugpjūčio 23-oji – Juodojo kaspino diena – nėra paprasta atminties diena. Iki šiol dar daug kam ji skausminga. Jau vien dėl to, kad prastai dera su supaprastinta Antrojo pasaulinio karo istorijos versija. Ypač sunkiai ji suderinama su šiuolaikinės Rusijos tapatybei svarbiu Didžiojo Tėvynės karo mitu. Tai mito apie Gėrio kovą su Blogiu variantas. Blogis – „fašistinė“ Vokietija. Gėris – tie, kurie prieš ją kovojo, žinoma, visų pirma didžiausią vaidmenį šioje kovoje suvaidinusi Sovietų sąjunga ir jos Raudonoji armija – „armija išvaduotoja“.

Blogis negali turėti nieko bendro su Gėriu. Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga (SSRS) negalėjo net turėti bendro ideologiją nusakančio žodžio su Adolfo Hitlerio Vokietijos nacionalsocialistine darbininkų partija, ir jeigu jis buvo, tai juo blogiau jam. Skaityti toliau