Žymos archyvas: slavai

„Aktualioji istorija“: Kaip lietuvių kilmė susijusi su senaisiais europiečiais ir finougrais? (video) (5)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ tęsiame pokalbį su Gintaru Songaila apie lietuvių kilmę. Praėjusioje laidoje aptarėme, ką naujo lietuvių kilmės tyrimams davė naujausi genetikos tyrimai, dabar daugiau dėmesio skiriame archeologijos ir lingvistikos duomenims ir aiškinamės, kaip jie dera su genetika, kas dar, be indoeuropiečių, gali būti mūsų protėviais?

Kokia Algirdo Girininko hipotezės apie šiaurinius indoeuropiečius esmė? Kas Lietuvoje galėjo gyventi iki Duobinių kapų (Jamnos) kultūros ekspansijos? Ar lietuvių kalboje yra ikiindoeuropietiškos senųjų europiečių kalbos paveldo? Kokią įtaką mums padarė finougrai ir iš kur jie atėjo? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video) (19)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ su Gintaru Songaila kalbamės apie tai, ką naujo lietuvių kilmės tyrimams davė naujausi genetikos tyrimai?

Kokie yra trys pagrindiniai genetinių tyrinėjimų objektai? Kodėl norvegų, lietuvių ir estų genofondas laikomas artimiausiu indoeuropietiškajam paveldui? Kur buvo indoeuropiečių protėvynė ir su kokia archeologine kultūra ji siejama? Koks yra lietuvių archeologės Marijos Gimbutienės indėlis į pasaulinį mokslą? Kodėl ir lietuviai, ir estai vyrai priklauso iš esmės dviems giminėms – su indoeuropiečiais siejama R1a ir su finougrais siejama N1c? Ar genetika jau davė atsakymus į iš jos kylančius klausimus? Kokias problemas slepia šiaurinių indoeuropiečių kilmė? Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse (10)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kazimieras Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse, Lituanistika šiuolaikiniame pasaulyje, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 115–125. Ištraukos.

Kompaktiškas baltų (prūsų, jotvingių, lietuvių) plotas X–XII amžiais siekė Vyslą, Narevą, Varšuvą, Minską, XV–XVI amžių sandūroje – Karaliaučiaus, Geldapės, Suvalkų, Knišino, Balstogės, Valkavysko apylinkes, XIX amžiaus viduryje – Juodąją Ančią (po 1867 metų tas vietas sulenkino Vygrių vienuoliai), 1920 metais – Beržininką, Degučius, Seinus, Smalėnus, Šaltėnus, dabar – tik Aradninkus, Žagarius, Klevus, Vilkapėdžius, Raistakiemį, Seivus, Kalinavą. Tame plote apie 4 tūkstantmečius gyveno baltai. Skaityti toliau

Archeologui M.Michelbertui įteiktas Lenkijos mokslinės archeologijos draugijos apdovanojimas (0)

VU profesorius emeritas Mykolas Michelbertas apdovanotas aukščiausiu Lenkijos mokslinės archeologijos draugijos apdovanojimu | E. Kurausko nuotr.

Spalio 20 d. Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto profesoriui emeritui Mykolui Michelbertui Lenkijos mokslinės archeologijos draugija (LMAD) iškilmingai įteikė prof. Juzefo Kostževskio (Józef Kostrzewski) apdovanojimą.

Tai aukščiausias LMAD apdovanojimas. Nors jis Lenkijoje teikiamas jau beveik trisdešimt metų, tačiau pirmą kartą skirtas užsienio mokslininkui.

„Tai man yra didelė garbė. Ir nustebau, ir labai apsidžiaugiau – gal tai bus impulsas Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: N. Vėlius, A. Stanaitis. Lydos kraštas (3)

norbetas_velius_lnb.lt

Norberto Vėliaus pratarmė knygai Lydos krašto lietuviai, I. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 5–9. Ištraukos:

Pagal 1920 m. Maskvos taikos sutartį Lydos krašto lietuviai atiteko Lietuvai, tačiau tais pačiais metais buvo lenkų okupuoti. 1939 m. jie dar kartą buvo atskirti nuo Lietuvos. Jų troškimas gyventi Lietuvos valstybėje neišsipildė ir Atgimimo metais. 1992 m. žlugus Sovietų Sąjungai, jie liko Baltarusijos Respublikos sudėty – ir toliau bedaliai įnamiai savo tėvų ir protėvių žemėje. Daug šimtmečių jie iškentėjo kitataučių apsupty, dažnai pašiepiami, paniekinami, neturėdami jokių politinių teisių, negalėdami viešai lietuviškai kalbėti, mokytis, netgi melstis. Skaityti toliau

R. Matulis. Ptolemėjo geografija ir baltų tautos (81)

rimantas-matulis-alkas-j-vaiskuno-nuotr

Eugenijaus Jovaišos knygos Aisčiai – kilmė1 ir Aisčiai – raida2 paskatino parašyti šį straipsnį, kuriame bandysiu ieškoti jungiančių grandžių tarp E. Jovaišos pateiktų archeologijos mokslo duomenų, Algirdo Patacko knygoje Litua3 skelbiamos teorijos, jog baltai vos ne nuo ledynmečio yra mūsų girių vietiniai gyventojai ir Česlovo Gedgaudo4 bei Jūratės Statkutės Rosales5 teorijų, kuriose senovės baltai yra artimai tapatinami su getais – gotais ir apima didesnę Europos ir net Artimųjų rytų dalį. Šiuose tyrinėjimuose labai didelį poslinkį suteikė E. Jovaišos ir kitų artimai dirbusių pagalbininkų naujausi bandymai nustatyti Ptolemėjo geografijoje minimų tautų gyventas vietas. Taigi, kaip galima bandyti suderinti šias iš pažiūros visiškai prieštaraujančias viena kitai teorijas? Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar lietuviai tikrai per daug konservatyvūs? (15)

Alkas.lt, A. Sartanavičiasu nuotr.

Šį tekstą įkvėpė Aliaksejaus Dzermanto straipsnis „Kodėl baltai nyksta?“ Pasak šio autoriaus pagrindinė baltų problema – jų konservatyvumas. Nuo baltų atsiskyrę slavai – priešingai – laikomi gana modernia tautų grupe, greitai ir sumaniai reaguojančia į istorijos iššūkius. Pavyzdžiais pasitelkiama ankstyvesnis krikščionybės įsivedimas, rašto kultūra, ankstyvesnis perėjimas nuo gentinės visuomenės prie valstybės.

Dėl kiekvieno šių pavyzdžių galima diskutuoti. Japonija iki šių dienų liko pagoniška, bet tai – pavyzdinė visuomenė, kurioje pagarba protėvių papročiams dera su sparčiu naujovių taikymu tiek technologinėje, tiek Skaityti toliau

Z. Zinkevičius. Lietuvos piliečių pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis – nesąmonė (26)

Zigmas Zinkevičius | LEU nuotr.

Gerbiamas ministre Juozai Bernatoni, kreipiuosi į Jus matydamas nesiliaujančias socialdemokratų partijos ir konkrečiai Jūsų pastangas Lietuvoje įteisinti asmenvardžių rašymą pasuose nevalstybine kalba. Nuoširdžiai stebiuosi, kad turiu Jums šiuo viešu laišku priminti mokslo patvirtintus faktus, kuriuos jau turėjau garbės Jums akis į akį išsamiai išdėstyti per mūsų pokalbį praėjusių metų pavasarį.

Tą sykį aptarėme Lietuvos piliečių asmenvardžių rašymo valstybine kalba svarbą, pagrįstumą ir galimas eksperimentų šioje srityje pasekmes. Žinome, kad jokia išsivysčiusi Vakarų valstybė neleidžia rašyti atitinkamų asmenvardžių ne valstybine kalba. Skaityti toliau

G. Songaila. Vėluojanti istorija ar pavėlavę istorikai? (II) (24)

3foto-G.Songaila_J.Vaiskuno_nuotr.

Tęsinys, pradžia ČIA.

Mūsų istorijos, kai nuo baltų ėmė atsiskirti slavai, pradžios klausimas

Kalbininkai slavų protėvius sieja su vakarų baltų periferiniais dialektais. Glotochronologiniais metodais nustatyta, kad praslavų prokalbė skilo VI a. po Kr., tačiau jų protoslaviškos stadijos, kai jie turėjo atskilti nuo vakarų baltų, chronologija lieka neaiški, kaip ir pačių vakarų baltų atskilimo nuo rytų baltų chronologija. Protoslavų atskilimo ieškoma II tūkst. pr. Kr., tačiau jis arba maždaug sutampa ir su vakarų baltų atskilimu Skaityti toliau

G. Songaila. Vėluojanti istorija ar pavėlavę istorikai? (I) (80)

vakaru-baltai

Šiame straipsnyje ne šiaip apžvelgsime kokias nors svarbesnes nacionalinės istoriografijos ar istorinės sąmonės raidos temas, bet panagrinėsime opesnius klausimus, kurie susiję daugiausia su mūsų istorijos pradžios problematika. Imdamiesi šių klausimų, nesirengiame pateikti vienintelius teisingus atsakymus ar leistis į abstrakčius išvedžiojimus. Pasiremsime tik paskelbtais moksliniais tyrinėjimais – tiek tais, kurie pateikė daug naujų ir gana esminių duomenų ar mįslių, kažkodėl pasilikusių spengiančioje istorijos mokslo tyloje, tiek tais, kurie, autoriaus nuomone, kaip tik ir sudaro šią „apkurtusią“ aplinką.

Skaityti toliau

Maskvoje išleista knyga apie mitų, legendų, mįslių ir paslapčių pilną Vilniaus miestą (0)

virselis-vilniaus-padavimai-dalisMaskvoje ką tik pasirodė Prano Vingio knygos „Vilniaus padavimai“, pasakojančios apie paslaptingąjį Vilnių, vertimas į rusų kalba – „Vilniaus padavimai ir legendos“ (Вильнюсские предания и легенды). Šios knygos vertėja dr. Marija Zavjalova ne tik puikiai ją išvertė, bet ir papildė tekstais iš originalios Vladislavo Zahorskio (Władysław Zahorski) leistos knygos lenkų kalba „Podania i legendy Wilenskie“, („Vilniaus padavimai ir legendos“). Tai Rusijos MA Slavistikos instituto Baltų-slavų tyrimų centro leidinys. Marija Zavjalova paskyrė ją savo mokytojo Nikolajaus Michailovo šviesiam atminimui.

Pirmiausia norėtųsi keletą žodžių pasakyti apie šios knygos rengėjus. Nikolajus Michailovas, kurio atminimui ši knyga yra skirta, buvo ne tik puikus savo srities specialistas – baltistas, baltų ir slavų mitologijos tyrinėtojas, Skaityti toliau

Panevėžio kraštotyros muziejui perduoti saugoti priešistoriniai radiniai iš Protvos Galindos (nuotraukos) (2)

laimutis-vasilevicius-alkas.lt-asociatyvi-nuotr

Panevėžio kraštotyros muziejus (PKM) pasipildė archeologiniais ir istoriniais eksponatais iš Protvos Galindos. Protvos galindai tai Okos aukštupyje (dabartinėje Maskvos ir Kalugos sritije) kadaise gyvenusi vakarinių baltų, t. y. prūsų, genties dalis vėliau asimiliuota slavų.

Panevėžietis, kraštotyrininkas, istorijos mėgėjas, galindų palikimo tyrinėtojas, romuvis, Panevėžio kolegijoje psichologijos dėstytojas Laimutis Vasilevičius PKM padovanojo įspūdingą archeologinių dirbinių ir kitų istorinių vertybių kolekciją: virš 40 titnago dirbinių ir titnago žaliavos, fosilijų, 5  ankstyvosios neolito keramikos fragmentus, Skaityti toliau

J. Užurka. Okupacinės mąstysenos ir istorijos klastočių voratinklyje (11)

Jonas Užurka | asmeninė nuotr.

Žmonės tvirčiausiai tiki į tai, apie ką jie mažiausiai žino – Mišelis Montenis.

Esu įsitikinęs, kad ne vienas žingeidus tautietis savęs klausia: kaip gi kuriama istorija, kaip atkuriami, įtaigiai modeliuojami šimtmetiniai, tūkstantmetiniai įvykiai, kaip iš nebūties keliama tautų praeitis? Galima būtų atsakyti įprastai aiškiai – archeologiniai radiniai, istoriniai šaltiniai ir yra  istorijos atkūrimo pamatas. Ir dar – tautosaka, papročiai. Bet kažin ar kiekvienas pagalvoja, kad iš tiesų tautų, valstybių istorijos, ypač gilesnės, priklausomai nuo to laikmečio politikos, mokslo „autoritetų“ užgaidų, be atvangos vis rašomos ir perrašomos, Skaityti toliau

LRT Kultūra gilinsis į Lietuvių kalbos istoriją (7)

Baltai | Alkas.lt koliažas

Nuo spalio 10 d., penktadienio 21.30 val. per LRT Kultūrą bus pradėta rodyti laida „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“.

„Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“: baltai sunyko ar tiesiog pakeitė kalbinį pavidalą? Kodėl baltai, buvusi viena didžiausių Europos tautų, taip sunyko? Buvo sunaikinti, asimiliuoti ar vis dėlto išliko, istorinės politikos arenoje pakeitę savo kalbinį pavidalą?

Apie tai ir daugelį kitų intriguojančių faktų iš lietuvių kalbos istorijos pasakos projektas „Didžioji Lietuva. Skaityti toliau

Išleista knyga „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“ (4)

Knyga „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“ | Alkas.lt nuotr.

„Versmės“ leidykla išleido reikšmingą veikalą skirta baltų ir slavų dvasinės kultūros tyrimams „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“. Knyga skirta garsaus kalbininko, akademiko Vladimiro Toporovo (1928–2005) atminimui ir parengta 2011 metais Vilniuje vykusios to paties pavadinimo tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimų pagrindu.

Knygoje apžvelgiama V. Toporovo mokslinė veikla baltoslavikos srityje, skelbiami jo idėjų įkvėpti arba paskatinti nauji šios tematikos tyrimai. Skaityti toliau

Prikelta Vytauto Didžiojo tėvonija (2)

Senąją ir Naująją pilis ant gretimų kalvų jungia akmeninis viadukas, pakeitęs pakeliamąjį tiltą | N.Baronienės nuotr.

Prieš 20 metų į netolimus miestus Gardiną ar Lydą Baltarusijoje važiuodavome nebent apsipirkti – kai pabosdavo eilės ir prekės savose parduotuvėse. Ir tuoj pat sukdavome ienas atgal: o ką veikti – grožėtis  sovietų karinės šlovės paminklais, klupinėti po griuvėsius pilių, kurių valdovų vardų vietiniai nė nežino? O šiandien, už vizas sumokėję, sieną įveikę ir ten nukakę, nuoširdžiai aikčiojame: Vytauto pilis! Stepono Batoro rūmai! Ir pripažįstame, kad kažin ar patys būtume galėję geriau šiais turtais  pasirūpinti nei kaimynai gudai.

Ir mūsų, ir gudų

Kiekvienas lietuvis turėtų aplankyti Lydą, Gardiną, Nesvyžių, kitus Skaityti toliau

K. Juraitis. Esė – Lietuvai, siuita – Vilniui (II) (3)

K.Juraitis | asmeninio archyvo nuotr.

Su rusais lietuvius sieja ilgaamžiai ryšiai. Istorikai mini Lietuvos kunigaikščių šeimų giminiavimąsi su rusų kunigaikščių šeimomis, taip pat Lietuvos valstybėje ilgą laiką šnekamoji kalba buvo lietuvių, o diplomatinė kalba – slavų. Mat slavų kalbą supratę ir rusai, ir ukrainiečiai, ir gudai, ir bulgarai. Esą lietuviai savo rašto neturėję, ir kadangi rusai kartu su apsikrištijimu X amžiaus pabaigoje iš bulgarų perėmę ir raštą, lietuviai šiuo raštu ir naudojęsi. Taigi pasak istorikų, tiek lietuviai, tiek rusai raštą perėmė iš svetur. O ką, be bendrų priešų, dvi tautos turėjo bendra? – Bendrą tikėjimą. Jonas Misevičius straipsnyje „Baltų Protėvynė“ cituoja rusų istoriko ir archeologo Boriso Rybakovo 1987 m. išleistos knygos „Senovės Rusios pagonybė“ mintis: Skaityti toliau

J. Užurka. Politistorinė replika: Istorijos klastočių reanimavimas (9)

Jonas Užurka

 „Žmonės tvirčiausiai tiki į tai, apie ką jie mažiausiai žino“ – Mišelis Montenis.

Šiandien politkarinių įvykių Kryme akivaizdoje visomis įmanomomis informacinėmis priemonėmis iš Maskvos esame intensyviai skandinami propagandinio melo sraute. Nesunku ir pasiklysti.

Kremliui vis įžūliau peršant istorines klastotes apie Maskvos istoriją, apie „iskonnyje zemli“, nusprendžiau bent keliais istoriniais faktais viešai pasakyti: „Melagis nuogas“. Juo labiau, kad ne vienai ir mūsų tautiečių kartai buvo kalamos Dlugošo, Jekaterinos, Stalino, o dabar jau ir Putino, Skaityti toliau

A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo (7)

K. Vanago nuotr.

Lietuviai ir latviai – dvi vienintelės likusios baltų tautos su dviem vienintelėmis valstybinėmis baltų kalbomis. Šį statusą kalbos gavo XX a. pradžioje, susikūrus nacionalinėms Lietuvos ir Latvijos respublikoms.

Tačiau lietuviams iki šiol problemiška atrodo jų etninė savivoka – dėl jos atsiradimo laiko ir pačios sąvokos tebevyksta istorikų, kalbininkų ir etnologų diskusijos, kuriose mėginama skaidyti lietuvio savimonę į baltiškąją (lietuviškąją) ir slaviškąją (baltarusiškąją, lenkiškąją). Toks lietuvio Skaityti toliau

Slavų senojo tikėjimo tęsėjai atidavė liepsnoms savo bendražygį Dobroslavą (video) (8)

Dobroslavo laidotuvės | SBS nuotr.

Rusijoje „Slavų bendruomenių sąjunga“ (SBS), pasišventusi gaivinti senąjį slavų tikėjimą savo leidžiamame žurnale „Rodnoverije“ (2014 m. Nr. 1) paskelbė apie savo patriarcho Dobroslavo (Aleksejaus Dobrovolskio) laidotuves pagal senovės slavų papročius.

Apie šias pernai metais gegužės mėnesį vykusias laidotuves žinią į Lietuvą atvežė neseniai Vilniuje atsilankęs SBS vadovas Belojaras. Į Lietuvą jis buvo atvykęs susipažinti su čionykščių baltų tradicijų tęsėjų – romuvių veikla.. Skaityti toliau

Kaip kalbėjo, atrodė ir kur gyveno mūsų protėviai? (video) (8)

M.Jučo knygos „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė“ viršelio dalis

Šį sekmadienį, gruodžio 15 d. 9.45 val. LRT Kultūros laidoje pradedamas rodyti 4 dalių ciklas „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“. Laidos vedėjas aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Ar mes, lietuviai, žinome, iš kur atėjome, kaip kalbėjo, atrodė ir kur gyveno mūsų protėviai? Kas buvo mūsų priešai ir kas yra kraujo giminės?

Tik nedaugelis žino, jog prieš du tūkstančius metų didžiulė Maskvos sritis kalbėjo… lietuviškai. Mūsų protėviai bendravo su finougrais ir neturėjo jokių santykių su slavais. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija? (53)

VytisSkandalingos nuogirdos apie tai, kad kaimynai esą pretenduoja į mūsų teritoriją, kad siautėja informaciniai karai, kurie verčia iš postų ne tik valstybės vadovus, bet griauna ir valstybės pamatus, graso nacionaliniam saugumui, negali palikti abejingų. Vienokia ar kitokia kaimynystė visada suformuoja terpę istoriniams ginčams.

Jeigu tarp šalių santykiai normalūs, šie ginčai taip ir baigiasi mokslinėmis diskusijomis, tačiau jeigu tai savotiškos pafrontės valstybės, tuomet gali nugriaudėti ne tik propagandiniai, bet ir rimto konflikto pabūklai. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia.

Nieko nuostabaus, kad baltarusiai (gudai) siekia savintis LDK autorystę. Ši tauta, jeigu tokia kaimynus galima vadinti, amžių amžiais ieško savo identiteto, savo šaknų ir išskirtinių iš kitų slavų bruožų. Skaityti toliau

Prigimtinės pasaulėjautos puoselėtojai vėl rinksis prie Juodosios jūros (13)

„Senosios tradicijos ir kultūros puoselėtojų“ šventė Kryme, 2012 m. | Alkas.lt nuotr.

Rugsėjo 6-12 dienomis, Kryme, Tarchankuto pusiasalyje, atidarant Juodosios jūros aksominį sezoną, jau ketvirtą kartą bus surengtas „Tarptautinis prigimtinės kultūros ir senosios tradicijos sergėtojų sąskrydis“. Čia vėl susirinks svarbiausių tautinių vertybių puoselėtojai iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos.  Sąskrydžio rengėjai laukia ir  Lietuvos atstovų.

Visame pasaulyje vis labiau stiprėja žmonių poreikis savo gyvenimą grįsti pamatinėmis, tautinėmis vertybėmis. Einant giliau į savo tautos išminties klodus, atrandami svarbūs tautas siejantys ryšiai ir bendrumai. Skaityti toliau

Pribrendo metas tyrinėti aisčių mįslę, vakarų baltų pasaulį (I) (54)

E.Jovaišos trilogijos „Aisčiai“ pirmoji knyga „Kilmė“

Eugenijaus Jovaišos trilogijos „Aisčiai“ pirmoji knyga „Kilmė“(1) pasirodė 2012 m. pabaigoje, o gruodžio 14 d. jau spėta pristatyti visuomenei Lietuvos mokslų akademijoje. Monografijoje autorius nagrinėja I–V a. vakarų baltų – aisčių – archeologijos, kalbos ir istorijos šaltinius, analizuoja įvairių šalių tyrinėtojų pateiktus duomenis ir jų išvadas, kurios labai prieštaringos ir įneša didelę sumaištį į tyrinėjamo objekto mokslinį supratimą.

Atrodo, kad I a. gyvenusio Romos istoriko Publijaus Kornelijaus Tacito (56–117) veikale „Germanija“ (98 m.) pirmą kartą istorijoje paminėtos ir aptartos „Aestiorum gentes“ – aisčių gentys Skaityti toliau

A. Patackas. Giria – mūsų protėvynė (28)

mjr.lt nuotr.

Nedaug tautų gali šitaip pasakyti – kad gyvena ten, kur gimė („kur radosi, ten glūdi“ Vaižgantas). Daugelis tautų gimė vienur, o apsigyveno kitur, o yra ir tokių, kurios nežino, kur ir kada gimė. Kai iš Europos šiaurės atsitraukė paskutiniai ledynai, kai jos lygumos vėl apaugo giria, toje girioje gimėme ir mes – baltai, aisčiai. Ši giria – mūsų gimtinė, mūsų prigimtoji būtovė. Joje tebegyvename ir dabar, bet jau mentaline prasme, nes tūkstantmečiai negalėjo praeiti be pėdsakų, nepalikti įspaudo tiek fizinėje, tiek dvasinėje genetikoje. Gal giliausiai lietuvišką–baltišką gyvenseną Skaityti toliau

J. Vaiškūnas: Ši Žemė šventa (156)

Aukštaitijos sutartinių giedotojos ant Perkūno kalno, 2012 m., Švenčionys | svencionys.lt nuotr.

Etnokosmologo, publicisto, aktyvaus Lietuvos Romuvos judėjimo dalyvio, Alkas.lt redaktoriaus, Jono Vaiškūno interviu Baltarusijos interneto portalui Svajksta.by

„SVAJKSTA: Neseniai išėjo Jūsų knyga „Skaitant dangaus ženklus“, skirta 12 atvaizdų ant XVI a. pusmetrinio kaušo analizei. Kaušas po karo buvo atrastas Baltarusijoje, Gardine, o dabar saugomas Raubičiuose. Tuos atvaizdus Jūs apibrėžėte kaip čionykščius Zodiako ženklų simbolius.

Išėjus knygai Lietuvoje paplito išsireiškimas „lietuviškas Zodiakas“. Skaityti toliau

Kas rašoma baltarusių vidurinėms mokykloms skirtoje mokymo priemonėje (30)

Baltarusių vid. mokykloms 6 klasei skirtas vadovėlisPrieš keliolika metų viename istorikų forume buvo skeptiškai pasakyta apie kalbininkų tvirtinimą, jog priešistoriniais laikais dideliuose plotuose į rytus nuo Lietuvos ir Latvijos, taigi visoje dabartinėje Baltarusijoje, yra gyvenę baltų kalbomis šnekantys žmonės; toks tvirtinimas net pavadintas viena iš hipotezių. Nežinau, ar ir dabar dar yra taip manančių istorikų. Jeigu yra, tai jiems turėtų būti gėda dėl savo nemokšiškumo.

Neseniai teko skaityti baltarusių kalba parašytą pagalbinę knygą iš istorijos Baltarusijos vidurinėms mokykloms, pavadintą Гiсторыя Белаpусi са старажытных часау да сярэдзiны XIII ct. (Baltarusijos istorija nuo senųjų laikų iki XIII a. vidurio – aut. vert.). Ji skiriama bendrojo lavinimo mokyklų, kuriose mokoma baltarusių kalba, Skaityti toliau

J.Užurka. Nepatogi tiesa, bet šventa… (19)

Jonas Užurka

Kuo toliau tuo vis garsiau girdisi, kaip ar ne tik pagal vieną signalą, vis garsiau falsifikuojami istoriniai įvykiai ir tiesos. Vis dar nenutylant maskvėnų balsams apie prūsų žemes kaip apie „russkyje iskonnyje zemli“, jau vis garsiau pasigirsta [ar ne tik labai gabių maskvėnų mokinių] Vilnijos krašto gyventojų  pritariantys balseliai: „Vilno – istorinės mūsų žemės, Vilno – naše“. Jeigu Valdemaras Tomaševskio ir jo akcijos narių istorijos pažinimas prasideda gėdinga, kruvinai purvina Vilniaus krašto okupacija 1919 metais, laikau pareiga nors trumpai priminti kur kas didingesnius ir gilesnius istorinius laikus. Skaityti toliau

Kas lenką V.Tomaševskį sieja su Rusijos institucijomis? (8)

DELFI, K.Čachovskio nuotr.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), vadovaujama Valdemaro Tomaševskio, šūkius rašo jau ir rusų kalba, pranešė LRT laida „Savaitė“. Reportaže aiškinamasi, kas šios, kvietimo prisijungti prie valdančiosios koalicijos, partijos lyderį sieja su oficialiomis Rusijos institucijomis.

LLRA rinkimuose į Seimą priglaudė, pasak „Savaitės“, Maskvai draugiškas jėgas – uostamiesčio draugijos „Otečestvo“, Slavų gailestingumo fondo ir Pirmojo Baltijos kanalo atstovę. Skaityti toliau

V.Rutkūnas. Senasias tradicijas puoselėjantys slavai nori bendradarbiauti su baltais (nuotraukos) (18)

Šiemet jau trečius metus rudens pradžioje Ukrainoje, Kryme vyko „Senosios tradicijos ir kultūros puoselėtojų“ šventė. Rengėjų kvietimu joje teko lankytis ir man šių eilučių autoriui. Buvo įdomu sužinoti, kaip kaimyninių rusų ir ukrainiečių  senąją pasaulėžiūrą ir gyvenseną gaivina šių dienų slavai. Teko patirti, kiek bendrumo ir skirtumų yra su baltiškos tradicijos kelių ieškojimais.

Dalyviai

Į kasmetinį suvažiavimą susirinko įvairių sambūrių ir draugijų, besijungiančių senosios slaviškos pasaulėžiūros pagrindu, vadovai iš Ukrainos ir plačiosios Rusijos. Skaityti toliau