Žymos archyvas: skurdas

Skelbiama, kad žmonėms su negalia vis dar trūksta valstybės dėmesio (0)

Neįgalusis | Socialinių įmonių asociacijos nuotr.

Trečdalis asmenų su negalia mūsų šalyje patiria skurdo riziką, ir šis rodiklis 10,7 proc. punkto didesnis nei bendras skurdo rizikos lygis (20,6 proc.), skelbia naujausi Statistikos departamento duomenys. Atotrūkiui sumažinti svarbu suteikti asmenims kompleksinę pagalbą ir pritaikyti aplinką, tačiau Valstybės kontrolės auditas „Asmenų su negalia socialinė integracija“ rodo, kad neįgaliesiems nepakankamai užtikrinamos galimybės gauti paslaugas pagal jų poreikius, dirbančių atviroje darbo rinkoje nedaugėja, trūksta viešųjų pastatų, transporto, interneto svetainių ir mobiliųjų programų pritaikymo. Tinkamų sąlygų sudarymas ir pagalbos teikimas tapo itin aktualus COVID-19 krizės laikotarpiu. Skaityti toliau

A. Matulevičius. Lietuvoje galima išgyvendinti skurdą (27)

dr. Algimantas Matulevičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Trumpai galima atsakyti, ne tik galima, bet ir reikia. Nors kaip tai padaryti nuomonės išsiskirs kardinaliai.

Dėl tokio masto skurdo, kada  kas 5 valstybės gyventojas skursta, kalti visi. Kaltos buvusios ir esamos valdžios, kurioms neužteko ryžto drąsiai tai naikinti. Vienos į tą skurdą įstūmė sudarydamos jam subujoti šiltnaminines sąlygas, o kitos kaip ir dabartinė nors nemažai padarė, kad jį sumažinti, bet vis tiek nepakanakamai. Kalti valstybės tarnautojai, kurie šiems procesams yra visiškai abejingi, o būtent jie formuoja politikų darbotvarkę. Kalčiausi visų rangų Skaityti toliau

K. Stoškus. Darsyk apie skurdą (14)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt,, J. Vaiškūno nuotr.

Papildomas atsakymas į „Statybos“ vyr. redaktoriaus Juozo Šalčiaus klausimą:

Gyvenimo faktai bado akis, jog vieni turi tiek daug turto ir pinigų, kad suka galvas, kur ir kaip juos išleisti, o kiti patvirtina žinomas eiles: „galo sudurt su galu negaliu…“ Ar įmanoma, kad Lietuvoje kas nors, kada nors ir kaip nors galėtų su tuo vis didėjančiu atotrūkiu susidoroti?

Iš totalitarinės sistemos išsilaisvinančių žmonių gyvenimo patirtis skurdą siejo su Skaityti toliau

Nevyriausybininkai ir mokslininkai: paramos reikia ne tik verslui (0)

Nacionalinės NVO koalicijos nuotr.

Daugiau nei 150 Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų kartu su mokslininkais kreipėsi į valstybės vadovus ragindami padėti labiausiai nuo COVID-19 pandemijos padarinių nukentėsiantiems žmonėms. Anot kreipimosi (pridėtas gale teksto) autorių, valstybės paramos reikia ne tik verslui, bet ir individualiems asmenims, šeimoms bei nevyriausybiniam sektoriui, kuris padeda pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, kitu atveju kartosis 2008-2009 m. ekonominės krizės scenarijus.

Kreipimesi įvardinti konkretūs siūlymai pajamų adekvatumui užtikrinti ir efektyvesniam Skaityti toliau

I. Ruginienė. Laisvė ir saviraiška – neprieinama daugumai darbuotojų (8)

Inga Ruginienė | P. Gvildžio nuotr.

Laisvosios rinkos propaguotojai, su oligarchinių struktūrų išlaikomu Lietuvos laisvosios rinkos institutu priešakyje, štai jau 30 metų mums plauna smegenis apie nevaržomą laisvę nuo mokesčių, nuo valstybės reguliavimo, nuo įvairių apribojimų. Suprantama, ši laisvė – tik verslui, ypač stambiam, o žmogui geriausiu atveju telieka laisvė dirbti. Tačiau ir į šią neva laisvę esą kėsinasi valstybė, „gundydama“ žmogų pašalpomis ir neleidžianti jam pasireikšti kaip asmenybei. Skaityti toliau

A. Matulevičius. Skurdo ištakos (16)

Algimantas Matulevičius | jp.lt nuotr.

Didysis mąstytojas Moemas Samersetas nuostabiai įvertino išsikerojusį miesčioniškumą, pateikiamą, kaip didelį gėrį labdaros ar paramos dalybas… „Duodama išmalda – tai geraširdiškumas, o geraširdiškumas – tai dorybė, bet ar šis gėris gali atlyginti už suluošintam žmogui padarytą blogį, kurį sukėlė jo skurdas?“

Sutinkame Atkurtos valstybės Nepriklausomybės trisdešimtmetį. Net nežinant švenčių programos galima atspėti, kad valdiškose kalbose, valdiški žmones postringaus kokia graži Lietuva ir kaip gera joje gyventi. Jie bus teisūs. Taip, Lietuva išskirtinai gražus kraštas, ir jei klimato kaita jo nepagadins, turintis visus žmogui tinkančius privalumus čia ramiai gyventi. Tik tai ne valdžios, o Kūrėjo nuopelnas. O dėl gyvenimo, jau ne kartą sakiau, kad, čia Rojus žemėje ne daugiau 10% šios šalies gyventojų. Skaityti toliau

Įsigyti ir išsinuomoti pirmąjį būstą regionuose – palankesnės sąlygos! (0)

Jaunos šeimos | Pixabay nuotr.

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jaunoms šeimoms įsigyti arba išsinuomoti pirmąjį nuosavą būstą šalies regionuose, pasinaudojant finansine subsidija, Seime priimti pagerinti Finansinės paskatos pirmajam būstui įsigyti įstatymo pakeitimai, inicijuoti LVŽS frakcijos narių Valiaus Ąžuolo ir Viktoro Rinkevičiaus.

„Remiantis Europos Komisija, Lietuva nepakankamai užtikrina ES vidutinių socialinės apsaugos lygių, o tai lemia, kad dažnai skursta ne tik pagyvenę žmonės, neįgalieji ir vaikai, tačiau ir vieniši vaikus auginantys tėvai, jaunos šeimos. Skaityti toliau

Prezidentas pasirašė Seime priimtą biudžetą: žengtas mažas žingsnelis mažinant socialinę atskirtį (0)

Prezidentas G. Nausėda | lrp.lt nuotr.

Gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė praėjusią savaitę Seime priimtą 2020 metų biudžetą ir lydinčiuosius jo įstatymus.

Šalies vadovo vertinimu, kitų metų biudžetas atitinka bazinius jam keltus lūkesčius: jis labiau orientuotas į socialinės atskirties mažinimą ir kartu atitinka fiskalinės drausmės reikalavimus. Mokestinių pajamų ir BVP santykis biudžete auga nuo 30,3 proc. 2019 metais iki 31,5 proc. kitąmet. Pasirašytame biudžete yra įtraukti ir Prezidento siūlymai įtvirtinti papildomą mažiausias pensijas

Skaityti toliau

Kitąmet vaiko pinigai sieks 60 eurų sumą ir 100 eurų gausioms bei nepasiturinčioms šeimoms (2)

Ruošiamės mokyklai: vaikų psichiatras patarė, kaip protingai suplanuoti mokinio krepšelį ir nuteikti mokyklinuką | Asociatyvi nuotr.

Seime koreguojamas Vyriausybės pateiktas įstatymo projektas dėl Vaiko pinigų sumos dydžių, siūlant, kad jau kitąmet didėtų universali išmoką už vaiką, mokant 60 ir 100 eurų per mėnesį. 

„Nauja vaiko pinigų formulė 60/100 nuo sausio 1 dienos, kai spartinamas vaiko pinigų priedo augimas – itin reikšmingas žingsnis kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, o tai, deja, yra realybė su kuria jaunos šeimos, auginančios vaikus priverstos susidurti dėl mažų pajamų už darbo santykius, didelių įsipareigojimų bankams ar augančių kainų.“– sako LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės pavaduotojas Tomas Tomilinas.

Skaityti toliau

Europiečiai susirūpinę klimatu, lietuviai – skurdu ir miškais (0)

Benamis | wikipedija.org nuotr.

Spalį Europos Parlamento (EP) užsakymu įvykdyta apklausa parodė, kad dauguma europiečių kovą su klimato kaita laiko svarbiausiu EP prioritetu, tačiau Lietuvoje ji – tik penktoje vietoje.

Ši „Eurobarometro“ apklausa atskleidė, jog lietuviai iš Europos Parlamento pirmiausia tikisi skurdo ir socialinės atskirties įveikimo priemonių. Šią sritį paminėjo net 57 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų – tai didžiausias rodiklis visoje ES, gerokai lenkiantis kitas valstybes. Visoje Europoje tik 31 proc. gyventojų šį klausimą laiko EP prioritetu.

Skaityti toliau

Mokslininkai pavargo stovėti atkišta ranka (0)

Piketas | I.Sidarevičiaus nuotr., respublika.lt

Prieš trejus metus, 2016 m spalio 28-ąją, šalies akademinės bendruomenės atstovai, pasipiktinę per mažais atlyginimais, prie Vyriausybės surengė piketą. Oficialiai skelbiama, kad jų algos padidėjo net 40 proc. Tačiau kodėl mokslininkai nesidžiaugia? Nes net padidinus algas dažnas neuždirba nė 1000 eurų.

Tąkart piketuotojai teigė, jog valstybinių mokslo tyrimų institutų darbuotojų – asistentų, lektorių, jaunesniųjų mokslo darbuotojų – atlyginimai yra 25-30 proc. mažesni už šalies atlyginimų vidurkį, kuris 2016 m. trečiąjį ketvirtį siekė 615,9 euro į rankas. O jaunesnieji moksliniai darbuotojai vidutiniškai teuždirbdavo 450 eurų, lektoriai – 440 eurų. Skaityti toliau

J. Kisieliauskas: Tai, ką matuojame pinigais, nebeatneša tiek laimės, kiek anksčiau (2)

laimes ekonomika_J.Kisieliausko, VDU nuotr

Jungtinių Tautų paskelbtame Pasaulio laimės indekse šiemet Lietuva užėmė 42-ą vietą – geriausią iš visų Baltijos šalių, tačiau gerokai žemesnę už Šiaurės šalių: Suomijos, Danijos ir Norvegijos, kurios yra sąrašo lyderės. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto prodekanas dr. Justinas Kisieliauskas teigia, jog skandinavų laimės paslaptis – rūpinimasis ne tik pinigine gerove.

„Mūsų visuomenėje, kuri vis tvirčiau save vadina ekonomiškai išsivysčiusia, vyksta prisisotinimo materialinėmis gėrybėmis procesai – tai, ką galime pamatuoti pinigais, nebeatneša tiek pasitenkinimo, kiek anksčiau“, – tikina ekonomistas. Skaityti toliau

Skirtumas tarp moterų ir vyrų atlyginimų lemia skurdesnę moterų senatvę (0)

socmin.lt nuotr.

Lietuvoje moterys statistiškai gyvena ilgiau nei vyrai, tačiau dėl moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumų dirbant bei sudėtingesnio šeimos ir darbo derinimo moterims dažniau gresia skurdas ir socialinė atskirtis senatvėje.

Lietuvos atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio 2017 m. siekė 15,2 proc. Savo ataskaitoje Lietuvai Europos Komisija pažymi, kad vyresnio amžiaus moterų, Skaityti toliau

O. Strikulienė. Žmonių neviltis – grėsmė saugumui (4)

Vytautas Bakas | Penki.lt nuotr.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena 390 tūkst. žmonių. Beveik ketvirtadalis Lietuvoje dar likusių piliečių. Ar metų metais iš skurdo neišsivaduojantis pilietis išliks lojalus savo valstybei? Ar nebus suviliotas bet kokių „gelbėtojų“? Tiek šalies viduje, tiek iš išorės. Gal mūsų net su „žaliaisiais žmogeliukais“ užimti neprireiks? Patys pasiprašysime būti išgelbėti.

Pernai skurdo rizikos riba siekė 307 Eur vienam asmeniui per mėnesį ir 644 Eur Skaityti toliau

Profesinė sąjunga „Solidarumas“ perspėjo Lietuvos valdžią dėl galimo valstybinių įstaigų smurto prieš vaikus ir tėvus (10)

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ | lps.lt nuotr.

Pastaruoju metu Lietuvos žiniasklaidoje paskelbti pranešimai apie Vaikų teisių tarnybos veiklą sukėlė didelį nerimą profesinių sąjungų nariams, auginantiems vaikus. Su visuomene neaptartas Vaiko grėsmių aprašas, kurį parengė Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dabar žiniaskaidos dėka tapo staigmena daugeliui tėvų, nors valdžios įstaigos vos jį priėmus turėjo tučtuojau ir kuo plačiau apie jį pranešti tėvams, auginantiems vaikus.

Štai kokie teiginiai pateikiami šiame Grėsmių vaikui apraše: Skaityti toliau

EP apklausa: lietuviai geriau vertina padėtį ES negu savo šalyje (3)

europieciai_europa.eu nuotr.

Lietuviai tebėra labai palankūs ES ir savo šalies narystei joje, tačiau dauguma įsitikinę, jog padėtis Lietuvoje blogėja. Tai parodė rugsėjį atlikta EP užsakymu atlikta apklausa.

68 proc. lietuvių mano, kad narystė ES Lietuvai yra teigiamas dalykas, o 88 proc. įsitikinę, kad ji atnešė naudos jų tėvynei (didesnis procentas užfiksuotas tik Airijoje ir Maltoje). Panašų požiūrį turi ir daugelis europiečių: 62 proc. jų remia savo šalies narystę ES, o 65 proc. įsitikinę, kad narystė jų šaliai atnešė naudos – tai didžiausi rodikliai nuo pat 1983-iųjų. Skaityti toliau

D. Rastenienė. Apie skurdą (6)

Meškis Hugo | Asmeninė nuotr.

Neseniai socialiniame tinklalapyje „Facebook“ man į draugus pasiprašė faktiškai anoniminė draugė, kalbanti savo šunelio meškio Hugo vardu. Visas mintis ji išsako jo „žodžiais“ ir akių išraiška… Šiandien štai skaitau jos įrašą apie skurdą

Gal nemadinga apie tai priminti? Bet tiek daug žmogaus šilumos tekste ir komentaruose, kad pagalvojau: šiai dienai tebus ši mažytė žinutė iš „Facebook“ mums vietoj komunijos.

Skaityti toliau

Skelbiamos 3 priemonės pensininkų skurdui mažinti (0)

socmin.lt nuotr.

Statistikos departamentui paskelbus šalies skurdo rizikos rodiklius, paaiškėjo, kad 2017 m. didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Šioje grupėje skurdo rizikos lygis palyginti su ankstesniais metais padidėjo 5,7 proc. punkto. Tai lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažesnis senatvės pensijų augimas. Tyrimo laikotarpiu – 2016 m. – vidutinė senatvės pensija siekė 255,3 eurus, šiuo metu ji sudaro 307,4 eurų.

Svarbu pastebėti, kad didžiausią skurdo riziką patiria vieniši pensinio amžiaus žmonės, dažniausiai – moterys. Skaityti toliau

K. Krupavičienė. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas” siūlo indeksuoti visus atlyginimus ir socialines išmokas (2)

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ | lps.lt nuotr.

Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ didelį nerimą kelia numatomas kainų šuolis Lietuvoje. Nepaisant to, kad Lietuvos ūkis auga sparčiausiai Europoje, Lietuvoje skurdas ne tik nemažėja, bet net ir auga. Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 650 tūkst. asmenų, kurie sudarė 22,9 proc. visų šalies gyventojų – 1 procentiniu punktu daugiau nei 2016 metais!

Daugelio prekių kainos jau yra pasiekusios Europos Sąjungos vidurkį ir net jį viršija. Kaip rodo paskutiniai tyrimai, drabužių, batų ir buitinės technikos kainos yra 15 proc. didesnės už Europos Sąjungos vidurkį, Skaityti toliau

T. Tomilinas: Paskelbtas skurdo lygio tyrimas rodo 2016 metų padėtį (2)

Tomas Tomilinas | Asmeninė nuotr.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės pavaduotojas Tomas Tomilinas atkreipė dėmesį, kad paskelbti naujausi Lietuvoje statistikos departamento duomenys rodo ne 2017-ųjų, o 2016 metų padėtį. Tai lemia tyrimo atlikimo metodika.

Nuo 2006 metų Lietuvoje skurdui matuoti ir atlikti pajamų ir gyvenimo sąlygų (PGS) tyrimą pradėta naudoti vieninga Eurostato metodika, pagal kurią pagrindinis rodiklis yra skurdo rizikos lygis, o skurdo rizikos riba prilyginama 60 proc. ekvivalentinių disponuojamų pajamų medianos. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip sumažinti skurdą? (video) (1)

„Mokslo sriuba“: kaip sumažinti skurdą? | LRT nuotr.

Ankstesnėje „Mokslo sriuboje“ nagrinėjome ypač svarbią temą – skurdą visuomenėje. Kodėl Lietuvoje net penktadalis žmonių skursta, nors išteklių, mokslininkų teigimu, yra pakankamai? Ką galime padaryti? Šiandien tęsiame šią temą.

Šalių laimės indeksas ir daugybė tyrimų atskleidžia, kad žmonės yra laimingesni tose valstybėse, kur yra mažesnis skurdas ir nelygybė.

Bet ar tikrai valstybė turi padėti visiems skurstantiems? Galbūt to nereikia daryti? Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kodėl žmonės skursta? (0)

„Mokslo sriuba“: kodėl žmonės skursta? | LRT nuotr.

Skurdas nėra vien tik besivystančių valstybių problema. Net ir turtingose šalyse, pavyzdžiui, Vakarų Europoje, gausu žmonių, kuriems trūksta išteklių gyventi oriai. Kartais jiems net tenka gyventi gatvėje ir prašyti pagalbos iš praeivių. Kodėl taip yra?

Šiais laikais žmonėms nebeužtenka tik pavalgyti, turėti namus ir rūbų, kad nesušaltų. Prieš šimtą metų žmogus, neturintis šaldytuvo, nebuvo laikomas skurdžiai gyvenančiu. Dabar negalėjimas įsigyti tokios buitinės technikos jau rodo didelį materialinį nepriteklių. Turėti galimybę naudotis internetu – taip pat vienas iš svarbiausių šiuolaikinių žmonių poreikių. Vilniaus Skaityti toliau

N. Puteikis: Pensininkams skurstant išrinktieji naudojasi privilegijomis kokių nėra jokioje ES valstybėje (2)

Naglis Puteikis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo Seimo rezoliucijos projektą, kurį priėmę tautos atstovai pademonstruotų apsisprendimą keisti netoleruotiną padėtį, kai šimtai tūkstančių senatvės pensininkų, turinčių būtinąjį stažą, gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, ir jų pensijų dydis dažnai neužtikrina net minimalaus būtiniausių gyvybinių ir socialinių poreikių patenkinimo, o tuo pat metu iš valstybės biudžeto yra mokamos su įmokomis niekaip nesusijusios, kai kuriais atvejais itin didelės valstybinės pensijos bei išmokos, kurias gaunantys asmenys neretai gauna ir didesnes senatvės pensijas, o kai kada – net po kelias „Sodros“ pensijas. Skaityti toliau

G. Karosas. Vilties deklaracija, arba kodėl privalome ateiti (16)

Mitinge kalba Vilniaus tarybos narys Gintaras Karosas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje atsiranda pasisakymų, kad Lietuvoje stiprėja dešiniosios politinės jėgos. Mano manymu, toks įvardinimas nėra tikslus. Lietuvoje yra vyraujančios partijos, kurių, nežiūrint deklaruojamų ideologinių nuostatų, realius veiksmus drąsiai galėtume priskirti dešinės politikai. Vienas šį teiginį patvirtinančių rodiklių – daugumą šalių lenkianti ir daugumą piliečių žeidžianti atskirtis tarp turtingųjų ir nepasiturinčiųjų. Vadinasi, dominuojančios partijos per daugiau kaip ketvirtį amžiaus vykdė stambiojo kapitalo atstovams naudingą politiką, iš esmės buvo dešiniosios. Skaityti toliau

Nuo ko mes tolstam? (2)

Boguslavas Gruževskis ir Raimondas Kuodis_respublika.lt nuotr

Lietuva kasmet praranda po Alytų ar Marijampolę – žmonės išvažiuoja ten, kur pajėgs savimi pasirūpinti. Skurdas šalyje nemažėja, nelygybė bei socialinė atskirtis – didėja. Visa tai liudija, kad tokia socialinė politika, kuri vykdoma Nepriklausomoje Lietuvoje jau daugiau nei ketvirtį amžiaus, yra niekur nevedanti. Nepaisant realijų, viešojoje erdvėje vyrauja pasakojimai apie „sėkmės Lietuvą“, kuri sparčiai žengia socialinės ir ekonominės pažangos keliu. Skaityti toliau

Mokslininkai prie Vyriausybės rūmų surengs protesto akciją (1)

mokslo-darbuotoju-akcija

Spalio 28 d. 12–14 val. Vilniuje, V.Kudirkos aikštėje, kelių valstybinių mokslo tyrimų institutų darbuotojų iniciatyvinė grupė rengia simbolinę akciją, kuria siekia atkreipti visuomenės dėmesį į žeminančią mokslininko padėtį Lietuvoje ir reikalauja, kad 2017 m. valstybės biudžete būtų numatyta lėšų mokslininkų atlyginimams didinti.

Nuo 2008 m. mokslininkų atlyginimai nė karto nebuvo didinti, per tą laiką palaipsniui blogėjusi mokslo darbuotojų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų finansinė padėtis šiuo metu yra kritinė. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie skurdą ir Vaiko raidos centrą (video) (0)

Aistė Adomavičienė | penki.lt nuotr.

Šioje laidoje: kodėl Lietuvoje tebeskursta apie trečdalis gyventojų? Interviu su Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktore Aiste Adomavičiene. Ar Vaiko raidos centras pagaliau turės savo namus? Pokalbis su centro vadove Jovita Petrulyte.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Dėl ko Lietuvoje žlugs švediškas alkoholio politikos modelis? (86)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Diskutuojant apie alkoholio prieinamumo ribojimą galima prisiminti įvairius pavyzdžius – „sausą įstatymą“ Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jurijaus Andropovo eksperimentus Sovietų Sąjungoje, vėliau nuosaikiau kartotus Michailo Gorbačiovo, skandinaviškus „sistem bolagetus“.

Šiuolaikinėje Lietuvoje alkoholio prieinamumo ribojimo politikos simboliu ilgą laiką buvo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Antanas Matulas. Jo iniciatyva priimtas įstatymas, draudžiantis prekiauti alkoholiu išsinešimui nuo 22-os valandos. Iš pažiūros tikslas – kilnus: atpratinti Lietuvos visuomenę nuo girtavimo. Deja, tas pats A. Matulas pritarė provincijų gydymo įstaigų Skaityti toliau

D. Grybauskaitė: Nei vienas žmogus neturi būti paliktas likimo valiai (2)

R. Dačkaus nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė labdaros ir paramos fondo „Vilties centras“ valgykloje susitiko su centro gyventojais, lankytojais ir savanoriais. Dviejose fondo valgyklose Vilniuje kas dieną nemokamai pamaitinami apie 500 skurstančių ar vargingai gyvenančių žmonių.

Šiuo metu trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose veikia 7 labdaros valgyklos, kuriose kasdien apsilanko daugiau kaip 2,5 tūkst. skurstančių Lietuvos piliečių. Pasak Prezidentės, tokios maitinimo įstaigos – gerokai daugiau nei paprastos vietos, kuriose galima gauti šilto nemokamo maisto. Skaityti toliau

Prezidentė dalyvaus UNESCO lyderių forume (0)

Prezidentūros nuotr.

Pirmadienį, lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyks į Paryžių, kur dalyvaus 70-metį mininčios Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNESCO lyderių forume.

Šalies vadovė taip pat pagerbs Paryžiuje įvykdytų teroro išpuolių aukas. Penktadienį įvykdyti išpuoliai yra didžiausi per Prancūzijos istoriją nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Skaityti toliau