Žymos archyvas: sovietų okupacija

Seime bus prisiminti 1948 m. trėmimai ir vertinama gyventojų genocido organizatorių atsakomybė (dienotvarkė) (2)

Trėmimai

Gegužės 22 d., penktadienį, 10 val. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyks konferencija „Lietuvos gyventojų sovietinio genocido organizatoriai ir vykdytojai: istorinis, moralinis ir teisinis atsakomybės įvertinimas“, skirta paminėti 1948 m. gegužės mėn. masinius trėmimus ir tarptautinio Vilniaus tribunolo „Komunizmo nusikaltimų įvertinimas“ 15 metų sukaktį. Renginį organizuoja Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija. Skaityti toliau

Genocido aukų muziejuje bei Tuskulėnų memoriale Muziejų dieną bus galima apsilankyti nemokamai (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Gegužės 18-oji Tarptautinė muziejų diena. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Genocido aukų muziejus ir Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas šia dieną, kaip ir viso pasaulio muziejai, kviečia 10 val. iki 17 val. nemokamai aplankyti padodas ir dalyvauti nemokamose ekskursijose.

Genocido aukų muziejuje lankytojai galės apžiūrėti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, šiuolaikines ekspozicijas, pasakojančias apie nepriklausomybės praradimą XX a. viduryje, Skaityti toliau

V. Šiaudinis: Ryto mokyklas susirasdavo patys gyventojai (0)

Valentas Šiaudinis | asmeninė nuotr.

Šį mėnesį 85-ąjį gimtadienį švenčiančio mokytojo Valento Šiaudinio vaikystė prabėgo Lenkijos okupuotame „Vilniaus krašte“, Ignalinos apylinkėse. Už 52 matematikos mokytojo (kaip pats sako, „makýtojo“) darbo metus 2012 metais jam įteikta garbinga Stanislovo Rapolionio premija. Tačiau nepaisant tiksliųjų mokslų profesijos Valentas Šiaudinis visada buvo pirmiausiai Lietuvos ir gimtojo krašto patriotas, istorijos puoselėtojas, parašęs ne vieną istorinį straipsnį ir išleidęs kelias gimtojo krašto gyvenimą Lenkijos ir sovietinės okupacijos metais nušviečiančias knygas. Apie jo paties ir vaikystės prisiminimus ir surinktą istorinę medžiagą naujoje pokalbių ciklo „Vilniaus Golgota“ dalyje kalbamės su pačiu ponu Valentu. Skaityti toliau

Kauno apygardos teisme – dar viena genocido byla (1)

Adolfas Ramanauskas-Vanagas | archyvo nuotr.

Spalio 16 d., ketvirtadienį, 9 val. Kauno apygardos teisme (A. Mickevičiaus 18 A.)  bus nagrinėjama dar viena genocido byla.

Kaltinimai pateikti Stanislovui Drėlingui dėl dalyvavimo slaptoje operacijoje, sulaikant Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Pirmininką, Gynyboas pajėgų vadą A. Ramanauską – Vanagą ir jo žmoną partizanę  Birutę Mažeikaitę.

A. Ramanauskas–Vanagas žiauriai kankintas, po metų nužudytas kaip atskiros nacionalinės-etninės-politinės grupės – lietuvių ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacijai  narys.  Skaityti toliau

Č. Iškauskas. 1949 m. Deklaracija – dar vienas nepriklausomybės šauklys (28)

Lietuvos partizanai | Genocido aukų muziejaus nuotr.

Šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje žinomi du pagrindiniai valstybės nepriklausomybės dokumentai, priimti 1918 ir 1990 m. Bet dažnai pamirštamas trečias, kuris gimė išties baisiomis okupacijos ir nepaprastos konspiracijos sąlygomis – prie spingsulės partizanų slėptuvėje. Jokiu būdu nedėdami šių dokumentų ant svarstyklių, drįstame teigti, kad 1949-ųjų vasario 16-osios Deklaracija tiesiogine prasme pasirašyta tautos patriotų krauju.
Bet iš pradžių pasikartokime istoriją. Skaityti toliau

Minėsime Laisvės gynimo 23-iąsias metines (dienotvarkė) (0)

Sausio 13-oji Lietuvoje 1991 m. | lt.wikipedija.org nuotr.

Sausio 10-13 dienomis prisiminsime, kaip 1991 metais apgynėme Kovo 11-osios Aktą, išsaugojome „Lietuvos širdį“ – nepriklausomą valstybę atkūrusį parlamentą, pagerbsime aukas Laisvei, sudėtas ginant strateginius valstybės objektus.

Atvirų durų valandos Seime, Parlamento galerijoje, vyks sausio 12 d. 16-21 val. ir sausio 13 d. 12.30-14 val. Skaityti toliau

Knygos apie partizanų vadą Danielių Vaitelį-Briedį sutiktuvės Panevėžyje (0)

Knygos „Vyčio apygardos partizanų vadas Danielius Vaitelis-Briedis“ pristatymasSpalio 24 d., ketvirtadienį, 16 val. Panevėžio kraštotyros muziejaus Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicijoje (Respublikos g. 17, Panevėžyje) įvyks naujo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) leidinio „Vyčio apygardos partizanų vadas Danielius Vaitelis-Briedis“ pristatymas.

Renginyje dalyvaus partizanų vado dukra Vita Vaitelytė-Tylienė, knygos sudarytojas Vaclovas Slivinskas, istorikas Darius Juodis. Skaityti toliau

Vilniuje minima Europos totalitarinių režimų nusikaltimų atminties diena (0)

A.Sartanavičiaus nuotr.

Šiandien, rugpjūčio 22 dieną, pradedama minėti Europos totalitarinių režimų nusikaltimų atminties diena.

Lietuva tęsia Europos Sąjungai pirmininkavusios Lenkijos Varšuvoje prieš keletą metų pradėtą tradiciją ir Vilniuje surengs visai Europai skirtą totalitarinių režimų nusikaltimų aukų minėjimą.

Europos totalitarinių režimų aukų atminties dienos išvakarėse, rugpjūčio 22 dieną 20 val. prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Skaityti toliau

A. Patackas. Iš „gatvinio“ sąjūdiečio atsiminimų (24)

Sąjūdžio bendražygiai | autoriaus asmen. archyvo nuotr.

Šis birželis ženklina mūsų naujosios eros 25-metį – iš pradžių laviruojant, prisidengiant „persitvarkymo“ Sovietų Sąjungoje legitimumu burtasi keliui į Nepriklausomybę. Mūsų istorinė atmintis dabar linkusi Sąjūdį išgryninti iki idealiosios formos ir turinio: ak, kokia tuomet buvo vienybė, darna, pasišventimas!..

Tai suprantama – Tautos esminiai istoriniai momentai natūraliai apsigaubia legendos šleifu, o jos Simbolių statusą įgijusių įvykių ar personalijų „demaskavimas“, surandant juose psichologinių kliaudžių, nėra labai išmintingas. Vis dėlto prasminga pajusti lakoniškų vadovėlių skirsnių „virtuvę“, Istorijos gyvąjį procesą. Skaityti toliau

Teatralizuotas piketas prie Vidaus reikalų ministerijos (5)

Antisovietinis plakatas

Šių metų gegužės 9 dienos išvakarėse, Vilniuje, dešimt patriotiškai nusiteikusių jaunuolių pakabino transparantą ant viaduko, kuriame buvo pavaizduoti penki siluetai, laikantys trispalvę ir trypiantys sovietinę vėliavą. Už tai devynis iš jų sulaikė policija.

Ta proga Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) ir Tautininkų sąjungos (TS) aktyvistai, solidarizuodamiesi su patriotinėmis, antibolševikinėmis akcijomis, kviečia visus neabejingus žmones antradienį, gegužės 14 dieną, nuo 12 val. 30 min. ateiti prie Vidaus reikalų ministerijos pasižiūrėti Teatralizuoto piketo Skaityti toliau

Obeliuose siekiama atstatyti okupantų išniekintą paminklą Birželio sukilėliams (3)

1942 m. pastatytas paminklas Obeliuose

Prieš daugiau nei pusšimtį metų okupacinė sovietų valdžia Rokiškio rajone Obelių kapinėse išniekino ir sugriovė paminklą Birželio sukilimo dalyviams. Griauti monumentą sovietai vertė ir vaikus. Atstatyti istorinį paminklą pasiryžę obeliečiai tai laiko mūsų valstybės ir tautos istorinės garbės reikalu ir kviečia visuomenę prie to prisidėti.

Prie žuvusių 1941 m. Birželio sukilimo dalyvių kapų įspūdingas betoninis monumentas iškilo 1942 m. Obelių kapinėse. Jo centre buvo Kristaus bareljefas, šonuose įmontuoti du Lietuvos karių bareljefai. Skaityti toliau

J.Tamkutonis. L.Linkevičius ir lenkai (8)

Linkevičius lankstosi | Alkas.lt nuotr.

Lig šiol yra neaišku, kieno – vyriausybės ar prezidentūros – pavedimu Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Varšuvoje atsiprašė lenkų. Tai buvo pirma, lengva jo žingsnio dalis – keliaklupsčiavimas prieš lenkus. Daug sunkesnė yra antra žygio dalis – išreikalauti iš Lenkijos vyriausybės tokio pat mokyklų finansavimo Lenkijos lietuviams, kokį gauna lenkų mažuma Lietuvoje. O čia ir pasirodys visa Linkevičiaus žygio į Lenkiją prasmė.

Daugiau aiškumo Linkevičiaus atsiprašymui suteikia prisiminimas apie Algirdo Butkevičiaus pareiškimą. Jo partija, laimėjusi Seimo rinkimus, pažadėjo gerinti santykius su Lenkija. Skaityti toliau

R.Ozolas. Apie sąvokų išgryninimą (70)

Romualdas  Ozolas | Alkas.lt nuotr.

Jei­gu su­tik­si­me, kad žo­džiai ne­ta­pa­tūs daik­tams, o gy­ve­ni­mas – te­ori­joms ir ide­o­lo­gi­joms, tai, ma­tyt, tra­ge­di­ja ne­lai­ky­si­me ir fak­to, kad kiek­vie­nos epo­chos žmo­nės sa­vo gy­ve­ni­mui api­bū­din­ti su­si­ku­ria sa­vo žo­dy­ną – ir bui­ties žo­džius, ir aukš­tuo­sius dva­sios sluoks­nius reiš­kian­čias są­vo­kas. Bė­da bū­tų ne­bent ne­su­ge­bė­ji­mas įžvelg­ti, kad gy­ve­ni­mo upė se­niai pa­su­ko nau­ja kryp­tim, o kil­nūs aka­de­mi­kai, nar­sūs po­li­ti­kai ir juos mėg­džio­jan­tys skait­me­ni­niai ir po­pie­ri­niai raš­ti­nin­kai į vie­šą­ją erd­vę lei­džia to­kius kal­bų mil­tus, kad jie kaip mig­la ar dul­kių gū­siai tik truk­do su­sio­rien­tuo­ti si­tu­a­ci­jo­je. Skaityti toliau

A. Zolubas. Pavojingas kėslas (13)

Algimantas Zolubas | llks.lt nuotr.

Lietuvos piliečiai jau pripratinti: tai, apie ką kalba ir net į vyriausybės programą įsirašo socialdemokratai (LSDP), nebus taip ir daroma. Antai rinkimų kampanijos metu, norėdami į savo pusę patraukti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) rinkėjus, socialdemokratai žadėjo įteisinti vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose ne lietuvių raidyno rašmenimis, o gatvių ir vietovių pavadinimus – ir ne valstybine kalba. Tokią nuostatą, atsilygindami už LLRA sutikimą dalyvauti valdančiojoje daugumoje, įsirašė ir į šešioliktosios vyriausybės programą. Dabar šiems dalykams pritaria, žadėdamas juos legalizuoti, premjeras Algirdas Butkevičius. Tad šįkart LSDP, regis, vis dėlto ruošiasi daryti tai, ką žadėjo. Šis susitarimas Lietuvos visuomenei veidmainiškai pristatomas kaip Europos teisės normatyvų vykdymas. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Latviai mus lenkia okupacijos žalos atlyginimo fronte (7)

Česlovas Iškauskas | DELFI, Š.Mažeikos nuotr.

Okupacijų žalos atlyginimas daugeliui atrodo bereikalingas rūpestis, tik gadinantis santykius su kitomis valstybėmis. Pastarosios visaip suka uodegą, pirmiausia apskritai nepripažindamos okupacijos fakto, o antra, ginčydamos, kas kam turi atlyginti patirtus nuostolius.

Ginčas gali tęstis iki begalybės, tačiau yra vienas daugiau moralinis šios problemos aspektas: istorinis teisingumas reikalauja, kad šalys agresorės atsakytų už savo nusikaltimus prieš kitas tautas ir nesiryžtų pakartoti tokių veiksmų ateityje. Štai kodėl visų – lenkiškosios, nacistinės ir sovietinės – okupacijų padarytos žalos pirmiausia turi būti visuotinai pripažintos, Skaityti toliau

Seime pristatoma paroda „1939–1940 m. Lietuvoje internuoti lenkai“ (0)

Lapkričio 22 d. 14.30 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje bus pristatyta paroda „1939-1940m. Lietuvoje internuoti lenkai“. Parodą pristatys Seimo narys Arvydas Anušauskas, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Janušas Skolimovskis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius dr. Arūnas Bubnys ir Lenkijos tautos atminties instituto (IPN) direktoriaus pavaduotoja Agnieška Rudzinska.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejui bendradarbiaujant su Tautos atminties institutu (IPN, Lenkija) šiais metais Skaityti toliau

E.Merkytė. Žuvusiųjų prezidentas (video) (16)

Jonas Žemaitis

Lapkričio 26 d. sukaks 58 metai, kai buvo sušaudytas ketvirtasis Lietuvos prezidentas – Jonas Žemaitis. Taip, šį Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo SSRS okupaciniam režimui vadovą, partizanų generolą Seimas pripažino Lietuvos prezidentu. Tiesa, praėjus daugiau nei pusei amžiaus po jo žūties. Seimo priimtoje deklaracijoje pripažįstama, kad nuo 1949 metų vasario 16 dienos LLKS Tarybos deklaracijos priėmimo iki mirties, 1954 metų lapkričio 26 dienos, LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas J. Žemaitis buvo kovojančios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas. Ginkluoto pasipriešinimo vadovu jį pripažino ne tik partizanai, bet ir okupantai – suimtą jį tardė pats Lavrentijus Berija. Apie šią asmenybę buvo žinoma gana nedaug, į Lietuvos žmonių atmintį Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Gerbkime praeitį, dirbkime ateičiai (8)

V.Krėvė-Mickevičius

Galingieji geopolitikos projektuotojai jau  20 amžiuje ir dabar 21-ajame su mažomis valstybėmis, jų politikais ir publicistais elgiasi kaip šeimininkas su šunimis: numeta jiems kaulą ir jūs ten peškitės tarpusavyje. Patriotiška ir kupina įvairios veiklos Vinco Krėvės asmenybė dažnai tampa ginčų objektu, panašiai kaip dabar peštynių „kaulu“ yra numestas lenkiško raidyno diegimas Lietuvos valstybėje.

Panašiam šunų vaidmenyje dažnai atsiduria ir kai kurie mūsų publicistai, politikai: jie istoriją aprašinėja lokaliai, žvelgdami tik iš Lietuvos vidaus situacijos, dažniausiai nagrinėdami vienas ar kitas asmenybes, jų poelgius, ne to meto istorinių įvykių Skaityti toliau

Jie gyvena Mažojoje Lietuvoje – Karaliaučiaus krašte (12)

Karaliaučiaus krašto mokytojai

Karaliaučiaus kraštas – tai lietuviškojo žodžio lopšys. Tai Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis, pirmosios lietuviškos knygos, išleistos 1547 metais, autorius Martynas Mažvydas, lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio  tėviškė, tai…

Kas dabar rūpinasi lietuvišku žodžiu ir protėvių atminties išsaugojimu? Kai šį klausimą pateikiame, visada prieš akis iškyla Žmogus, pasipuošęs sidabro spalvos plaukais, visada vejamas vienos minties: kaip išlaikyti tai, kas sukurta ir eiti pirmyn. Tas Žmogus – tai buvęs Įsruties (Černiachovsko) kolegijos direktorius Aleksas Bartnikas, dabar Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities lietuvių kalbos mokytojų Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Jubiliejinės dovanėlės V.Putinui (4)

Borisas Jelcinas ir Vladimiras Putinas | © Reuters/Scanpix

Kai Rusija mums sako „Vaikai, gyvenkime draugiškai“, tai šis kalėjimo berniukų raginimas animacinio katino Leopoldo lūpomis skamba ne ką taikiau negu pliūpsnis aršiausios propagandos iš Kremliaus, na, sakysime, dėl Vilniaus gražinimo Lietuvai 1939 m. spalio 10 d.

„Žmogus be veido“ – kietas vyrukas

(Priminsiu, kad tą dieną Maskvoje buvo pasirašyta „Vilniaus ir Vilniaus srities Lietuvos Respublikai perdavimo ir Lietuvos-Sovietų savitarpio pagalbos sutartis“. Atgavusi Vilnių, Lietuva turėjo įsileisti Raudonosios armijos įgulas: Skaityti toliau

I. Veisaitei įteiktas Gėtės medalis už kūrybiškumą ir pilietinę drąsą (0)

Irena Veisaitė

Literatūrologei, teatrologei, visuomenės veikėjai Irenai Veisaitei rugpjūčio 28d. antradienį Veimaro mieste Vokietijoje buvo įteiktas prestižinis Gėtės (Goethe) medalis.

Šiuo apdovanojimu Vokietijos Gėtės institutas siekia pagerbti žmones, kurie ypač nusipelnė populiarindami vokiečių kalbą ir skatindami kultūrinius mainus. I. Veisaitė apdovanojama Gėtės medaliu už viso gyvenimo veiklą, kuri buvo varomoji vokiečių ir lietuvių kultūrinių mainų jėga, už jos kūrybiškumą ir pilietinę drąsą sakyti tai, kas ne visiems patinka, skelbiama atrankos komisijos sprendime. Skaityti toliau

Juozo Lukšos knygos „Partizanai“ vertimai (0)

Vertėjai M. Roduneris ir J. Ohmanas (kairėje)

Juozas Lukša – vienas iš iškiliausių partizanų vadų pokario Lietuvoje. 1997 11 20 apdovanotas (po mirties) Vyčio kryžius ordino Didžiuoju kryžiumi, jo vardu pavadinta gimnazija Garliavoje (Kauno rajonas), stovi atminimo ženklai gimtosiose ir kovų vietose, taip pat Veiveriuose, sukurtas apie didvyrį dokumentinis ir meninis filmai, spektaklis, pavadintos jo vardu gatvės, o vieta, kur žuvo – vietinės reikšmės kultūros paminklu.

Šiandien apie partizanų majoro Juozo Lukšos-Kazimiero, Skirmanto gyvenimą ir veiklą byloja knygos, mokslo darbai, Skaityti toliau

Kur dingo lietuvos tarpukario sparnai? (II) (1)

Nauja karta – Antanas Nori Būti Ore

Trečiojo dešimtmečio pabaigoje buvo susirūpinta prasta naikintuvų aviacijos padėtimi, ir imtasi ją modernizuoti. Pažiba tapo nauji dviejų tipų lėktuvai – po 14 prancūziškų Dewoitine D.501L bei angliškų Gloster „Gladiator“ Mk.1. Ir nors Devotainai turėjo tiems laikams itin galingą ginkluotę, o Gladiatoriai su laiku tapo savotiška legenda, tenka pripažinti, jog tiek pirmieji, tiek antrieji tebuvo prasčiausi iš geriausiųjų. Iš tiesų modernių lėktuvų jokia išsivysčiusi valstybė pardavinėti net nesiruošė. Skaityti toliau