Žymos archyvas: Skirgaila

VDU mokslininkas atskleidė didžiausią Lietuvos kariuomenės pergalę Kauno mieste (4)

Santaka. Neries žiotys. Numanoma Marienverderio pilies vieta | V.Almonaičio nuotr.

Kauno istorijoje verčiamas naujas puslapis – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas dr. Vytenis Almonaitis išsiaiškino daug iki šiol nežinotų detalių apie Nemuno ir Neries santakoje stovėjusią kryžiuočių pilį, kurios užėmimas 1384 metais lietuviams leido sustabdyti Vokiečių ordino žygį į rytus. Istoriniai faktai primena serialo „Sostų karai“ intrigas: Vytauto apgauti kryžiuočiai, žiauri pilies komtūro žūtis ir netikėtas pilies gaisras.

Skaityti toliau

B. Rastenytė. Valstybės išsaugojimo kaina, arba „Skirgaila“ (0)

Kaukė. „Olympic Casino“ vitrina Vilniuje, Gedimino prospekte. | D. Rastenienės nuotrauka.

Asociacijos, atvedusios mane prie Vinco Mickevičiaus-Krėvės „Skirgailos“, siejosi su dabartine mūsų valstybės vidaus būkle, kurios šįkart visais atžvilgiais nenagrinėsiu, juolab trumpoje įžangėlėje, tik atkreipsiu dėmesį į neteisybės, nesąžiningumo, sąžinės nebuvimo ir daug kitų bėdų įsigalėjimą, sklindantį nuo pat valstybės valdytojų viršūnių iki pat apačių. Ir jiems tai nėra jokia tragedija, priešingai nei vaizduoja Krėvė „Skirgailoje“. Moksleiviai šį kūrinį studijuoja mokyklose, jiems nebus sunku rasti atitikmenis ir panašumus šiandienoje, kad ir sukeitus veikėjus, o gal net ir nesukeitus.

Vinco Mickevičiaus-Krėvės kūrybai būdinga archetipo pasireiškimas: „Romantinė V. Krėvės vizija reiškia archaizuojančią tendenciją (V. Kavolis), pasipriešinančią modernizacijos procesams, jos centras – archetipo ir jį ardančios istorijos konfliktas“ (1).

Skaityti toliau

M. Jučas. Nauja knyga apie Vytautą Didįjį (2)

Nikodem J. Witold wielki książę litewski (1354 lub 1355 – 27 października 1430), Kraków: Avalon, 2013.

Vis dar neslūgsta įvairių šalių istorikų dėmesys lietuvių tautos didvyriui Vytautui. Apie jį rašo ne tik savi, bet ir svetimi autoriai, ypač lenkų ir vokiečių mokslininkai, literatai. 2013 m. Krokuvoje buvo išleista ir Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto profesoriaus Jaroslavo Nikodemo (Jarosław Nikodem) studija apie Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą. Jos autorius nėra šioje srityje naujokas. 1995–2013 m. jis yra paskelbęs 26 publikacijas Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Kūrėjas, kurio pėdos gimtinės žemėje, o akys aprėpia platųjį pasaulį (5)

Vincas Krėvė Pensilvanijos universiteto profesorius -1953 m.

„Šventųjų Gango vilnių pasaka“ – tai Vinco Krėvės-Mickevičiaus 1912 m. parašytos apysakos „Pratjekabuda“ pavadinimo dalis. Prieš išsiųsdamas ją spausdinti rašytojas 1912 m. lapkričio 19 d. laiške Liudui Girai rašė: „Matai, mano apysaka „Pratjekabuda“ (Tas, kuris yra prabudęs dėl tavęs“) – kaip ir legenda. Turinys yra tokis: vienas brahmanas išsižadėjo viso, kad ieškotų teisybės, kad ieškotų tokios galybės, kuri pergalėtų mirtį ir duotų žmonėms laimę, padovanotų jiems amžiną jaunystę ir gyvenimą. …“ Toliau pranašiškai Krėvė byloja: „Maždaug tokis turinys. Kaip matai, tau suvis netinkamas. Viena, kad labai nedievobaimingas. O Lietuvoje, paskendusioje klerikalizme, tokis veikalas, kad jis ir nuodailiausias būtų, Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Vinco Krėvės vizija – susigrąžinti Vilnių (1)

Vladas Turčinavičius

„Krėvė iš tiesų yra viena didžiųjų XX a. mūsų figūrų, jei ne pati didžiausia. Svarbiausias jos ženklas – universalumas.[…] Krėvės kūrybos laikas ir erdvė labai plati, nutįsta nuo „Avestos“ ir „Bundachišno“ kosmogonijų, nuo pasaulio sutvėrimo iki pokarinių DP stovyklų Austrijoje, o veikėjų galerija – nuo dzūkų piemenuko iki karaliaus Erodo, Kristaus ir induistų brahmano.“[2]– rašo Albertas Zalatorius.

 Vincas Krėvė lietuvių literatūroje reiškėsi kaip fenomenalus  kūrėjas. Jis pirmasis lietuvių literatūroje sukūrė labai raiškius herojiškus, žavinčius atgimstančią tautą, personažus Šarūną, Skirgailą ir kitus. Skaityti toliau