Žymos archyvas: sovietmetis

Mirė Lietuvos partizanė Liudvika Kaminskaitė – Kelpšienė (1930-2018) (6)

Mirė Lietuvos partizanė Liudvika Kaminskaitė – Kelpšienė (1930-2018) | Kauno Sąjūdžio nuotr.

Liepos 18 d. mirė Mirė Lietuvos partizanė Liudvika Kaminskaitė-Kelpšienė (1930-2018).

Liudvika Kaminskaitė – Kelpšienė gimė 1930 m. sausio 6 d. Surdegio kaime, Anykščių rajone. Augo 20 ha žemės ir parduotuvę turėjusioje gausioje ūkininkų, Emilijos ir Jono Kaminskų, šeimoje, kartu su broliais ir seserimis.

Prasidėjus bolševikų okupacijos metams, Kaminskams buvo atimta ne tik parduotuvė ir dalis žemės, bet 1947 m. žuvo brolis Povilas, išėjęs ginti tėvynės kartu su Skaityti toliau

„Misija Sibiras“ įprasmina valstybės šimtmečio atkūrimą (3)

„Misija Sibiras‘18“ prezidentūroje | lrp.lt nuotr.

Liepos 18 d.  Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Prezidentūroje susitiko su „Misija Sibiras’18“ komanda, rytoj išvykstančia į Kazachstaną.

Rusijos Federacijos ambasadai Lietuvoje atsisakius „Misija Sibiras’18“ dalyviams išduoti vizas, kai iki suplanuoto išvykimo į tremties vietas Sibirą, Krasnojarsko krašte, buvo likęs mažiau nei mėnuo, šiemetinės misijos ekspedicijų maršrutai pasuko į Vidurinę Aziją – į Kazachstaną.   

Pasak Prezidentės, jokios dirbtinės kliūtys negali sukliudyti pilietinei jaunimo iniciatyvai pagerbti stalinizmo aukų, kaip neįmanoma nuneigti istorinės tiesos Skaityti toliau

A. Praninskas. Permainų vėjams keliamos naujo sąjūdžio burės (2)

Sąjūdžio mitingas 1988m. | L.Skirpsto nuotr.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 30-ųjų įkūrimo metinių minėjimas verčia svarstyti, ar laiko ratas jau apsisuko iki ribos, kai permainų išsiilgusi visuomenė ims burtis į naują sąjūdį.

Neįgyvendinti tikslai

Valstybės užvaldymu pavadintas politinės korupcijos skandalas jau nušniokštė spaudos leidinių antraštėmis, nužaibavo televizijos naujienų laidose, nugrumėjo radijo stočių eteryje. „Kaip, ar jau viskas?“ – nustebo publika, susivokusi, kad šitiek metų gyvena mafijos užgrobtoje valstybėje. Skaityti toliau

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekoje bus minimos 70-osios antrųjų masinių trėmimų metinės (0)

Renginys trenties minėjimas_lnb.ltLietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas kviečia į renginį, skirtą 70-osioms antrųjų masinių trėmimų metinėms.

10 val. Vaikų ir jaunimo literatūros departamento skaityklojeEglės Gudonytės pokalbis su jaunesnio amžiaus vaikais: trumpai pristatomi sovietmečio lietuvių tremties faktai, demonstruojamos šeimos nuotraukos iš gyvenimo tremtyje, skaitomos ištraukos iš knygos „Karta nuo Sibiro“, pasakojama apie šių laikų kelionę į Sibirą su mama tremtine, rodomos nuotraukos, vaizdo įrašai.

11 val. Vaikų ir jaunimo literatūros departamento skaitykloje – Eglės Gudonytės susitikimas su vyresnio amžiaus vaikais: pasakojimas apie šių dienų Skaityti toliau

Šiandien – Pilietinio pasipriešinimo diena (nuotraukos, video) (18)

Romas Kalanta (1953-1972)

Šiandien, gegužės 14 d. – Pilietinio pasipriešinimo diena. 1972 m. gegužės 14 d.  Kauno muzikinio teatro sodelyje apsipylęs benzinu ir sušukęs „Laisvę Lietuvai!“,  susidegino devyniolikmetis jaunuolis Romas Kalanta. Įvykis išgąsdino  Lietuvos komunistų partijos (LKP) ir Valstybės saugumo komiteto (KGB) pareigūnus. Jie slapta palaidojo R. Kalantą. Kilo jaunimo neramumai, R. Kalantos laidotuvių dieną peraugę į spontaniškas eitynes Laisvės alėja. Romas Kalanta tapo pilietinio pasipriešinimo okupacinei santvarkai simboliu.

Romas Kalanta – Lietuvos Laisvės šauklys, savo gyvybę paaukojęs vardan Lietuvos Laisvės, gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje. Skaityti toliau

Dokumentinė juosta apie Lietuvą poeto Josifo Brodskio likime (video) (1)

Dokumentinė juosta – „Romas, Tomas ir Josifas“ | Studijos „Ketvirta versija“ nuotr.

Vasario 23 d., kino centre „Skalvija“ ir vasario 24 d., Vilniaus knygų mugėje, režisierė Lilija Vjugina ir poetas Tomas Venclova pristatys dokumentinės juostos „Romas, Tomas ir Josifas“ premjerą. Įkvepianti istorija apie lietuviškus pėdsakus Nobelio premijos laureato Josifo Brodskio likime, nukels į sovietinį laikmetį.

Tai – pirmas filmas apie lietuviškąjį J. Brodskio (1940-1996) gyvenimo tarpsnį. Pirmąsyk Vilniuje, sovietų valdžios persekiojamas rašytojas apsilankė 1966 metais. Poeto „romanas su Lietuva“ tęsėsi iki pat jo gyvenimo pabaigos. Skaityti toliau

Baigtas viešinti KGB agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalas (9)

Genocido aukų muziejus | muziejai.lt nuotr.

Šių metų sausio 5 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro interneto svetainėje www.kgbveikla.lt baigtas viešinti agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalas. Viešinti KGB dokumentus Centrą įpareigojo LR Seimas,  2010 metais priėmęs LGGRTC įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymą. Žurnalo viešinimas pradėtas 2012-ųjų pabaigoje, baigtas 2018 m. sausio 5 d. Išanalizuota 1669 asmenų duomenys. Šis žurnalas nėra ir nebus slaptas dokumentas, jis bus laisvai prieinamas Lietuvos ypatingajame archyve (pagal Liustracijos įstatymo nuostatas nebus skelbiami tik prisipažinę asmenys, kurių žurnale yra 22). Skaityti toliau

V. Sinica. Buitinės sąmonės triumfo kalnelis (5)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gruodžio 4 d. Seime Virginijaus Savukyno organizuotoje konferencijoje kviesta atsakyti į klausimą, kokios tapatumo problemos šiandien kamuoja lietuvių tautą.

Prašyte prašosi provokatyvus atsakymas: apolitiškumas yra vienas esminių šiandieninės lietuvių tapatybės bruožų ir kartu viena didžiausių jos problemų. Lietuviai nemąsto politiškai, tai yra nemąsto valstybės ir tautos kategorijomis.

Tą rodo mūsų amžinas pasyvumas, mūsų toks sovietiškas burbėjimas prie televizorių. Skaityti toliau

Valstybės istorinės atminties komisija reiškia susirūpinimą dėl Lietuvos istorijos mokslinių tyrimų ir jų viešinimo (2)

Lietuvos istorija | Alkas.lt nuotr.

Seimo Valstybės istorinės atminties komisija kartu su Lietuvos universitetų ir mokslo bei tyrimų institucijų atstovais istorikais svarstė mokslinių tyrimų sovietmečio ir partizaninio karo tematika būklę. Posėdyje buvo iškelti ir bendresni istorijos mokslo situacijos Lietuvoje klausimai, esamos problemos.

Komisija nutarė kreiptis į Seimo Švietimo ir mokslo komitetą su prašymu išnagrinėti ir įvertinti šias problemas:

– istorijos ir pilietinio ugdymo dalykų turinio būklę bei mokymo perspektyvas bendrojo ugdymo įstaigose; Skaityti toliau

N. Sadūnaitė: Jei tu ne valdžioje, esi niekam nesvarbus (5)

Nijolė Sadūnaitė, 1990 m. | Youtube.com nuotr.

Sovietinės okupacijos metais tūkstančiams tautiečių Nijolės Sadūnaitės vardas reiškė viltį. Jos disidentinė veikla palaikė tikėjimą, kad Lietuvos laisvės byla tęsiama ir vieną dieną pasibaigs pergale. Ir štai šįmet valstybė skiria Nijolei Sadūnaitei garbingą Laisvės premiją. Seimas tam pritaria vienbalsiai, sugebėjęs nesusikompromituoti rietenomis ir nesutarimais.

Ką į tai pati sesuo Nijolė? Žinia apie apdovanojimą ją pasiekė tylioje Vilniaus gatvelėje įsikūrusiame vienuolyne. Čia, į savo namus, ji ir kviečia pokalbio. Nelengvo, nes kalbamės apie baimę, žmonių nusivylimą, abejingumą ir apie daug darbų, kuriuos reikia nuveikti Lietuvai. Bet susitikimas – teatleidžia ši šventa vieta – aidi sesers Nijolės juoku, Skaityti toliau

Vilniaus alaus šventės rengėjas: norime keisti sovietmečiu įsivyravusius papročius (3)

Vilniaus alaus šventės rengėjas: norime keisti sovietmečiu įsivyravusius papročius | Pixabay nuotr.

Gruodžio 1–2 dienomis, menų fabrike „Loftas“, įvyks didžiausia Lietuvoje, nepriklausoma „craft“ alaus šventė, subursianti aludarius, alaus mylėtojus, megėjus ir visus, besidominčius ar norinčius susipažinti su „craft“ alaus kultūra.

Be daugiau nei 200 skirtingų rūšių, kurias pristatys 37 daryklos iš viso pasaulio, šventėje dalyvaus gatvės maisto atstovai, kurie sieks parodyti, kad alus gali derėti su skirtingais patiekalais. Skaityti toliau

Kviečia paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“ (1)

Vyks paroda – „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“ | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 6 d. Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaryta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus parengta kilnojamoji paroda – „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“ (lietuvių ir vokiečių kalbomis). Parodos atidaryme dalyvavo Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis ir Istorijos skyriaus vedėja Ramunė Driaučiūnaitė bei vokiečių bendrijos – „Edelweiss-Wolfskinder“ pirmininkė Luise Kažukauskienė.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra

Skaityti toliau

Siekiama mažinti rusiškų kūrinių kiekį Lietuvos TV ir radijuje (0)

Siekiama mažinti rusiškų kūrinių kiekį Lietuvos TV ir radijuje | Pixabay.com nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai – Laurynas Kasčiūnas ir Vytautas Kernagis siūlo numatyti, kad radijo ir (ar) televizijos programos, rodomos ne lietuvių kalba, bet kita Europos Sąjungos kalba, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais.

Kernagio teigimu, šiuo siūlymu siekiama sumažinti rusiškos kūrybos įtaką Lietuvos televizinei ir informacinei erdvei bei šalį labiau kreipti į ES kultūrinę, informacinę ir kalbinę erdvę. Taigi siūloma nustatyti, kad radijo ir televizijos programos, transliuojamos ne lietuvių kalba, bet kita Europos Sąjungos kalba, turi būti verčiamos į Skaityti toliau

V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją? (24)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prasmingam pokalbiui apie istorijos politiką reikia tikėti, kad istorijoje konkrečiais klausimais egzistuoja ir tiesa, o ne vien tik įvairios nuomonės ir interpretacijos. Kiekviena interpretacija gali ir turi būti įvertinta santykyje su tiesa, ir kiekvienas vertinimas – su valstybinės sąmonės būtinybe.

Istorijos politika vadinkime nuoseklias valstybės pastangas stiprinti konkrečius istorijos aiškinimus ir nustatyti, kokie istorijos aiškinimai šalyje yra absoliučiai nepriimtini. Visame pasaulyje tokios pastangos remiasi gana paprasta logika. Pirma, beveik visos mūsų dienų valstybės yra modernios tautinės valstybės, įsteigtos tautos apsisprendimo teise. Antra, tautinėje valstybėje Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kuo mums aktuali Antikos istorija? (video) (4)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikai Tomas Baranauskas ir Darius Alekna kalbasi apie tai, kuo mums šiandien aktuali antikos istorija? Ir kodėl Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija ją laiko tiek neverta dėmesio, kad net nereikalauja iš istorijos egzaminą laikančių abiturientų apie ją ką nors žinoti?

Laidoje taip pat aptariame Antikos tyrimų ir jos istorijos populiarinimo padėtį Lietuvoje. Kodėl nuo 1952 m. iki pernai metų neturėjome nė vieno išsamaus senovės graikų istorijos vadovėlio, o senovės Romos istorijos neturime iki šiol? Kokius Antikos autorius galime skaityti lietuviškai, o ko dar trūksta ar galime tikėtis sulaukti ateityje? Ko labiausiai reikia, kad užpildytume pagrindines šios srities spragas? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar reikia Lietuvoje tyrinėti visuotinę istoriją? (video) (2)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikai Tomas Baranauskas ir Darius Alekna kalbasi apie tai, kodėl Lietuvoje netyrinėjama visuotinė istorija? Kodėl net verstinių knygų visuotinės istorijos temomis lietuviškai išleidžiama itin nedaug?

Dariaus Aleknos manymu, mes iki šiol gyvename pagal paradigmą, įdiegtą mums sovietmečiu. Domėtis rimtais dalykais – ne sąjunginės respublikos kompetencija. Visuotinės istorija, filosofija ir kiti rimti dalykai turi būti tyrinėjami Maskvoje, o sąjunginių respublikų mokslininkams pakanka savo kiemo. Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Yranti istorija ardo valstybę (1)

slenkantis-gedimino-kalno-slaitas_d-medelienes-nuotr3

Gedimino kalno irimas nėra vien geologinis procesas, nesusijęs su dabartine Lietuvos būkle. Tie patręšę kuoleliai, laikantys paskutinę atramą, be kurios veikiausiai sugriūtų didžiausias istorinis paminklas Lietuvoje, simbolizuoja atsakingo, įpareigojančio požiūrio į istoriją likučius. Galima tarti, jog Gedimino kalnas atstoja Lietuvos istoriją, o Gedimino pilies bokštas – dabartinę Lietuvą. Jei kalnas irs toliau, grius ir bokštas – kitaip tariant, jei irs mūsų istorija, jei irs rūpestingas požiūris į ją, iš paskos grius ir mūsų valstybė. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvių menas sovietmečiu – tarp kūrybos ir griovimo (video) (1)

Aloyzas Stasiulevičius ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Ši „Aktualiosios istorijos“ laida skirta sovietmečio vaizduojamajam menui. Apie jį laidos vedėjui Tomui Baranauskui pasakoja įvykių amžininkas dailininkas Aloyzas Stasiulevičius.

Ar sovietmečio menas buvo vienalytis? Kas pasikeitė mirus Stalinui? Ar Lietuvoje dirbę menininkai buvo labai priklausomi nuo ideologinių reikalavimų? Kokie svarbiausi šio laikotarpio lietuvių meno pasiekimai? Ar galime didžiuotis tuo, kad lietuvių išeivijos atstovas Jurgis Mačiūnas sukūrė pasaulyje žinomą „Fluxus“ meno (ar antimeno) srovę? Kokie jo ryšiai su komunistine ideologija ir sovietine Lietuva? Skaityti toliau

Parodytas spektaklis skirtas Romo Kalantos susideginimo metinėms (0)

Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos moksleivių muzikinis spektaklis „Prašau, mylėkit mano Lietuvą“ prezidentūroje | lrp.lt

Sekmadienį, gegužės 15 d. vilniečiai ir miesto svečiai rinkosi į Prezidentūros Atvirų erdvių renginį – muzikinį spektaklį „Prašau, mylėkit mano Lietuvą“. Spektaklį, skirtą Romo Kalantos susideginimo metinėms, dovanojo Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos moksleiviai.

Renginio rengėjų teigimu, „Prašau, mylėkit mano Lietuvą“ siekiama parodyti, kokia kaina buvo iškovota Lietuvos nepriklausomybė. Muzikinis spektaklis sugrąžino į laikus, kai Lietuva buvo sovietinėje nelaisvėje, kuomet egzistavo melas, persekiojimai, nebuvo žodžio laisvės.

Skaityti toliau

Iš tikrųjų puolamas ne Poetas (3)

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praėjusį šeštadienį švęsdamas Europos dieną sostinės Gedimino prospektas sotinosi ir linksminosi – valgė, gėrė, pirko, kas yra rinkos alfa ir omega, – bet mažai galvojo arba visai negalvojo, kokią stotelę Europos Sąjungos bendrijoje yra priėjusi Lietuva.

Taip, deja ar beje, būna visais laikais. Pasaulio politinė istorija nepaliaujamai liudija, kad, anot profesoriaus Vytauto Radžvilo, visi svarbiausi visuomenės lūžiai ar pokyčiai įgyvendinami pripažintų, turinčių autoritetą, įtaką žmonių – tų, kurie vadinami aukštąja arba bent jau viduriniąja visuomenės klase. Skaityti toliau

Mokslų akademijoje vyks konferencija apie J.Marcinkevičių ir pastangas išsaugoti valstybinį mąstymą (1)

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 7 dieną, 11 valandą, metų pradžioje susikūręs Vilniaus forumas, Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje rengia konferenciją „Justino Marcinkevičiaus nuvainikavimas: kovos su „tarybine lietuvybe“ istorinis kontekstas ir politinė prasmė“.

Konferencija rengiama reaguojant į metų pradžioje viešojoje erdvėje suaktyvėjusį Justino Marcinkevičiaus asmens ir apskritai lietuvybės puoselėjimo pastangų sovietmečiu niekinimą. Kovo 11 dieną konferencijos organizatoriai paskelbė daugiau nei 180 žinomų Sąjūdžio kūrėjų, signatarų, rezistentų, mokslininkų ir kultūros veikėjų pasirašytą viešą laišką, kuriame išdėstė pagrindines nuostatas šiuo klausimu. Skaityti toliau

Veidų ir žemės vagos (I) (2)

Ona Pajedaitė (apie 1980 m.) |autoportretas

Su lituaniste, fotomenininke Ona Pajedaite kalbasi Juozas Šorys.

 – Norėčiau, kad papasakotumėte apie gimtąsias vietas, šeimą ir gimines.

– Gimiau labai gražioje Aukštaitijos vietoje – Gelvydžiuose, netoli Svėdasų, ten, kur Jara įteka į Šventąją. Upių slėniuose augo ąžuolynai, pakrantėse žydėjo ievos, vešėjo laukiniai serbentai ir lazdynai su kekėmis riešutų. Žodžiu, ten buvo pilna visokių gėrybių, kurių vasarą ir rudens pradžioje galėjai prisirinkti.

Mūsų sodyba buvo ant kalniuko, po žemės dalijimo iš vadinamojo sodybų kaimo mūsų sklypas buvo perkeltas į vienkiemį. Skaityti toliau

V. Rubavičius. Apie patriotiškumą, „Patriotų premiją“ ir Putinaitės „drąsą“ (68)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Išgirdęs radijo žiniose, kad filosofei Nerijai Putinaitei paskirta „Patriotų premija“, pagalvojau, kad Lietuvoje jau nebesuvokiama nei kas yra patriotiškumas, nei ką reikėtų laikyti patriotais.

Premija skirta už monografiją „Nugenėta pušis“. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje (Vilnius, 2015), kurioje gvildenama tarybinė Lietuvos ateizacijos politika, iškleidžiant poros kunigų sąmoningo apsisprendimo pereiti į tarybinių ateistų gretas istorijas. Filosofės antisovietinė, kritiškai tarybinę praeitį analizuojanti laikysena patraukia dėmesį, tačiau sykiu ir klaidina, nes ta laikysena nulemta esmingesnės nuostatos Skaityti toliau

Sovietmečio rašytojai Lietuvoje: Tarp valdžios kūjo ir sąžinės priekalo (5)

Rengėjų nuotr.

„Savas ar raudonas?“ – tokia tema, apibendrinančia pokalbius apie Salomėjos Nėries, Justino Marcinkevičiaus, Juozo Baltušio, Petro Cvirkos bei kitų sovietmečio autorių kūrybą ir gyvenimą, šiemet bus diskutuojama Vilniaus knygų mugėje.

„Perfrazuodamas šių metų Vilniaus knygų mugės temą „Personažas ieško autoriaus“, sakyčiau, kad tikrai galime iš laiko perspektyvos žvelgti į visiems gerai žinomus menininkus su sudėtingais likimais, kaip į tam tikrus personažus, kurie ieško ne Skaityti toliau

Nacionalinės premijos laimėtojas R. Adomaitis: Truputį gaila lietuvių ir Lietuvos (36)

Regimantas Adomaitis_respublika.lt

Kino ir teatro aktorius Regimantas Adomaitis, pas kurį svečiavomės prieš šventes, dar nebuvo papuošęs Kalėdų eglutės, bet spygliuočio žaluma jau gyvino interjerą. Jaunėlis Mindaugas parvežė šakų iš Labanoro, kurio prieigose yra ir Adomaičių sodyba. Ten prabėgo daug laimingų dienų, kol aktoriaus žmona Eugenija buvo gyva, ten šiemet numatyta švęsti ir Kalėdas. Dieve, kaip ten gerai, atsidūsėja R.Adomaitis: ten prasideda Labanoro giria, ten ežeras, upelis pro namą prateka, tačiau ir šioji vieta negali susilyginti su tėvų namais. Skaityti toliau

S. Aleksijevič. Apie tai, kad užaugome tarp budelių ir aukų (2)

Svetlana Aleksijevič | U. Žilytės piešinys

„Second-hand laikas“ – baigiamoji 2015 m. Nobelio premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič (g. 1948) ciklo „Golosa utopiji“ („Utopijos balsai“) knyga. Toliau plėtodama unikalų dokumentinės prozos žanrą – leisdama veikėjams patiems pasakoti apie save – autorė byloja apie ypatingą žmonių padermę – homo sovieticus. Dar palyginti neseniai homo sovieticus tikėjo gyvenantis pažangiausioje ir galingiausioje valstybėje, o 10 dešimtmetyje pasijuto vegetuojantis trečiojo pasaulio šalyje…Skurdas, korupcija, nenoras ir negebėjimas dirbti… Ar todėl posovietinė visuomenė ilgisi Sovietų Sąjungos ir… Stalino kulto? Kaip nutiko, kad imperijos žavesys užtemdė

Skaityti toliau

V. Radžvilas: Tauta privalo nubusti dar kartą – jeigu tai neįvyks, Lietuvos valstybės ir pačios Tautos paprasčiausiai neliks (52)

Vytautas Radžvilas

– Savo bendraminčiams išplatintame laiške, kurį paviešino Lietuvos žurnalistų sąjungos tinklalapis, rašote: „Inteligentijos kreipimasis į visuomenę“ atvirai blokuojamas vadinamojoje ,,didžiojoje“ žiniasklaidoje“. Kas Jums leidžia teigti, kad tai yra tikslingas ir apgalvotas veiksmas, kuriuo siekiama nuo visuomenės nuslėpti svarbią informaciją?

– Paprastai tam tikros žinios ar informacija neskelbiami dėl dviejų priežasčių. Vienais atvejais jos iš tiesų būna menkavertės – nesvarbios, neaktualios arba Skaityti toliau

Šiandien minima Tuskulėnų aukų atminimo diena (0)

paroda.isgelbejes zyda_rengeju nuotr

Rugsėjo 28-ąją, minint Tuskulėnų aukų atminimo dieną, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyks šiai dienai skirti atminimo renginiai.

16.00 val. koplyčioje-kolumbariume bus padėtos gėlės ir oficialiai pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas. Rašytojas ir tarpdisciplininių menų kūrėjas Julius Žėkas pristatys minėjimo dalyviams koplyčioje-kolumbariume eksponuojamą Lietuvos valstybės himno instaliaciją „Tautiška giesmė“.

16.30 val. Konferencijų salėje tradiciškai bus rodomas Vytauto Damaševičiaus ir Juozo Matonio dokumentinis filmas „Tuskulėnų paslaptis“. Skaityti toliau

Perkūno Name vyks pokalbis apie lietuvių ir vokiečių ryšius (0)

Perkuno_Namas_ktu.lt

Rugsėjo 11 d., 16 val. Kauno menininkai ir visuomenės veikėjai susirinks pasikalbėti apie lietuvių ir vokiečių kultūros ryšius, kurių ištakos siekia viduramžius. Vieša, neformali diskusija vyks simbolinėje vietoje – Perkūno name, Hanzos pirklių prekybinėje būstinėje.

Diskusijoje „Santakos: Vokietijos ir Lietuvos mainų keliai nuo Hanzos iki šių dienų“ dalyvaus Nacionalinio Kauno dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas, Kauno šokio teatro „Aura“ meno vadovė Birutė Letukaitė, dailininkas Eimutis Markūnas, žurnalistas Mykolas Jurgis Drunga. Skaityti toliau

Seime – konferenciją „Kūryba ant skustuvo ašmenų“ (tiesioginė transliacija, video) (0)

komunistai-alkas.lt-koliazas

Birželio 17 d., trečiadienį, 10–14 val. Vilniuje, Seimo Konstitucijos salėje vyks konferencija „Kūryba ant skustuvo ašmenų: kaip sovietmečiu buvo ginama profesionalioji lietuvių kultūra. Liudytojų parodymai“, kurią rengia Lietuvos Respublikos Seimas kartu su Lietuvos kultūros kongreso taryba.

Pagrindinis šio renginio tikslas – aptarti, kaip lietuvių kultūra galėjo išlikti sovietinėje Lietuvoje. Konferencijoje kviečiami dalyvauti šios epochos liudytojai ir jaunoji karta, žinanti šią epochą iš rašytinių dokumentų bei žmonių pasakojimų. Skaityti toliau