Žymos archyvas: Sofija Tiškevičienė

Palangoje bus atidaryta dailininkų paroda „Balta drobulė“ (0)

Sofija ir Juozapas Tiškevičiai. Frankfurtas prie Maino, 1882–1885 m. | Otto van Bosch nuotr.

Liepos 5 d. 17 val. Palangos kurorto muziejaus rengiama paroda „Balta drobulė“, skiriama grafienės Sofijos Tiškevičienės atminimui. Tai daroma neatsitiktinai – muziejus veikia nuostabioje viloje, priklausiusioje grafienei. Istoriniai šaltiniai šykšti žinių apie pačią grafienę Sofiją, todėl jos asmenybė –  puiki terpė menininkų fantazijai.

Balta drobulė – tai nenutapyto grafienės Sofijos paveikslo, neparašyto eilėraščio simbolis, asocijuojasi su jos tyrumu, giliu tikėjimu, dvasingumu, kilnumu ir protu. Skaityti toliau

Tarp į Kretingą grįžtančių Tiškevičių asmeninių daiktų – ir vertingas dienoraštis (0)

Aleksandras Tiškevičiaus šeima. Iš kairės į dešinę stovi žmona Marija (1866–1939), Aleksandras Tiškevičius, sūnūs Stanislovas (1888–1965) ir priekyje Kazimieras (1896–1941); sėdi dukros Aleksandra (1893–1983), Ona Marija (1897–?), Izabelė (~1900–?), uošvis Stanislovas Puslovskis (1820–?), ant grindų – sūnus Jurgis (1899–1939). P. Mongirdaitės nuotr., Palanga, apie 1905 m.

Kretingos muziejus pasipildė asmeniniais Tiškevičių daiktais, kurių susigrąžinimas kainavo 27 tūkstančius eurų. Šie daiktai itin vertingi norint daugiau sužinoti apie šiuos miesto puoselėtojus, o tarp įsigytų vertybių galima išvysti ir dienoraštį.

Įsigytos Tiškevičių kultūros vertybės priklausė dviem giminės kartoms. Pirmajai grupei priskiriami 1855–1890 m. datuojami Juozapo ir Sofijos Horvataitės Tiškevičių asmeniniai daiktai, o antrajai – jų vyriausio sūnaus Aleksandro Tiškevičiaus šeimos nuo XIX a. pabaigos iki XX a. vidurio naudoti daiktai.

Didžiausią istorinę ir kultūrinę vertę turi iš garsios vengrų kilmės Lietuvos ir Lenkijos didikų šeimos kilusios Sofijos Skaityti toliau

Restauratoriai spėja aptikę vieną iš „Anapilio“ paslapčių (0)

Vėjo vargonai | Palangos m. nuotr.

Vieną iš vertingiausių Palangos istorinių statinių – vilą „Anapilis restauruojantys  specialistai spėja aptikę vieną iš šio pastato paslapčių – vėjo vargonus.

Revizuojant šimtamečio medinio namo konstrukcijų būklę pagrindiniame kupole, prie stoglangių buvo aptikti iki tol neregėti skardiniai būgneliai. Jų buvo aštuonetas, po du prie kiekvieno stoglangio kraštų. Radiniai ir jų išdėstymas kėlė daug klausimų dėl galimos paskirties, kol iš detalių susidėliojo vienas įtikinamas atsakymas Skaityti toliau