Per pastaruosius penkerius sergamumas profesinės ligomis šalyje mažėja, rodo Valstybinės darbo inspekcijos parengta sergamumo profesinėmis ligomis analizė. Tačiau ryškėja naujos profesinių ligų tendencijos.
2019 m. nustatytos 366 profesinės ligos, tai yra kone 30 proc. mažiau nei per pastaruosius penkerius metus (pvz., 2017 m. nustatytos 536 profesinės ligos).
Dažniausiai profesinės ligos nustatomos apdirbamosios gamybos, statybų, transporto, Skaityti toliau
Lietuvoje Mokslo ir studijų stebėsenos agentūros (MOSTA) atlikti tyrimai rodo, jog po studijų įsidarbina kone 90 proc. magistrų, o jų vidutinis mėnesio atlyginimas yra kone trečdaliu didesnis nei bakalaurų. Nors tikslūs skaičiai priklauso nuo įgytų kompetencijų ir studijų krypties, panašios tendencijos išlieka ir kitose šalyse – magistro laipsnį turintieji uždirba daugiau.
Skaičiai kalba už save – išsilavinimas atsiperka. O dar geriau, kai už studijas studentams patiems mokėti nereikia. Skaityti toliau
Birželio 18 d. Seimas po svarstymo pritarė Mokslo ir studijų įstatymo ir Profesinio mokymo įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama sukurti įstatyminį pagrindą (tikslinės stipendijos mechanizmą), leidžiantį valstybei, įvertinus visus turimus duomenis ir tyrimus, sistemingai ruoštis ir skatinti asmenis rinktis darbo rinkoje reikiamas specialybes.
„Tai yra labai reikalinga priemonė. Galbūt ir savalaikė, jeigu nepavėluota, bet kartais geriau vėliau negu niekada. Tikslinės stipendijos išties gali paskatinti mūsų jaunus žmones ir dabar baigiančius mokyklą, ir Skaityti toliau
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuo kitų mokslo metų sudarys galimybes I–IV gimnazijos klasių ir 9–10 bendrojo ugdymo mokyklų klasių mokiniams mokytis pagal profesinio mokymo programų modulius ar programas.
„Sudarydami sąlygas mokytis profesijos bendrojo ugdymo mokyklų ir gimnazijų mokiniams atveriame daug įvairesnes pasirinkimo galimybes: baigęs mokyklą mokinys gali toliau tęsti mokslus Skaityti toliau
Visas karjeros viltis su IT sektoriumi siejantys absolventai turėtų suklusti – šių specialistų poreikis išliks ir po dešimtmečio, tačiau tik 4–oje vietoje. Sąrašo viršuje užtikrintai įsitvirtins menų ir humanitarinių krypčių specialistai, augs teisės ir apskaitos specialistų poreikis. Būtent tokias tendencijas 2018–2030 m. rodo išsami Europos profesinio mokymo plėtros centro (European Centre for the Development of Vocational Training – CEDEFOP) studija Skaityti toliau
Lankytojų džiaugsmo asistentas, duomenų šiukšlių inžinierius, nepilnamečių kibernetinių nusikaltėlių konsultantas, mašinų balso dizaineris ar kompiuterinių žaidimų aistruoliams skirtų e-sporto arenų architektas – tai tik keletas pavyzdžių, kokių specialistų reikės įmonėms jau per artimiausius dešimt metų. JAV IT kompanija „Cognizant“, apžvelgdama ateities darbo rinkos perspektyvas, iš viso išskyrė 21 naują profesiją, kuri darbuotojams leis išnaudoti jų žmogiškąjį potencialą ir toliau Skaityti toliau
Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis neslūgsta, o išaugęs slenkstinis balas neišgąsdino stojančiųjų, rodo pirmieji apibendrinti Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenys. Stojantieji pirmenybę teikė darbo rinkoje paklausioms specialybėms.
Nors abiturientų skaičius sumažėjo, pretenduojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius išliko panašus kaip pernai. Skaityti toliau
Nuo liepos Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriaus pareigas pradėjo eiti prof. Juozas Augutis. Kaip pats sako, atėjo ne vadovauti universitetui ir jo žmonėms, o tik padėti. „Į rektoriaus postą tikslingai netaikiau, save pirmiausia laikau mokslininku – tai mano prigimtis. Tačiau ilgus metus dirbant mokslininku, vėliau ir mokslo prorektoriumi, sukaupiau didelę patirtį ir įgijau suvokimą tiek vidaus, tiek ir išorės procesų, kurie daro įtaką universitetui.
Valstybės ūkinei, socialinei ir kultūrinei plėtrai būtinos, bet tarp stojančiųjų nepopuliarios specialybės gali gauti išskirtinius studijų krepšelius. Tokį studijų krepšelį gavęs studentas mokysis nemokamai bei turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o darbdavys – prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas. Aukštosios mokyklos kviečiamos teikti paraiškas dėl tikslinio studijų finansavimo 2013 metams.
„Pernai įvestas tikslinis studijų finansavimas siekia spręsti dvi nepopuliarioms specialybėms būdingas problemas. Tai, kad gerus konkursinius balus surinkę stojantieji nesirenka kai kurių valstybei reikalingų specialybių ir kad baigusieji studijas nedirba pagal įgytą specialybę. Skaityti toliau
Valstybinės institucijos užmerkia akis prieš mokslo sistemos trūkumus. Aukštojo mokslo įstaigose ruošiamas neadekvatus specialistų kiekis, o populiariąsias specialybes baigę jaunuoliai priversti laimės ieškoti svečiose šalyse. Na, o paklausius specialistus ruošiantys universitetai už modernėjančias auditorijas, tiesioginį studentų ir mokslinių tyrimų rėmimą dėkingi verslo sektoriui. Viena tokių socialiai atsakingų kompanijų – „Arvi“ įmonių grupė – ilgus metus investuoja į studijų kokybę ir būsimų specialistų kompetenciją. Skaityti toliau
