Žymos archyvas: socializmas

„Aktualioji istorija“: Kodėl komunistai ir „progresyvistai“ paskelbė karą santuokai ir šeimai? (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Vytautas Sinica | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir politologas Vytautas Sinica kalba apie vieną iš odioziškiausių kairiosios ideologijos aspektų – idėją pakeisti tradicinę šeimos sampratą bet ko sugyvenimu su bet kuo, arba šeimos, kaipo tokios, išardymo siekį. Kartu pristatoma neseniai šia tema lietuviškai išleista Polo Kengoro (Paul Kengor) knyga „Išardymas. Nuo komunistų iki progresyvistų – kairiųjų karas prieš santuoką ir šeimą“ (Vilnius, 2017).

Kur yra šiandien skelbiamos „seksualinės revoliucijos“ ištakos? Ką apie šeimos išardymą Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kokios buvo liberalizmo ir socializmo idėjų ištakos? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba XIX a. ideologijas.

Ar galima sakyti, kad XIX a. – ideologijų amžius? Kur XIX a. ideologijų – liberalizmo, socializmo – ištakos? Kuo pasižymi klasikinio liberalizmo idėjos? Ar jos tiko pramonės perversmo pakeistai visuomenei? Ar Markizas de Sadas – liberalas? Ar pirminis socializmas – socialinės fantazijos? Kas būdinga pirmiesiems socialistams? Ką naujo socializmo idėjoms davė Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas? Ką Engelsas manė apie kolektyvines santuokas? Skaityti toliau

Kovo 17-ąją Vilniaus įgulos Karininkų ramovėje bus pristatyta nauja knyga (0)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kovo 17-ąją, 15 val., Vilniaus įgulos Karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) bus pristatyta politologo Mariaus Kundroto knyga „Tautinis idealas politikoje: keturių šalių atvejai“. Tai – antroji šio autoriaus knyga. Pirmoji buvo „Tauta amžių kelyje: tautinės pasaulėžiūros gairės ir tautinis judėjimas Lietuvoje“, išleista 2009-aisiais. Pateikiamos pagrindinės pristatymo mintys.

Jei kas tikisi politinės agitacijos ar apologetikos, nusivils. Tai nėra ideologinis kūrinys – toks iš dalies buvo „Tauta amžių kelyje“, kur filosofiniais, Skaityti toliau

„Stebuklas“ Toronte: Donaldas Trampas ir Eglės Mikulionytės žvaigždė (video) (0)

Eglė Vertelytė | Rengėjų nuotr.

Eglės Vertelytės tragikomedija „Stebuklas“ Tarptautiniame Toronto kino šventėje, kur įvyko filmo pasaulinė premjera, pasitikta sausakimšomis kino salėmis. „Stebuklas“ – tai antras lietuviškas filmas, po 17 metų pertraukos atrinktas į svarbiausią Šiaurės Amerikos ir vieną prestižiškiausių pasaulyje kino renginių. Šia švente tik prasideda tarptautinės filmo kelionės.

Apie socializmo ir kapitalizmo kaktomušą devinto dešimtmečio pradžios lietuviškoje kiaulių fermoje pasakojanti istorija pasauliui pristatyta rugsėjo 8 d. Tarptautinio Toronto kino šventės „Atradimų“ programoje. Šiame filmų maratone kelionę yra pradėję gerai žinomi ir kino apdovanojimų susižėrę filmai, tokie kaip: „Lūšnynų milijonierius“ (angl. „Slumdog Millionaire“), „12 vergovės metų“ (angl. „12 Years a Slave“), „Kalifornijos svajos“ (angl. „La La Land“) ir kiti.

Kadras iš filmo | M. Astrausko nuotr.

   „Stebuklo“ rodymuose ir diskusijose su žiūrovais dalyvavo filmo scenarijaus autorė ir režisierė E. Vertelytė ir pagrindiniai aktoriai – Eglė Mikulionytė bei Vyto Ruginis.

„Tokio mąsto šventėje pasijauti kaip maža žuvis dideliame industrijos vandenyne, bet tam, kad galėtum save realiai įvertinti labai svarbu į tą vandenyną kartais išplaukti. Tai galimybė pamatyti save pasauliniame kontekste“, – savo patirtimi iš Toronto dalijasi E. Vertelytė.

Subtilumas, ironija ir netikėtos asociacijos

Filmo komanda džiaugiasi, kad Toronte „Stebuklas“ gavo daug dėmesio – užpildytos kino salės, plojimai, E. Mikulionytė atpažinimas Toronto gatvėse, kritikų recenzijos.

Gilberto Seaho filmo apžvalga Afrototonto žurnale filmą apibūdino kaip drąsų ir visiškai įtraukiantį. Kino kritikas Vasilis Ekonomu (Vassilis Economou) portale „Cineuropa“ rašė: „Stebuklas“ – subtili, ironiška, tragikomiška, beveik satyriška staigaus perėjimo nuo komunizmo į siaučiantį kapitalizmą ir netradicinio troškimo visko, kas vakarietiška, kuriuos patyrė buvusios Sovietų respublikos ankstyvuosiuose devyniasdešimtuosiuose, kritika“. Maiklas Maknelejas (Michael McNeely) savo recenzijoje pastebi: „Stebuklas“ papildo taiklių Rytų Europos satyrų gretas: ironiškas humoras, stiprus pagrindinis moters personažas, intriguojantys siužeto vingiai“.

Eglė Vertelytė, Vyto Ruginis, Eglė Mikulionytė Tarptautiniame Toronto kino festivalyje | Rengėjų nuotr.

Daugelį atsiliepimų apie filmą siejo netikėtos asociacijos: E. Vertelytės braižo su garsiu suomių režisieriumi Akiu Kaurismekiu (Aki Kaurismäki), Eglės Mikulionytės – su Kati Outinen, V. Ruginio personažo su kontraversiškai vertinamu JAV prezidentu Donaldu Trampu (Donald Trump). Nors kai kurie iš palyginimų atrodo net labai garbingai – daugelis jų yra visiškas atsitiktinumas.

Vyto Ruginis, Eglė Vertelytė, Eglė Mikulionytė Tarptautiniame Toronto kino festivalyje | Rengėjų nuotr.

Su A. Kaurismiakio mūza lyginama E. Mikulionytė prisipažino, kad su šia aktore ją jau lygino draugai Lietuvoje. „Kai Toronte mane taip pristatė, draugai šaukė, kad jie pirmi tai pastebėjo. Niekada nepagalvojau, kad kažką panašaus turime, bet tikriausiai sutapo mūsų mąstymas, humoro ir absurdo suvokimas. Jaučiuosi pamaloninta“, – teigia E. Mikulionytė.

Ironiška, kad nors V. Ruginis, kaip ir didžioji dalis Holivudo, neigiamai vertina D. Trampo karjeros posūkį, užsieniečiai pastebi ryškų jo personažo panašumą į dabartinį JAV prezidentą. „Kad Bernardas panašus į Donaldą Trumpą pastebėjome jau tik filmavimo metu – iš to pasijuokėme, bet niekada rimtesnės jo personažo analizės nedarėme“, – sako V. Ruginis.

„Kol Donaldas Trampas nebuvo laimėjęs rinkimų, netikėjome, kad tai gali išsipildyti, todėl pristatydami filmą juokaudavom, kad norėdami pamatyti, kas atsitiks su JAV, jei D. Trampas bus prezidentu – turi pamatyti „Stebuklą“, – sako filmo prodiuseris Lukas Trimonis.

Kelionė po pasaulį

Spalio 1 d. tarptautinėje Reikjaviko kino šventėje įvyko Europinė filmo premjera. Britų žurnalas „The New European“ šią kino šventę įtraukė į švenčių, kurių nederėtų praleisti 2017 metais sąrašą, apibūdindamas jį kaip jaunatviškiausią, pristatantį naująją talentingų režisierių kartą iš viso pasaulio. Šį mėnesį „Stebuklas“ dalyvaus ir Liuksemburgo tarptautinės kino šventės „CinEast“ bei vienos seniausių Europos kino švenčių, 62-osios tarptautinės Valjadolido kino šventės Ispanijoje konkursinėse programose.

Kadras iš filmo | L. Muševos nuotr.

Įdomu, kad pirmoji teritorija, kuriai filmas buvo parduotas platinimui yra Kinija. Po jos sekė ir kitos Azijos šalys, tarp kurių Hong Kongas, Indija, Indonezija, Vietnamas ir kt. Labai laukiu kiniškai dubliuoto filmo“, – sakė L. Trimonis.

Filmo nacionalinė premjera įvyks Europos šalių kino forume „Scanorama“, o Lietuvos kino teatrus filmas pasieks gruodžio 8 d.

Po 17 metų lietuviškas filmas – Toronto kino šventėje (0)

Kadras iš filmo „Stebuklas“ | Mato Astrausko nuotr.

Nuo rugsėjo 7 d., iki rugsėjo 17 d., vyks Tarptautinė Toronto kino šventė. Šiais metais į šią šventę pateko Lietuvės režisierės Eglės Vertelytės tragikomedija – „Stebuklas“, pasakojanti apie socializmo ir kapitalizmo kaktomušą lietuviškoje kiaulių fermoje. Tai itin didelis laimėjimas, kadangi paskutinį kartą, Toronte, lietuviškas filmas buvo rodomas tik 2000 metais. Tuomet į šventės programą pateko Šarūno Barto filmas – „Laisvė“. Taigi, po 17 metų pertraukos lietuviškas filmas vėl bus rodomas Toronto kino festivalyje ir tai bus

Skaityti toliau

Dž. Orvelas: Mes gyvename totalitarinių valstybių epochoje (13)

Džordžas Orvelas | Archyvinė nuotr.

Čia pateikiama  Džordžo Orvelo (1903 – 1950) paskaita buvo transliuojama  per BBC radiją gal savaitė iki hitlerinės Vokietijos ir stalininės TSRS karo pradžios 1941 m. Jos pavadinimas: Literatūra ir totalitarizmas.  Tame pasakojime jau yra užuominų ir įžvalgų, susisiekiančių su garsiuoju romanu „1984“  (išleistas Anglijoje po aštuonerių metų, 1949), todėl įdomu pastebėti rašytojo nuostatų kaitą.  Jo vartojami terminai socializmas, liberalizmas, kapitalizmas, totalitarizmas per daugiau nei 70 metų įgijo kitų atspalvių. Jis aršiai puldavo literatus, kurie (kaip Bernardas  Šou) tapatino socializmą su Sovietų sąjunga. Jis nuolat tvirtino, kad socializmą besirengiančioms kurti valstybėms dera kaip ugnies bijoti Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tautinės partijos Europoje: sistemos reakcijos ir jų pasekmės (14)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Jau kelintą dešimtmetį Europoje kylanti tautinių partijų banga tapo rimtu iššūkiu vyraujančioms politinėms sistemoms. Labiausiai vyrauja du sprendimo būdai: tautinių partijų išstūmimas į užribį arba jų įtraukimas į politinę sistemą, pamažėle užglaistant aštresnius kampus ir deradikalizuojant.

Klasikiniai išstūmimo arba marginalizavimo pavyzdžiai – Prancūzija ir Vokietija. Prancūzijoje, siekiant išstumti Nacionalinį frontą į politikos paraštes, net pakeistas rinkimų įstatymas: vietoje proporcinės rinkimų sistemos pagal partinius sąrašus pasirinkta mažoritarinė, per vienmandates apygardas. Taip trečdalis Skaityti toliau

K. Stoškus. Nacionalinis susitarimas: draugai ir priešai (5)

Krescencijus Stoškus | Asmeninė nuotr.

Kovo 31 d. į Vilniaus oro uostą parskrido prof. Mažylis, Vokietijos diplomatiniame archyve suradęs Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą. Toks darbas tikrai vertas pagarbos ne tik dėl profesionalios nuovokos, bet ir dėl patriotiškumo. Todėl galima suprasti aistringą ir ištisą savaitę trukusį žiniasklaidos susižavėjimą šiuo netikėtu įvykiu. Bet apima šiurpas, kai tie patys komunikacijos kanalai, užuot pradėję jau ir taip pavojingai pavėluotas diskusijas apie planuojamą partijų susitarimą stabdyti emigraciją ir įveikti demografinę krizę, durtuvais sutinka pačią demokratinės sutarties idėją. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Sovietiniai „išvaduotojai“ žiauriai nuslopino Berlyno sukilimą (2)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kas nėra girdėjęs apie Vengrijos įvykius, Prahos pavasarį ar invaziją į Afganistaną? Tačiau prieš tai buvo dar vienas pasipriešinimas komunistinei okupacijai – žiauriai nuslopintas 1953 m. birželio Berlyno sukilimas. Sovietiniai „išvaduotojai“ negalėjo susitaikyti su tuo, kad po pergalės prieš nacius jų okupacinė zona Rytų Vokietijoje galėjo išslysti iš rankų…

Vokiečius kiršino ir lietuvis

Dar nuo V. Lenino laikų revoliuciją į visą pasaulį eksportuoti sumanę bolševikai visai suįžūlėjo laimėję Antrąjį pasaulinį karą. Nuolaidžiaujant sąjungininkams Sovietų Sąjunga, Skaityti toliau

S. Lapėnas. (Ne)nacionalinė valstybė ir švietimas: pakeliui į kareivines genijai nereikalingi? (0)

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

„Darbininkai neturi tėvynės.“ (K. Marksas ir F. Engelsas – „Komunistų Partijos manifestas“ 1848 m.

Padažnėjusių nacionalinės idėjos atsisakymo diskusijų metu, kartais atrodo, kad globalizacijos šalininkai pernelyg tiesmukai suvokia K. Markso žodžius ir nusprendė juos įgyvendinti praktikoje

Nacionalinė valstybė ir švietimas

Žmonijos istorijoje nėra pavyzdžio, kad nacionalinių idėjų atsisakymas valstybėje, paskatintų švietimo sistemos vystymąsi. Skaityti toliau

V. Radikaitė. Kur padėti paminklą? (9)

Paminklas Juliui Janoniui Biržuose | selonija.lt nuotr.

Nesibaigiant diskusijoms dėl Žaliojo tilto skulptūrų Vilniuje, kas nors ima ir sumano judinti ir kitus paminklus Lietuvoje. Vienas tokių, kurį nuolat knieti iškelti – Biržuose stovintis paminklas Juliui Janoniui. „Na, kas tas J. Janonis? Ką jis paliko Lietuvai? Vien prišaukė bolševikus“, – žurnalistės retoriškai klausė Biržų rajono savivaldybės tarybos narys P.Stakionis. Keista sąsaja J.Janonis susiejamas su sovietiniu režimu kolaboravusiais rašytojais S.Nėrimi, P.Cvirka ir pastatomas į vieną gretą su Stalino saulę parvežusiais mūsų inteligentais, Skaityti toliau

S. Lapėnas. Kodėl liberalai prieš eurą? (I) (46)

Saulius Lapėnas | feisbuko profilio nuotr.

Jei mes esame už laisvą rinką visose ekonomikos srityse, jei norime pašalinti valstybės kišimąsį į asmens ir nuosavybės reikalus, tai mums nėra svarbesnio uždavinio, kaip rasti būdus ir priemones, laisvos rinkos sukūrimui pinigų srityje.
Miurėjus Rotbardas (Murray Rothbard).

… viso pasaulio šalyse, gobšumas ir neteisybė valdovų ir vyriausybių, piktnaudžiavusių savo pavaldinių pasitikėjimu, palaipsniui mažino tikrąjį tauriojo metalo kiekį jų monetose. Adamas Smitas (Adam Smith). Skaityti toliau

Kaip įveikti monopolinius tarifus? Paklauskite Vengrijos (2)

Viktoras Orbanas | blogs.ft.com nuotr.

„Vilniaus vandenims“ įgyvendinus savo planus, vilniečių sąskaitos už vandenį didės daugiau nei trečdaliu. Ne ramiau gyvena ir kitų Lietuvos miestų bei miestelių gyventojai. Ir britai  susiduria su panašiomis kainų už komunalines paslaugas didėjimo tendencijomis. Didžiosios Britanijos dienraštis „The Guardian“ savo skaitytojams pateikia kitos šalies vyriausybės kovos su monopolijomis pavyzdį.

Vienoje Europos valstybėje yra vyriausybė, nurodžiusi energetikos kompanijoms sąskaitas sumažinti daugiau nei 20 proc. Skaityti toliau

V.Rubavičius. Kultūrinė atmintis: lietuvybė ir Kitas (II) (6)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt nuotr.

Kultūrinė atmintis sovietmečiu

Apie sovietmetį kalbama daug, tačiau dar daugiau lieka neatsakytų klausimų ir negvildentų problemų. Ypač susijusių su lietuvybės raida ir kultūrinės atminties veikimo ypatumais. Neturiu galimybių čia gilintis į šias problemas, tad apsiribosiu tik bendresnio pobūdžio pasvarstymais.

Sovietinė okupacija pirmiausia keitė visą kultūros sistemą ir kultūrinę atmintį. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IX) (2)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

10. Tautininkų sąjunga: istorinis kelias

1924 m. įsikūrusi Lietuvių tautininkų sąjunga (LTS) dažniausiai gvildenama dviem arba vienu iš dviejų aspektų – tautiškumo ir demokratijos. Išsamiau jos ideologijos ir praktikos bruožai aptariami retai. Nei demokratija, nei tautininkystė nėra kažkas vientiso ar atskirto nuo kitų politinių ideologijų ar sistemų, pavyzdžiui – konservatizmo, liberalizmo ar socializmo. LTS kelias – permainingas, įvairiais laikotarpiais čia telkėsi įvairios srovės, bet vyraujančia tėkme paprastai įvardijamas konservatizmas. Aptarkime, kiek ši prielaida pagrįsta. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IV) (2)

Marius Kundrotas

5. E.Berko konservatizmas ir tautininkystė

Konservatizmo ir nacionalizmo, lietuviškai – tautininkystės – santykis gana glaudus per visą jų istoriją. Nors modernioji tautininkystė – šiek tiek jaunesnė už konservatizmą, jos šaknis galima įžvelgti jau Reformacijos procesuose, o pirmines ištakas – dar anksčiau. Konservatizmas ir nacionalizmas nuo pat pradžių iki šiol maitina vienas kitą idėjomis, vertybėmis, veiksmais, o šiuolaikinėje Europoje ir apskritai Vakarų pasaulyje šių ideologijų sąjunga pereina į dar glaudesnį būvį, nei ligšiol, sutinkant kraštutinio liberalizmo iššūkį.

Radikalusis liberalizmas maitina kosmopolitizmą, nacionalizmas savo ruožtu ieško sąjungos konservatizmo ir iš dalies – socializmo stovyklose. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (III)) (3)

Marius Kundrotas

4. E.Berko konservatizmas ir socializmas

Šių dviejų pasaulėžiūrų santykis iš pažiūros atrodo prieštaringiausias. Konservatizmas įprastai lokalizuojamas dešinėje, socializmas – kairėje. Konservatizmas gimė iš reakcijos, socializmas žengė per reformas ir revoliucijas. Konservatizmas pabrėžia išskirtinumą, socializmas – lygybę, net iki lygiavos. Vis dėlto, žvelgiant į giluminius principus, jų santykis pasirodo sudėtingesnis, nei iš pirmo žvilgsnio, politiką redukuojant į primityvias geometrines schemas.

Pirmiausiai – konservatizmas ypač gerbia žmonių sąjungas ir bendrijas, tuo jis prieštarauja liberalizmui ir pasirodo artimas socializmui. Skaityti toliau

A.Avižienis. Pažeidžiamiausia globalizacijos vieta (5)

Vežam naftą | efoto.lt, Kontuzitas nuotr.Skamba gal kiek ciniškai, bet galima teigti, kad pokarinė Vakarų santvarka (arba tiksliau, Vakarų piliečių pritarimas jai) rėmėsi sparčiu ekonominiu augimu. Per šešis dešimtmečius Vakarų šalių ekonomikos beveik pastoviai mušė vis naujus gamybos rekordus, kraudamos didžiulius kalnus vartotojiškų gėrybių. Visa tai tarnavo gyventojų pasigrožėjimui, pasipuikavimui, malonumui, komfortui ir saugumui. Materialiniu požiūriu vakariečiai tuomet buvo geriau aprūpinti ir turbūt labiau patenkinti savo gyvenimu, nei žmonės gyvenantys kitose valstybėse arba bet kuriuo kitu ankstesniu periodu. Skaityti toliau