Žymos archyvas: Sovietų Sąjunga

V. Landsbergis. Prieš trisdešimt, po trisdešimt (4)

Vytautas Landsbergis | lrs.lt, Dž.G. Barysaitės nuotr.

Kalba pasakyta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio minėjime

Ekscelencijos, kolegos, visi klausantieji.

Kai atkurtai Lietuvai suėjo trisdešimt, ši įdomi trisdešimties metų moteris nutarė nesusireikšminti. Padėjo pandemija. Lietuva skubiai pirko perteklines priemones, metė milijonus ir praleido progą netylėti, o pamąstyti. Būtent apie savo sukaktį. Kas yra įvykę. Ką darėme ir kur atsidūrėme. Tai liko nemąstoma, neapibendrinta, nes buvo svarbesnių dalykų. Skaityti toliau

Lietuvos ypatingasis archyvas pristato parodą apie poetą, filosofą Mindaugą Tomonį (0)

Lietuvos ypatingasis archyvas pristato parodą apie poetą, filosofą Mindaugą Tomonį | archyvai.lt nuotr.

Mindaugas Tomonis gimė 1940 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje. 1943 m. nacistinės Vokietijos okupacinei valdžiai uždarius Vilniaus universitetą, kuriame dirbo M. Tomonio tėvas ‒ teisininkas Stasys Tomonis, Tomonių šeima persikėlė gyventi į Kauną.

Pirmuosius eilėraščius M. Tomonis parašė mokydamasis vidurinėje mokykloje. Laikraščiui „Kauno tiesa“ rašė nedidelius straipsnius apie kultūrinius renginius, informacines žinutes apie įvairias mieste pastebėtas negeroves. Skaityti toliau

K. Jovaišas.Vatniko portretas gyvulinio vagono interjere (33)

Dr. Karolis Jovaišas | xxiamzius.lt nuotr.

Kas laiko, kad gyvulinis vagonas yra geriau už „Ryanair“ lėktuvo saloną, zaporožietis – už mersą, karvių kanopos ir tešmenys – už kalnus mėsos, chruščiovka – už europinio standarto būstą, vatinka – už žinomų firmų aprangą, o sovietiniai sportbačiai – už „Adidas“ kedus?

Kas laiko, kad brutalus susidorojimas su protestuotojais prieš rinkimo cirko rezultatus yra Konstitucijos gynimas, kas laiko, kad kruviną budelį galima apskųsti jo kišenėje sėdinčiam teismui, o politinių banditų nusikaltimus reikia pavesti tirti patiems banditams? Skaityti toliau

P. S. Krivickas. Kiek ausų turėjo Stalinas? (15)

Cecilienhofo rūmai, kuriuose vyko Potsdamo konferencija | P. Stankero asmeninio archyvo nuotr.

Potsdamo konferencijos 75 metų sukakties proga.

Potsdamo konferencija – visai Europai žinoma sąvoka. Panašiai, kaip – Versalio sutartis ar Miuncheno suokalbis, o mums – Liublino unija ar Ribentropo-Molotovo paktas. Ją gaubia ir viena didelė mįslė. Potsdamo konferencija – tai jau Antrojo pasaulinio karo pabaigos fiksavimas ir pokario Europos perdalijimo įtvirtinimas. Potsdamo konferencija – tai iš kartos į kartą tebesitęsianti tema, neišsemta iki šiol – kad ir dėl Kenigsbergo (Kaliningrado ar Karaliaučiaus) krašto teisinio statuso. Juk Potsdamo konferencijoje ši teritorija buvo perduota tuometinės Sovietų Sąjungos dispozicijon „laukiant galutinio teritorinių taikos susitarimo klausimų sprendimo“ (šaltinis: Berlyno (Potsdamo) konferencijos protokolai). Skaityti toliau

O. Voverienė. Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso? (154)

matulevicius3

Atsiliepimas apie Povilo Kušnerio-Knyševo knygą „Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis“

Miela bičiulė žurnalistė Laima Pangonytė įdomiai ir intriguojančiai papasakojo apie lietuvišką  seną miestą Karaliaučių, jame studijavusį Martyną Mažvydą, pirmosios mūsų lietuviškos knygos autorių, ir kitus Mažosios Lietuvos šviesuolius, kurie prieš 500 metų, tą miestą padarė mūsų lietuviškosios tautinės kultūros lopšiu. Tai man buvo nauja ir netikėta. Apie tai niekada nebuvau giliau mąsčiusi ir domėjusis. Manau, kad ir daugelis mano knygų ir Skaityti toliau

JAV okupacijos nepripažinimo politika įtvirtino Baltijos šalių valstybingumą (0)

JAV ir Lietuvos vėliava | lrv.lt nuotr.

Šiandien, liepos 23 d. švenčiame Samnerio Veleso (Sumner Welles) deklaracijos 80-ąsias metines. Šis dokumentas padėjo pamatus JAV Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacijos bei aneksijos nepripažinimo politikai.

Samnerio Veleso deklaracija padėjo sukurti trijų Baltijos valstybių de jure išlikimo per visą sovietinės okupacijos laikotarpį tarptautinį pagrindą ir, galiausiai, atkurti Estijos, Latvijos ir Lietuvos valstybingumą. Estai, latviai ir lietuviai vertina bei brangina Samnerio Veleso deklaraciją už suteiktą viltį sunkiais totalitarinio valdymo metais. Skaityti toliau

Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos kėsinimąsi perrašyti istoriją (1)

Seimas | lrs.lt nuotr.

Seimas griežtai pasmerkė Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos veiksmus dėl kėsinimosi perrašyti istoriją ir kvestionuoti šiuolaikinės civilizacijos ir tarptautinės teisės pagrindus.

„2020 m. birželio 11 d. Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komitetas paprašė kitų komitetų pateikti siūlymus Valstybės Dūmos nario Aleksėjaus Žuravliovo inicijuotam įstatymo projektui, pagal kurį būtų paskelbtas negaliojančiu Rusijos Federacijos teritorijoje 1989 m. gruodžio 24 d. Skaityti toliau

Vaikų balsais suskambusi partizanų daina primena skaudžią Lietuvos istoriją (video) (0)

Vaikų balsais suskambusi partizanų daina primena skaudžią Lietuvos istoriją | ltlife.lt nuotr.

Birželio 14 d. Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena. 1941 birželio 14 d. Sovietų Sąjunga pradėjo masinius trėmimus į Sibirą. Tada buvo išvežta apie 18 500 žmonių, daug šeimų, to meto inteligentijos, svarbių Lietuvai visuomenės veikėjų. Per antrąjį pasulinį karą ir tremtis Lietuva prarado per 700 000 savo piliečių. Tai yra vienas didžiausių statisnių skaičių tarp Europos valstybių. Tarp žuvusių – tukstančiai mažamečių vaikų.

Vaikų balsais suskambusios „Vosilkos“ – atminti žuvusiems tremtyje vaikams Skaityti toliau

A. Vaišvila. Kada kyla klausimas dėl II pasaulinio karo pabaigos? (23)

Alfonsas Vaišvila | asmeninė nuotr.

Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos pareiškimas, kad Lietuvai II pasaulinis karas baigėsi 1993 m. su sovietų armijos išvedimu iš Lietuvos teritorijos, yra priminimas, kad 1993 m. yra svarbi Lietuvai istorinė ir politinė data. Ji turėtų būti minima kaip viena iš svarbiausių Lietuvos atmintinų istorinių datų. Prezidento pareiškimas reikšmingas dar ir tuo, kad jis iškėlė kelis su tuo susijusius istoriniam mąstymui svarbius metodologinius klausimus-raginimus: pereiti nuo abstraktaus prie konkretaus požiūrio į II pasaulinį karo pabaigą, aiškintis, ar 1945 metai reiškia tą patį visoms to karo agresorių pavergtoms Europos tautoms, kritiškai vertinti svetimųjų sukurtus mąstymo stereotipus, Skaityti toliau

T. Baranauskas. Koronavirusas ir istorinė atmintis (4)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Svarbiausia Rusijai istorinės atminties diena – gegužės 9-oji – šiemet liko be deramo dėmesio. Rusai dėl koronaviruso pandemijos neišdrįso surengti parado, ir griežia dantį ant Baltarusijos, kuri tokį paradą surengė, o ir apskritai rodo vis daugiau nepaklusnumo Rusijai ženklų.

O juk šiemet paradas turėjo būti išskirtinis, jubiliejinis – 75 metų pergalės prieš Vokietiją jubiliejaus proga. Niekas neabejojo, kad tradicinė Rusijai „pobiedobiesije“ šiemet bus itin pompastiška… O štai liko kažkas itin apkarpyto ir nepilnavertiško… Skaityti toliau

K. Jovaišas. Gegužės 9-oji?! Jeigu ne Vakarų frontas, Rusija prasidėtų nuo Uralo (63)

Dr. Karolis Jovaišas | xxiamzius.lt nuotr.

Karas dviem frontais – svarbiausia priežastis, dėl kurios nacizmas išleido pergalę prieš bolševizmą, o Hitleris prarado galimybę „padovanoti“ Rusijai gyvybinę erdvę nuo Uralo iki Vladivostoko.

Maskva taip nemano. Pagal pirminę Kremliaus versiją SSRS pergalę lėmė pažangi socialistinė santvarka ir išmintingas Komunistų partijos vadovavimas, pagal dabartinę – jokio priešo niekada nenugalėta ir neokupuota Rusija.

Pagarba zombių propagandai! Išties, Skaityti toliau

Lietuva ir Lenkija išmoko bendras skaudžios istorijos pamokas (2)

Saulius Skvernelis | Alkas.lt nuotr.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis išsiuntė laišką Lenkijos premjerui Mateušui Moravieckiui (Mateusz Morawiecki) ir partijos „Teisė ir teisingumas“ pirmininkui Jaroslavui Kačinskiui (Jarosław Kaczyński) kuriame Vyriausybės, Lietuvos žmonių vardu išreiškė tvirtą paramą, solidarumą su Lenkija, minint 80-ąsias kruvinų Katynės žudynių ir 10-ąsias Smolensko tragedijos metines.

„Niekuomet neužmiršime Sovietų Sąjungos įvykdyto nusikaltimo, kurio užsakovus ir vykdytojus mėginta paslėpti po ciniško melo skraiste. 22 tūkstančiai Lenkijos karininkų ir inteligentijos atstovų buvo nužudyti 1940 m. pavasarį, ir tai buvo baisi tragedija Antrojo pasaulinio karo parblokštai Lenkijai. Skaityti toliau

O. Voverienė. Didysis blogio imperijos nugalėtojas Ronaldas Reiganas (7)

Ronaldas Vilsonas Reiganas (angl. Ronald Wilson Reagan) | wikipedia.org nuotr.

Keičiasi gyvenimo istorijos rūbai, tačiau Istorijos atmintyje išlieka tik tie pasaulio valdovai, kurie savo gyvenimą paaukojo žmonijos gerovei. Visas pasaulis, vedęs mirtiną kovą su komunizmu dėl savo laisvės ir nepriklausomybės su meile ir su didžiule pagarba prisimena Didįjį Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentą Ronaldą Reiganą.
Mons. Alfonsas Svarinskas.

Taip pavadino JAV Prezidentą Ronaldą Reiganą mons. Alfonsas Svarinskas, Skaityti toliau

O. Voverienė. Jonas Balys apie Lietuvą Antrojo pasaulinio karo išvakarėse (2)

Jonas Balys (1909–2011) | LMAVB RSS nuotr.

1939 metais dar buvo laikoma, kad SSRS ir Vokietijos santykiai yra draugiški, taikūs ir ilgalaikiai. O visokie maži nesusipratimai – tai tik mažareikšmiai, negalintys pakenkti geriems santykiams tarp Maskvos ir Berlyno. Ir tik 1939 metų pabaigoje pradėjo ryškėti, kad gali būti ir kitaip…  (Ruland B. Deutsche Botsaft Moskau //Muenchen, 1964. – P. 328)

Miela Sąjūdžio laikų bičiulė žurnalistė Laima Pangonytė padovanojo pluoštą dokumentų, kurie man pasirodė gana įdomūs. Jų turiniu norėčiau pasidalinti su savo ištikimais skaitytojais, kuriuos jaučiu ir Skaityti toliau

K. Masiulis. Ar Lietuva gali be sovietinių ženklų? (23)

Kęstutis Masiulis | lrs.lt nuotr.

Pasiūliau keisti Lietuvos kelio ženklų dizainą, kuris yra beveik nepakitęs nuo sovietmečio, ir iškart sulaukiau kai kurių žmonių pasipiktinimo, argi galima? Tikrai, argi galima laisvoje Lietuvoje kalbėti apie viską? O gal visgi būtina!? Rodos, vis dar nebaigėme diskusijos kaip vertinti mūsų valstybę Sovietų Sąjungos sudėtyje? Kada pagaliau atsakysime į garsųjį klausimą „Tai ir tada dirbome Lietuvai?“

Sovietų Sąjunga – blogio imperija Skaityti toliau

Bus pristatytas filmas apie 1990 m. Baku žudynes (video) (1)

Bus pristatytas filmas apie 1990 m. Baku žudynes „Mugamas sausyje Baku 1990 01 20“ | lnb.lt nuotr.

Sausio 20 d., 18 val., Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į režisierės Agnės Marcinkevičiūtės filmo „Mugamas sausyje Baku 1990 01 20“ (operatorius Romas Dabrukas) pristatymą.

Lietuva ir Azerbaidžanas turi nemažai bendros istorinės patirties: paskutiniajame XX amžiaus dešimtmetyje ėjo taikaus išsivadavimo iš Sovietų Sąjungos keliu, o Sausis yra abi šalis vienijantis simbolis kovoje už šalių laisvę ir nepriklausomybę. Baku žudynės 1990 m. buvo tam tikra karinių veiksmų repeticija prieš 1991 m. sausio 13-ąją Vilniuje. Dviejų patirčių sugretinimas netiesmukai išryškina, kur mūsų stiprybė ir kas trukdė visą Baku scenarijų įgyvendinti Vilniuje. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautininkas Vilius Bražėnas apie tautiškumo naikinimą Europos Sąjungoje (20)

Vilius-Brazenas-kam-lt-a-pliadzio-nuotr

Esame garbinga, išdidi tauta. Tauta, turinti didžią istoriją, kalbą. Istoriją, kurią rašė, deja, ne baltasis, o juodasis metraštininkas. Tai kalba, kuri vedė tautą per istorijos kryžkeles, sutemas ir prošvaistes. Esame atbundanti tauta. Atbunda tėvų garbė, atbunda ir „liežuvis“. Kalba – tautos protas, jos plakanti širdis, dabartis ir ateitis… Tautos atgimimas – tai atsigręžimas į gimtąją kalbą, tautos kultūra – tai kalbos kultūra. Kalbos likimas – tautos likimas. Tikroji savo šalies meilė neįmanoma be meilės savo kalbai.
Prof. Juozas Pikčilingis. Skaityti toliau

M. Mazovieckis. Lenkija privalo apginti tiesą (17)

proza.ru nuotr.

Lenkijos Ministras pirmininkas Mateušas Mozavieckis (Mateusz Morawiecki) prieš Naujus metus griežtai pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimus, kad Varšuva yra prisidėjusi kurstant Antrąjį pasaulinį karą. Skelbiame šį pareiškimą.

XX a. atnešė pasauliui neįsivaizduojamas kančias ir šimtų milijonų žmonių, nužudytų vardan išsigimusių totalitarinių ideologijų mirtį. Nacizmo, fašizmo ir komunizmo mirtini padariniai mūsų kartai akivaizdūs. Akivaizdu ir tai, kas atsakingas už šiuos nusikaltimus bei kokia sąjunga pradėjo Antrąjį pasaulinį karą – didžiausias žmonijos istorijoje žudynes. Skaityti toliau

S. Martinavičius. Lietuvos valstybė ir lietuvių tauta holokauste nedalyvavo (89)

Sigitas Martinavičius | asmeninė nuotr.

Lietuvos valstybė ir lietuvių tauta nedalyvavo holokauste, nes ji buvo okupuota, o lietuviu tauta pavergta.

Kaip visi žinote 1940 m. birželio 15 d. sulaužydama tarptautines sutartis ir pasiųsdama per 150 tūkstančių raudonarmiečių, Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvos Respubliką. Lietuvos kaip tokios nelieka. Atsirado Lietuvos TSR.

Sovietų okupacija 1940 – 1941 m. sugriovė natūralią Lietuvos

Skaityti toliau

S. Šamborskis. Prūsų Lietuvos lemtis (1)

Paveikslėlis4-1024x743

Antrojo pasaulinio karo metu Mažoji Lietuva priklausė hitlerinei Vokietijai. 1944 m. spalio mėn. 16 d. į ją įsiveržė Sovietų Sąjungos kariuomenė. Klaipėdos kraštas buvo laikomas Sovietų Sąjungos dalimi, todėl jis nebuvo labai smarkiai niokojamas, o už Nemuno buvo tikroji Vokietija – Rytų Prūsija. Mažojoje Lietuvoje ir visuose Rytprūsiuose beveik nebuvo gyvenviečių, kuriose sovietų kareiviai nebūtų žudę ir kankinę civilių gyventojų, naikinę ir plėšę jų turto. Vyrai buvo žudomi, o moterys – prievartaujamos. Ne visi sovietų karininkai pritarė tokiam savo karių elgesiui, dalis jų piktinosi armijos demoralizavimu ir tokius įvykius laikė Skaityti toliau

V. Adamkaus bibliotekoje-muziejuje atidaroma parodą skirtą Kanados lietuvių bendruomenei (0)

Demonstracija-2400

Rugsėjo 3 d., antradienį,  16 val. (iškart po Lietuvos ir Kanados krepšinio varžybų) Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus kviečia į parodos, skirtos Kanados lietuvių bendruomenės istorijai atidarymą. Paroda Lietuvoje pristatoma pirmą kartą. Jos sudarytojai – Kanados lietuvių bendruomenė.

Renginyje dalyvaus ir savo atsiminimais pasidalins I-ojo Kanados lietuvių bendruomenės (KLB) pirmininko Jono Matulionio dukra Judita (Matulionytė) Skaityti toliau

Č. Iškauskas. „Baltijos kelias“ – trijų šalių vienybės simbolis, bet ne daugiau… (2)

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

„Baltijos kelias“ turėjo reikšti trijų nepriklausomų šalių vienybę. Ne deklaruojamą, ne teorinę, bet realią – ekonominę ar politinę. Vieni kitus turėjome remti, palaikyti sunkiausiais momentais, ypač per agresijos aktus iš Rytų. Formaliai taip ir buvo per tuos tris dešimtmečius. „Baltijos kelias“ tą vienybę simbolizavo visam pasauliui. Bet Gyvoji grandinė, nusitęsusi apie 650 km nuo Vilniaus iki Talino, ir teliko simboliu…

Istorinės sutartys nugulė į stalčius… Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Lietuva ir Lenkija: kaimyno nepasirinksi (16)

Tarpukaris. Demarkacijos linija su lenkų okupuotu Vilniaus kraštu prie Vievio | „Ūkininko patarėjo“ nuotr.

Kiekvienas naujas Lietuvos Prezidentas vos prisaikdintas pirmojo vizito dažniausiai  vyksta į Varšuvą. Gitanas Nausėda nusiteikęs kalbėtis su Baltarusija, nepamokslaus Rusijai, tačiau iš pradžių aplankys Lenkiją. Ši šalis vadinama artimiausia, „paties Dievo duota“ Lietuvos sąjungininke, užgniaužiant nuoskaudas, kurias lietuviai per tūkstantį metų patyrė iš lenkų.

Istorijos likimo ironija Skaityti toliau

Seimas priėmė rezoliuciją dėl Sovietų Sąjungos vykdyto Krymo totorių tautos naikinimo pripažinimo genocidu (2)

Krymo totoriai | Scanpix nuotr.

Seimas pripažino 1944 metais Sovietų Sąjungos įvykdytus nusikaltimus prieš Krymo totorių tautą genocidu ir pakvietė tarptautinę bendruomenę solidarizuotis su Krymo totorių tauta ir tęsti 2014 metais Rusijos Federacijos įvykdytos Ukrainos Krymo okupacijos ir aneksijos nepripažinimo politiką. Už tai numatančią Seimo rezoliuciją (projektas Nr. XIIIP-3476(2) balsavo 77 Seimo nariai, susilaikė 1 parlamentaras.

Priimtu dokumentu Seimas pasmerkė 1944 metais totalitarinio Sovietų Sąjungos Skaityti toliau

G. Mažeikis. Baltarusija ir jos suverenumas (25)

VDU prof. Gintautas Mažeikis | Asmeninio albumo nuotr.

Ar tikrai Baltarusija yra silpna savo santykiuose su Maskva? Vargšelė, kurią reikia gelbėti? Būtent taip mes ją dažniausiai vaizduojame ir todėl labai mažai suvokiame. Su Kremliaus drakonu /em>gali žaisti tik įgudęs ir labai stiprus nomenklatūrininkas. Sovietų Sąjungą nuo 1953 m. valdė ne tik generaliniai sekretoriai, bet ir aparatas, nomenklatūros klasė. Po 1991 m. Rusiją kurį laiką bandė valdyti oligarchai, po to – saugumas (FSB), o šiandien, ir tai gana ryšku, – vėl nomenklatūrinis aparatas, kuriam Kremlius yra ne pats palankiausias režimas. O A. Lukašenka nomenklatūrinio aparato veikimo principus išmano gerai: jis gerbia nomenklatūros klasės diktatūrą ir niekada nesikėsina į jos gyvybę, Skaityti toliau

K. Jovaišas. Procesas Sausio 13-osios byloje – Niurnbergo tribunolas komunistams (36)

Alkas.lt koliažas

Panašiai kaip ir Niurnbergo tribunolas, procesas Sausio 13- osios byloje yra veikiau politinis, o ne juridinis aktas. Jis yra mažas žingsnis atskleidžiant komunistų režimo nusikaltimus žmoniškumui, bet didelis žingsnis teisiškai pripažįstant šį režimą kaip nusikalstamą.

Išties, istorijoje vienintelis Kremlius turėjo keistą įprotį užsmaugti savo draugus broliškame glėbyje ir versti juos giedoti Džiaugsmo odę, kad jie niekada nekvėpavo tokia pilna krūtine. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Atgaila. Kas būdinga homo sovieticum ir lietuvio mentalitetui? (12)

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

Pasvarstykime apie atgailą. Moralės požiūriu tai labai asmeniškas vidinis žmogaus aktas. Bažnyčia į atgailą žengia per išpažintį. Tautos ir valstybės mastu klaidų, netikusių poelgių pripažinimas ir išpažinimas jau susijęs su visuomenės branda ir atsakomybe prieš būsimas kartas ir savo istoriją.

Sovietų atgaila – negirdėtas dalykas

Vyresnieji prisimena pobrežnevinių laikų kino bombą – gruzinų režisieriaus Tengizo Abuladzės filmą „Atgaila“. Skaityti toliau

Po EŽTT sprendimo nebegalima pasitikėti Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija (12)

Adolfas Ramanauskas - Vanagas | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Lietuvos visuomenę nudžiugino žinia apie Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) kovo 12 dienos išvados byloje Drėlingas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 28859/16). Šioje byloje EŽTT konstatavo, kad nacionaliniams teismams nuteisus buvusį KGB pareigūną Stanislovą Drėlingą už genocidą prieš Lietuvos partizanus, nebuvo pažeistas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 7 straipsnis.

Primename, kad 1931 metais gimęs buvęs KGB pareigūnas S. Drėlingas  1956 metų spalį dalyvavo slaptoje operacijoje Kaune sulaikant A. Ramanauską-Vanagą.

Skaityti toliau

V. Striužas. Triskart paniekintieji (10)

Partizanai | LGGRTC Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.

Pirmasis paniekinimas

Žuvę laisvės kovose arba nužudyti partizanai nudvasėjusių išvaduotojų – čekistų, stribų – būdavo sumetami į roges, sunkvežimius, arba tiesiog pririšami spygliuotomis vielomis, pasitaikiusiomis virvėmis prie ratų, vežimų ir kraujams varvant, teškant suvežami sutempiami į miestų, miestelių, aikštėse, prie stribų būstinių. Nurengus, numovus, geresnius drabužius, labiausiai odinius batus, žuvusių partizanų kūnai nudrebiami, numetami viešoms patyčioms, piktdžiugiškai priešams teigiant: Skaityti toliau

L. Vyšniauskienė. Nelegalai nori keisti mūsų kalbą (21)

Migrantai | Vengrijos policijos nuotr.

Kiek yra rėksnių, garsiai trimituojančių, kad pas mus pažeidinėjama etika ir žmogaus teisės, neskaičiuosiu. Tiesiog pastebėjau, kad nemaža jų dalis kažkokių teisių ieško keistose sferose. Rėksnių nuomone, mes pažeidžiame teises ir etiką, jei nelegalius migrantus vadiname nelegalais, čigonus – čigonais, didžkukulius – cepelinais.

Dėl cepelinų teisių vadintis didžkukuliais negaliu pasakyti nieko – nežinau jų nuomonės. Tačiau kartą teisme pasiteiravus, kur vyks čigonų byla, tapau aršiai „paauklėta“. Nes, girdi, ne čigonai jie, o Skaityti toliau