Žymos archyvas: Skandinavija

„Kelionių kompasas“: Ar tikrai Kalėdų Senelis gyvena Laplandijoje? (video) (1)

Seda Bukauskienė, Mėta Melisa Bukauskaitė ir Gerimantas Statinis | Alkas.lt nuotr.

Pašnekovės: keliautojos – Seda Bukauskienė ir Mėta Melisa Bukauskaitė.

„Niekada nejaučiau įtampos keliaudama viena su vaikais, tiesa, gal ją jaučia aplinkiniai, matydami keliaujančius tokio amžiaus vaikus, tačiau daugelis jų vėliau stebisi, kodėl neišbandė to patys“ – sako Seda. Ji su vyru ir devynmete Mėta lankėsi Skandinavijoje, kur aplankė šiauriausią Europos tašką Nordkapą, kopė į aukščiausią Norvegijos kalną ir grįžtant, Laplandijoje užsuko į Rovaniemį, Kalėdų Senelio rezidenciją. Skaityti toliau

„Kelionių kompasas“: Sniego žygiai šiaurėje (video) (0)

Robertas Kananavičius ir Gerimantas Statinis | Alkas.lt nuotr.

Pašnekovas: keliautojas Robertas Kananavičius.

„Šiaurėje taip spalvinga, kad dauguma to net nesitiki. Ten tikrai ne vien sniegynai“, – tvirtina slidžių žygių po užpoliarę organizatorius Robertas Kananavičius. Jis siūlo keliauti po Skandinavijos poliarinę sritį: „Gamta labai graži, daug kalnų ir kalnelių. Suomijoje – jie apvalesni, Švedijoje – statesni, o Norvegijoje – visai statūs, aštresnėmis viršūnėmis, daug gilių kanjonų, salų ir pusiasalių. Be to, dažnai galima išvysti Šiaurės pašvaistę – jei tik giedras dangus ir pakankamas Saulės vėjas“. Skaityti toliau

Lietuvoje pagaminti biodegalai užkariauja Skandinaviją (0)

biodegalai-biokuras_biodegalai.lt

Vos prieš dešimtmetį į biodegalų gamybą investuoti pradėjęs Lietuvos verslas jau įsitvirtino Skandinavijos rinkose. Didžiausių biodyzelino ir bioetanolio eksportuotojų į Švediją sąrašuose Lietuva patenka į pirmąjį penketuką. Geresnės rapsų ir javų derliaus prognozės biodegalų gamintojams leidžia šiemet tikėtis iki 10 proc. eksporto augimo.

Lietuvoje gaminamų biodegalų eksportas per pastaruosius 9 metus išaugo daugiau kaip 4 kartus. Lietuvos biodegalų asociacijos duomenimis, šalies biodegalų gamintojai į užsienio šalis kasmet eksportuoja apie 70-80 proc. pagaminamos produkcijos, Skaityti toliau

„Kelionių kompasas“: Skandinavija ir lietuviai (audio, video) (0)

Arūnas Bliūdžius, Gerimantas Statinis, Genovaitė Kynė ir Miglė Greičiuvienė | alkas.lt nuotr.

Pašnekovai:  Lietuvos geografų draugijos prezidentė – Genovaitė Kynė, VšĮ „Baltoskandijos akademija“ – direktorius Arūnas Bliūdžius, Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių ir pramogų klubo narė – Miglė Greičiuvienė.

Anglai sako: „Namai – mano tvirtovė“, o šiandien sutikti Skandinavijoje lietuviai lankstesni, jie teigia: „Kur mano batai – ten mano tėvynė“. Nordkapas – šiauriausias Europos geografinis taškas. Čia, Arkties vandenyno pašonėje, dirba būrys jaunų lietuvių, kurie savęs emigrantais nelaiko, o vadina, tiesiog išvykusiais padirbėti dar vienam vasaros sezonui. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Dėl ko Lietuvoje žlugs švediškas alkoholio politikos modelis? (86)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Diskutuojant apie alkoholio prieinamumo ribojimą galima prisiminti įvairius pavyzdžius – „sausą įstatymą“ Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jurijaus Andropovo eksperimentus Sovietų Sąjungoje, vėliau nuosaikiau kartotus Michailo Gorbačiovo, skandinaviškus „sistem bolagetus“.

Šiuolaikinėje Lietuvoje alkoholio prieinamumo ribojimo politikos simboliu ilgą laiką buvo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Antanas Matulas. Jo iniciatyva priimtas įstatymas, draudžiantis prekiauti alkoholiu išsinešimui nuo 22-os valandos. Iš pažiūros tikslas – kilnus: atpratinti Lietuvos visuomenę nuo girtavimo. Deja, tas pats A. Matulas pritarė provincijų gydymo įstaigų Skaityti toliau

Nauja VDU studijų programa rengs Skandinavijos kultūrų ir kalbų specialistus (0)

VDU nuotr.

Pastaraisiais metais pastebimas itin stiprėjantis Skandinavijos valstybių ir Lietuvos bendradarbiavimas ekonomikos, mokslo, paveldosaugos, kultūros bei tarptautinio turizmo ir rekreacijos verslo srityse. Ryšiams su Šiaurės šalimis stiprinti šiandien Lietuvos darbo rinkoje itin trūksta plataus profilio kultūros specialistų, mokančių Skandinavijos regiono kalbas ir išmanančių šio regiono tautų kultūrinės raidos ypatumus.

Skaityti toliau

Tarptautiniuose mokymuose Švedijoje – neįkainojama patirtis (0)

Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos nuotr.

Spalio 9–12 dienomis, Švedijoje esančiame Munktel mokslo parke vyko tarptautinė mokymų stovykla, kurioje susitiko „Kūrybinio verslo taurės“ konkurso finalininkai iš Danijos, Suomijos, Švedijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Intensyvių mokymų metu buvo ruošiamasi konkurso finalui, kuris lapkričio mėnesį vyks Danijos sostinėje Kopenhagoje. Skaityti toliau

Ikimokyklinukas sveikais dantimis – retenybė (0)

Denticija.lt  nuotr.

Nors dantų šepetukai masiškai gaminti pradėti XIX amžiaus pabaigoje, informacijos apie burnos higieną daugiau nei reikia, tačiau dar ir šiandien atsiranda žmonių, kurie abejoja jos nauda. Odontologė Rasa Briedytė niekada nesitikėjo, kad susidurs ir su tokio požiūrio pasekmėmis. „Mama atlydėjo 5-erių sūnų, kuriam skaudėjo dantį. Paaiškėjo, kad sugedęs ne vienas, o visi berniuko pieniniai dantys. Kai kuriuos beliko išrauti. Paklausus, kas ir, kaip dažnai berniukui valo dantis, mama atsakė, kad ji netiki valymo nauda: Giminaitės vaikas valo ir vis tiek dantys genda“.

Rengdama disertaciją odontologė Jaunė Razmienė prieš dvejus metus atliko vieną didžiausių tyrimų apie 4–6 metų vaikų dantų būklę penkiuose didžiuosiuose miestuose ir jų rajonuose. Kai kuriuos tyrimo rezultatus galima persakyti labai paprastai: Skaityti toliau

Lenkijos Senato pirmininkas šantažuoja Lietuvą: Lenkijos NATO daliniai negins Lietuvos (69)

B. Borusevičius: Na, tai  iškilus kokiai nors grėsmei – tegul Lietuvą gina švedai... | youtobe.com stopkadras

Liepos 2 d. Lenkijos Senato pirmininkas Bogdanas Borusevičius (Bogdan Borusewcz) susitikime su lenkiškosios žiniasklaidos žurnalistais iš Lietuvos, Latvijos, Čekijos, Vengrijos ir Kirgizijos pripažino, kad Lenkija vykdo labai didelį spaudimą Lietuvai dėl lenkų gyvenančių Lietuvoje teisių.

„Stebime, kas vyksta Lietuvoje. Lietuvos pusei sakome, kas mums nepatinka, tačiau spaudimo galimybės ribotos. Išbandėme jau įvairius būdus. Tačiau vis tiek vykdomas labai didelis spaudimas Lietuvai, kad ji laikytųsi Europos standartų“, – Senato pirmininko žodžius cituoja Lietuvos lenkų radijo stotis „Znad Wilii“. Skaityti toliau

Vaikų sveikatos metais Lietuvoje atidaromas sveikiausias vaikų lauko darželis (0)

laukodarzelis.lt nuotr.

Kai tėvai turi daugybę rūpesčių dėl vaikų darželių, mažyliai rudens ir žiemos laikotarpiu juose masiškai serga, Vilniu

je susibūrė iniciatyvi tėvų grupė, sprendžianti šias opias problemas. Kitų šalių pavyzdžiu kuriamas lauko darželis sostinėje. Tai bus taip pat  konkretus prisidėjimas prie Seimo paskelbtų 2014-ųjų Vaikų sveikatos metų.

Vaikų gynimo dieną – birželio 1 d. – startuos pirmoji vaikų lauko darželio stovykla Lietuvoje, kuri tęsis visą vasarą. Veiklą vainikuos rugsėjo pirmąją atsidarysiantis „Lauko darželis“. Skaityti toliau

Skandinavai ieško, kaip senatvėje išvengti kaulų lūžių (0)

Oplife.net nuotr.

Skandinavijoje atlikti tarpusavyje nesusiję tyrimai parodė, kad magnis ir vitaminas B12 gali apsaugoti senyvų žmonių kaulus nuo lūžių ir taip palengvinti sparčiai senėjančios visuomenės funkcionavimą.

Vartojant vandenį su palyginti didele magnio koncentracija sumažėja klubo lūžių, rodo Norvegijos visuomenės sveikatos instituto atliktas tyrimas.

Norvegijoje geriamojo vandens sudėtis priklausomai nuo vietovės yra gana skirtinga. Mokslininkai išnagrinėjo, kiek vienur ar kitur vanduo Skaityti toliau

Jungtis su Suomija išaugino pigios elektros importą į Baltijos šalis (0)

elektros kainos jungtyje su SuomijaPer pirmuosius tris 2014 m. mėnesius Baltijos regionas iš Skandinavijos importavo 1,21 TWh elektros energijos – keturis kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2013 m. Išaugusį importą lėmė žemos elektros kainos Skandinavijos rinkoje bei praėjusių metų pabaigoje pradėta eksploatuoti „Estlink-2“ elektros jungtis. Prognozuojama, kad 2014 m. iš Skandinavijos importuojamos elektros kiekis padidės bent du kartus.„Gruodį pradėjusi veikti „Estlink-2“ jungtis elektros perdavimo pajėgumus padidino iki 1000 MW, o tai prilygsta trečdaliui visos elektros energijos paklausos Baltijos regione. Skaityti toliau

Baltijos šalys perima skandinavišką verslo kultūrą (0)

Skandinavija ir Baltijos šalys | www.bjdesign.com nuotr.

Gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atidarė Švedijos ir Baltijos šalių verslo forumą. Tai pirmasis tokio pobūdžio renginys Baltijos valstybėse, suburiantis per 200 Švedijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos verslo lyderių bei didžiausius Švedijos investuotojus regione. Renginyje stambiausi Švedijos investuotojai dalysis savo patirtimi, apžvelgs regiono ekonomikos raidos perspektyvas, vyks verslo kontaktų mugė ir Lietuvos startuolių prisitatymai.

„Dirbdami su investuotojais iš Šiaurės šalių ar gamindami Šiaurės rinkoms mūsų žmonės greitai perima jų darbo kultūrą ir verslo principus. Šių šalių ekonominiai standartai yra akstinas Baltijos šalims mokytis ir siekti panašaus gyvenimo lygio“, – sakė Prezidentė. Skaityti toliau

M.Kundrotas. Baltų sklaidos teorijos istoriosofijos šviesoje (I) (39)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Skaitant garbės daktarės Jūratės Statkutės de Rosales, profesoriaus Alvydo Butkaus ir daktaro Stefano Lancos disputą apie gotus, jų kilmę ir spėjamą protėvynę – Skandzą – kyla keletas klausimų.

Pirmiausia – žanro klausimas. Ar šie trys garbingi autoriai diskutuoja istorijos, ar istoriosofijos, o gal net kalbotyros plotmėje? Kalbantis skirtingomis kalbomis, kiekvienas gali būti savaip ir iš dalies teisus, bet susikalbėjimas – sunkiai įmanomas.

Antras – objekto klausimas. Ką šie autoriai siekia įvardinti ir apibrėžti – Skandzos vietovę ar gotų tautinį tapatumą? Skaityti toliau

Tarptautinė konferencija Vilniuje „Skandinavijos ir Lietuvos istoriniai želdynai: dabarties iššūkiai“ (0)

Gegužės 9-10 d. Vilniaus universiteto Mažojoje auloje (Universiteto g. 3, 2 aukštas, Vilnius) vyks tarptautinė konferencija „Skandinavijos ir Lietuvos istoriniai želdynai: dabarties iššūkiai”. Konferenciją rengia Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija ir Danijos kultūros institutas.

Konferencijos metu bus aptarti istorinių želdynų išsaugojimo, atkūrimo ir panaudojimo Skaityti toliau

A.Patackas. Paslaptingoji Skandija, arba visada ieškok atsakymo LKŽ (87)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Vietoj įvado

Šaltajame kare tarp skaitančiosios visuomenės ir istorikų įvyko proveržis. Turima omeny, kad vienu metu pasirodė pora rimtų tekstų, skirtų Jūratės Statkutės-Rozales knygoms aptarti, kuriuos parašė akademinės visuomenės atstovai. Kaip žinia, iki šiol galiojo kolektyvinė akademikų nuostata juos ignoruoti, tačiau Jūratės Statkutės-Rozales triumfališkas vizitas 2011m. vasarą ir ypač Vilniaus pedagoginio universiteto jai suteiktas honoris causa bei visuomenės spaudimas berods įtikino akademikus tokios pozicijos bergždumu.

Taigi, du straipsniai. Pirmasis – istoriko Dariaus Barono „Mokslas ir mes, lietuviai“ [1] ir antrasis – kalbininkų Alvydo Butkaus ir Stefano M. Lanzos (Stefano M. Lanza) Skaityti toliau

R.Grigas. Už ir prieš dr. Jūratę Statkutę de Rosales (61)

Romualdas Grigas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Visai neseniai pasiekė žinia: mūsų iškiliosios tautietės, Vilniaus pedagoginio (dabar Lietuvos edukologijos) universiteto garbės daktarės Jūratės Statkutės de Rosales veikalas „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ pradėtas publikuoti Ispanijos prestižiniame Valensijos universiteto tęstiniame leidinyje, pirmoje pozicijoje. Ši, praėjusią vasarą Lietuvoje išleista knyga, tapo bestseleriu – buvo viena skaitomiausių. Dėl neslūgstančio skaitytojų susidomėjimo knyga buvo  išleista net keturiomis pakartotinėmis laidomis.

Negaišinsiu skaitytojų perpasakodamas knygos autorės biografiją. Bet kai ką manau pravartu priminti. Pabėgusi nuo sovietų okupacijos, nuo 1950 m. gyvena ir dirba Karakase. Apdovanota ne tik Venesuelos ordinais, bet ir Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Riterio Kryžiumi. Skaityti toliau

Pažangi technologija studentų pažymėjimuose (0)

Bevielio duomenų perdavimo technologijos „NFC“ plėtra Lietuvoje įsibėgėja – studentai, turintys naujo pavyzdžio pažymėjimus su juose integruota NFC technologija gali naudotis daugiafunkcinės mokėjimo paslaugos,  teikiama galimybe vykdyti smulkius atsiskaitymus.

Naujo pavyzdžio Lietuvos studento pažymėjimuose – integruota bevielio duomenų perdavimo technologija „NFC“ (angl. „Near Field Communication“). Tokie pažymėjimai išduoti aukštųjų mokyklų pirmo kurso studentams Skaityti toliau

J. de Rosales. Kaip tėvynė tampa svetima. Atsakant „Kaip baltai tampa gotais“ autoriams (166)

Jūratė de Rosales

Visų pirma tenka nustebti, kad profesoriaus Alvydo Butkaus ir daktaro Stefano M. Lanzos straipsnis, paskelbtas 2011 m. gruodžio 23 d. laikraštyje „Voruta“ ir 2012 m. sausio 28 d. pakartotas portale Alkas.lt, yra pavadintas su moksliniam straipsniui nepritinkančia ironija „Kaip baltai tampa gotais“. Kursyviu raštu išskyrus žodį „autorė“, ji yra pristatoma skaitytojui su iš anksto išreikšta nuomone ne apie gvildenamą temą, o apie autorės asmenį:

„Garbingo amžiaus autorė be didesnės mokslinės atodairos gudais paverčia tautą, tradiciškai žinomą kaip gotai, ir vienus ir kitus priskirdama baltams. Skaityti toliau

A.Butkus, S.M.Lanza. Kaip baltai tampa gotais (134)

Pasak prof. Z. Zinkevičiaus, kai kurių mūsų istorikų pasigautas Lietuvos istorijos tendencingas menkinimas, tęsiant sovietinę ar lenkiškąją tradiciją, duoda priešingą rezultatą – žmonės iš viso nustoja pasitikėti profesionaliais istorikais, ima graibstyti pseudoistorikų knygas ir aklai tikėti jose surašytais pasakojimais apie lietuvius ir apskritai baltus. Teigiamas tokių autorių nuopelnas yra nebent tai, kad jie mėgina sutaurinti mūsų istoriją, kelti pasididžiavimą ja, gilintis į ją. Tačiau daug kur jie pritemptai interpretuoja istorinius faktus, neretai nutylėdami tas kronikų vietas, kurios neigia jų iškeltąsias hipotezes. Be to, jie mėgėjiškai traktuoja bei pritempia kalbos duomenis.

Č. Gedgaudo, Ch. Pichelio bei kitų romantikų knygų biblioteką neseniai papildė ir J. Statkutės de Rosales panašaus turinio knyga Europos šaknys ir mes, lietuviai (Vilnius: Knygų kelias 2011). Skaityti toliau

Medinių miestų renesansas Suomijoje (0)

Medinių miestų renesansas SuomijojeAtsikandę savitą šalies dvasią ir istorinę patirtį trinančio modernizmo, suomiai gręžiasi į savo šaknis. Glaudžiai vienas prie kito sustatyti žemaaukščiai mediniai namai, siauros, akmenimis grįstos tarp jų vingiuojančios gatvės – tokie buvo tradiciniai Suomijos miestai. Pastaruosius penkiasdešimt metų į šimtametes tradicijas nebesidairyta, tad šalies miestuose įsivyravo daugiaaukščiai betono statiniai. Atsikandę tik į ateitį nukreipto, savitą šalies dvasią ir istorinę patirtį trinančio modernizmo, suomiai pamažu gręžiasi į savo šaknis. Skaityti toliau

Lietuva užsieniečio požiūriu (1)

Režisierius Jonas OhmanasLietuvos moterų lyga (LML), tęsdama apskritojo stalo diskusijas tautiškumo tema, aštuntame renginyje spalio mėnesį susitiko su švedų žurnalistu, režisieriumi, pastaruoju metu gyvenančiu Lietuvoje, Jonu Ohmanu. Susitikimo tikslas – pasikalbėti ir padiskutuoti, kaip Lietuva atrodo užsieniečio akimis.

Pristatydama svečią, LML pirmininkė prof. Ona Voverienė pagyrė jį už puikiai išmoktą lietuvių kalbą ir įsigilinimą į Lietuvos politiką. Skaityti toliau

A.Ažubalis. Bunda jau Baltoskandija (4)

Audronius Ažubalis | URM nuotr.

Baltoskandija – tai „dieviškai subalansuotas regionas“. Ateityje čia turi įsitvirtinti glaudi Baltijos ir Skandinavijos tautų politinė, ekonominė ir kultūrinė sąjunga. Tai būtų „savo kalbą, kultūrą ir papročius puoselėjančių […] nedidelių valstybių konfederacija“, kurios narių saugumą ir klestėjimą užtikrintų „milžiniškas Baltoskandijos gyventojų energijos ir gebėjimų potencialas“.

Čia pacituotos idėjos gimė ne šiandien, o kur kas anksčiau. Tai mintys, kurias jau tarpukariu plėtojo Lietuvos geopolitikos tėvas Kazys Pakštas. Jis teisingai pažymėjo, jog sunku pasaulyje surasti kitą tokį regioną, kuriame tiek daug nedidelių viena šalia kitos įsikūrusių valstybių tarpusavyje taip gerai sutartų. Skaityti toliau