Žymos archyvas: skarbas

K. Buračiauskas. Apie sausrą ir gyvenimą seniau (2)

zeme_zum.lt

Labai raikia lietaus. Neturėsim vandenio, kap tep dzovis, o ne lis. Pirenėjų kalnai nepralaidza debesų iš Ispanijos, ba tynajus jau viskas mirksta, o pas mus sausra. Vė bėda. Pernai pas mus lijo perdėm, o tynajus tadu Ispanijoj išvien dzovino. Tep misnu, kad numušc kap nor kalnų viršūnes, tai nesulaikytų debesų ir jiej lietaus ir mumiem atneštų, ir jiem, kap raikėt. O tep tai vieniem dzovina, kiciem mirkina.

Pora sykių palynojo, alia kap sakoma – tai ašara jūroj, nieko neraiškia. Nedzygsta sėklos seniai pasėtos ar pasodzytos, javai šap tep žaliuoja, susėmė žieminis javas ir vasarojus sudzygo ir auga, kur čėsu pasėta, kol žamė drėgna da buvo. Alia kožnas bijojos anksci sėc, nor vertėjo. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Skarbas vynmedžių darže (1)

Vienas tėvas turėjo gražų daržą vynmedžių ir turėjo tris sūnus. Norėdams tėvas savo sūnus pripratyt gerai prie darbo su vynmedžiais, mirdams jiem teip pasakė:

– Kaip aš, vaikeliai, numirsu, tai rasit mano skarbą pakavotą vynmedžių darže. Nepasakau, katroj vietoj pakasiau. Pradėję gerai visą daržą perkaskit, tai rasit mano skarbą.

Kaip tą tėvą pakavojo, pavasarį pradė ieškot darže skarbo. Pakalieju visą daržą perkasė, bet jie jokio skarbo nerado. Skaityti toliau