Žymos archyvas: socialinė politika

A. Guogis. Gitanas Nausėda – pirmasis Lietuvos prezidentas, kuris apie gerovės valstybės kūrimą prabilo kaip svarbiausią uždavinį (12)

Prof. Arvydas Guogis | Asmeninio albumo nuotr.

Kai 1991-aisiais metais, antrą kartą būdamas Vakaruose, užėjau į kelis knygynus Stokholme, nustebau nuo literatūros „gerovės valstybės“ („Welfare States“) tematika gausos. Sovietiniu laikotarpiu Vilniaus universiteto bibliotekoje šia tema laisvai galima buvo rasti tik dvi knygutes apie skandinavų socialdemokratiją, tačiau literatūros konkrečiai apie „gerovės valstybes“ ar jų modelius Lietuvoje sovietiniais metais nebuvo. Skaityti toliau

LVŽS daugiausia dėmesio žada skirti skaidrumui, socialinei politikai ir pasaulio lietuviams (3)

Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sako, kad po vasarą vykusių intensyvių darbų su ministrais, Seimo komitetų pirmininkais bei koalicijos partneriais jau yra aiškūs Seimo rudens sesijos svarbiausi darbai, kurių įgyvendinimo sieks  LVŽS.

Daugiausia dėmesio Seime valdantieji skirs skaidrumo priemonėms. Seime išvadas pristatys LRT ūkinę ir finansinę veiklą tyrusi komisija, bus registruotos LRT veiklą tobulinančios įstatymų pataisos, bus tęsiamas NSGK pradėtas Skaityti toliau

Pasirengimo Europos Vadovų Tarybai centre – „Brexit“ derybos (0)

Europos vadovų taryba | lrp.lt nuotr.

Trečiadienį, gruodžio 13 d., europarlamentarai kartu su Europos Komisijos pirmininko pirmuoju pavaduotoju Fransu Timermansu (Frans Timmermans) ir ES „Brexit“ vyriausiuoju derybininku Mišeliu Barnieriu (Michel Barnier) aptars pasirengimą 14-15 d., Briuselyje, vyksiančiai Europos Vadovų Tarybai. Tikėtinos temos – gynyba, socialinė politika, švietimas, migracija ir „Brexit“.

Europarlamentarai vertins, ar Europos Komisijos ir Jungtinės Karalystės derybininkai pasiekė pakankamai pažangos derindami JK pasitraukimo iš ES sąlygas tokiose srityse kaip piliečių teisės, Šiaurės Airijos ir Airijos Skaityti toliau

Nuo ko mes tolstam? (2)

Boguslavas Gruževskis ir Raimondas Kuodis_respublika.lt nuotr

Lietuva kasmet praranda po Alytų ar Marijampolę – žmonės išvažiuoja ten, kur pajėgs savimi pasirūpinti. Skurdas šalyje nemažėja, nelygybė bei socialinė atskirtis – didėja. Visa tai liudija, kad tokia socialinė politika, kuri vykdoma Nepriklausomoje Lietuvoje jau daugiau nei ketvirtį amžiaus, yra niekur nevedanti. Nepaisant realijų, viešojoje erdvėje vyrauja pasakojimai apie „sėkmės Lietuvą“, kuri sparčiai žengia socialinės ir ekonominės pažangos keliu. Skaityti toliau

LVŽS komitetai pradėjo vyriausybės priemonių plano aptarimą (0)

LVŽS komitetai pradėjo vyriausybės priemonių plano aptarimą | LVŽS nuotr.

Sausio 25 d. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Socialinių reikalų komiteto susitikimu su Socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu prasidėjo LVŽS programinių nuostatų perkėlimo į ruošiamą Vyriausybės priemonių planą kontrolės etapas.

Kaip sakė Seimo narys ir LVŽS Socialinių reikalų komiteto narys Tomas Tomilinas, Vyriausybėje baigiamas ruošti priemonių planas bus pagrindinis įrankis ir Vyriausybės iniciatyvų kalendoriaus pagrindas, todėl LVŽS įdėmiai stebi jo rengimo vyksmą ir nuolat dalyvauja diskusijose.

LVŽS komiteto susitikime su Socialinės apsaugos ir darbo ministru buvo aptarti Skaityti toliau

Vyriausybės pasitarime pritarta pagrindiniams socialinio modelio siūlymams (0)

lankstus darbas_lt-lt.facebook.com

Gegužės 29 d. Vyriausybės pasitarime pritarta esminiams šalies socialinės politikos sistemos pokyčiams. Posėdžio dalyviams pristatytas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva ekspertų darbo grupės parengtas socialinis modelis, kurį apibrėžia naujo Darbo kodekso projektas, Užimtumo, SODROS, Pensijų įstatymų bei juos lydinčių teisės aktų projektai. Jų tikslas – naujos darbo vietos ir didesni atlyginimai, stipri ir konkurencinga Lietuva tarptautinėse rinkose, palankesnės sąlygos įsidarbinti jaunimui, darbo ieškantiems asmenims, pagerinti jaunų šeimų, bedarbių, būsimųjų pensininkų padėtį, „Sodros“ biudžeto deficito klausimą.

Skaityti toliau

N. Puteikis. Apie skolintus batus ir valstybinę melo sistemą (0)

Naglis-Puteikis-2015-Alkas.lt-J.Vaiskuno-nuotr

Rašo pensininkai, neįgalieji, mažamečius vaikus auginančios vienišos moterys – ištikti skurdo ne dėl savo kaltės ar apsileidimo, bet dėl valstybinio melo, kuriuo pagrįsta socialinės rūpybos sistema. Tie laiškai paprastai ateina paštu, nes jų autoriai neturi kompiuterių, pinigų pašto ženklui skolinasi, o jų skurdas toks, kurio prakutęs pilietis, pasaulį matantis kompiuterio ekrane, gal ir neįsivaizduoja. Kai DELFI paskelbė straipsnį „Nutylėtas Vilnius“,  manęs abejodami klausė – ar gali taip būti?.. Sakau dar kartą: silpniausių mūsų visuomenės narių skurdas yra ne egzotiška išimtis, bet šitos melo sistemos norma.

Vilnietė Aušra prašė jos laišką paskelbti viešai, tik nerašyti tikrojo vardo – visą Skaityti toliau

Lietuva sieks, kad iki 2020 metų globos įstaigose vaikų neliktų (2)

Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų nuotr.

Tikimasi, kad iki 2020 m. globos įstaigose vaikų neliks, jie gyvens šeimose, šeimynose, bendruomenėse. Tikslui pasiekti papildomai planuojama skirti iki 50 mln. eurų. Tai šiandien vykusioje spaudos konferencijoje pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Tačiau, pasak ministrės, tai jokiu būdu nebus tiesiog globos įstaigų uždarymas, o institucinę globą laipsniškai pakeis paslaugos bendruomenėje, šeimynose, bus skatinama globa ir įvaikinimas. Skaityti toliau

J. Valatka. Socialdemokratų partijos ir Tėvynės sąjungos (konservatorių) politika. Ar skiriasi? (6)

Jonas Valatka

Savo laiku buvęs socialdemokratų vadovas prof. A.Sakalas  komunistų partijos įpėdinę LDDP ir konservatorių partiją vadino broliais dvyniais. Matomai taip lygino tik dėl to, kad abi partijos, žodžiais pabrėždamos nesutaikomą priešiškumą, savo veiksmais užtikrindavo absoliučią veiksmų vienybę oligarchinio kapitalo naudai. Ypatingai tai galima pažymėti apie buvusią demokratinę darbo partiją dabar besivadinančią LSDP. Profesorius Sakalas neseniai publikuotame savo straipsnyje padarė išvadą, kad LSDP ir TS-KDP koalicija negalima. Galima suabejoti. Verta pažvelgti į abiejų partijų praktinius veiksmus.

Mokesčių politika

Visokiais būdais iškoneveikta, taip vadinama, naktinė mokesčių reforma Skaityti toliau

A.Guogis. Ekonominė krizė ir Rytų Europos politikų nenoras rūpintis socialine apsauga (0)

Arvydas Guogis

XXI amžiaus pradžia pasauliui iškėlė naujus ir sudėtingesnius ekonominius-socialinius iššūkius. Jeigu kylančių ekonomikų šalys, kaip BRIC valstybės, dalis Rytų Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių, rodė aiškius ekonomikos kilimo ženklus, o kartais imdavosi spręsti ir nuo anksčiau susikaupusias socialines problemas, tai senosios Vakarų šalių ekonomikos, pirmoje dešimtmečio pusėje demonstravusios gerą ekonominį augimą, kuris buvo skatinamas informacinių technologijų ir paslaugų revoliucijos, 2008 m. papuolė į gilią krizę. Vėlesni 2009–2013 metai nerodė Vakaruose didesnio ekonominio atsigavimo, ypač bloga padėtis buvo Vakarų Europoje, o išskirtinai situacija pablogėjo Pietų Europos valstybėse. Skaityti toliau

Lietuvos socialinei politikai trūksta orientacijos į žmogų (0)

Emigracija | efoto.lt Romo nuotr.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros docentės Jūratės Imbrasaitės, šiuo metu Lietuvoje ir Europoje ypatingai trūksta specialistų, kurie suvoktų valstybės, savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų bei pačių piliečių vaidmenį įveikiant socialines problemas, siejamas su darbo jėgos migracija, šeimos, sveikatos ar švietimo politika. „Ilgai Lietuvoje nebuvo jokios šios srities žinovus ruošiančios institucijos. 2009 m. Vyriausybei patvirtinus naują studijų krypčių Lietuvoje klasifikavimą, kaip atskira socialinių studijų krypties disciplina išskirta socialinė politika paskatino naujų studijų programų kūrimą. Lietuvoje pirmosios socialinės politikos bakalauro studijos pradėtos organizuoti 2011 m., Vytauto Didžiojo universitete,“ – apie susidariusią situaciją pasakojo doc. J. Imbrasaitė. Skaityti toliau