Žymos archyvas: Sovietinė armija

Č. Iškauskas. Kazys Degutis: ištikimas Lietuvos karininko priesaikai (II) (3)

Kazys Degutis | gyvenimas.eu nuotr.

Tai antrasis žurnalisto Česlovo Iškausko straipsnis apie Lietuvos karininką ir partizanų vadą Kazį Degutį, veikusį Balbieriškio apylinkėse. Pirma dalis čia.

Kaip rašo savo atsiminimuose Juozas Petraška-Patrimpas, 1944 metų rugpjūčio mėnesi, tik užėjus sovietinei armijai, prasidėjo jaunuolių gaudynės į svetimą kariuomenę. Jauni vyrai ėmė slapstytis. Kurie gyveno arčiau miško, rasdavo prieglobstį tenai. Dieną išeidavo, naktį pareidavo pernakvoti. Represijoms intensyvėjant, jie pradėjo ginkluotis ir telktis į didesnius vienetus. Skaityti toliau

J. Proškus. Istorinė atmintis Stakliškių seniūnijoje Gojaus miške (3)

Prienų miškų urėdijoje Verknės girininkijoje Gojaus miške senųjų metų šaulių palydėtuvės Lietuvos partizanų bunkeryje |

Laikas bėga nesustabdomai, nebeliko gyvųjų amžininkų kurie prisimintų pokario metus ir tas žūtbūtines Lietuvos partizanų kovas su naujais okupantais. Tą vaizdą galima atkurti tik prisiminus jau senai anapilin išėjusių tėvų pasakojimus bei atidžiai ir objektyviai išnagrinėjus išlikusius archyvinius dokumentus. Šie tragiški veiksmai Gojaus miške prasidėjo 1944 m. rūpjūčio mėnesį, tik ką sovietinei armijai nustūmus vokiečius už Nemuno o čia pradėjus šeimininkauti NKVD vidaus kariuomenei. Jų veiksmai atitiko visus stalininių okupantų kriterijus ir manieras.

Prasidėjus represijoms jaunesni vyrai vengė pakliūti okupantams į nagus, pradėjo Skaityti toliau

A. Šimkūnas. Už Trispalvės iškėlimą – Sibiras (1)

Vytautas Račickas su Antanu Vaišnoru (dešinėje) plaukia Tunguskos upe. Antano Vaišnoro | Asmeninio albumo nuotr.

Nepriklausomybės 100-mečio metais prisimename mūsų kovos už laisvę simbolius – Vytį, Vyčio kryžių, Gediminaičių stulpus, trispalvę vėliavą, jų atsiradimo istoriją ir tuos, kurie sovietmečiu nukentėjo dėl jų prisiminimo.

Kas suskaičiuos, kiek žmonių Lietuvoje sovietų okupacijos metais nukentėjo dėl trispalvės vėliavos iškėlimo Vasario 16-ąją, kiek buvo užvesta bylų, kiek areštuota, ištremta, priversta bėgti iš Lietuvos? Skaityti toliau

Seimo narys K. Masiulis prašo pašalinti „raudonarmiečio“ skulptūrą Alytaus rajone (5)

R. Ožalinsko nuotr.

Seimo narys Kęstutis Masiulis kreipėsi į Alytaus rajono merą Algirdą Vrubliauską, prašydamas pašalinti iš viešosios erdvės šalia Miroslavo miestelio esančią sovietinio kario galvos skulptūrą.

„Alytaus rajone Laisvės kovotojai buvo vieni aktyviausių visoje šalyje, o okupacinė valdžia į tai atsakė taikydama pačius žiauriausius metodus, nevengdami kankinti ir tremti senelius bei vaikus, todėl toks paminklas „raudonarmiečiui“ yra įžeidimas visiems kentėjusiems ir kovojusiems už Lietuvos laisvę, Skaityti toliau

Kauno įgulos karininkų ramovė kviečia į V. Tininio knygos apie prievartinę mobilizaciją pristatymą (0)

„Prievartinė mobilizacija į Raudonąją armiją“ | Alkas.lt nuotr.

Lapkričio 11 d., antradienį, 16 val. Kauno įgulos karininkų ramovėje (A. Mickevičiaus g. 19) rengiamas dr. Vytauto Tininio knygos „Prievartinė mobilizacija į Raudonąją armiją“ pristatymas.

Šiemet sukako 70 metų nuo to laiko, kai 1944 m. vasarą Lietuvoje prasidėjo prievartinė vyrų mobilizacija į Raudonąją armiją. Kaip ir ginkluotasis pasipriešinimas, tremtys, civilių gyventojų represijos ir žudynės, ši mobilizacija tapo vienu skaudžiausių ir tragiškiausių Lietuvos pokario istorijos puslapių. Skaityti toliau

Dr. Vytauto Tininio knygos „Prievartinė mobilizacija į Raudonąją armiją“ pristatymas (0)

„Prievartinė mobilizacija į Raudonąją armiją“ | Alkas.lt nuotr.

2014 m. spalio 9 d., ketvirtadienį, 18 val. Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialisto dr. Vytauto Tininio knygos „Prievartinė mobilizacija į Raudonąją armiją“ pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autorius dr. V. Tininis, Vilniaus universiteto docentas dr. Algirdas Jakubčionis, Seimo parlamentinės grupės „Už istorinę atmintį ir teisingumą“ pirmininkas dr. Arvydas Anušauskas, koncertuos LK Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“ (vadovas Tadas Šumskas). Renginio vedėjas – LK Vilniaus įgulos karininkų ramovės viršininko pavaduotojas Gaudentas Aukštikalnis. Skaityti toliau

Minimos 73-iosios Rainių tragedijos metinės (0)

Rainių koplyčiaŠiandien, birželio 23 dieną, Telšiuose bei šalia esančiuose Rainiuose bus pagerbtos 1941 metais čia įvykusios tragedijos aukos.

Rainių kankiniai 18.45 val. bus pagerbti Telšių miesto senosiose kapinėse bei 19.00 val. žudynių vietoje Rainių miškelyje, taip pat bus aukojamos katalikiškosios mišios.

Rainių tragedijos 73-ųjų metinių paminėjime Skaityti toliau

Ant Žaliojo tilto bus atidengta atminimo lenta (8)

„Wikipedia“ nuotr.

Rugsėjo 1-ąją, sekmadienį, 14.30 val. ant Žaliojo tilto Vilniuje bus atidengiama atminimo lenta, skirta sovietų okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos 20-mečiui.

Renginys vyks Laisvės dieną, kai prieš 20 metų – 1993 m. rugpjūčio 31 d. – Lietuvos Respublikos sieną pervažiavo paskutinio Lietuvoje dislokuoto Rusijos kariuomenės dalinio likučiai.

Ceremonijoje dalyvaus Vilniaus meras Artūras Zuokas, Lietuvos Respublikos  krašto Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Latviai mus lenkia okupacijos žalos atlyginimo fronte (7)

Česlovas Iškauskas | DELFI, Š.Mažeikos nuotr.

Okupacijų žalos atlyginimas daugeliui atrodo bereikalingas rūpestis, tik gadinantis santykius su kitomis valstybėmis. Pastarosios visaip suka uodegą, pirmiausia apskritai nepripažindamos okupacijos fakto, o antra, ginčydamos, kas kam turi atlyginti patirtus nuostolius.

Ginčas gali tęstis iki begalybės, tačiau yra vienas daugiau moralinis šios problemos aspektas: istorinis teisingumas reikalauja, kad šalys agresorės atsakytų už savo nusikaltimus prieš kitas tautas ir nesiryžtų pakartoti tokių veiksmų ateityje. Štai kodėl visų – lenkiškosios, nacistinės ir sovietinės – okupacijų padarytos žalos pirmiausia turi būti visuotinai pripažintos, Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Ar mums reikalingas Karaliaučius? (8)

Česlovas Iškauskas, www.iskauskas.lt, www.delfi.lt

Pirmas mano įspūdis apie Kaliningrado (Karaliaučiaus) žemę buvo slegiantis. Sovietinės armijos rezervistus iš Pabradės pratyboms išvežė į šiuos dyklaukius, kurie nuo karo nebuvo matę artojo plūgo, o poligonuose žiojėjo sviedinių išraustos duobės, sugriuvę apkasai, kur ne kur išsimėtę kaimeliai priminė Rusijos baudžiavos laikų provinciją. Buvo pažliugęs kovas, miegojome palapinėse ant šlapių šakų, rytą reikdavo gilinti įšalusią apkasų žemę, o kartą pakraupę stebėjome, kaip dumblinoje gilioje baloje skęsta rusiškas tankas su lietuvio karininko vadovaujamu ekipažu… Skaityti toliau

V.V.Landsbergis. Link Puntuko (1)

V.V.Landsbergis | atn.lt nuotr.

        I

Minu dviratį link Puntuko. Kasdieninė piligriminė kelionė. Ir kurių velnių velnias ten numetė tą akmenį?

Keliukas veda pro dvejas kapines. Vienoj pusėj lietuvių – su didžiuliu Tremtinių Kryžium ant kalvelės.  Kitoj pusėj – sovietų kariai. Ten visad pašluota, tvarkinga – matosi, kad ambasada pinigų negaili.

Ir gerai, kad tai yra. Anot Viliaus Orvydo – nieko nėra nei gera, nei bloga… Gal tik lentelę reikėtų pastatyti, kad praeivis susigaudytų, ką Sovietų kariuomenė veikė mūsų Lietuvėlėje nuo 1940 metų iki 1993-ųjų. Skaityti toliau