Žymos archyvas: SS

A. Verkelis. Svetimi didvyriai (V) (0)

1944 m. gegužės 13–14 d. vykusio Mūrinės Ašmenos mūšio schema | „Voruta“ nuotr.

Ketvirta dalis: ČIA

Po Graužiškių mūšio AK pradėjo plačią dezinformacijos kampaniją, juodinančią lietuvius. Šis informacinis karas nesibaigia iki šiol. Paleistos „antys“ gyvybingos ir sklando viešojoje erdvėje. Niekas nieko tiksliai nežino, bet viena ausimi girdėjo, kad plechavičiukai kažką prikrėtė. 2004 m. P. Plechavičiaus apdovanojimas (po mirties) Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi ir Lietuvoje, ir Lenkijoje sukėlė kontroversijų. Skaityti toliau

K. Jovaišas. Baltijos tautų duobkasys Nr.1: fašizmas ar bolševizmas? (26)

hitleris-ir-stalinas-proza_ru-nuotr

Rinktis tarp fašizmo ir bolševizmo toks pat nedėkingas uždavinys kaip rinktis tarp maro ir choleros.  Tiesa, Vakarų pasaulis iš dviejų blogybių rinkosi, kaip jam atrodė, mažesnę. Tai gerai iliustruoja ši, Vinstonui Čerčiliui priskiriama frazė: „Jeigu Hitleris įsiveržtų į pragarą, aš sudaryčiau sąjungą su Liuciferiu“.

Vis dėlto, kai bolševikų pragaras brutaliai įsiveržė į Baltijos valstybes, jų gyventojų  akyse  ne Hitleris,  o raudonasis Liuciferis įkūnijo Absoliutų blogį. Skaityti toliau

Rygoje vėl paminėta Latvijos legionierių diena (nuotraukos) (5)

Rygoje vėl paminėta Latvijos legionierių diena | S. Gorodeckio nuotr.

Kovo 16 d. visuomeninės Latvijos organizacijos iškilmingai paminėjo Latvijos legionierių dieną. Latvijos sostinėje Rygoje virš 2 tūkstančiai žmonių dalyvavo eitynėse skirtose latvių karių, per Antrąjį pasaulinį karą kovojusių prieš Rusiją nacistinės Vokietijos „Waffen SS“ divizijoje, atminimui.

Kasmet rengiamose eitynėse iki Laisvės paminklo dalyvavo veteranų organizacijos „Dauguvos vanagai“ („Daugavas vanagi“ ) atstovai bei jų šalininkų. Tarp eisenos dalyvių buvo Nacionalinio aljanso (NA) deputatai – Imantas Paradniekas, Raivis Dzintaras, Einaras Cilinskis, Janis Dombrava, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Nėjo į nacių legioną, bet tarnavo sovietiniame (7)

hitleris-jewishvirtuallibrary.org nuotr.

Lietuvis visais laikais, lyg tas rambus jautis, net ir pliekiamas botagu sunkiai pasiduodavo muštrui, juo labiau, kai muštruotojas būdavo okupantas – carinis, lenkiškasis, bolševikinis, sovietinis ar vokiškasis.

Žinoma, kiekvienoj tautoj atsiranda atskalūnų ir parsidavėlių, tačiau lietuvio charakterį gerai apibūdina stagnaciniais 1965 m. Vytauto Žalakevičiaus sukurto filmo „Niekas nenorėjo mirti“ herojai.

Į milicininkų siūlymą imti rusišką šautuvą Broniaus Babkausko suvaidintas valstietis Marcinkus atsako be jokių užuolankų: Skaityti toliau

Bus paminėtos Pirčiupių tragedijos 70-osios metinės (1)

„Pirčiupių motina“ | varena.lt nuotr.

Gegužės 22 d. Pirčiupiuose (Varėnos r.) vyks konferencija „Pirčiupių kaimo tragedijai ̶ 70“.

Konferencijos programa:

10-10.45 val. Pirčiupių kaimo tragedijos atminimo vietų lankymas: paminklas „Pirčiupių motina“, sudegintų sodybų vietos, kapinaitės.

11 val. Pranešimai Pirčiupio užeigos konferencijų salėje (Pirčiupių k., Valkininkų sen., Varėnos r.):

„Pirčiupių kaimas ir žudynės 1944 m. birželio 3 dieną“. Rytas Narvydas, Lietuvos Skaityti toliau

A. Juozaitis: Latvijos laukai jau primena tundrą, jie be žmogaus (8)

Arvydas Juozaitis

Latvijos politikų sprendimai panardino į depresijos liūną visuomenę, sukėlė baisią emigracijos bangą, pasakoja pastaruoju metu Latvijoje gyvenantis Arvydas Juozaitis. „Dabar didžiuliai šalies laukai jau primena tundrą, jie be žmogaus,“ – pasakoja jis.

Šiuo metu A. Juozaitis gyvena Rygoje, kuri, jo žodžiais, jam tapo „darbo kabinetu“. Šis „kabinetas“ įkvėpė ir devynioliktą A. Juozaičio knygą, kuri yra skirta Latvijai ir latviams.

Nedžiugina filosofo ir Lietuvos likimas. Skaityti toliau